Baudžiamosios teisės disciplinos 1dalis
5 (100%) 1 vote

Baudžiamosios teisės disciplinos 1dalis

1121314151617181

BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS DISCIPLINOS KONSPEKTAS

Bendroji dalis

I tema. Baudžiamosios teisės sąvoka, funkcijos, sistema. Baudžiamosios teisės mokslas.

T1. 1. Baudžiamosios teisės sąvoka. Baudžiamoji teisė subjektyvine prasme (ius puniendi). Baudžiamoji teisė objektyvine prasme (ius poenala). Baudžiamosios teisės atsiradimas ir raida įvairiais valstybės vystymosi etapais. Baudžiamoji teisė teisinėje valstybėje.

Baudžiamosios teisės sąvoka. Uždaviniai.

BT – tai teisės normų visuma, kuri uždraudžia veikas kaip nusikalstamas ir numato už šių draudimų pažeidimą atitinkamas bausmes arba kitas poveikio priemones kaip šios veikos pasekmes, taip pat atleidimą nuo bausmės ar bausmės palengvinimą.

BT – teisės šaka, kuri reglamentuoja 3 esminius aspektus:

nusikaltimą,

bausmę,

sąlygas, kurioms esant taikoma ta bausmė.

BT uždaviniai yra specifiniai palyginus su kitomis teisės šakomis. BT vienintelė teisės šaka nukreipta į praeitį, jos veikimas siejamas su praeities veiksmais ir neveikimu, padarytais praeityje. Ji numato atsakomybę už veikas praeityje.

BT 1 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų paskirtis

Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai turi tokią paskirtį:

1) uždrausti veikas, kurios padaro esminę žalą asmens, valstybės ar visuomenės interesams arba kelia grėsmę tokiai žalai atsirasti;

2) tiksliai apibrėžti, kokios veikos pripažįstamos nusikaltimais;

3) nustatyti nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir jas atitinkančias bausmes;

4) saugoti asmenis ir visuomenę nuo nusikalstamų kėsinimųsi grasinant kriminalinėmis bausmėmis ir nustatyti pagrindus, kuriais remiantis baudžiami nusikaltusieji asmenys norint juos pataisyti.

Literatūroje kartais BT sąvokos turinys yra skirstomas į dvi dalis: baudžiamąją teisę subjektyvine prasme (ius puniendi) ir baudžiamąją teisę objektyvine prasme (ius poenala).

Baudžiamoji teisė subjektyvine prasme (ius punlendi) iš esmės turi atsakyti į klausimą dėl valstybės teisės nubausti pilietį, padariusį nusikaltimą.Yra daug teorijų apie tai. Pažymėtina, kad valstybės teisė nubausti pirmiausia atsiranda todėl, kad ji teisės normų pagrindu imasi reguliuoti tvarką visuomenėje. Iš piliečių reikalavimo užtikrinti jų saugumą išplaukia valstybės pareiga užtikrinti joje gyvenančių žmonių interesus ir saugumą. Ši valstybės pareiga yra atsiradusi iš jos pačios paskirties. Teisės nustatytai tvarkai užtikrinti panaudoja ir teisės pažeidėjų nubaudimą bei taisymą. Atsižvelgiant į tai tam tikri nubaudimo teisės aspektai įgyja savarankišką prasmę ir todėl ši baudžiamosios teisės sritis gali būti specialiai akcentuota.

Baudžiamoji teisė objektyvine prasme (ius poenala) – tai visuma įstatymo numatytų draudimų ar įpareigojimų, kurie išdėstyti baudžiamosios teisės normose. Šios baudžiamosios teisės normos apibrėžia saugomų teisinių gėrybių apimtį ir jiems padaromos žalos pobūdį.

T1. 2. Baudžiamosios teisės dalykas. Baudžiamieji teisiniai santykiai.

Baudžiamosios teisės dalykas, metodai.

BT dalyką sudaro – nusikaltimas, bausmė, sąlygos, kurioms esant taikoma bausmė

Tradiciškai baudžiamosios teisės dalyku laikomi teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja baudžiamoji teisė. Kokie dalykai patenka į baudžiamosios teisės veikimo sferą:

nusikaltimai; visi dalykai susiję su nusikaltimais.

bausmė; visi dalykai susiję su ja;

aplinkybės susiję su baudžiamosios atsakomybės realizavimu.

Baudžiamojoje teisėje yra keletas institutų, kurie nėra tiesiogiai susiję su pirmaisiais trimis:

Pirmas momentas – medicininio poveikio priemonės-lyg ir šalia baudžiamosios teisės, nes veikia tik tada, kai veika nepripažįstama nusikaltimu, bet skyrimą už pavojingų visuomenei veikų padarymą reglamentuoja baudžiamasis kodeksas.;

Nepakaltinamumo klausimai; atrodytų daugiau medicininių teisės šakų sfera, bet abi reglamentuojamos BK.

