Administraciniai teisiniai santykiai
5 (100%) 1 vote

Administraciniai teisiniai santykiai

11

ADMINISTRACINIAI-TEISINIAI SANTYKIAI

§ 1. Administracinių-teisinių santykių ypatumai ir struktūra

Administraciniai-teisiniai santykiai — tai administracinės teisės normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai. Be bendrųjų teisinių santykių bruožų, jie turi ir tam tikrų ypatumų.

Administraciniai-teisiniai santykiai susiklosto specifinėje socialinio gyvenimo sferoje — valdyme. Pirmiausia, tai santykiai, kurie atsiranda valstybinio valdymo organams įgyvendinant valstybinio valdymo funkcijas. Antra, tai administracinės teisės normomis reguliuojami santykiai, atsirandantys valstybės organų vidinio valdymo procese.

Administraciniams-teisiniams santykiams būdingas vadinamasis privalomasis subjektas, t. y. viena šio santykio šalis būtinai turi būti valstybinio valdymo organas ar kitas teisės subjektas, turintis valstybinius valdingus įgalinimus2. Šį momentą sąlygoja valstybinio valdymo esmė, jo valdingas pobūdis. Antroji administracinio-teisinio santykio šalis gali būti bet kuris administracinės teisės subjektas.

Administraciniai-teisiniai santykiai paprastai atsiranda vienos šalies iniciatyva, t. y. antrosios šalies sutikimas ar noras šiems santykiams atsirasti neturi reikšmės, išskyrus pavienius, įstatyme numatytus atvejus. Be to, tokią iniciatyvą, jei yra normoje numatytos sąlygos, gali pareikšti bet kuris administracinės teisės subjektas. Tačiau tai nereiškia administracinio-teisinio santykio šalių lygiateisiškumo, nes tik privalomasis subjektas, turintis valstybinius valdingus įgalinimus, gali spręsti atitinkamus klausimus.

Ginčai, kylantys tarp administracinio-teisinio santykio šalių, paprastai sprendžiami administracine tvarka, t. y. juos nagrinėja ir priima atitinkamus sprendimus kompetentingi valstybinio valdymo organai (ar jų pareigūnai). Tik įstatymo numatytais atvejais tokie ginčai sprendžiami teismine tvarka.

Administracinio-teisinio santykio šalis, pažeidusi normos reikalavimus, atsako ne antrajai santykio šaliai, o valstybei (jos organams). Tai lemia valdymo veiklos valstybinis pobūdis.

Administracinio-teisinio santykio struktūra yra tarputi savyje susijusių būtinų elementų visuma: teisinio santykio subjektai, jų subjektyvinės teisės, teisinės pareigos ir teisinio santykio objektas3.

Administracinių-teisinių santykių subjektais gali būti valstybinio valdymo organai (o administraciniuose santykiuose, susidarančiuose vidinio valdymo procese,— ir kiti valstybės organai), jų struktūriniai padaliniai, valstybiniai tarnautojai, visuomeninės organizacijos, piliečiai (TSRS piliečiai, užsieniečiai ir asmenys be pilietybės). Jų galimybė sueiti j konkrečius administracinius-teisinius santykius priklauso nuo administracinio teisnumo ir veiksnumo. Kolektyvinių teisės subjektų (t. y. valstybės organų ir visuomeninių organizacijų) bei valstybinių tarnautojų administracinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda kartu (t. y. įsteigus organą, tarnautojui pradėjus vykdyti tarnybines funkcijas) ir atsispindi jų kompetencijoje. Tačiau minėtų subjektų kompetencija (t. y. administracinis teisnumas ir veiksnumas) yra nevienoda — jos apimtis priklauso nuo atitinkamo subjekto vykdomų uždavinių, funkcijų, vietos valstybės organų sistemoje ir pan. Šių subjektų pareiga — veikti savo kompetencijos ribose. Todėl tam tikrais atvejais jie ne tiktai turi teisę, bet ir privalo sueiti į atitinkamus administracinius-teisinius santykius.

Piliečių administracinis teisnumas paprastai atsiranda jiems gimus, o veiksnumas — sulaukus tam tikro amžiaus: dalinis veiksnumas — nuo 16 metų, visiškas — nuo 18 metų. Be to, kai kada piliečių veiksnumas gali būti apribojamas (pvz., asmenys, įstatymo numatyta tvarka pripažinti bepročiais, laikomi neveiksniais). Administracinių-teisinių santykių subjektais gali būti tik veiksnūs asmenys.

Teisės normoje nustatytos teisės ir pareigos konkrečiame teisiniame santykyje tampa šalių subjektyvinėmis teisėmis ir juridinėmis pareigomis. Taigi administracinio-teisinio santykio šalis sieja abipusės teisės ir pareigos. Vienos šalies teisę reikalauti tam tikro elgesio atitinka kitos šalies analogiška pareiga. Tačiau viena administracinio-teisinio santykio šalis paprastai turi didesnius valstybinius įgalinimus, nes jai administracinės teisės norma suteikia teisę spręsti atitinkamus klausimus (priimti sprendimą dėl teisinio santykio dalyko).

Administracinių-teisinių santykių objekto klausimas yra ginčytinas. Antai G. Petrovas, nuosekliai atstovaujantis pliuralistinei koncepcijai, nurodo šiuos administracinių teisinių santykių objektus: daiktus, dvasinės kūrybos vaisius, veiksmus (neveikimą), asmenines ne materialines gėrybes4. Tačiau administracinio-teisinio santykio šalys normoje nustatytas teises ir pareigas realizuoja tam tikrais veiksmais; viena santykio šalis turi teisę reikalauti tam tikro elgesio, kita — privalo paklusti tam reikalavimui. Kaip tik todėl administracinių-teisinių santykių objektas yra tam tikras teisės subjektų elgesys, veiksmai, kurių dingstis gali būti materialūs daiktai, dvasinės bei kultūrinės vertybės ir pan. Tas materialus ar dvasinis pagrindas, subjektyvūs interesai, dėl kurių teisės subjektai sueina į administracinius-teisinius santykius, gali būti traktuojamas kaip administracinio-teisinio santykio dalykas, bet ne objektas.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 693 žodžiai iš 1363 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.