Administracinės teisės normos struktūra
5 (100%) 1 vote

Administracinės teisės normos struktūra

112131

Turinys

Įvadas ……………………………………….2

Visuomeniniai santykiai ……………………………………….3

Visuomeninių santykių sudėtingumas ……………………………………….4

Administracinės teisės normos samprata ……………………………………….4

Vidinė administracinės normos struktūra ……………………………………….4

Hipotezė ……………………………………….6

Dispozicija – centrinis normos elementas ……………………………………….7

Sankcija ……………………………………….9

Diskusija dėl normos struktūros ………………………………………10

Loginė ir tekstinė normos struktūra ………………………………………11

Normų loginės ir tekstinės struktūrų santykis………………………………………12

Normų skirstymas ………………………………………13

Išvados ………………………………………15

Literatūra ………………………………………16

Įvadas

Pačia plačiausia prasme valdymas reiškia kam nors vadovavimą. Ši sąvoka dabar plačiai vartojama įvairiose visuomenės ir gamtos mokslų šakose – filosofijoje, ekonomikoje, teisėje, sociologijoje, kibernetikoje ir kitose. Su teisės reiškiniais daugiausia susijęs socialinis valdymas, atsiradęs susiformavus žmonių visuomenei ir tapęs būtina socialine funkcija.

Kaip viena iš socialinio valdymo rūšių – viešasis valdymas, t.y. tam tikrų valdymo institucijų veikla, kuriai būdingi šie bruožai:

1. Viešąjį valdymą įgyvendina ne visos, o tik Konstitucijoje numatytos valstybinio valdymo institucijos ( specialūs subjektai) – Vyriausybė, ministerijos ir kt.

2. Svarbiausia viešojo valdymo institucijų paskirtis – realizuoti įstatymus ir kitus valstybinės valdžios institucijų priimamus teisės aktus bei organizuoti jų vykdymą.

3. Viešojo valdymo institucijos karu atlieka ir tvarkomąsias funkcijas, duoda pavaldiems subjektams privalomus vykdyti nurodymus bei patvarkymus, telkia jų pastangas valdymo uždaviniams spręsti, kontroliuoja ir koordinuoja jų darbą, taiko skatinimo ir prievartos priemones ir t.t.

4. Viešasis valdymas – tai poįstatyminė veikla. Priimdami poįstatyminius valdymo aktus, viešojo valdymo subjektai nustato valdymo kryptis ir apimtį, jų įgyvendinimo formas ir metodus, siekia, kad priimami valdymo aktai atitiktų įstatymus ir neprieštarautų jiems.

Taigi viešasis valdymas, kaip viena pagrindinių valstybės veiklos rūšių, – tai vykdomoji veikla, apimanti visas svarbiausias visuomeninio gyvenimo sritis, nuolatinis ir tiesioginis vadovavimas tautos ūkio, socialinėms kultūrinėms ir kitoms reikmėms, piliečiams priklausančių teisių, laisvių ir pareigų realizavimas.

Viešasis valdymas (administravimas) – tai įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta norminiams aktams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms (gyventojams socialinių, švietimo, mokslo kultūros, sporto ir kitų paslaugų teikimas) administruoti.

Administracinė teisė – tai valdymo teisė arba teisės šaka apie valdymą.

Visuomeniniai santykiai

Su teisės reiškiniais daugiausiai susijęs valstybinių reikalų valdymas, kurį sutinkamai su konstitucija, vykdo visos valstybinės institucijos. Tarp kitų organų valstybės aparate yra specializuota institucijų grupė – viešojo valdymo organai (Vyriausybė, ministerijos, Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkų administracija, vietos savivaldos institucijos ir kt.), vykdantys valdymo funkcijas. Kaip tik dėl šios veiklos susidariusius visuomeninius santykius reguliuoja administracinės teisės normos.

Administracinės teisės normos nustato valstybinio valdymo aparato organizavimo ir veiklos tvarką, valdymo (administravimo) institucijų kompetenciją, administracinės veiklos formos ir metodus.

Administracinės teisės normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai tampa administraciniais-teisiniais santykiais, kurių šalims teisės normos nustato tam tikras teisės ir pareigas, o už jų nevykdymą numato atsakomybę.

Administracinių teisinių santykių subjektas gali būti valstybinio valdymo ir vietos savivaldos institucijos, jų tarnautojai (pareigūnai), viešosios įstaigos tarnautojai, nevyriausybinės organizacijos, piliečiai. Tačiau viena šio santykio šalis ( privalomasis subjektas) būtinai turi būti valstybinė institucija arba valstybės vardu veikiantis atstovas. Šie santykiai paprastai atsiranda vienos šalies iniciatyva, o į antrosios šalies sutikimą ar norą neatsižvelgdama. Ginčai, kylantys tarp santykio šalių, dažniausiai sprendžiami administracine tvarka, tačiau įstatymų numatytais atvejais juos nagrinėja teismas.