Antrasis momentas – baudžiamųjų teisinių santykių subjektai .Tai valstybė, fiziniai, juridiniai asmenys. Baudžiamieji teisiniai santykiai susiklosto tarp valstybės ir asmens, padariusio nusikalstamą veiką. Šiuo atveju valstybės funkcijas vykdo teismai.

Trečias momentas – baudžiamųjų teisinių santykių atsiradimo ir pasibaigimo momentas. Šis klausimas ilgą laiką buvo diskusijų objektu, priėmus Konstituciją, atsiradimo momentas nebediskutuojamas, nes “asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusius teismo nuosprendžiu”. Įsiteisėjęs teismo sprendimas – baudžiamųjų teisinių santykių atsiradimo momentas. Kokie santykiai atsiranda veikos padarymo momentu;? Tai baudžiamojo proceso teisiniai santykiai. Tie patys santykiai kai ta veika yra tiriama. Pasibaigimas – dvi pozicijos: bausmės atlikimo laiko pasibaigimu, teistumo išnykimas. Priimtinesnė yra pirmoji, baudžiamųjų teisinių santykių išnykimas siejamas su bausmės pasibaigimu. Kol tie santykiai egzistuoja – iki bausmės atlikimo laiko pabaigos asmuo turi aiškiai apibrėžtas, išplaukiančias iš teismo nuosprendžio, teises ir pareigas. Bausmę atlikus baudžiamosios teisės prasme teistumas jokių papildomų teisių ir pareigų nesukuria. Jeigu teistumo metu asmuo padaro naują nusikaltimą, susiklosto nauji baudžiamieji santykiai. Tai, kad toks
asmuo teistumo laikotarpiu negali dalyvauti tam tikroje veikloje (būti teisėju, advokatu, valstybės tarnautoju), tai nesukuria baudžiamųjų teisinių santykių, tai kitų teisės šakų

Tik BT nustato bausmę, bendruosius bausmės požymius, paskirtį ir atskleidžia bausmės turinį. Tik BT nustato kokiomis sąlygomis gali būti taikoma kriminalinė bausmė. Yra ir specifiniai momentai išeinantys už BT ribų. Pvz.: nusikaltimo subjekto nepakaltinamumas – nepatenka į tuos 3 aspektus, medicininio, auklėjimo poveikio priemonių nepakaltinamiems, nepilnamečiams taikymas.

BT metodas.

Teisės teorija išskiria 2 metodus:

civilinį;

administracinį.

Jei subjektai lygūs ir klausimai sprendžiami susitarimo pagrindu – civilinis metodas, jei pavaldumo santykiai – administracinis metodas. Nei vienoje teisės šakoje nėra gryno vieno metodo, yra abiejų lydinys, skiriasi tik proporcija. Civilinėje teisėje daugiausiai klausimai sprendžiami susitarimu Galima teigti, kad baudžiamoji teisė šiuo požiūriu specifinė, lyginant su kitomis teisės šakomis baudžiamojoje teisėje vyrauja administracinis metodas, asmuo padaręs nusikalstamą veiką subordinuojamas valstybei. Galima rasti ir civilinio metodo ypatumų: toks yra baudžiamosios teisės institutas-kaltininko susitaikymas su nukentėjusiuoju. pvz.: BK 38 str. – susitarimas tarp šalių. Prie tokių normų nurodomos skatinančios tokį elgesį baudžiamosios teisės normos. Pvz., narkotinių priemonių atidavimas valstybinėms institucijoms, pašalina nusikalstamą veiką.

Baudžiamieji teisiniai santykiai.

BT santykiai pasižymi tuo, kad tai yra santykiai tarp valstybės ir konkretaus fizinio asmens, kuris padarė nusikaltimą. Santykių pagrindas yra nusikaltimo padarymas.

Baudžiamosios atsakomybės realizavimas galimas:

1. paskiriant bausmę,

2. atleidžiant nuo BT atsakomybės.

T1. 3. Pagrindinės baudžiamosios teisės sąvokos: nusikaltimas ir bausmė.

Nusikalstama veika kaip teisinis reiškinys yra susijusi su dviem labai svarbiais išeities momentais:

1) Žmonių ar valstybės interesams apginti baudžiamaisiais įstatymais ar kitomis normomis yra nustatomas draudžiamų veikų ratas. Asmuo, savo veiksmais pažeisdamas vieną ar kelis nustatytus draudimus, padaro žalą teisės saugomiems gėriams – t.y. padaro nusikaltimą.

2) dėl to kyla neišvengiama teisinė pasekmė – bausmė.

Nusikaltimas ir bausmė – tai tos dvi pagrindinės kategorijos, kurių pagrindu formuojama visa teisės šaka – baudžiamoji teisė.

