Administracinių teisinių santykių samprata ir rūšys
5 (100%) 1 vote

Administracinių teisinių santykių samprata ir rūšys

11213141

TURINYS

Įžanga ………………………………………………………………………………………………. 3

Administracinių teisinių santykių rūšys …………………………………………………… 4

Administracinių teisinių santykių sąvoka , struktūra , ypatumai …………………… 9

Pagrindiniai administracinių teisinių santykių rūšių bruožai …………………….. 11

Išvados ……………………………………………………………………………………………. 17

Naudotos literatūros sąrašas ………………………………………………………………. 18

Įžanga

Kalbant apie šiuolaikinius visuomeninius ryšius tarp žmonių, žmonių ir valstybės, atskirų visuomenės grupių galima teigti, kad jie yra permainingi. Tai gali priklausyti nuo įvairių veiksnių: socialinių, ekonominių, arba nuo technikos pažangos, permainų valstybinio valdymo srityje ir t.t.

Šiems visuomeniniams ryšiams, paprastai vadinamiems visuomeniniais santykiais, sureguliuoti yra skirta daug normų – elgesio taisyklių – teisės, socialinių, religinių ir kt.

Kiekviena teisės mokslo šaka stengiasi apimti tam tikrą specifinę visuomeninių santykių sritį, kurie pasižymi tiek bendrais visuomeninių teisinių santykių bruožais, tiek ir specifiniais, būdingais tiktai konkrečiai teisės reguliavimo sferai.

Būtent abi šios požymių grupės būdingos ir visuomeniniams santykiams, reguliuojamiems administracinės teisės normomis. Administraciniai teisiniai santykiai apima gana platų ratą visuomeninių santykių susiklostančių mūsų visuomenėje ir visų pirmą, tai visuomeniniai santykiai susiklostantys valstybinio valdymo srityje. Kaip tik ši sfera kelia nemažai diskusijų žiniasklaidos priemonėse, visuomenėje, todėl ji yra pakankamai aktuali ne tik kaip teorinė koncepcija, bet ir kaip puiki galimybė detaliau pažinti valstybinio valdymo sferą, kurioje kaip tik tenka dirbti VR institucijų pareigūnams.

Mano darbo rašto tema yra administracinių teisinių santykių samprata ir rūšys, tačiau, mano manymu negalima pradėti rašyti darbo, nepaaiškinant iš kur kyla tie teisiniai santykiai, todėl būtina susipažinti su pagrindiniais administracinių teisinių santykių ypatumais ir struktūra. Todėl, šis išsiaiškinimas ir padės mums suprasti darbo esmę.

Taip pat, manau reikia aptarti klausimus, susijusius su administracinių teisinių santykių apribojimu nuo kitų rūšių teisinių santykių. Tam būtina pasitelkti ne tik administracinės teisės žiniomis, bet ir kitų teisės mokslo šakų žiniomis.

Administracinių tesinių santykių rūšys

Kalbant, apie administracinius teisinius santykius, galima pasakyti kad, jie visada yra grupuojami skirtingai, kiekvienas teisinės literatūros rašytojas aprašo ją įvairiai. Bandžiau liginti su rusų ir lietuvių literatūra. Kiekvienoje literatūroje pradedama aiškinti vis kitaip, turbūt todėl, kad, administracinių teisinių santykių rūšys yra klasifikuojami pagal įvairius kriterijus, tačiau nuo to jų esmė nesikeičia.

Administracinių teisinių santykių apibūdinimas kaip griežtai valdinio pobūdžio santykių neatima galimybės juos klasifikuoti pagal įvairius kriterijus.

Būdingas administraciniams teisiniams santykiams valdinis elementas pasireiškia įvairiai. Valdymo praktika byloja apie tai, kad atskiros administracinių teisinių santykių rūšys ne visuomet ir ne visur tiesiogiai ir betarpiškai išreiškia jiems būdingą valdingumą, kad tokio pobūdžio santykiai gali kilti ir esant šalių lygybei.

