Administracinis teisės pažeidimas
5 (100%) 1 vote

Administracinis teisės pažeidimas

1121314151

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

TEISĖS KATEDRA

Referatas

ADMINISTRACINIS TEISĖS PAŽEIDIMAS : SĄVOKA, POŽYMIAI, SUDĖTIS

Atliko

Sm 2/7 gr. studentė

R.Končiute

Priėmė

Dėst. A. Bučnys

Kaunas, 2003

TURINYS

ĮŽANGA ………………………………………………………………………………………………………………………..3

1. Administracinio teisės pažeidimo sąvoka……………………………………………………………………….4

2. Administracinio teisės pažeidimo požymiai……………………………………………………………………6

3. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis……………………………………………………………………….8

3.1 Teisės pažeidimo subjektas…………………………………………………………………… ……………….9

3.2 Subjektyvinė teisės pažeidimo pusė………………………………………………………………………..10

3.3 Teisės pažeidimo objektas…………………………………………………………………………………….11

3.4 Objektyvinė teisės pažeidimo pusė………………………………………………………………………….13

IŠVADA………………………………………………………………………………………………………………………..15

LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………………………….16

ĮŽANGA

Visuomenėje vis didėja nusikalstamumas, todėl užkirsti kelią teisės pažeidimams ir stiprinti teisėtvarką, plačiai taikomos visų teisinės atsakomybės rūšių priemonės. Teisės pažeidimai pagal pobūdį ir socialinį reikšmingumą skirstomi į nusikaltimus, drausminius, administracinius ir civilinius teisės pažeidimus. Svarbų vaidmenį atlieka administracinė atsakomybė. Administracinė atsakomybė asmeniui atsiranda nuo to momento, kai jis padaro administracinį teisės pažeidimą, kuriuo kėsinasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis ir požymiai padeda jį atriboti nuo kitų rūšių pažeidimų, nes tai garantuoja tinkamą poveikio priemonių taikymą.

Šiame darbe apžvelgsiu administracinį teisės pažeidimą: jo sąvoką, esminius požymius bei sudėtį. Ši analizė padės labiau įsigilinti į pažeidimo subjektą, kėsinimosi objektą, pavojingumo laipsnį, galimus padarinius, pagrindinius bruožus, savybes, nusižengimo įstatymui aplinkybes, pasireiškimo būdus.

1. Administracinio teisės pažeidimo sąvoka

Teisės pažeidimas – tai veika, kuria pažeidžiami teisės reguliuojami ir saugomi visuomeniniai santykiai. Veika yra išorinis žmogaus poelgis, kuris pasireiškia tam tikrais aktyviais veiksmais arba neveikimu – tam tikrų veiksmų, pareigos nevykdymu. Žmogaus mintys, nuotaikos, įsitikinimai, pažiūros kad ir kaip būtų neigiamai vertinami ideologijos ir moralės požiūriu, bet kol jie išoriškai nerealizuojami, negali būti laikomi teisės pažeidimais. Veikos sąvoka apima žmogaus elgesį ir žalingus jo padarinius. Bet kokių teisės normų reikalavimų nesilaikymu pažeidžiama valstybės, kartu ir visuomenės valia, jų interesai, teisėtvarka .

Teisės pažeidimo formulė:

