Baudžiamoji teisė seminarai
5 (100%) 1 vote

Baudžiamoji teisė seminarai

1121314151

BAUDŽIAMOJI TEISĖ

1 BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS SAMPRATA 2

2 BAUDŽIAMASIS ĮSTATYMAS IR JO GALIOJIMAS 2

3 KALTĖ IR JOS KRITERIJAI. KALTĖS FORMOS. 4

3.1 FORMALIOS IR MATERIALIOS NUSIKALTIMŲ SUDĖTYS 5

3.2 APIBRĖŽTA IR NEAPIBRĖŽTA TYČIA 6

4 NUSIKALTIMO PADARYMO STADIJOS 6

4.1 1.RENGIMASIS PADARYTI NUSIKALTIMĄ. 6

4.2 2.PASIKĖSINIMAS PADARYTI NUSIKALTIMĄ. 6

4.3 3.BAIGTAS NUSIKALTIMAS. 7

4.4 RENGIMOSI IR PASIKĖSINIMO PADARYTI NUSIKALTIMĄ BAUDŽIAMUMAS 7

4.5 SAVANORIŠKAS ATSISAKYMAS PABAIGTI NUSIKALTIMĄ 7

5 APLINKYBĖS, ŠALINANČIOS BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ 8

5.1 1.APLINKYBIŲ, ŠALINANČIŲ BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ, SAMPRATA IR RŪŠYS. 8

5.2 2.BŪTINOJI GINTIS IR JOS TEISĖTUMO SĄLYGOS. TARIAMOJI GINTIS IR JOS VERTINIMO TEISINIAI ASPEKTAI. 8

5.3 TARIAMOJI GINTIS 9

5.4 3.ASMENS, ĮTARIAMO PADARIUS NUSIKALSTAMĄ VEIKĄ, SULAIKYMO IR ŽALOS PADARYMO JAM TEISĖTUMO SĄLYGOS. 9

5.5 4.BŪTINO REIKALINGUMO SAMPRATA IR TEISĖTUMO SĄLYGOS. 10

6 BENDRININKAVIMAS 10

6.1 1.BENDRININKAVIMO SAMPRATA PAGAL BK. 10

6.2 2. BENDRININKAVIMO POŽYMIAI: 10

6.3 3.BENDRININKAVIMO FORMOS. 11

6.4 4.NUSIKALTIMO PADARYMAS PER TARPININKĄ (TARPINIS VYKDYMAS). EKSCESAS 11

7 NUSIKALTIMO PADARYMO TEISINĖS PASEKMĖS 12

7.1 1.NUSIKALTIMO PADARYMO TEISINIŲ PA SEKMIŲ BENDRA CHARAKTERISTIKA. 12

7.2 2.BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ: SAMPRATA, ATSIRADIMAS, REALIZAVIMAS, TURINYS. 12

7.3 3.BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAI. 12

7.4 4.BAUDŽIAMOJI POLITIKA LIETUVOJE PO 1990 METŲ. 13

8 BAUSMIŲ SISTEMA IR RŪŠYS 13

8.1 1.KRIMINALINĖ BAUSMĖ. 13

8.2 3.BAUSMIŲ SISTEMA IR RŪŠYS 14

9 BAUSMIŲ SKYRIMAS PAGAL LR BK 15

9.1 1. KRITERIJAI, KURIAIS VADOVAUJASI TEISMAS, SKIRDAMAS BAUSMĘ. 15

9.2 2.ŠVELNESNĖS NEGU NUMATYTA ĮSTATYME BAUSMĖS SKYRIMAS. 16

9.3 3.BAUSMĖS SKYRIMAS PADARIUS KELIS NUSIKALTIMUS. 16

10 ATLEIDIMAS NUO BAUSMĖS 16

10.1 1.BENDRA CHARAKTERISTIKA, POŽYMIAI BEI RŪŠYS. 16

11 ATLEIDIMAS NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS 17

12 NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI 18

13 EKONOMINIAI NUSIKALTIMAI 19

14 NUSIKALTIMAI VIEŠAJAI TVARKAI IR VISUOMENĖS SAUGUMUI (BK X SKIRSNIS). 20

BAUDŽIAMOJI TEISĖ, 02 02, prof. Piesliakas, 32 val, seminarai 6 val.