Ankščiau minėti santykiai reguliuojami administraciniu teisiniu metodu, reiškiančiu, kad šių dalyvių santykiai nelygiareikšmiški, nes šalies, veikiančios valstybės vardu, sprendimai yra priimami vienasmeniškai ir yra privalomi antrajai šaliai.

Taigi administracinė teisė – tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius, susidarančius viešojo valdymo ( vykdomosios
veiklos ) sferoje.

Administracinės teisės šaltiniai yra tokie norminiai aktai, kuriuose yra administracinės teisės normų. Tai visų pirma Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios normos nustato valstybinio valdymo institucijų sistemą, jų sudarymo ir veiklos principus. Valstybinės valdžios institucijų aktai – Seimo priimti įstatymai ir nutarymai; valstybinio valdymo norminiai aktai – Vyriausybės nutarymai, jais tvirtinami ministerijų ir Vyriausybės įstaigų nuostatai, ministerijų ir Vyriausybės įstaigų vadovų įsakymai, savivaldybių institucijų sprendimai. Administracinės teisės šaltiniai yra taip pat įstatymais priimami kodeksai ir statutai, tarp kurių ypatingą vietą užima Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir Muitinės kodeksas. Vadovavimas įvairioms valstybės ir visuomenės gyvenimo sritims nėra vien išimtinė viešojo valdymo institucijų funkcija. Šiame procese aktyviai dalyvauja ir kiti valstybinės valdžios subjektai, nes svarbu ne tik priimti tam tikrus sprendimus, bet ir juos realizuoti, t.y. įgyvendinti juose esančius teisinius reikalavimus. Kadangi pats įstatymų leidėjas negali vykdyti įstatymų, jiems įgyvendinti būtina turėti specialią valstybės aparato grandį – vykdomuosius (viešojo valdymo ) organus.

Visuomeninių santykių sudėtingumas

Kiekvienoje valstybėje visuomeniniams santykiams sureguliuoti yra susiformavusios įvairios teisės šakos, kurių visuma sudaro teisės sistemą. Teisės šakų buvimą lemia visuomeninių santykių sudėtingumas, taip pat šių santykių apsaugos ypatumai. Pačių visuomeninių santykių įvairovė ir kartu glaudus jų tarpusavio ryšys lemia teisės sistemos struktūrizaciją ir kartu neišvengiama vieningumą.

Šiuo metu visuose valstybėse vis didesnę reikšmę įgyja tarptautinės teisės normos (tarptautinių organizacijų priimti dokumentai: konvencijos, rezoliucijos, nutarimai, daugiašalės ir dvišalės sutartys ir kt.). Jų teisinė reikšmė taip pat yra nevienoda. Vieni yra rekomendacinio pobūdžio, tai reiškia, kad kiekviena valstybė juos realizuoja nacionalinėje įstatymų leidyboje, kitų dokumentų valstybės įsipareigoja laikytis nuosekliai.

Tarptautinių teisės normų vieta skirtingų valstybių nacionalinėje teisėje taip pat nevienoda. Kai kurių valstybių nustatyta, kad tarptautinės konvencijos ir kitos sutartys, kurias jos yra ratifikavusios, sudaro sudedamąją tos valstybės teisinės sistemos dalį ir yra tiesiogiai taikomos (pvz., Estija), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio trečioje dalyje nustatyta, kad tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Seimas, tampa nacionalinės teisės sudėtine dalimi.

Administracinės teisės normos samprata

Administracinės teisės norma – tai teisės norma, kuri administracinio teisinio pagalba reguliuoja visuomeninius valdymo pobūdžio santykius, atsirandančius valstybinio bei vidinio valdymo procese.

Administracinės teisės normai būdingi bendri teisės normos požymiai. Tai valstybės nustatytos ir saugomos bendro pobūdžio privalomos elgesio taisyklės, apibrėžiančios reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų teises ir pareigas, galimo ir privalomo elgesio ribas. Administracinės teisės normoms būdingi ypatumai: specifinis reguliavimo dalykas – jomis reguliuojama valstybės specifinė įstatymų vykdomoji veikla, valstybės valdymas. Reguliuojami valdymo santykiai, atsirandantys valstybinio ir vidinio valdymo procese. Administracinio teisinio reguliavimo metodo išraiška – administracinės teisės normos, nustatydamos reguliuojamų santykių subjektų teisės ir pareigas, valstybinius valdingus įgalinimus valdymo procese suteikia tik valstybinio valdymo organams. Valstybinio valdymo pobūdis sąlygoja administracinių teisių imperatyvumą, kuris gali pasireikšti trejopai:

• tiesioginis paliepimas elgtis nurodytu būdu;

• galimybė rinktis vieną iš kelių numatytų alternatyvų;

• suteikimas teisės subjektui elgtis savo nuožiūra, neperžengiant tam tikrų ribų.

