Baudžiamo proceso teisė
5 (100%) 1 vote

Baudžiamo proceso teisė

112131

9 TEMA. IKITEISMINIS TYRIMAS

A. IKITEISMINIO TYRIMO BENDROSIOS NUOSTATOS.

1. Samprata, uždaviniai.

Yra pirma BP stadija, trunkanti nuo sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą iki bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui. Dabartinė ikiteisminio tyrimo stadija atitinka dvi stadijas – baudžiamosios bylos iškėlimo ir parengtinio tyrimo. Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra: 1) greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, 2) nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį, 3) sudaryti sąlygas tinkamam bylos išnagrinėjimui teisme, 4) imtis būtinų priemonių užtikrinant proceso dalyvių teisę į žalos atlyginimą bei kitas teises. Ikiteisminio tyrimo stadijoje apie veiką ir ją galimai padariusį asmenį gali būti daromos tik preliminarios išvados, formuluojamos kaip prognozės apie galimybę, kad toks asmuo teismo gali būti pripažintas kaltu. Ikiteisminio tyrimo metu galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Ikiteisminio tyrimo metu turi būti renkami ir fiksuojami ne tik tam tikrą asmenį kaltinantys, bet ir jam naudingi duomenys. Jei ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad procesas buvo pradėtas nepagrįstai, ar atsiranda kliūčių, dėl kurių proceso negalima tęsti, ikiteisminis tyrimas turi būti nutraukiamas. Taip pat turi būti nutraukiamas, jei nėra galimybių surinkti pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių duomenų.

2. Ikiteisminio tyrimo procesinės prielaidos.

Ikiteisminio tyrimo procesinės prielaidos -tai veiksmai, lemiantys ikiteisminio tyrimo pradėjimą. Yra dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo prielaidos:1.tikėtinos informacijos apie galimai padarytą nusikalstamą veiką buvimas; 2.aplinkybių, dėl kurių procesas yra negalimas (BPK 3 str.), nebuvimas.

BPK 3 str. – žinoti. 1 aplinkybė – Veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas reiškia, kad: 1) visai nebuvo jokio įvykio,apie kurį kaip apie nusikalstamą veiką buvo pateikta informacija (pavyzdžiui, paaiškėja, kad žmogus, apie kurį buvo pranešta kaip apie nužudytą, yra gyvas); 2) kažkoks įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika (pavyzdžiui, padaryta ne nusikalstama veika, o administracinis teisės pažeidimas, drausminis nusižengimas ir pan.); 3) buvo įvykis, atsitikęs be niekieno kaltės (pavyzdžiui, žala kokiam nors asmeniui atsirado ne dėl nusikalstamos veikos padarymo, o dėl audros, uragano ir pan.). 2 aplinkybė – Baudžiamosios atsakomybės senaties terminų nustatymas. Terminams suėjus negali būti pradedamas ir ikiteisminis tyrimas. Termino trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos sunkumo. Senaties terminai yra nuo 2 metų baudžiamojo nusižengimo padarymo atveju, iki 20 metų, kai kitam žmogui tyčia buvo atimta gyvybė. Genocidui ir karo nusikaltimams senaties terminai netaikomi. 3 aplinkybė – Ikiteisminis tyrimas negali būti pradedamas, jei manoma, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, pagal tarptautinės teisės normas turintis imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos. Tokį imunitetą turi diplomatai. Asmuo, kuris BA gali būti traukiamas tik kompetentingos institucijos leidimu, ikiteisminis tyrimas gali būti pradedamas ir dar nesant tokio leidimo. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu tokio leidimo negavus, ikiteisminis tyrimas turi būti nutraukiamas. Toks leidimas vėliausiai turi būti gautas iki pranešimo apie įtarimą tokiam asmeniui įteikimo. Asmenimis, kurie baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiami tik kompetentingos institucijos leidimu, yra Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Ministras Pirmininkas ir ministrai, įvairių teismų rūšių teisėjai. Išvardinti pareigūnai turi nacionalinį imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės. Nacionalinis imunitetas nėra absoliutus jis gali būti panaikinamas duodant leidimą patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Prezidentas atsakomybėn gali būti traukiamas tik prieš tai jį pašalinus iš pareigų apkaltos proceso tvarka. 4 aplinkybė – Ikiteisminis tyrimas negali būti pradedamas, jei veiką padaro asmuo, kuris veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Amžiaus riba, nuo kurios asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, yra 16 metų. Išimtinais atvejais nuo 14 metų amžiaus (už nužudymą, išžaginimą, seksualinį prievartavimą, vagystę, plėšimą). 5 aplinkybė – skirta privataus kaltinimo procesui (susitaikymas). 6 aplinkybė – Dėl nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą nebuvimo negali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje išvardytų keliolikos santykinai mažiau pavojingų nusikalstamų veikų padarymo. Čia išvardytos vadinamosios privačiai viešo kaltinimo veikos. 7 aplinkybė – Mirus asmeniui, kuris, kaip manoma, galėjo padaryti nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas negali būti pradedamas. Ši aplinkybė yra aktualesnė ne sprendžiant apie ikiteisminio pradėjimą, o apie jo nutraukimą. 8 aplinkybė – Jei jau yra įsiteisėjęs teisino nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, ikiteisminis tyrimas negali būti pradedamas. 9 aplinkybė – BA šalinančios aplinkybės, kurioms egzistuojant ikiteisminis tyrimas negali būti pradedamas:
būtinoji gintis; asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas; profesinių pareigų vykdymas;būtinasis reikalingumas;teisėsaugos institucijos