Šaltiniai:

Baudžiamasis kodeksas (galioja 1961 m. kodeksas, pasikeitęs; nuo 2000 m. turi įsigalioti naujas)

Baudžiamoji teisė. Bendroji dalis.- VU. (vadovėlis blogas, teorinis, bet reikia skaityti)

Piesliakas Mokymas apie nusikaltimą ir nusikaltimo sudėtį. (knygutė, apie 1/3 BT bendrosios dalies)

Ypatingoji dalis

Naujų vadovėlių nėra

Rusų k.: Kommentariji k ugolovnomu kodeksu Rossiji

Straipsniai įvairiuose leidiniuose (bus literatūros sąraše)

Aukščiausiojo Teismo biuletenis. Teismų praktika.

Galima skaityti kitomis kalbomis

Seminarai bus kartą per mėnesį. Tai bus kontroliniai.

Tai viena iš fundamentalių teisės šakų.

BT priskiriama prie veikiančių teisės šakų. Tai vienas iš stiprių šios teisės išskirtinių bruožų. Didelė dalis teisėsaugos pareigūnų darbe pirmiausiai susiduria su BT.

Kriminalinės justicijos sistemos (teismai, prokuratūra) duona – BT.

Apie BT sukasi baudžiamasis procesas, kriminologija, kriminalistika, administracinė teisė. Ten BT reikia 80 proc.

BT – specifinė disciplina. Ji – pakankamai gili teorija. BT teorija daug platesnė ir gilesnė negu teisės teorija. Skirtingai nuo teisės teorijos, visa BT teorija turi praktinį rezultatą.

Iš kitos pusės BT – tai įstatymai.

BT – sunkiai įsisavinama disciplina palyginti su kitom. Iš pirmo karto neišlaiko pusė grupės. Stacionaras BT studijuoja 2 metus. BT apimtis labai didelė. BT – įvairių situacijų praktinis sprendimas. Vien įstatymų žinoti nepakanka.

1 BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS SAMPRATA

BT – tai nusikalstamų veikų ir teisinių pasekmių už šias veikas teisė. BT apibrėžia (nustato) nusikalstamų veikų sąrašą. Svarbu nusikaltimo padarymo pasekmės. BT nustato, kokios teisinės priemonės laukia padarius nusikaltimą.

BT kaip teisės šaka ir disciplina padalinta į 2 dalis: įstatymai priklauso arba bendrajai BT daliai, arba ypatingajai daliai.

Ypatingoji BT dalis – tai nusikaltimų sąrašas ir sankcijų už padarytą nusikaltimą sąrašas (nuodėmių sąrašas).

Bendroji dalis – bendro pobūdžio normos, kurios “aptarnauja” ypatingąją dalį. Didelė dalis BT normų aprašytos bendrojoje dalyje. Pvz., sankcija – tik už nužudymą; o bendrininkavimas?

Ypatingosios dalies sankcija ir dispozicija nustato baigtinį nusikaltimą – tyčinis nusikaltimas, o jeigu nepataikė? Bendroji dalis sprendžia bendrininkavimo, stadijų, baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių klausimus.

Sankcija: laisvės atėmimas, o bendroji dalis numato, kad bausmė gali būti atidedama. Bendrojoje dalyje aprašoma bausmių sistema, bausmių bendrieji pagrindai.

BT studijos paprastai prasideda nuo bendrosios dalies studijų.

Ypatingoji dalis be bendrosios dalies neegzistuoja. Nagrinėjant bylą būtina žiūrėti, kas yra bendrojoje dalyje.

Baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, ar padarytas nusikaltimas, ar ne. Baudžiamojo proceso mechanizmo sudėtingumą sąlygoja tai, kad sankcijos labai juntamos žmogui, susijusios su žmogaus teisėmis.

2 BAUDŽIAMASIS ĮSTATYMAS IR JO GALIOJIMAS

(rimta tema, dienins skyrius mokosi 4 val.)

1. Baudžiamasis įstatymas ir baudžiamasis kodeksas.

2. Baudžiamojo kodekso
struktūra.

3. Baudžiamųjų įstatymų aiškinimas.

4. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas laike.

5. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas erdvėje.

1.Baudžiamasis įstatymas ir baudžiamasis kodeksas.