T1. 4. Baudžiamoji teisė kaip valstybės teisinės sistemos dalis. Baudžiamoji teisė ir kitos visuomeninius santykius reguliuojančios normos: moralė, religija. Atrankinis baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių pobūdis. Baudžiamoji teisė teisės sistemoje. Materialinė ir procesinė baudžiamoji teisė. Bausmių vykdymo teisė. Baudžiamosios teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų: administracinės, civilinės teisės.

Baudžiamoji teisė ir kitos visuomeninius santykius reguliuojančios normos: moralė, religija.

Kitos socialinės normos (moralė ir religija) – atspindi visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą ir daro įtaką:

1. veikų, kurios laikytinos nusikalstamomis politikai – kriminalizacijai ar dekriminalizacijai,

2. bausmių politikai,

3. teismų praktikai.

Moralinės nuostatos – tai nuostatos, paremtos žmogaus vidiniu įsitikinimu. Moraliniam elgesiui svarbiausi yra vidiniai motyvai, dažniausiai nepriklausomai nuo elgesio turinio. I. Kantas, atskirdamas moralės ir teisės sritis, teisinėmis normomis vadino tokias, kurios, neatsižvelgiant į normas vykdančio asmens vidinę būseną, reikalauja tik legalaus žmogaus elgesio – pareigos jausmo. BT visuomet reikalauja objektyviai išreikšto žmogaus poelgio, nors moralės normos smerkia ne tik tokius veiksmus, bet ir mintis. Moralės normos dažnai sutampa su BT draudimais, tuo paryškindamos šio draudimo prasmę. Daug moralinių nuostatų daro įtaką žmogaus elgesiui, kurio BT ar kitos teisės šakos nereguliuoja.

Katalikų bažnytinė teisė skiria nusikaltimus ir nuodėmes. Jas galima atskirti taip:

1. Nuodėmė yra dievo ar bažnyčios įsakymų, o nusikaltimas – baudžiamojo bažnytinio įstatymo nesilaikymas ar sulaužymas,

2. Nusidėti galima ir vidiniu būdu – mintimi, o nusikaltimui reikia išorinio veiksmo,

3. Nuodėmes bažnyčia atleidžia priskirdama jas sąžinės sričiai, o nusikaltimai priklauso išorinei sričiai,

4. Už padarytus nusikaltimus yra numatytos bausmės ar bausmių priemonės, už nuodėmes yra skiriamos atgailos.

Nuodėmės suvokimas formuoja dorovinio elgesio nuostatas, kurios turi reikšmės tam, kad žm nenusižengtų ne tik bažnyčios, bet ir pasaulietiniams baudž.įstatymams.

Atrankinis baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių pobūdis. Tam, kad juridinis faktas atsirastų, teisė iki jo padarymo privalo nustatyti atitinkamus draudimus nedaryti kokių nors veiksmų ar įpareigoti visuomenės labui tam tikru būdu elgtis (pvz.; nevogti, nežudyti ar mokėti lėšas savo vaikams išlaikyti ir pan.). Baudžiamosios teisės saugomi ne visi žmonių interesai, dar vadinami teisiniais gėriais, o tik kai kurie. BT saugo juos pasirinktinai. Saugomų gėrių pasirinkimo pagrindai:

1) gėrių svarba visuomenėje ir

2) jiems padarytos žalos pobūdis.

BT gina tokias svarbias vertybes kaip gyvybę, sveikatą, orumą,
lytinę laisvę, nuosavybę, pačios valstybės egzistavimo sąlygas ir daug kitų. Šiuos gėrius saugo ir kitos teisės šakos.

Baudžiamoji teisė teisės sistemoje.

BT vieta teisės sistemoje gali būti aptariama dvejopai:

1. ji gali būti analizuojama kitų baudžiamojo pobūdžio teisės šakų (b-ojo proceso ir bausmių vykdymo teisės) požiūriu,

2. teisės sistemos apskritai požiūriu.

1. BT dar vadinama materialine teise, o baudžiamasis procesas ir bausmių vykdymo teisė – formaliąja teise. Tai reiškia, kad tarp šių teisės šakų yra tiesioginis ryšys. BT apibrėžia nusikalstamų veikų ratą ir bausmes už jų padarymą. BT nesprendžia klausimo, kaip, kokia tvarka nusikaltusiam asmeniui turi būti inkriminuotas padarytas nusikaltimas ir paskirta bausmė. Kvotos, tardymo organų bei visų instancijų teismų veikla traukiant asmenį baudž. atsakomybėn ir paskiriant bausmę sureguliuota baudž. proceso teisės. Bausmių vykdymo teisė sureguliuoja kaip praktiškai turi būti įvykdyta teismo paskirta bausmė už padarytą nusikaltimą. Ši teisės šaka numato bausmių vykdymo tvarką ir juos vykdančių institucijų teises bei pareigas.