Vidinė administracinės teisės normos struktūra

Teisininkas, imantis aiškinti, taikyti ar kurti teisės normą, turi suvokti ar nustatyti santykio teisės ir pareigas, jų adresatą, sąlygas, kuriomis atsiranda, pasikeičia arba išnyksta tos teisės ir pareigos, taip pat sankcijas už pareigų nevykdymą. Spręsti šiuos klausimus – tai atskleisti konkrečios teisės normos struktūrą, kurioje slypi tų klausimų atsakymai. Tokios struktūros išmanymas padeda įstatymų leidėjui tiksliau ir trumpiau formuluoti teisės aktus, racionaliau derinti teisės normą teisės normą ir norminio akto straipsnius, o teisininkui praktikui – tiksliau ir operatyviau atpažinti įstatymų tekstuose teisinius imperatyvus ir pritaikyti juos konkrečiam gyvenimo atvejui,

Administracinės teisės normos struktūra – tai vidinių normos elementų organizacija, apibūdinanti teisės normą kaip vientisą, bet struktūringą elgesio taisyklę.

Ji nulemta administracinės teisės normos vykdomų funkcijų, yra vidinis, techninis normos gebėjimas jas vykdyti.

Administracinės teisės normos turi struktūra, kuri susideda iš šių elementų:

Hipotezė ( gr. hypothesis –pagrindas, prielaida, spėjimas) – tai normos dalis, nurodanti faktines aplinkybes ir sąlygas, kuriomis esant reikia vadovautis ta teisės norma, t.y.
apibrėžia normos veikimo sferą, nurodo subjektus ir normos galiojimo aplinkybės, kurių pagrindų atsiranda atitinkami administraciniai teisiniai santykiai. Hipotezė gali būti apibrėžta ir numanoma.

Dispozicija (lot. dispositio– išdėstymas, paskirstymas, potvarkis) – tai pagrindinis administracinės teisės normos elementas, nustatantis tam tikrą elgesio taisyklę. Dispozicijoje nustatomos šio santykio dalyvių subjektyviosios teisės ir pareigos.

Sankcija ( lot. sanctio – griežčiausias nutarimas) – nurodymas valstybinio poveikio priemonių asmenims, nevykdantiems teisės normoje nurodytos taisyklės ar ją pažeidusiems. Sankcija plačiąja prasme suprantama kaip įvairaus poveikio priemonės – drausminio, civilinio, ekonominio. Sankcija siaurąja prasme – priemonė, kurią siekiama nubausti – įspėjimas, bauda, nušalinimas nuo pareigų, administracinis areštas.

Šią struktūrą galima išreikšti formule: “jei…, tai…, priešingu atveju”. Jei įvyksta tam tikri teisiniai faktai – gyvenimo aplinkybės (hipotezė), tai santykio dalyviai turi elgtis taip ir taip (dispozicija), priešingu atveju jų teisės bus atitinkamai siaurinamos ar likviduojamos (sankcija).

Hipotezė

Jeigu mes atversim žodyną, tai pamatysim, kad tai graikų kalbos terminas, reiškiantis tam tikrų reiškinių pagrindą, faktų egzistavimo prielaidą, spėjimą. O juridinė hipotezė – tai sąlyga, spėjimas, kad įvyks tokie gyvenimo faktai, kurių atžvilgiu reikės elgtis pagal dispozicijoje aprašyta elgesio taisyklę. Todėl hipotezė yra tas normos elementas, kuris sujungia teisės normą su realiu gyvenimu, jo dinamika. Tai elgesio taisyklės veikimo , taikymo sąlyga. Ji nurodo tas faktines aplinkybės, kurioms atsiradus galima naudotis dispozicijoje nurodytomis teisėmis ir privalu vykdyti tas teises legalizuojančios pareigas, taip pat būtinybę patirti arba taikyti valstybinio poveikio priemones pareigų nevykdančiojo teisėms.

Hipotezė yra būtinas kiekvienos teisės normos elementas. Jeigu jos nebūtų, visa norma netektų prasmės, ji taptų negyva – niekada netaikoma ir nenaudojama, nes būtų neaišku, kokiais atvejais ir kam ją taikyti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1657 žodžiai iš 5467 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.