Baudžiamasis įstatymas – tai vienintelis BT šaltinis. Taigi baudžiamojoje teisėje visi klausimai sprendžiami tik įstatymų pagalba (nėra poįstatyminių aktų). Visus BT klausimus sprendžia tik Seimas.

Visa BT kodifikuota į Baudžiamąjį kodeksą. Šiuo metu nėra baudžiamųjų įstatymų už baudžiamojo kodekso ribų. Baudžiamasis kodeksas suskirstytas į bendrąją ir ypatingąją dalį.

Visos BK normos išdėstytos straipsniais. Patys straipsniai (didžioji dauguma) susideda iš dalių. Dalių samprata bendrojoj ir ypatingojoj dalyje skirtinga.

Bendrojoje: dalis – tai viena pastraipa. Ypatingojoje: viena dalis apima ne vieną pastraipą, o dispoziciją ir sankciją.

Pvz., kyšio priėmimas: 282 str. kyšiai dispozicija – viena pastraipa, sankcija – kita.

Kai kurie straipsniai be dalių turi ir punktus.

3. Baudžiamųjų įstatymų aiškinimas.

Įstatymų aiškinimas ypač svarbus, nes tiriant bylas kyla problema, kaip suprasti vieną ar kitą įstatymą (kova tarp prokuroro ir advokato).

Praktiškai kiekvienoje byloje, kurioje yra teisinė problema, įstatymų aiškinimas ypač svarbus.

Aiškinimo būdai: gramatinis, loginis, istorinis etc. (kaip teisės teorijoje)

Daug reikšmingesnė problema – žinoti, ar yra oficialus įstatymo aiškinimas. Kai kurios institucijos turi teisę oficialiai aiškinti įstatymą: Seimas ir Aukščiausiasis Teismas.

Seimo išaiškinimai patalpinami pačiame baudžiamajame kodekse. Pvz., 280 str.: stambus mastas – kai pagrobtas automobilis arba pagrobto turto vertė – 250 MGL.

Aukščiausiasis Teismas aiškina įstatymus 2 būdais:

a)priimdamas nutarimus dėl teismų praktikos tam tikrų kategorijų bylose (Senatas): kontrabandos, sukčiavimo, dėl būtinosios ginties taikymo, turto prievartavimo bylose;

b)atskiros AT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Senatas nutaria, kad tam tikrų nutarčių skelbimas reikšmingas vienodos praktikos formavimui – skelbia AT biuletenyje. Nutartyse išspręsta kažkokia teisinė problemėlė (momentas).

Įstatymų aiškinimai itin svarbūs, nes jais privalo sekti asmenys, kurie tiria bylas ir teisėjai, kurie jas sprendžia.

AT biuletenių jau yra 9 numeriai, greit bus dešimtas.

Dar yra labai daug atvejų, kur nėra jokių oficialių išaiškinimų. Tokiu atveju asmuo, kuris taiko įstatymą, pats turi įstatymą aiškinti. Čia svarbios teisinės žinios, įstatymo doktrinalinis (mokslinis) aiškinimas.

Doktrinalinis aiškinimas nėra privalomas, bet galima ir pasiremti.

Taigi aiškinimas: oficialus, neoficialus (pvz., doktrinalinis).

4. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas laike.

Įstatymai Lietuvoje labai dažnai keičiasi. Kasmet Seimas keičia 8-10 baudžiamuosius įstatymus.

Daugelis žmonių galvoja, kad geriausia kovoti su nusikalstamumu – keisti (griežtinti) įstatymus.

Labai dažna situacija, kai darant nusikaltimą įstatymo išvis nėra. Pvz., Vilniaus brigados veikla iki 1993 m. nebuvo baudžiama įstatymo. Ar galima pritaikyti įstatymą, kurio nebuvo tada, kai buvo daromas nusikaltimas?

Arba (dažniau): įstatymas yra, bet jis keičiasi. Kokį įstatymą taikyti? Ar galiojusį nusikaltimo padarymo metu, ar nuosprendžio priėmimo metu?

Kai bus priimtas naujas BK, bus ypač aktuali ši problema, nes nusikaltimas padarytas galiojant dar senam kodeksui.