Pasirodo administraciniai teisiniai santykiai gali būti ir sutartinio pobūdžio. Taigi ne visi administraciniai teisiniai santykiai yra reguliuojami administracinės teisės. Tačiau vis dėlto didžiausią reikšmę turi tie administraciniai teisiniai santykiai, kurie susiję su praktiniu įgaliotų institucijų vykdymų administracinių funkcijų.

Tuo remiantis galima išskirti dvi pagrindines administracinių teisinių santykių grupės:

1) santykiai, išreiškiantys pagrindinius valdomojo poveikio ryšius (“subjektas- objektas”), kurioje aiškiai išreikšta valstybinės veiklos valdinė prigimtis;

2) santykiai, susiklostantys už tiesioginio poveikio į valdymo objekto ribų, tačiau organiškai su tuo susiję ;

Kartais minėtos administracinių teisinių santykių grupės charakterizuojamos kaip pagrindiniai ir nepagrindiniai valdiniai ryšiai. Pirmieji tiesiogiai išreiškia valdymo esmę, antrieji yra su tuo susiję, tačiau tiesiogiai šių santykių neišreiškia.

Prie pirmųjų gali būti priskiriami aukščiau minėti administraciniai teisiniai santykiai, kurie buvo išreikšti formule “komanda – vykdymas”. Tai visų pirma santykiai tarp aukštesniųjų ir žemesniųjų vykdomosios valdžios institucijų, tarp vadovaujančių pareigūnų ir jiems pavaldžių administracinio valdymo aparato darbuotojų, tarp vykdomųjų institucijų ir piliečių, turinčių tam tikrų administracinių teisinių pareigų ir t.t .

Charakterizuojant antrosios grupės administracinius teisinius santykius, akcentuojama, kad jie nors ir susiklosto valstybinio valdymo sferoje, tačiau jų tiesioginė paskirtis nėra tiesioginis valdymo subjekto poveikis valdymo objektui. Tai pavyzdžiui santykiai tarp dviejų šalių, funkcionuojančių valdymo sferoje,
bet nesusietų pavaldumo santykiais. Taigi tarp jų santykis gali būti išreikštas “subjektas – subjektas”. Tokiu būdu dvi ministerijos gali sueiti į administracinius teisinius santykius, susijusius su bendro teisės norminio akto parengimu arba derinant bendrus valdymo veiklos klausimus.

Tokio pobūdžio administraciniai teisiniai santykiai taip pat labai naudingi realizuojant valdymo funkcijas. Jie yra lyg paruošiamieji prieš tiesioginio poveikio į valdymo objektą santykius.

Teisinėje literatūroje taip pat išskiriami subordinaciniai ir koordinaciniai ATS. Pirmųjų esmė yra aiški: valdymo subjektas veikia valdymo objektą. Koordinaciniais santykiais vadinami tokie, kuriose toks pavaldumas lyg ir neegzistuoja. Pavyzdžiui: santykiai tarp nepavaldžių vykdomųjų institucijų. Tačiau dėl to, galima ginčytis. Juk šioje sferoje koordinacija neturėtų būti suprantama tiesiogine prasme.

Koordinacinės funkcijos bendrai yra privalomos vykdomosioms institucijoms ir praktiškai sutampa su valdinėmis funkcijomis. Pavyzdžiui: vyriausybė koordinuoja atskirų Lietuvos regionų valdymo institucijų darbą ir tai daro pagrindiniais nutarimais, kurie yra aiškiai valdinio pobūdžio. Visa tai rodo, kad koordinacinei veiklai yra būdinga valdiniai elementai. Reiškia iš esmės koordinacija taip pat gali būti subordinacinio pobūdžio. Todėl aukščiau minėtos administracinių teisinių santykių klasifikacijos, kaip matome yra labai sąlyginės.

Kitas klasifikavimo būdas – tai administracinių teisinių santykių skirstymas pagal jų dalyvių juridinės sąveikos pobūdį. Šiame kontekste, iš esmės užgožiant aukščiau minėtas klasifikacijas, išskiriami horizontalus ir vertikalus administraciniai teisiniai santykiai.