Taigi BT, baudž. procesas ir bausmių vykdymo teisė sudaro tam tikrą visumą, kuri teisiškai sureguliuoja visus klausimus, susijusius su padaryto nusikaltimo išaiškinimu, kaltojo asmens nubaudimu ir paskirtos bausmės realizavimu.

2. CT, DT, FT ir kitų teisės šakų normų pagrindu sukuriamos prielaidos subjektų tarpusavio santykiams formuotis ir vystytis, kartu užtikrinant ir visuomenės raidos pažangą. BT normos nekuria jokių prielaidų ir nereguliuoja kokių nors pozityvių visuomeninių santykių raidos, jų uždavinys – užkirsti kelią tokių visuomeninių santykių susiformavimui ir raidai, kurie trukdo normaliam visuomenei naudingų santykių funkcionavimui. BT ir kitos teisės šakos dažnai gina tą patį objektą (gyvybę, sveikatą, nuosavybę, viešąją tvarką ir kt.) tik skirtingomis priemonėmis ir panaudodamos skirtingus teisinio reguliavimo metodus. Šiuo metu vis didesnę reikšmę visose valstybėse įgyja tarptautinės teisės normos. Yra ir tokių konvencijų, kuriuose sprendžiami baudž. atsakomybės klausimai. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir susiklosčiusia įstatymų leidybos praktika, konvencijų nuostatai BT-je taikomi tada, kai jie yra inkorporuoti į Lietuvos Respublikos baudž.įstatymus.

Materialinė ir procesinė baudžiamoji teisė. Materialioji baudžiamoji teisė – tai baudžiamoji teisė, kuri numato, kokios veikos yra draudžiamos ir kokios taikomos bausmė už nusikaltimų padarymą. Baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo teisės laikomos formaliomis teisės šakomis. Materialinė baudžiamoji teisė trumpai gali būti apibūdinama taip: tai teisės normų visuma, kuri uždraudžia veikas kaip nusikalstamas ir numato atitinkamas kriminalines bausmes kaip tokio draudimo nesilaikymo pasekmes.

Bausmių vykdymo teisė.

Bausmių vykdymo teisė sureguliuoja kaip praktiškai turi būti įvykdyta teismo paskirta bausmė už padarytą nusikaltimą. Ši teisės šakos normos nustato tvarką, kaip turi būti vykdomos paskirtos bausmės, kad kartu būtų pasiekti bausmės tikslai. Svarbią vietą bausmių vykdymo teisėje užima laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir su tuo susiję nuteistųjų teisinės padėties (jų teisių ir pareigų), mokymo, auklėjimo, darbinės veiklos sureguliavimo ir kt. klausimai. Ši teisės šaka numato ir kitų bausmių vykdymo tvarką ir juos vykdančių institucijų teises bei pareigas.

Baudžiamosios teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų: administracinės, civilinės teisės.

Atribojimas yra per dalyką ir metodą.

T1. 5. Baudžiamosios teisės funkcijos. Visuomenėje pripažintų teisinių gėrybių apsauga. Teisinių gėrių, ginamų baudžiamosios teisės priemonėmis ribos. Baudžiamosios teisės represinės ir prevencinės ribos. Baudžiamosios teisės subsidinis pobūdis.

Baudžiamosios teisės funkcijos.

Bendriausia prasme baudžiamoji teisė vykdo apsauginę funkciją.

Labiau specializuotos BT funkcijos:

1. Bendrosios prevencijos: Baudžiamaisiais draudimais siekiama užkirsti kelia nusikaltimams apskritai. Realus BT įstatymų taikymas padariusiems nusikaltimus daro atitinkamą poveikį kitiems, potencialiai linkusiems nusikalsti asmenims. Esmė: ne bausmių griežtumas, o atsakomybės neišvengiamumas.

2. Informacinė: Esant tinkamai pateiktai informacijai apie BTN nustatytus draudimus ir įpareigojimus siekiama: 1) apsaugoti nuo neteisėtų veiksmų žmones, kurie nelinkę nusikalsti (sulaikyti nusikaltėlį, būtinoji gintis ir t.t.), 2) BT priemonėmis galėtų pasinaudoti nukentėjęs asmuo, 3) taip formuoti įstatymui paklusnių žmonių kategoriją, taip siaurinant galimybes daryti nusikaltimus.

3. Represinė: Esmė: pagal BT normose nustatytas sankcijas daromi asmeninio ar turtinio pobūdžio suvaržymai nuteistajam.

4. Individualios represijos (pataisymo): Nusikaltusiam asmeniui taikant įstatymą tikimasi jo elgesio pasikeitimo – daugiau nedarys nusikaltimų. BT poveikis priklauso nuo: tinkamai pritaikyto įstatymo, individualizuotos bausmės parinkimo, jos atlikimo organizacijos ir t.t.

Visuomenėje pripažintų teisinių gėrybių apsauga.