užduoties vykdymas;įsakymo vykdymas; pateisinama profesinė ar ūkinė rizika; mokslinis eksperimentas.

3. Ikiteisminio tyrimo subjektai. Ikiteisminio tyrimo subjektais vadinami proceso subjektai, kurie sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atlieka ikiteisminio tyrimo veiksmus ir priima sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo. Šiais subjektais yra valstybės subjektai: ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas.

3.1. Prokuroro įgaliojimai BP. Prokuroro įgaliojimai – 170 str. Didžiausia atsakomybė už sėkmingą ikiteisminio tyrimo stadijos uždavinių išsprendimą tenka prokurorui. Ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam yra konstitucinė prokuroro funkcija. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikia prokuroro pavedimu ar su jo žinia. Jie privalo vykdyti visus prokuroro nurodymus. Tyrimo veiksmus šie pareigūnai atlieka prokuroro kontroliuojami. Ikiteisminio tyrimo teisėjas į procesą įtraukiamas dažniausiai prokuroro iniciatyva. Tik prokuroras turi visišką veikimo laisvę, žinoma, įstatymo numatytuose rėmuose. Organizuodamas ikiteisminį tyrimą prokuroras sprendžia, ar ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas, kas ikiteisminį tyrimą turi atlikti, kada ir dėl kokių veiksmų atlikimo reikia kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją. Prokuroras vadovauja ikiteisminiam tyrimui priimdamas sprendimus dėl tyrimo krypties ir apimties, duodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus dėl konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo. BPK numato, kad prokuroras gali bet kurios nusikalstamos veikos padarymo atveju atlikti ikiteisminį tyrimą pats ar tik tam tikrus tyrimo veiksmus. Visais atvejais prokuroras privalo priimti pats šiuos sprendimus: 1)dėl tyrimų sujungimo ir atskyrimo; 2)dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo; 3)dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo; 4)dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo. Prokuroras taip pat pats privalo kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl šio teisėjo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo. Prokuroro pareigos nurodytos rekomendacijoje kurių nėra BPK:1) užtikrinti ikiteisminio tyrimo teisėtumą, kad baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas, o pradėtas būtų nutrauktas esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas; 2) laiku spręsti ikiteisminio tyrimo pabaigimo klausimą; 3)kontroliuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, nepažeidinėtų asmens teisių, 4)spręsti procesinių prievartos priemonių taikymo būtinumo klausimą.