Vertikalus administraciniai teisiniai santykiai geriausiai išreiškia administracinio teisinio reguliavimo esmę ir yra tipiški valdiniai veiklai, pagrįstai subordinaciniais ryšiais tarp valdymo subjektų ir valdymo objektų. Jie kyla tarp pavaldžių šalių, kas rodo apie nebuvimą juose šalių lygybės, priešingai nei civiliniuose teisiniuose santykiuose. Tačiau pavaldumo negalima traktuoti vienareikšmiškai.

Vertikalumas reiškia, kad viena šalis turi administracinius valdinius įgaliojimus, o kita šalis arba jų neturi, arba jie yra mažesnės apimties.

Nors vertikalus administraciniai teisiniai santykiai yra būdingiausi valstybinio valdymo sferai, galima aptikti ir keletą variantų horizontalių administracinių teisinių santykių.

Tokiems administraciniams teisiniams santykiams būdinga eilė požymių:

1. šalių nelygybė;

2. šalių nelygybė sąlygoja vienos šalies pavaldumą kitai;

3. pavaldumas administraciniuose teisiniuose santykiuose ne visuomet aiškiai

išreikštas;

Pavyzdžiui: pilietis ar visuomeninė organizacija nėra organizaciniai pavaldi vykdomosioms institucijoms. Tarp atskirų vykdomosios valdžios grandžių vienos grandies pavaldumo kitai dažnai taip pat nebūna.

Pavyzdžiui: nėra pavaldžios kontrolės ir priežiūros tarnyboms.

4. kalbant apie pavaldumą visų pirma reikia paminėti organizacinį pavaldumą, kaip charakteringiausią valdymo vertikalei. Toks pavaldumas pasireiškia tarp aukštesniųjų ir žemesniųjų vykdomosios valdžios institucijų;

5. daugelis administracinių teisinių santykių susiklosto tarp nepavaldžių jų dalyvių. Bet ir tokiais atvejais vieną iš šalių savo kompetencijos ribose gali išleisti juridinius aktus privalomus vykdyti organizaciniai nepavaldžiai šaliai. Tokio pobūdžio santykiai labiausiai būdingi tarp šakinio valstybinio valdymo sferai;

6. valstybinio valdymo sferoje plačiai išvystyta kontrolės ir priežiūros veikla, kurios subjektais yra pačios vykdomosios valdžios institucijos. Priežiūrinės institucijos turi juridinius valdinius įgaliojimus, ir taiko juos organizaciniai nepavaldiems objektams;

7. vykdomosios valdžios institucijos sutinkamai su administracinėmis teisės normomis, gali adresuoti savo valdinius įgaliojimus piliečiams, kurie jokiuose pavaldumo santykiuose su šiomis institucijomis nėturi. Tačiau tai, taip pat vertikalumo pavyzdys;

8. bene svarbiausias momentas yra tai, kad visi vertikalus administraciniai teisiniai santykiai išreiškia vienos šalies juridinį priklausomumą nuo kitos. Tai paaiškinama tuo, kad valdiniai įgaliojimai, reikalingi tam tikram klausimui spręsti, yra tik pas vieną šalį.

Taigi vertikalių administracinių teisinių santykių esmė tame, kad viena šalis veikia kaip valdymo subjektas ir daro valdinį poveikį kitai šaliai -valdymo objektui.

Horizontalus administraciniai teisiniai santykiai yra tokie, kuriuose šalys ir faktiškai ir juridiškai yra lygios. Juose atitinkamai nėra būtinų vykdymui vienos šalies nurodymų kitai šaliai. Aišku tokio pobūdžio santykiai ne taip paplitę valstybinio valdymo srityje, kaip vertikalus.

Pats šalių lygybės pripažinimas administraciniuose teisiniuose santykiuose atrodo visiškai prieštarauja administracinės teisės esmei. Tam, kad pripažintume horizontalių administracinių teisinių santykių buvimą, visų pirma reikia atsižvelgti į tam tikras aplinkybes:

a) juose negali būti valdingų vienos šalies nurodymų kitai šaliai;

b) negali būti pavaldumo tarp šalių;

c) jų tarpusavio santykiai
labai sietini su civiliniais teisiniais santykiais.

