Barbarų teisė
5 (100%) 1 vote

Barbarų teisė

11

Penkta paskaita. Barbarų teisė

Barbarai ir jų teisės šaltiniai.

Gentinis teisės pobūdis.

Bendruomenės teismas.

Kai kurie ryškesni barbarų teisės požymiai.

Perėjimas prie teritorinio teisės taikymo.

Anglų teisės istorijos pradžia

Anglosaksų įstatymai iki normanų įsiveržimo.

Barbarai ir jų teisės šaltiniai. Po romėnų mūšių 102 (Aquae Sextia =Akvų Sekstijų?) ir 101 (Vercellae = Vercelės?, Š. Italija) m. pr. Kr. su teutonais, pasaulio istorijoje pirmąkart paminimi germanai.

Romėnų laikais germanai gyveno teritorijoje tarp Elbės ir Vyslos (Weichsel) ir Skandinavijoje, vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste. Miestų beveik nebuvo, amatai neišvystyti. Nėra rašto, pinigų taip pat. Namų ūkis, kaip įprasta gentinėms santvarkoms. Šiek tiek prekybos su tolimesniais kraštais [Wesel. Geschichte des Rechts, S.262].

Detaliausiai germanų gentis aprašė Tacitas savo veikala “Germania” (100 m. po Kr.). Tai – detaliausias ir išsamiausias I a. atliktas germanų tyrimas. Unikumas. Kodėl jis buvo parašytas – mįslė. Spėjama, kad Tacitas juo norėjo civilizacijos sugadintiems romėnams parodyti paprastos tautos gyvenimą. Įdomu – Tacitas pats niekados nebuvo apsilankęs jo aprašytame krašte! [Wesel. Geschichte des Rechts, S.262 – 263].

Istorikas Brunner-Schwerin XX a. pr. barbarų teisę vienu sakiniu apibrėžė taip – “Genčių teisės užrašus mes vadiname tautų teise, leges. Ši teisė skiriasi nuo romėnų sukurtų įstatymų ir todėl yra vadinama barbarų teise, Leges Barbarorum.” [Wesel. Geschichte des Rechts, S.264].

Germanų, barbarų (=svetimšalių) teisę galima (verta) padalinti į tris grupes [Wesel. Geschichte des Rechts, S.264]:

1. Vėlyvosios Antikos laikų užrašai (5-6 a.), pavyzdys – Lex Salica (507-511 m.);

2. Ankstyvųjų viduramžių “neaiškios kilmės”, tikriausiai vienuolių atlikti užrašai (8 a.) – Lex Alamannorum; Lex Baiuvariorum, Bavarija;

3. Ankstyvųjų viduramžių užrašai, atlikti Karolio Didžiojo nurodymu (apie 800 m.) – Lex Saxonum.

Salijų įstatymas – vienas originaliausių europinės gentinės teisės paminklų. Frankai tuo metu beveik nebuvo integruoti į Romos imperiją ir gyveno savoje teritorijoje [Wesel. Geschichte des Rechts, S.265].

Gentinis teisės pobūdis. Ar germanai gyveno segmentinės visuomenės sąlygomis ar jų bendruomenių sandara jau buvo kefalinė? Tacitas vienareikšmiškai teigia, kad germanai jau turi karalius ir karo vadus. [Wesel. Geschichte des Rechts, S.265].

Tačiau kaip ir kitose ankstyvosiose visuomenėse, germanai gyveno gentimis. Tam tikras visuma žmonių turi bendrą vardą ir gyvena greta egzogaminėse grupėse, apsijungusių į endogaminę gentį. Tacitas priskaičiavo apie 25 tokias gentis (kai kurie kiti – dvigubai daugiau). Jis jas vadino natio, populus, civitas, gens. Genčių dydis – nuo kelių 100 iki kelių 1 000 [Wesel. Geschichte des Rechts, S.266].

Germanams taip pat būdinga linijinė (lineage) giminės struktūra. Tai patvirtina ir Tacito aiški nuoroda dėl kraičio teisinės reikšmės. [Wesel. Geschichte des Rechts, S.267-268].

Tai, ką Tacitas įvardija kaip kraitį iš tiesų buvo mokestis (išpirka) nuotakos giminei (Brautpreis) – tikrų tikriausias įrodymas, kad egzistavo gimininė žemės, gyvylių nuosavybė. Kraitis – atvirkštinis teisinis mechanizmas (nuotakos socialinė apsauga), būdingas jau privačia nuosavybe grindžiamoms visuomenėms [Wesel. Geschichte des Rechts, S.268].

Nustatytu laiku tam nustatytoje vietoje vykdavo genties susirinkimai. Germanų kalba „laikas“ – Ding. 14-15 a. dažnai šiuo terminu Vokietijoje buvo vadinamas teismo posėdis [Wesel. Geschichte des Rechts, S.267]. (Ding, das – (Gerichts)versammlung der freien Männer, dann – Rechtssache, Rechtshandlung; heute – Gegenstand, Sache)

Bendruomenės teismas. Ar germanai iš tiesų tuomet jau turėjo teismus? Kaip buvo organizuojamas teismo procesas? Ar buvo tik ginčų sureguliavimo machnizmai, žinomi mums iš segmentinių visuomenių? Tikslių atsakymų nėra.

Kad segmentinės tradicijos buvo dar stiprios liudija ir Cezaris savo „Bellum Gallicum” (genčių vadai sprendžia ginčus, sutaiko besivaidijančias šalis) [Wesel. Geschichte des Rechts, S.269].

Greta buvo, žinoma, privatus kerštas, kraujo kerštas ir vaidai, kivirčai. [Wesel. Geschichte des Rechts, S.270].

Kai kurie ryškesni barbarų teisės požymiai. Nuosavybė. Buvo individo ir giminės nuosavybė. Individas galėjo turėti kilnojamojo turto (rūbų, ginklų, prietaisų ir pan.). Iki galo neaiški žemės nuosavybė. Yra trys aiškinimai (galimybės):

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 674 žodžiai iš 1274 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.