Ħx { Tp (x) ~ [ Nt (x) & Ā (x) ]}

Išraišką skaitome: kiekvienas asmuo – x (ĦX) pažeidę teisę – Tp (x) tada ir tik tada, kai x naudojasi subjektine teise – Nt (x) ir x nevykdo tą naudojimąsi legalizuojančių pareigų – Ā (x) . Šis apibrėžimas svarbus tuo, kad čia pabrėžiama jog asmuo gali pažeisti teisę tik tada, kai naudojasi subjektine teise ir kai tas naudojimasis įstatymo yra siejamas su būtinybe vykdyti tą teisę legalizuojančias pareigas. Pavyzdžiui, naudojimasis teise vairuoti automobilį nustato pareigą nepadaryti žalos kitų asmenų turtui, sveikatai ir gyvybei. Nevykdant šios pareigos, automobilio vairavimu pažeidžiama kito asmens teisė. Taip pat ir automobilio vairavimas neatlikus techninės apžiūros yra trunkantis teisės pažeidimas. Bet jeigu asmuo turi teisę vairuoti automobilį, bet jo nevairuoja, tai jam, suprantama, nereikia vykdyti su šia teise susijusių pareigų ir todėl jis negali šiuo būdu pažeisti kieno nors teisių. Vadinasi, teisės pažeidimo išeities taškas yra naudojimasis subjektine teise, kuris kaip tik ir įpareigoja vykdyti atitinkamą pareigą. Tokios pareigos nevykdymas ir yra teisės pažeidimas. [6; P.344]

Visi teisės pažeidimai yra skirstomi į keturias savarankiškas rūšis:

 nusikaltimas

 administracinius teisės pažeidimus

 drausmines pražangas

 civilines teisės deliktus

Už kiekvieną šių pažeidimų kaltiems asmenims taikoma atitinkamos rūšies teisinė atsakomybė – baudžiamoji, administracinė, drausminė ir civilinė.

Administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, kurie padaro administracinius teisės pažeidimus.

Kas yra administracinis teisės pažeidimas?

Administracinis teisės pažeidimas – teisės pažeidimo rūšis. “Administracinės teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei visuomenei pavojingas, kaltas veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į
valstybės ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką bei teisingumą, už kurį įstatymas numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Administracinės teisės pažeidimas skiriasi nuo nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo mažesniu pavojingumo laipsniu. Veikimo, neveikimo priešingumas teisei yra tai, kad tam tikrus veiksmus, elgesį draudžia įstatymai. Įstatymai draudžia tam tikrus veiksmus ar neveikimą, nes jie yra visuomenei pavijingi, kėsinasi į tam tikras teisės saugomas socialines vertybes, nustatytą visuomenėje tvarką, valstybės ar viešąją, į nuosavybę, piliečių teises ir laisves, jų orumą, dorovę, rimtį, poilsį ir t.t.” [5; P.15]

Pagal įstatymus tik veiksmais ar neveikimu, o tam tikrais atvejais ir žodžiais – įžeidimu ar šmeižimu – gali būti padaryta žala teisės ginamiems interesams. Tačiau tais atvejais, nors ir yra padaromas teisei žalingas poelgis, bet jis neišreiškia nusižengusiojo valios, t.y. jis atliktas asmens, nesugebančio suvokti savo elgesio esmės, tad teisės pažeidimo negali būti.

Administracinio teisės pažeidimo nėra ir tada, kai veikimas, kuris kad ir numatytas ATPK, bet padarytas esant būtinojo reikalingumo būklei, t.y. siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms, valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitaip ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji.

Administracinės teisės pažeidimu taip pat nelaikomas toks veikimas, kuris, kad ir numatytas ATPK, bet padarytas esant būtinosios ginties būklei, t.y. ginant valstybę ir viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises bei laisves ir kt. Nuo priešingo teisei kišimosi tokiu būdu, kad padaroma pasikėsintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

Kokie teisės pažeidimai gali būti laikomi administracinės teisės pažeidimais, yra apibrėžta ATPK ir įvardyta ATPK ypatingosios dalies skirsniuose jų pavadinimais. Skirsnių sąrašas yra baigtinis ir gali būti keičiamas tik priimant naują įstatymą dėl kodekso papildymo atitinkamu skirsniu. Konkretūs administracinės teisės pažeidimai išvardyti atitinkamą skirsnį sudarančiuose straipsniuose. Kiekvienos dalies dispozicijoje nurodomas netinkamas, nepageidaujamas elgesys, t.y. administracinės teisės pažeidimo sudėtis ir sankcija, kuri gresia pažeidėjui. Už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių nuobaudų rūšys taip pat yra įtvirtintos ATPK. Tik vienu išimtiniu atveju galiojantys įstatymai numato, kad savivaldybių tarybos ir valdybos turi teisę priimti sprendimus kovos su gaivalinėmis nelaimėmis klausimais ir už tų sprendimų pažeidimą nustatyti administracinę atsakomybę (įspėjimą arba baudos taikymą).