Šiuolaikinė teisė, kai ginami valstybėje pripažinti gėriai, atiduoda pirmenybę CT, AT, KT teisės šakoms. Padaryta žala sveikatai, garbei,
nuosavybei ir kt. gali būti atlyginta pagal civilinį ieškinį, o už daugelį nusižengimų pritaikyta administracinė atsakomybė. Šių teisės šakų nustatyta atsakomybė gali ne tik apsaugoti šiuos gėrius, bet ir esant jų pažeidimui užtikrinti nukentėjusiojo interesus. Baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė (ultima ratio) padarius pažeidimą. Tik kai kitomis teisės normomis negalima užtikrinti šių gėrybių apsaugos, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

T1. 6. Baudžiamoji teisė kaip ultima ratio dėl nusikalstamos veiklos. Nubaudimas už padarytą veiką. Nubaudimas kaip nusikaltusio asmens pataisymo prielaida.

Baudžiamoji teisė kaip ultima ratio dėl nusikalstamos veiklos.

Šiuolaikinė teisė, kai ginami valstybėje pripažinti gėriai, atiduoda pirmenybę CT, AT, KT teisės šakoms. Baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė (ultimaratio) padarius pažeidimą. Tik kai kitomis teisės normomis negalima užtikrinti šių gėrybių apsaugos, gali būti taikoma baudž. atsakomybė.

Nubaudimas už padarytą veiką.

Nubaudimas kaip nusikaltusio asmens pataisymo prielaida.

Bausmė, atpildas, kaltės išpirkimas.

T1. 7. Baudžiamosios teisės sistema. Bendroji ir specialioji dalys. Pagrindiniai bendrosios ir specialiosios dalių sudarymo principai.

Baudžiamosios teisės sistema.

BT sistema.

BT sistema – tai logiška šios teisės šakos struktūra. Ją sudaro bendroji dalis ir specialioji dalis.

Bendroji dalis – bendri dalykai, kurie reikšmingi bet kurio nusikaltimo požymiui.

Specialioji dalis – konkretaus nusikaltimo sudėtis.

Teisės teorijoje šios dalys skaidomos į dar smulkesnes dalis – institutus, o jie į normas.

Institutai – teisės normų dalis, kuri reguliuoja santykinai savarankiškus visuomeninius santykius, kuriuos sieja koks nors tarpusavio ryšys.

Bendrosios dalies institutai – nusikaltimas, bausmė, atleidimas nuo atsakomybės.

Specialiosios dalies institutai (pagal BK skirsnius):

Norma. Du aspektai: bendrosios dalies normos, specialios dalies normos.

Kiekvienos šakos norma – konkreti elgesio taisyklė (tai gali būti taikoma S dalies normoms)

BD normų turinys kitoks, Jos skirstomos:

1. normos definicijos (pateikia kažko sampratą, BK 11str.)

2. normos – principai (įtvirtina BT principus BK 1 str.)

3. normos – sąlygos (artimos definicijai, bet nustato tt sąlygas, normų galiojimą laike,, apibrėžia nusikaltimo subjektų amžių).(BK 4str.)

Bendroji ir specialioji dalys.

BT bendrojoje dalyje yra nustatyta:

baudž. įstatymų galiojimo tvarka,

nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo bendrieji požymiai,

nusikaltimo padarymo formos,

asmenų, traukiamų baudž.atsakomybėn, amžius,

kaltės formos ir atskleidžiamas jų turinys,

bausmės,

bausmių skyrimo ir atleidimo nuo jų tvarka ir kt.

Specialiojoje dalyje išvardijamos ir nustatomos:

veikos, kurios yra laikomos nusikaltimais,

sankcijos už BT normų pažeidimą.

Pagrindiniai bendrosios ir specialiosios dalių sudarymo principai.

BD ir SD sudaro vieningą visumą. Dažnai yra taikomos kartu. BD – vykauja normos-definicijos, SD normos numato sankcijas. BD savarankiškai funkcionuoti negali be SD, tačiau SD normų realizavimas praktiškai neįmanomas be BD.

T.1.8.1 Pirmieji rašytiniai Lietuvos baudžiamosios teisės šaltiniai. Kazimiero teisynas (1468), Lietuvos statutai (I-1529, II –1566m, III- 1588).

Rašytinių įstatymų, kuriuose buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už padarytus nusikaltimus- gana sudėtinga. Ankstyvi įstatymai, baudžiamosios teisės normos, besiremiančios nusistovėjusiais papročiais bei tradicijomis, lyginant su kitų šalių- labai progresyvūs. Bet Liet. Valstybės žlugimas, aneksija ir t.t. nieko gero nedavė. Todėl dažnai keitėsi įstatymai, kas aneksavo- to ir įstatymai.Etapai: 1) ikistatutinė; 2) BT nustatyta Liet. Statutuose; 3) carinės Rusijos įstatymai; 4) Nepriklausomos Lietuvos; 5) sovietiniai; 6)Baudžiamųjų įstatymų reforma nepriklausomoje Lietuvoje. Matome, kad beveik iki praeito šimtmečio galiojo nacionaliniai.