Baudžiamųjų įstatymų galiojimo laike nuostatos suformuluotos BK 7 str. Jo I dalis: veikos nusikalstamumą ir baudžiamumą nustato įstatymas, galiojęs šios veikos padarymo metu.

Šiuo sakiniu užfiksuotas nusikaltimo padarymo laiko principas (pagrindinis). Taikomas tas įstatymas, kuris galiojo nusikaltimo padarymo momentu.

IŠVADOS:

1)jei nusikaltimo padarymo metu įstatymo nebuvo, tai veika nebuvo nusikalstama ir asmuo baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas;

2)jeigu veikos padarymo metu buvo vienas įstatymas, o nuosprendžio priėmimo metu kitas, tai taikomas ankstesnis įstatymas.

Daug problemų. Pvz., kaip nustatyti nusikaltimų padarymo laiką? Būna ištęstų nusikaltimų.

Atsakymą lygtai duoda tas pats BK 7 str.: nusikalstamos veikos laiku pripažįstamas veikimo laikas. Išimtis: nusikaltimo padarymo laiku gali būti pripažįstamas pasekmių atsiradimo laikas – tuo atveju, jei kaltininkas norėjo, kad pasekmės atsirastų vėlesniu laiku.

Yra principo išimtis. Ji nustatyta 7 str. II dalyje: įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, sušvelninatis bausmę ar kitokiu būdu palengvinantis padariusio veiką asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią.

Tai atgalinis įstatymų galiojimas.

Numatyti 3 rūšių tokie įstatymai: a)įstatymas, kuri naikina nusikalstamumą (pvz., spekuliacija); b)švelninantys bausmę (lyginamos sankcijos); c)įstatymai, kitokiu būdu palengvinantys kaltininko teisinę padėtį (paprastai tai bendrosios dalies įstatymai).

Įstatymas, kuris kriminalizuoja, griežtina bausmę, kitaip sunkina padėtį grįžtamosios galios neturi.

Seimas įvardino, kad daug griežtinančių veikų turi grįžtamąją galią: dėl genocido, dėl karo nusikaltimų.

5. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas erdvėje.

Šį klausimą reikia nagrinėti
padaryti kitoje valstybėje.

b)Nusikaltimai, padaryti kitų šalių piliečių Lietuvoje.

BAUDŽIAMOJI TEISĖ, 03 02, prof.Piesliakas

Nusikaltimo sudėtis: požymiai (objektyvioji, subjektyvioji pusė).

Objektyvioji: veika, pasekmės. Iš objektyviosios pusės dar negalima spręsti, ar padarytas nusikaltimas. Reikia subjektyviosios pusės (reikia įrodyti subjektyvius požymius).

Subjektyvioji pusė

Tai vidinė, nematoma akiai pusė – tai, kas darosi asmens galvoje; kaip jis suvokia veiką; kokias pasekmes numato; ko nori.

Nusikaltimo subjektyvioji pusė – tai antra būtina nusikaltimo sudėties pusė. Ją charakterizuoja šie (4) požymiai:

1)pakaltinamumas,

2)kaltė,

3)motyvas,

4)tikslas.

Šie 4 požymiai vaidina nevienodą reikšmę atskirose bylose. Požymiai skirstomi į pagrindinius ir fakultatyvius. Pagrindiniai įeina į kiekvieno nusikaltimo sudėtį. Fakultatyviniai: turi reikšmę baudžiamajai atsakomybei tik tada, kai jie aprašyti ypatingosios dalies straipsnio dispozicijoje.

Pakaltinamumas, kaltė – pagrindiniai; tikslas, motyvas – fakultatyviniai.

Iš tikro pakaltinamumas, jeigu yra akivaizdus, preziumuojamas. Įrodinėjamas tik tais atvejais, kai kyla įtarimų.

Kaltė turi būti įrodinėjama kiekvienoje byloje.

Subjektyviosios pusės įrodinėjimas

Objektyviosios pusės įrodinėjimas paprastai didelių sunkumų nesukelia, o subjektyviosios pusės įrodinėjimas dažnai pakankamai sunkus. Tai sunkiausiai įrodinėjama nusikaltimo pusė.

Kaip įrodinėjama? Būdų daug. 1 iš pagrindinių – kaltininko parodymai; parodymų palyginimas su objektyviąja puse etc.