2. Administracinio teisės pažeidimo požymiai

Kiekvieno administracinio teisės pažeidimo požymis – jo pavojingumas, žalingumas visuomenei ir kartu priešingumas teisei. Jokia veika ar neveikimas, neturintys šių požymių, negali būti pripažįstami administraciniu teisės pažeidimu.

Administracinio teisės pažeidimo pagrindinių požymių nustatymas turi labai svarbią teorinę ir praktinę reikšmę. Nustačius administracinio teisės pažeidimo požymius, galima jį atriboti nuo baudžiamojo nusikaltimo ir kitų rūšių teisės pažeidimų, teisingai jį juridiškai kvalifikuoti.

Specialioje teisinėje literatūroje nurodomi tokie administraciniam teisės pažeidimui būdingi požymiai:

 Žalingumas visuomenei ir neteisėtumas rodo teisės pažeidimo esmę. Tai yra pagrindinis požymis, apibūdinantis teisės pažeidimą bruožas ir objektyvus pamatas, kuris atriboja teisėta nuo neteisėta. Visuomeninis žalingumas pasireiškia tuo, kad teisės pažeidimas visada yra susijęs su kėsinimusi į asmens, visuomenės prioritetus ir vertybes, pažeidžia privačius ir visuomeninius interesus. Pažeidėjas, kėsindamasis į svarbias visuomenei gėrybes, jos egzistavimo sąlygas, sukelia visuomenei žalingumą bei pavojingumą. Teisės pažeidimai visuomenei ypač žalingi dėl paplitimo, jie trikdo normalų visuomenės gyvenimo ritmą, kėsinimąsi į susiklosčiusius visuomeninius santykius, sukelia socialinę įtampą ir konfliktus.

Administracinės teisės pažeidimais negalima pripažinti tų veiksmų, kurie, atsižvelgiant į savybes, negali padaryti žalos visuomeniniams santykiams, visuomenės ir pavienių asmenų gėrybėms, jų teisėms ir interesams, pavojingi teisėtvarkai apskritai ir neardo vienos ar kitos visuomenės gyvenimo srities teisinio rėžimo. Visuomeninė žala ar pavojingumas yra objektyvi savybė. Objektyvi tuo atžvilgiu, kad jos pagrindu yra nustatomas pavojingumo visuomenei laipsnis, atribojantis teisės pažeidimą nuo kitų nukrypimų nuo teisėtvarkos.

 Priešingumas teisei. Veikos neteisėtumą lemia žalingumas visuomenei. Nežalingos veikos negalima pripažinti neteisėta. Teisės literatūroje paplitusi nuomonė, kad priešingumas teisei yra teisinė pavojingumo visuomenei išraiška, nėra tiksli. Priešingumo teisei negalima suvokti tik formaliai. Reikia skirti du priešingumo teisei aspektus. Pirma, priešingumas teisei yra objektyvi žalingumo visuomenei išraiškos forma. Tai reiškia, kad visuomenei pavojinga veika
būti oficialiai patvirtinta įstatyme kaip neteisėta. Antra, neteisėtumas yra objektyvi teisės pažeidimo savybė. Objektyvi tuo atžvilgiu, kad bet kokiu teisės pažeidimu kėsinamasi į į teisės suteikiamas socialines gėrybes, į teisės ginamą bendrąjį interesą, visuomeninių santykių tvarką, palaikomą teisinėmis priemonėmis, kurios įgyvendinamos konstruktyviais būdais. Teisės pažeidimui iš pat pradžių būdinga tai, kad teisės smerkiama ir yra jos ginama. Visa tai galima suformuluoti šitaip: “viskas, kas visuomenei žalinga (pavojinga), prieštarauja teisei”; ir “prieštaraujančios teisei yra tik tokios veikos, kurios žalingos (pavojingos) visuomenei.” Tačiau praktiškai dar pasitaiko ir nukrypimų:

• ne viskas, kas draudžiama įstatymo, iš tikrųjų žalinga ir pavojinga visuomenei

• ne viskas, kas pavojinga visuomenei, yra draudžiama, yra draudžiama įstatymo.

Abu nukrypimai yra nepageidaujami ir todėl galiojančiuose įstatymuose svarbu adekvačiai suderinti kad visuomenei žalinga ir todėl neteisėta. Priešingos teisės yra visos nuo teisėtvarkos nukrypstančios veikos. [7;P. 221]

Tačiau tai, kas teisės neuždrausta, teisės normos nereikalaujama, negali būti laikoma administraciniu teisės pažeidimu, nors būtų amoralu, antivisuomeniška. Šiuo požymiu administraciniai teisės pažeidimai skiriasi nuo neteisinių socialinių normų pažeidimų.

 Kaltumas – administracinis teisės pažeidimas be kaltės yra negalimas. Tai reiškia, kad visuomenei pavojingas ir teisės draudžiamas veikimas ar neveikimas yra padarytas kaltai – tyčia ar dėl neatsargumo. Tačiau, “administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra negalėjo suprasti savo veiksmų iš esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos.[ATPK 19 straipsnis] Kaltė išreiškia neigiamą vidinį pažeidėjo požiūrį į teisės reguliuojamus ir saugomus visuomeninius santykius, valstybės, visuomenės ar atskirų piliečių interesus.

 Baudžiamumas – šis požymis reiškia, kad už administracinės teisės pažeidimą kaltam asmeniui taikomos įstatymų numatytos administracinės atsakomybės priemonės – nuobaudos.

 Teisės pažeidimo subjektas gali būti tik žmonės ar jų susivienijimai, nes teisės pažeidimas yra sąmoninga veikla. Todėl pažeisti teisę gali tik asmuo, kuris neturi jokių psichikos sutrikimų, yra veiksnus ir suvokia ar gali suvokti savo veiksmų priešingumą teisei.

 Teisė gali būti pažeista veikimu ar neveikimu. Žmogaus mintys, žodiniai pareiškimai, jeigu jie nepasireiškia atitinkamu elgesiu, nėra teisės pažeidimas. Bet žodiniais pareiškimais, jeigu jie nepasireiškia raginimais pažeisti galiojančią teisę, kitų asmenų garbę ir orumą žeminančių melagingų žinių platinimas – šmeižimas, grasinimas yra teisės pažeidimai.

 Teisės pažeidimas yra teisei priešinga veika. Kiekvienas naudojimasis subjektinėmis teisėmis nevykdant atitinkamų pareigų, kurių reikalauja įstatymas, yra priešingas teisei. Bet yra išskiriami tam tikri atvejai, kai visuomenė atleidžia asmenį nuo tokių pareigų vykdymo. Šitoks atleidimas visada turi būti įformintas atitinkamu valstybės institucijos aktu.

Taigi, tik esant visiems administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiams asmens veikloje, jis gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

3. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis

Administracinio teisės pažeidimo sudėties analizė glaudžiai susijusi su teisės normų taikymu, todėl padeda teisingai, tinkamai kvalifikuoti teisės pažeidimus, užtikrinti organų ir pareigūnų, taikančių kaltiems asmenims administracines nuobaudas, veiklos teisėtumą ir šiaip užkirsti kelią nepagrįstam, neteisėtam asmenų patraukimui administracinėn atsakomybėn. Analizuojant administracinio teisės pažeidimo sudėtį, aiškėja jo socialinė reikšmė, turinys ir individualūs požymių elementai.