Iki XVI vadinamas ikistatutiniu etapu. Turėjo ne tik paprotines teises bet ir kitų aktų, kurie numatė baudžiamąją atsakomybę. Iš rašytinių dokumentų be Magdeburgo teisių, kurias turėjo kai kurie Lietuvos miestai, išliko tik du aktai Prūsų (Pamedės) teisynas(1340) ir Kazimiero Teisynas(1468)m. Pamedės teisynas skirtas tam tikram pavergtam prūsų sluoksniui – laisviesiems prūsams. BT normos neišskirtos iš civilinių, šeimos normų.

Visoje LDK galiojo kitas teisės aktas –Kazimiero teisynas. 1498, skirtas nuosavybei apsaugoti (gynė nuosavybes santykius baudžiavoje, civilinės,administracinės teises normomis. Apimtis nedidele –25 straipsniai. Normos numatė atsakomybe už vagystę, savavališką miško kirtimą turto atėmimą užpuolant. Vagystė – ir nelaisvųjų valstiečių pasisavinimas, jei valstietis pabėga ir kitas ponas ji priima- vagyste. Vagyste ir paklydusio žirgo ir arba rastu daiktu pasisavinimas, jei po viešo skelbimo jo niekas nepasiėmė.”Pagal senovę” tai kunigaikščio nuosavybė. Pagal Kazimiero teisyną šeima už savo nario vagyste galėjo atsakyti tik jei žinojo. Kaltės įrodymas- pagavimas su vogtu daiktu, prisipažinimas kankinant, gerų liudininkų parodymai. Bausmė feodalui nenustatyta, o valstiečio nubaudimą sudaro du komponentai –žalos atlyginimas ir nubaudimas(duoklė
naudai).Mirties bausmė pakartotinumo atveju.

Statutai- ypatingai reikšmingi. Artimas kompozicijos sistemos kodeksams. Nusikaltimas – “Krivda”. Nukentėjęs turi pats ieškoti nusikaltėlio, traukti ji atsakomybėn įrodinėti jo kaltę. Kalte nėra tiesiogiai susieta su kaltininku, tai ir šeimos narių pareiga.

Svarbu, kad šalia krivdos išskiriama ir žala visuomenes tvarkai (vystupok) ar ramybei (pokoj pospolity). Susiformuoja nuostata kad nusikaltimu padaroma ne tik žala privačiam asmeniui bet ir visuomenei.

Kai kurie nusikaltimai siejami su katalikų tikėjimu ir nuodėmės samprata, t.y. statutas numato ir blogą ydingą veikla. Baudžiamoji atsakomybe ir už nusikaltimus kaip valstybės išdavimas, pasitraukimas iš karo lauko..

Dar toliau II ir III statutai. Numatyta baudžiamoji Atsakomybe už maišto rengimą, kėsinimąsi į kunigaikštį. Atsakomybė už nusikaltimus sveikatai, gyvybei. Griežtos bausmės už išžaginimą. Smulkiai reglamentuoti turtiniai nusikaltimai. Atskirai už arklių grobimą, nelaisvų žmonių išvedimą.

Pripažįstama, kad nusikaltimas yra žala visuomenei ir valdžia privalo rūpintis. Keičiantis statutų redakcijoms, keičiasi bausmės – griežtąja (I statute mirties bausmė numatyta dvidešimt kartų, tai III –šimtą). Galiojo iki 1840 m.

T.1.8.2 Rusijos B įstatymu galiojimo įvedimas.

Ugolovnoje uloženija priimti 1845 ir Valstybės taryba nutarė įvesti visoje Rusijoje. Nuostatai nebuvo gerai vertinami, tai eklektika Europos teise, Rusijos teismu praktikos ir papročių rinkinys. Apie 2300 straipsniu. 1881 m. pradėti rengti nauji įstatymai. Žymiausieji specialistai rėmėsi Europos saliu patirtimi parengė gana aukšto lygio, kurie buvo patvirtinti 1903, buvo numatyta įvesti palaipsniui, bet nespėjo.

T. 1.8.3 Baudžiamosios teises šaltiniai, atkūrus nepriklausomybę.

1918 m. Rusijos baudžiamojo statuto (1903 m.) galiojimo įvedimas. Vokietijos baudžiamųjų įstatymų galiojimas Klaipėdos krašte. Papildomi baudžiamosios teisės įstatymai, priimti Lietuvos teritorijoje ir Klaipėdos krašte nepriklausomybės laikotarpiu.

Pirmojo karo metu, 1917 m. nustatė, kad galioje senieji įstatymai, pakeičiami 1903 m. Baudžiamaisiais nuostatais. Paskelbus nepriklausomybę iškilo įstatymų bazės klausimas. 1919 priimtas Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas, kuriuo įteisintas tolesnis Rusijos 1903 m. kodekso galiojimas. Kartu buvo nurodyti negaliojantys straipsniai.