Tai gali būti santykiai tarp subjektų, kurie yra lyg paruošiamieji prieš ateityje augantį valdinį subjekto poveikį valdymo objektui. Taip pat santykiai kylantys betarpiškai po tam tikro valdinio poveikio. Pavyzdžiui: dviejų institucijų veikla rengiant bendras priemonės normatyvinių aktų vykdymui.

Dvi paminėtos santykių grupės gali būti priskiriamos prie administracinių procesinių santykių:

 santykiai, kuriuose šalys užima lygias pozicijas;

 santykiai, kurie grindžiami tam tikru susitarimu tarp šalių.

Kaip matome horizontalių administracinių teisinių santykių charakteristika verčia juos analizuojant atsižvelgti į eilę aplinkybių, su kuriomis galima sutikti arba nesutikti. Tokiu būdų matome, kad administracinių teisinių santykių klausimas yra labai problematiškas ir ypač dažnai painiojasi su civiliniais teisiniais santykiais. Taigi apibendrinant administracinių teisinių santykių rūšys skiriamos pagal įvairius aspektus .

Iš tarybinės administracinės teisės, kurioje pradedama aiškinti pagal šiuos kriterijus:

Pagal ryšių tarp santykio šalių pobūdį:

1. vertikalus (subordinaciniai) – būdingi tiems, kurie pavaldus vieni kitiems

organizacinė tvarka; (tarp vadovo ir jam pavaldžių tarnautojų). Dažniausiai jie atsiranda įgyvendinant valstybinio valdymo funkcijas;

2. horizontalus – susiklosto tarp tiesiogiai vienas kitam nepavaldžių subjektų (pvz.,

ministerijos, viena kitai nepavaldžios). Santykiai tarp valstybinio valdymo organų ir piliečių, ar visuomeninių organizacijų.

Pagal tikslinę santykių paskirtį:

1. pozityvus (teigiami – sprendžiami teigiami klausimai) – susidaro įgyvendinant

valstybinio valdymo organams pagrindinės funkcijas; sprendžia įvairius organizacinius uždavinius, vadovauja ūkinei veiklai, socialinei – kultūriniai ir kt;

2. deliktiniai (neigiami) – santykiai dėl padaryto teisės pažeidimo.

Pagal konkretų turinį:

1. turtinio pobūdžio – santykio objekto priežastis – materialinės vertybės;

2. neturtinio pobūdžio – mokslas, literatūra ir pan.

Pagal santykių apsaugos būdą:

• ginami administracine tvarka;

• ginami teismine tvarka.

Pagal subjekto pobūdį:

1. tarp vykdomųjų organų ir pareigūnų;

2. tarp vyriausybinių organų;

3. tarp piliečių;

4. tarp užsieniečių.

Kaip jau minėjau, dažnai teisinėje literatūroje administraciniai teisinai santykiai klasifikuojami pagal kitus kriterijus. Pagal G. Petrovo išskiriami:

1. pagal konkretų jų socialinį turinį;

2. jų vietą sistemoje;

3. santykių plitimo teritoriją;

4. pagal jų trukme;

5. santykio šalių teisių ir pareigų santykį;

6. juridinių faktų (kaip atsiranda, pobūdis).

Administracinių teisinių santykių sąvoka, struktūra ir ypatumai

Administraciniai teisiniai santykiai – tai administracinės teisės normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai, susiklostantys vykdomosios valdžios, kitų subjektų tos rūšies veikloje.

Administraciniai teisiniai santykiai susidaro dažniausiai socialinio gyvenimo sferoje – valdyme.

Visų pirmą jie atsiranda valstybės valdymo organams arba vykdomosioms ar savivaldos institucijoms įgyvendinant joms pavestas funkcijas ar uždavinius – viešojo valdymo srityje.