3 KALTĖ IR JOS KRITERIJAI. KALTĖS FORMOS.

Kaltė – tai asmens psichinis santykis a)su padaryta veika arba b)su padaryta veika ir kilusiomis pasekmėmis.

Kaltės samprata baudžiamojoje teisėje skiriasi nuo kaltės sampratos buityje.

Jeigu teismas sako, kad asmuo kaltas, tai konstatuojama, kad yra įstatyme numatytas psichinis santykis su padaryta veika ir kilusiomis pasekmėmis.

Praktikoje kaltės samprata – 2 reikšmėmis:

1)”nekaltas”: asmuo nedalyvavo nusikaltimo padaryme;

2)nusikaltimo sudėties požymių prasme: asmuo neneigė, kad jis kažkur dalyvavo, kažką padarė, bet ginčyja inkriminuojamą BK straipsnį.

Psichinis santykis su veika ir pasekmėmis – tai objektyviosios pusės atspindys. Turi būti įstatymo numatytas psichinis santykis. Pagal LR BK asmuo laikomas kaltas tik tada, kai jo psichinis santykis su veika ir pasekmėmis pasireiškė arba tyčios, arba neatsargumo forma. Jeigu kitomis formomis – toks žmogus nekaltas.

Kaltės kriterijai

Objektyvioji pusė Veika Priežastinis ryšys Pasekmės

Subjektyvioji pusė Psichinis santykis su veika Psichinis santykis su priežastiniu ryšiu Psichinis santykis su su pasekmėmis.

Psichinis santykis pasireiškia Su veika: supranta arba nesupranta Su priežastiniu ryšiu: numato arba nenumato pasekmių kilimo Su pasekmėmis: nori arba nenori pasekmių

Esant tiesioginei tyčiai Asmuo supranta daromos veikos pavojingumą Numato pasekmes. Asmuo nori pasekmių.

Esant netiesioginei tyčiai Asmuo supranta daromos veikos pavojingumą Numato pasekmes. Nenorėjo, bet sąmoningai leido.

Nusikalstamas pasitikėjimas Asmuo supranta daromos veikos rizikingą pobūdį. (įstatymo neapibrėžta). Numato pavojingų pasekmių kilimą. Nenori pasekmių (lengvabūdiškai tikisi išvengti).

Nusikalstamas nerūpestingumas Asmuo nesupranta daromos veiklos pavojingumo (įstatymo neapibrėžta). Nenumato pasekmių. Nenori pasekmių. (bet pagal įstatymą turėjo ir galėjo suprasti, kad veikia rizikingai, numatyti pasekmes ir jų išvengti).

Kaltę sudaro trys sudėtinės dalys (kriterijai): santykis su veika, priežastiniu ryšiu ir pasekmėmis.

Tyčinė kaltė: tiesioginė ir netiesioginė tyčia.

Neatsargi kaltė turi 2 rūšis: nusikalstamą pasitikėjimą ir nusikalstamą nerūpestingumą.

Nusikaltimas pasitikėjimas: kai asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti pasekmės, bet lengvabūdiškai tikėjosi jo išvengti. Santykis su veika įstatyme neapibrėžtas (blogai).

Nusikalstamas nerūpestingumas: asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo galėjo kilti pasekmės, bet turėjo ir galėjo jas numatyti.

Visa tai reikia žinoti, bet kad nuteisti, to neužtenka. Kaltę reikia detalizuoti (išsiaiškinti kaltės formą ir turinį).

Negalima žmogų pripažinti kaltu vien tik pagal bendrąją dalį. Reikia ypatingosios dalies.

Kiekvienoje nusikaltimo sudėtyje “užkoduota” tam tikra kaltės forma. Būtina nustatyti kaltės formą, nes ne visur parašyta.

Reikia nustatyti ir kaltės turinį: įstatyme ir kaltininko veikoje.

Pvz., 104 str. “tyčinis nužudymas”. Atsako tik tas, kuris nužudė tyčia. Reikia aiškintis tyčios turinį. Kad apkaltinti žmogų, reikia įrodyti tyčios turinį kiekvienu konkrečiu atveju (visus 3 elementus?).

3.1 Formalios ir materialios nusikaltimų sudėtys

Tai l.svarbus dalykas baudžiamojoje teisėje.