Statutą sudarė vienas skyrius, skirtas BT bendrai daliai ir 35 Specialios dalies skyriai.

Bendroje dalyje –formali nusikaltimo samprata (72 straipsniai.) Bausmes skyrimas buvo paliktas teisėjo nuožiūrai. Specialią dalį sudarė 600 straipsnių. Daugelis nusikaltimų labai išdiferencijuoti. BK atsižvelgiant I Lietuvos valstybės Interesus buvo ne kartą keičiamas..

Svarbia reikšme turėjo ir kiti aktai: 1919 priimti Ypatingi Valstybes apsaugos įstatymai, jis 1938 pakeistas detalizuotu Tautai ir valstybei saugoti įstatymu.

Nusikaltimai skirstomi į didžiuosius nusikaltimus, nusikaltimus ir nusižengimus.

T. 1.8.4 Lietuvos okupacija ir 1940 m. ir Rusijos Federacijos BK galiojimo įvedimas Lietuvos teritorijoje. Rusijos baudžiamojo kodekso taikymas už tariamus nusikaltimus nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu.

1940 okupavus Lietuva, pakeisti Baudžiamojo Statuto straipsniai, o 1940 lapkričio mėn. TSRS AT prezidiumas priėmė įsaką dėl laikino taikymo baudžiamųjų, civilinių ir darbo įstatymų. Tuo šiurkštus pažeidimas dar romėnų principo lex retro non agit , t.y. nustatytas grįžtamasis baudžiamųjų įstatymų galiojimas, ir nustatyta baudžiamoji atsakomybė už veikas kitoje nepriklausomoje valstybėje, t.y. už vykdymą šioje valstybėje atitinkamų pareigų ar dalyvavimą politinėje veikloje. Demagogiškai buvo aiškinama, kad tokie asmenys nusikalto savo valstybėje trukdydami darbininkų klasės revoliuciniam judėjimui ir už tai jie privalo atsakyti. Taip buvo nuteisti mirties bausme ar ilgalaikiu laisvės atėmimu dešimtys tūkstančių niekuo nekaltų žmonių.

T. 1.8.5 Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso priėmimas (1961 m.) Baudžiamojo kodekso pakeitimai ir papildymai iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo.

Naujas buvo priimtas 1961 06 26 ir įsigaliojo nuo 09 01. Kodeksą sudarė Bendroji dalis 61 str. Ir Specialioji dalis(221 str.). Vėliau buvo gan intensyviai pildomas ir keičiamas gana prieštaringai, iš esmės vyko kriminalizacijos procesas, t.y. buvo numatyta atsakomybė už naujas veikas.. Kita vertus, siekiant sumažinti nuteistųjų skaičių buvo plečiamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės galimybės. Susidarė situacija, kad daugiau nei trečdalis dėl padarytų nusikaltimų buvo atsisakoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn, arba jie buvo atleidžiami nuo jos.

Svarbesni tobulinimo momentai:

1. Klasinio principo taikymas. 2.Prioritetinis gėris – valstybė su visu jos aparatu ir valstybės valdoma nuosavybe. 3. Valstybinė nuosavybė ginama ne tik nuo tiesioginio kėsinimosi, bet ir nuo kitais jai žalos atvejais (prirašinėjimas apie planų nevykdymą, nekokybišką produkciją…) 4.BK taikymas ribotas – atsiranda terminas “reguliuojamas nusikalstamumas”. 5. Orientacija į vieną bausmę – laisvės atėmimą.

T.1.8.6. Baudžiamųjų įstatymų pakeitimai ir papildymai atkūrus Lietuvos

nepriklausomybę. Naujo baudžiamojo kodekso rengimo problemos.

Atkūrus nepriklausomybę – esminiai ekonominiai ir politiniai pasikeitimai. Prasidėjo ekonomine reforma- perėjimas į rinkos ekonomiką, reikia grąžinti privatinės teisės institutą į Lietuvos teisinę sistemą. 2 kryptys: 1) keičiamas ir pildomas sovietinis BK; 2) sudaryta darbo grupė naujam BK projekto parengimui.

Nauji pakeitimai todėl, kad senasis gynė Sovietu Sąjungos , o ne Lietuvos valstybę nuo šnipinėjimo, teroristinių aktų ir kt. Kiti straipsniai neatitiko naujos politines ir ekonomines tvarkos. Nuo 1990 iki 1994 BK keistas 90 kartų. Iš Bendrojoje dalyje galiojusių 73 straipsnių, net 35 turi nauja redakcija, 17 panaikinti, t.y. 2/3 atnaujinta. Specialiojoje dalyje irgi nemažai viso- padaryti pakeitimai ir papildymai sudaro 90 %.