3.2. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų įgaliojimai: 172 str. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai yra BPK 165 straipsnyje išvardytų ikiteisminio tyrimo įstaigų (policija, STT, Karo policija, FNTT ir kt.) darbuotojai, kuriems yra pavesta atlikti ikiteisminio tyrimo funkcijas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikia prokuroro vadovaujami ir kontroliuojami. Jie privalo: 1)vykdyti visus prokuroro nurodymus; 2)prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą“. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nelaukdamas prokuroro nurodymų, gali: 1)atlikti tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus: šaukti į apklausas ir apklausti liudytojus, nukentėjusiuosius, įtariamuosius; atlikti akistatą; atlikti parodymą atpažinti; atlikti eksperimentą; 2) taikyti anonimiškumą liudytojui ir nukentėjusiajam; 3)taikyti procesines prievartos priemones: laikiną sulaikymą; atvesdinimą; asmens apžiūrą; fotografavimą, filmavimą.

3.3. Ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai. BPK 173 str. 6 punktai – konkrečiai įvardija, sąrašas nebaigtinis. Ikiteisminio tyrimo teisėjas BPK nustatyta tvarka: 1)skiria ir sankcionuoja procesinių prievartos priemonių taikymą; Ikiteisminio tyrimo teisėjas sprendžia dėl tų procesinės prievartos priemonių, kurios negali būti taikomos ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu. Tai pačios griežčiausios, žmogaus teises labiausias varžančios priemonės, todėl už jų paskyrimą yra atsakinga teisminė valdžia. Ikiteisminio tyrimo metu tik ikiteisminio tyrimo teisėjas gali skirti: a) suėmimo ir namų arešto taikymą; b) atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą; kratą; laikiną nušalinimą nuo pareigų; skirti baudą iki 30 MGL ir areštą iki vieno mėnesio. 2) prisaikdina ir apklausia liudytojus ir nukentėjusiuosius (prokuroro prašymu ar nepilnamečius). 3)apklausia įtariamuosius. Tokia apklausa gali būti atliekama tik prokuroro, tiek paties įtariamojo iniciatyva; 4) tvirtina prokuroro nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjas turi tvirtinti prokuroro nutarimus, kai nutraukimo pagrindas yra BK numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybių egzistavimas arba kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas kai buvo tiriamos kelios skirtingo sunkumo veikos; 5)tvirtina prokuroro nutarimus atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą BPK numatytais atvejais;Ikiteisminio tyrimo teisėjas prokuroro nutarimus atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą tvirtina tais atvejais, kai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ikiteisminio tyrimo teisėjo pritarimu;6)nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų;7)atlieka kitus BPK numatytus veiksmus. Visus šiuos
veiksmus, išskyrus skundų nagrinėjimą, ikiteisminio tyrimo teisėjas atlieka gavęs prokuroro prašymą. Savo iniciatyva nė vieno minėtųjų veiksmų ikiteisminio tyrimo teisėjas neatlieka.

4. Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas proceso dalyvių iniciatyva. Ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui nusprendus, kad vykdant ikiteisminio tyrimo stadijos uždavinius tam tikro veiksmo atlikimas yra būtinas. Tačiau įtariamasis, gynėjas ar nukentėjusysis taip pat turi galimybių daryti įtaką ikiteisminio tyrimo eigai ir jo rezultatams. Šie proceso dalyviai, raštu pateikdami prašymą prokurorui, turi teisę inicijuoti tyrimo veiksmų atlikimą. Prokuroras privalo nagrinėti tokius prašymus ir priimti vieną iš sprendimų: 1)pats atlikti prašomus veiksmus; 2)įpareigoti ikiteisminio tyrimo įstaigą atlikti prašomus veiksmus; 3)atsisakyti atlikti prašomus veiksmus.Atsisakydamas atlikti prašomus veiksmus prokuroras privalo priimti nutarimą, kurį prašymą pateikęs proceso dalyvis per 7 dienas nuo nutarimo gavimo gali apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui

5. Atskiros bendrosios ikiteisminio tyrimo atlikimo taisyklės.

Ikiteisminio tyrimo vieta. Ją lemia nusikalstamos veikos padarymo vieta – ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas. Atskirieji pavedimai. Kai kreipiamasi dėl atitinkamo veiksmo atlikimo į kitos vietovės prokurorą ar pareigūną. Toks kreipimasis yra vadinamas atskiruoju pavedimu. Ikiteisminio tyrimo terminai. Vadovautis proceso greitumo principu. Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas.Ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini. Tačiau prireikus prokuroras gali nuspręsti atskleisti dalį ikiteisminio tyrimo duomenų. Toks sprendimas gali būti priimtas dėl įvairių“ priežasčių, pavyzdžiui, iškilus būtinybei informuoti visuomenę apie ją labai jaudinančių nusikalstamų veikų tyrimą ar prašant visuomenės pagalbos, reikalingos norint surasti pasislėpusius (dingusius) asmenis, pagrobtus daiktus ir pan. Tačiau ir tokiais atvejais negali būti skelbiama informacija apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius – taip siekiama nepažeisti vaiko teisių, nepadaryti kitokios neigiamos įtakos nepilnamečiui.

B. IKIT. TYRIMO EIGA

1. Ikit. tyrimo pradžia. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas kiekvienu atveju, kai gaunama tikėtina informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir nėra BPK 3 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant ikiteisminis tyrimas, kaip ir visas baudžiamasis procesas, yra negalimas. Šios taisyklės yra dvi išimtys, susijusios su atskiromis bylų kategorijomis: 1) privataus (Jei yra privatus kaltiniams – ikiteisminis tyrimas iš vis nepradedamas 407 str. arba pradedamas nuo teismo.), 2) privačiai viešo kaltinimo bylomis(kai procesas pradedamas tik esant nukentėjusiojo skundu ar jo teisėto atstovo pareiškimu (pats pareigūnas negali pradėti proceso), toliau viskas vyksta kaip ir valstybiniame kaltinime.167 str.).

Nuspręsti pradėti ikiteisminį tyrimą gali: 1)prokuroras, 2) ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas,3) ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo įgaliotas asmuo. Prokuroras, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ir jo įgaliotas asmuo sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą priima ant skundo, pareiškimo ar pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką užrašydami rezoliuciją. Prokurorams nurodoma, kad rezoliucijoje turi būti: duoti kvalifikaciją (t.y. prokuroras nurodo pagal kokį str. turi būti pradėtas ikt. tyrimas); ikit. tyrimo prokuroras nurodo įstaigą, kuri tirs, arba nurodomas asmuo, kuris tirs; asmens, kuris surašo rezoliuciją, pareigos, vardas, pavardė ir data. Kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradėjimo tiek prokuratūroje, tiek ikiteisminio tyrimo įstaigoje atvejis turi būti užregistruojamas. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą turi būti pranešama skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką pateikusiam asmeniui. Kadangi policija yra universali ikiteisminio tyrimo įstaiga, tai prokuroras gali pavesti bet kurios nusikalstamos veikos tyrimą ar atlikti bet kurios nusikalstamos veikos atskirus tyrimo veiksmus.Kitoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms atlikti ikiteisminį tyrimą paprastai turi būti pavedama atsižvelgiant į galimai padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą: Specialiųjų tyrimų tarnybai BK 225-229 straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas (kyšininkavimas, korupcija), Karo policijai BK 316-329 straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas (vengimas atlikti karo tarnybą); Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai BK 213-224 straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas ir kitas nusikalstamas veikas, susijusias su finansų sistema. Gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi“.168 str. – numatytos atsisakymas pradėti ikt. tyrimą. Jei iš paties skundo neaišku, galiam gauti patikslinimą.Tai reiškia, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai matoma, kad jokia nusikalstama veika nebuvo padaryta.Atsisakymas pradėti ikt. tyrimą
fiksuojamas nutarime, nurodomos priežastys. Bet kuris prokuroras gali atsisakyti pradėti ikt. tyrimą, ikt. tyrimo pareigūnai gali ne visi. Nutarimo nuorašas – siunčiamas skundą, pareiškimą priėmusiam asmeniui. Atsisakymas skundžiamas prokurorui. 168 str. 4 d.