Į teisės pažeidimo sudėtį įeina šie elementai: : teisės pažeidimo subjektas, teisės pažeidimo objektas, objektyvinė teisės pažeidimo pusė ir subjektyvinė teisės pažeidimo pusė.

3.1 Teisės pažeidimo subjektas

Teisės pažeidimo subjektas – tai asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus ir gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Kad veika būtų teisės pažeidimas, įstatymai numato subjektui atitinkamus reikalavimus:

 Asmeniui turi būti sukakę šešiolika metų. Tai minimali riba, nuo kurios asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Nepilnamečiams nuo 16 metų amžiaus, padariusiems administracinius pažeidimus, taikomos bendros administracinės atsakomybės nuostatos. Tačiau jiems negali būti paskirtas administracinis areštas. Numatyto amžiaus asmenims, padariusiems administracinį teisės pažeidimą, skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos atitinkamame ATPK straipsnyje. Jeigu toks asmuo turi savarankiškų pajamų, privalo atlyginti nusižengimu padarytą turtinį nuostolį, jei ši suma neviršija 50 litų. Jei jis neturi savarankiškų pajamų, bauda išieškoma iš tėvų, ar globėjų. Už nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų padarytus administracinės tesės pažeidimus,
administracinėn atsakomybėn traukiami tėvai arba juos atstojantys asmenys.

 Fizinis asmuo turi būti veiksnus, pakaltinamas – suvokti savo veiksmų priešingumą teisei. Nepakaltinamumas siejamas su žmogaus psichine liga ir kitais psichiniais sutrikimai. Jie paprastai sukelia tokių fiziologinių ir psichinių žmogaus mąstymo pakitimų, dėl kurių jis nesuvokia jį supančios aplinkos, todėl neretai elgiasi priešingai moralės ir teisės normoms. Nepakaltinamumo sąvoką apibūdina ATPK 19 straipsnis, kuriame sakoma: “Administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra negalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos.” Todėl yra skiriama psichiatrinė ekspertizė jei kyla klausimai dėl asmens nepakaltinamumo.

Taigi, administracinės teisės pažeidimo subjektas gali būti tik pakaltinamas fizinis asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės ar užsienietis, kuriam iki administracinio teisės pažeidimo sukako 16 metų. Tačiau juridiniai asmenys administracinių teisės pažeidimų subjektu būti negali. Už įmonių, įstaigų ar organizacijų padarytus administracinės teisės pažeidimus atsako jų pareigūnai. Pagal ATPK 14 straipsnį pareigūnais “laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat, kurie valstybės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat ar laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą.” Pareigūnai traukiami administracinėn teisės atsakomybėn kai:

 teisės pažeidimai tiesiogiai susiję su jų tarnybinių pareigų vykdymu. Jie savo tiesioginiais veiksmais arba neveikimu padaro teisės pažeidimus

 eidami savo tarnybines pareigas neužtikrina tam tikros tvarkos, nustatytų taisyklių laikymosi

Todėl neatsitiktinai pareigūnams yra numatytos griežtesnės administracinės nuobaudos – piniginės baudos kaip piliečiams.

Užsieniečiai administracinėn atsakomybėn traukiami bendra tvarka, jeigu ko kita nenumato kiti įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Kai kurie užsieniečiai pagal tarptautines sutartis turi imunitetą nuo administracinės jurisdikcijos. Tai gali būti diplomatinio personalo ir jų šeimos nariai, parlamentinių ir vyriausybinių delegacijų atstovai ir kiti asmenys.

Tikrosios karo tarnybos kariai, taip pat policijos, vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys už administracinius teisės pažeidimus atsako pagal drausmės statutus, o Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atsako pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos statutą.

[2; P.114]

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2689 žodžiai iš 8961 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.