Dėl naujo projekto – teorinio pagrindo, koncepcijos klausimas. Susiduriama su susijusiomis problemomis-1) teisinių gėrių efektyvi apsauga, 2) teisingo kaltininko nubaudimo sprendimas. Jas išspręsti siūloma- maksimaliai kriminalizuoti veikas ir nustatyti griežtas bausmes nusikaltusiems. Visuomenė(tikri lietuviai) nori kraujo. Tam įtakos turi labai išaugęs nusikalstamumas ir sumažėjęs iki 30% jo išaiškinamumas.

Naujo BK, įsigaliojusio 2003 05 01, normos įtvirtino, kad BK ne pirmoji, o paskutinė priemonė sprendžiant nusikalstamumo problemas. Tai turėtų reikšti, kad labai svarbu asmeniui pasitaisyti yra bausmės skyrimo faktas, bet ne pats griežčiausias. Baudžiamosios teisės esmė turėtų būti jos teisingumo siekimas, tai ką romėnai vadina jus, bet ne formalūs reikalavimai, išplaukiantys iš lex.

T. 1.8.7. Tarptautiniai BT šaltiniai. Tarptautinės atsakomybės už atskirus nusikalstamus veiksmus konvencijos. Tarptautiniai atsakomybės už karinius nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir žmonijai dokumentai.

Nacionalinės valstybės ir tarptautines baudžiamosios teisės santykis.

Konstitucijos 138 str. sako, kad Tarp. Sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra Lietuvos teisines sistemos dalis. Bet baudžiamųjų. įstatymu nuostatos ne visada gali būti tiesiogiai realizuotos. Tarptautines konvencijos paprastai neformuluoja konkrečių BT normų, t.y. nenustato konkretizuotos nusikaltėlių baudžiamosios atsakomybės, nėra procesines jurisdikcijos. Tai reiškia, kad tarptautinę konvenciją pasirašiusi valstybė turi derinti su konvencijų nuostatomis savo nacionalinius įstatymus, juos pildant ir taisant.

JTO dar 1954 buvo parengusi Tarptautinių nusikaltimų kodeksą, kuris buvo daugiau orientuotas į tarptautinius nusikaltimus. Bet socialistinių šalių atstovai trukdė procesui, tačiau plintant kai kuriems tarp. nusikaltimams kaip terorizmui, ginklų, narkotikų kontrabandai vėl parengtas naujas. Kol jo nėra nusikaltėliai bus teisiami pagal atitinkamų valstybių nacionalinius įstatymus, išskyrus atvejus, kai tarpt. Bendrija nuspręs jog reikalinga numatyti konkrečią B atsakomybę, už labai apibrėžtus nusikalstamus veiksmus.

Pagrindiniai tarpt. Dokumentai/Konvencijos : dėl kelio užkirtimo genocidui ir baudimą už jį(1948); dėl rasinės diskriminacijos likvidavimo(1966); dėl vergovės (1926); dėl kovos su prekyba žmonėmis ir trečiųjų asmenų prostitucijos eksploatacija(1950), dėl narkotinių priemonių (1961), dėl kovos su neteisėtu lėktuvų užgrobimu(1970).

Šiuo metu l. svarbus regioniniai dokumentai –Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija, Europos Tarybos nutarimai su neteisėtu pinigų plovimu ir t.t.

Lietuva yra ratifikavusi tik kelias konvencijas, tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos BT nenumato atsakomybes už veiksmus kurie aptarti kituose dokumentuose.

I naują BK įtraukiamos naujos teisės normos neatsižvelgiant ar jos ratifikuotos. Kita vertus išlieka Lietuvos valstybės priedermė pritarti daugeliui tarptautinių dokumentų, kad būtų užtikrinta atitinkama baze nacionaliniams baudžiamiesiems įstatymams rengti.

T.1.8.8. Dabartiniai BT šaltiniai.

BT šaltinių rūšys:

1. Konstitucija – tiesiogiai taikomas aktas.Bendrieji ir specialieji aspektai taikant konstituciją BT.

Bendrieji aspektai:

negalioja joks aktas, kuris nėra paskelbtas,

įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės,

draudimas žiauriai elgtis su žmonėmis,

dar keletas..

Specialieji aspektai:

niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą,

pripažinimas kaltu, nuo tada, kai įsiteisėja kaltinamasis teismo nuosprendis,

nelaikomas priverstiniu darbas, kurį dirba nuteistieji.

Konstitucinio teismo nutarimai – specifinis BT šaltinis. Specifiką nulemia: tai toks šaltinis, kurio esmę sudaro draudimas taikyti vieną ar kitą baudžiamąjį įstatymą nuo nutarimo paskelbimo dienos. Pvz.: KT nutarimas dėl mirties bausmės, šios normos po KT nutarimo negalėjo būti taikomos.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4461 žodžiai iš 8896 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.