Ikit. tyrimo veiksmai-tai proceso sudėtinė dalis. Procesas susideda iš stadijų, o jos iš sudėtinių dalių. Per visą ikt. tyrimą atliekama nemažai veiksmų, kurie fiksuojami t.t. dokumentuose. Ikiteisminio tyrimo metu proceso atliekamus veiksmus galima suskirstyti į 4 grupes: 1)duomenų rinkimo veiksmai (apklausos, parodymų patikrinimo veiksmai, objektų tyrimas ir apžiūra, ekspertizė, daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išreikalavimas, daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pateikimas.) 2)procesinių prievartos priemonių paskyrimo ir taikymo veiksmai 3)proceso eigą lemiančių ar proceso dalyvių statusą nustatančių sprendimų priėmimas (pranešimo apie įtarimą surašymą ir įteikimą, kaltinamojo akto surašymą ir įteikimą, nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo priėmimą, nutarimų dėl pripažinimo nukentėjusiuoju, dėl atstovo dalyvavimo) 4)prašymų ir skundų pateikimas ir nagrinėjimas.

Apklausa. jos daromos, kad būtų surinkti t.t. duomenys (įrodymai pvz.). Kad būtų nustatyta t.t informacija nusikalstamai veikai tirti. Apklausos gali būti: 1)Pagal tai kas apklausiamas: liudytojo ir nukentėjusiojo; įtariamojo 2) Pagal tai kas atlieka apklausą: ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro; ikiteisminio tyrimo teisėjo 3) Pagal apklausiamojo asmens amžių: suaugusiųjų; nepilnamečių 4) Pagal vienu metu apklausiamų asmenų skaičių: vieno asmens; akistata (2 asm.)

Norint atlikti apklausą iš pradžių asmenį reikia pakviesti 182 str. – šaukimas į apklausą. Numatyti 2 šaukimo į apklausą variantai: 1)šaukimu privaloma nurodyti kas ir dėl ko šaukiama, laikas, vieta, kabinetas, neatvykimo pasekmės 163 str. 2) tel. ar kitais būdais – nesiejamas su sankcijomis, baudos žmogui negalima skirti.

Liudytojo apklausa 183 str, 184 str, 186 str .Nukentėjusiojo apklausa 185 str. – taip pat kaip ir liudytojas.183str. – numatytas veiksmų eiliškumas kaip vyksta apklausa (nustatoma asmens tapatybė, išaiškinamos teisės, pareigos, atsakomybė, pasiūloma papasakoti visa kas jam žinoma, baigus pasakoti užduodami klausimai, kalbėjusiam duodama susipažinti su protokolu). Atsakymą menantys kl – tai, kai iš klausimo formuluotės yra aiškus atsakymas.Liudytojo parodymai rašomi pirmuoju asmeniu – aš ėjau, aš mečiau ir pan. Šiek tiek kitomis taisyklėmis, kai liudytoją apklausia ikit. tyrimo teisėjas 184 str. priesaikos tekstas 277 str. (prisaikdinamas (negali prisakdinti jaunesnių kaip 16 m. Asmenų ir įtariamojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių), apklausoje privalo dalyvauti prokuroras, būtina pranešti įtariamajam ir jis gali dalyvauti). Faktiškai apklausą atlieka prokuroras, o ikit. yrimo teisėjas tik pasirašo. 184 str 1 d. 1 p. – advokato dalyvavimas būtinas.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2636 žodžiai iš 5271 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.