Šiame santykyje vienas subjektas paprastai yra privalomasis – tam tikras valstybės organas arba jo pareigūnas, arba organas, turintis valstybės valdingus įgalinimus (valstybės deleguotą kompetenciją) – tai sąlygoja administracinių teisinių santykių reguliavimo metodas. Vėliau,administraciniai teisiniai santykiai atsiranda valstybės organų vidinio valdymo procese.

Administraciniai teisiniai santykiai paprastai būna sureguliuoti vienos šalies iniciatyva, kitos šalies sutikimas nebūtinas. Gali būti ir dviejų šalių iniciatyva (pvz., 2 ministerijų bendras aktas).

Dažnai tarp ATS dalyvių kyla ginčų. Tokių atvejų šie ginčai sprendžiami administraciniu būdu – sprendžia valstybinio valdymo (vykdomosios valdžios) organas (pareigūnas). Atskirais atvejais, numatytais įstatyme, administraciniai ginčai sprendžiami teismo keliu (bendrosios kompetencijos ir administraciniuose). Teismas paprastai sprendžia tokius ginčus, kurie liečia gyvybiškai svarbias piliečių ar kitų subjektų teises. Ginčas, dėl administracinės nuobaudos sprendžiamas teisme. Teisminė ginčų nagrinėjimo tendencija platėja.

Administracinių teisinių santykių šalis, pažeidusi ATN reikalavimus, atsako ne antrajai ginčo šaliai (kaip CT), bet valstybei, jos organams – tai lemia valstybinis valdymo pobūdis.

Administracinio teisinio santykio struktūra yra susidariusi iš tokių elementų, kaip: teisinio santykio subjektai, jų subjektyvinės teisės, teisinės pareigos ir teisinio santykio objektas („Tarybinė administracinė teisė “ P.Petkevičius, pusl .30-31).

Administracinės teisinio santykio- subjektai

1. valstybinio valdymo organai;

2. struktūriniai padaliniai;

3. valstybinai tarnautojai;

4. visuomeninės organizacijos;

5. piliečiai, užsieniečiai ir asmenys be pilietybės.

Šių subjektų subjektyvinės teisės ir pareigos – šalis, veikianti valstybės vardų, turi daugiau teisių, bet ir jos pareigos atsakingesnės.

Visi subjektai turėtų turėti teisnumą ir veiksnumą, tačiau jų kompetencija yra nevienoda (uždaviniai,
funkcijos) dėl to, jos stengiasi veikti tik savo kompetencijos ribose.

Piliečių teisnumas atsiranda gimus, o veiksnumas sulaukus tam tikro amžiaus dalinis v. – nuo 16 m., visiškas – nuo 18 m. ATS subjektai gali būti tik veiksnus piliečiai.

Teisinio santykio objektas – tam tikri asmens veiksmai, kurie reguliuojami AT normų. Valdymo objektas – veiksmai, nes teisinės normos reguliuoja ne subjektą, o jo veiksmus. ATS dalyviai teisės normose nustatytas pareigas realizuoja veiksmais, kurie priklauso nuo materialinių vertybių, dvasinių vertybių. Kitos teoretikų grupės nuomonė – objektas, yra daiktai.

Dabar aš norėčiau pereiti prie savo konkrečios temos pavadinimo apie administracinės teisės santykių samprata ir rūšys.

Pagrindiniai administracinių teisinių santykių rūšių bruožai

Taigi administraciniai teisiniai santykiai yra teisinių santykių rūšis, pasižyminti didele dalyvių, turinio įvairove. Jiems būdingi visi požymiai, kurie būdingi ir visiems teisiniams santykiams bendrai, o būtent:

1) teisiniai santykiai atsiranda tik teisės normos pagrindu;

2) teisiniai santykiai yra faktinio realaus gyvenimo teisinė išraiška;

3) teisiniai santykiai yra visuomeninių santykių dalyvių įvairūs ryšiai, atsiradę teisės normos pagrindu;

4) teisinis santykis – tai visuomeninis santykis, kurio dalyvių subjektinės teisės įgyvendinimas ir teisinės pareigos įvykdymas yra garantuotas valstybine prievarta.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2319 žodžiai iš 4617 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.