Įstatymų leidėjas kartais baudžiamąją atsakomybę numato už pačią veiką (nebūtinai svarbu pasekmės – kyšis), kitais atvejais reikia ir veikos, ir pasekmių (šovė, bet ar pataikė?).

Formalios sudėtys: atsakomybė nustatoma už veiką. Materialios: už veiką ir pasekmes.

Formaliose sudėtyse kaltės samprata skiriasi. Nereikia įrodinėti santykio su pasekmėmis. Santykis su priežastiniu ryšiu irgi
atkrinta. Lieka tik psichinis santykis su veika.

Kai kuriose nusikaltimo sudėtyse objektyvioji pusė susideda ne vien tik iš veikos ir pasekmių. Naudojami įvairūs fakultatyvūs požymiai: pvz., “nužudymas itin žiauriai”.

Kadangi fakultatyvūs požymiai aprašyti iš objektyviosios pusės, psichinį santykį su jais reikia įrodinėti iš subjektyviosios pusės.

3.2 Apibrėžta ir neapibrėžta tyčia

Praktikoje dažnai kyla problemų – ar tyčia apibrėžta, ar ne. Problema: gali būti, kad vagis nežino, kiek pavogs.

Apibrėžta tyčia: asmuo tiksliai įsivaizduoja, kokių įstatyme numatytų pasekmių jis nori.

Neapibrėžta: jis nekonkretizuoja, kokių nori pasekmių.

Kokią įtaką tai turi atsakomybei?

Apibrėžta: asmeniui inkriminuojame tas pasekmes, kurių jis norėjo. Kas tada, jei pasekmių nepasiekė? Kvalifikuojame kaip pasikėsinimą sukelti pas pasekmes, kurias sukelti ir norėjo.

Apibrėžtumą reikia išsiaiškinti tik sąlyginai: ar telpa į įstatymo nustatytus intervalus.

Esant neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal pasekmes.

Didžiausia problema – tiksliai nustatyti, kokia tikroji tyčia, kokia ji buvo galvoje.

Paskaityti: dėstytojo knygutėje, biuletenis Teismų praktika (10 numerių), ten daug pavyzdžių.

BAUDŽIAMOJI TEISĖ, 03 09

4 Nusikaltimo padarymo stadijos

BK numato atsakomybę už baigtus nusikaltimus. Bet kartais žmogus šauna ir nepataiko.

Nusikaltimo padarymo stadijų sąvoka

BK ypatingosios dalies str. numato kriminalines bausmes už baigtus nusikaltimus. Būna atvejų, kai dėl t.t. priežasčių iki galo neįvykdomas daromas nusikaltimas.

Nebaigta veika irgi kenksminga visuomenei, rodo asmens pavojingumą, nes jis ryžosi daryti nusikaltimą.

BK bendrosios dalies 16 str. numato, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako ne tik asmenys, kurie įvykdo nusikaltimus iki galo, bet ir atsako už rengimąsi ir pasikėsinimą padaryti nusikaltimą. Tai leidžia išskirti 3 nusikaltimo padarymo stadijas:

1.Rengimasis padaryti nusikaltimą. 2.Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą. 3.Baigtas nusikaltimas.

4.1 1.Rengimasis padaryti nusikaltimą.

Tai priemonių arba įrankių suieškojimas ar pritaikymas, taip pat kitoks tyčinis sąlygų sudarymas nusikaltimui padaryti (BK 16 str. I d.).

Rengimąsi padaryti nusikaltimą gali sudaryti tokie veiksmai: nusikaltimo įrankių (peilio, kirvio, pistoleto etc.) įsigyjimas ar gaminimas; jų formos pakeitimas (medžiokl.šautuvas sutrumpinimas, kad galima būtų paslėpti); vietos, per kur galima patekti į patalpas vagystės atveju, apžiūrėjimas; aukos sekimas ar laukimas; bendrininkų suradimas; nusikalstamų veiksmų plano sudarymas; savo išvaizdos pakeitimas; klišės netikriems pinigams spausdinti pagaminimas etc.

Tarp rengimosi ir nusikaltimo vykdymo gali būti žymus laiko tarpas, o kartais būna, kad nusikaltimas vykdomas iš karto po to, kai atlikti rengimosi veiksmai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2630 žodžiai iš 8665 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.