Baudžiamosios teisės disciplinos 2dalis
5 (100%) 1 vote

Baudžiamosios teisės disciplinos 2dalis

1121314151617181

1) padarytos pavojingos veikos;

2) asmens pavojingumo.

Įstatymų leidėjas nustato bendrą taisyklę: šią priemonę galima taikyti tik tada, kai veika ir asmuo kelia pavojų visuomenei, o asmenį reikia laikyti ligoninėje ir priverstinai gydyti.Čia veikos pavojingumas suprantamas siaurai.Jį sieja su vienu veiksniu – reikia pasikėsinti į sveikatą arba gyvybę, t.y. tik smurtinių veikų atžvilgiu.

Atsižvelgiant į veiką ir sveikatos būklę teismas gali pasirinkti tris minėtus atvejus. Griežto stebėjimo atvejis gali būti taikomas tik tada, kai tai susiję su pasikėsinimu į asmens gyvybę. Kiti pasirinkimai priklauso nuo to, kokia veika padaryta.

Šių priemonių taikymas pasižymi viena savybe. Jos taikomos kol asmuo pasveiksta arba išnyksta jo pavojingumas. Tačiau jų taikymo terminas kiekvienu atveju yra ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai. O po 6 mėnesių gydymo įstaiga turi pateikti teismui išvadą dėl pavojingumo ar nepavojingumo, ir teismas vėl turi priimti sprendimą pratęsti priemonės taikymą ar ne. Po 6 mėn. viskas vėl kartojasi.

Asmuo nepakaltinamu gali tapti bausmės atlikimo metu.Tuo atveju teismas gali priimti sprendimą, kad vietoje bausmės jam taikomos priverčiamosios medicininės priemonės. Jei per tam tikrą laką asmuo pasveiksta, teismas jį gali pasiųsti atlikti bausmę bet įtraukti į bausmės atlikimo laką gydymo laiką. Tada viena gydymo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

Jei teismas priima sprendimą, kad asmuo pasveiko, tai problemų dėl tolesnio bausmės vykdymo neatsiranda, bet, jei asmuo tampa nepakaltinamu – gali griežčiausią medicininio poveikio priemonę pakeisti į švelnesnę:

– rūpybą;

– stebėjimą.

T.13. ATLEIDIMAS NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS

Baudžiamoji atsakomybė ir jos turinys

Baudžiamoji atsakomybė yra valstybės baudžiamųjų teisinių priemonių visuma, taikoma nusikaltimą padariusiam asmeniui. Kaltininkui padarius nusikaltimą, valstybei atsiranda teisė taikyti jam baudžiamąsias teisines priemones – tiek įspėjamąsias, prevencines (kardomoji priemonė, turto areštas ir pan.), tiek sudarančias baudžiamosios atsakomybės turinį.

Baudžiamųjų teisinių priemonių turinio ir jų paskirties samprata padeda nustatyti baudžiamosios atsakomybės ribas, galimybę bei tikslingumą atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. nuostata įtvirtina pagrindinį baudžiamosios teisės principą: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši nuostata reiškia, kad nusikaltimą padariusiam asmeniui baudžiamąsias teisines priemones galima taikyti tik teismui pripažinus jo kaltę. Taigi teisminis asmens kaltės pripažinimas yra takoskyra atribojanti įspėjamųjų, prevencinių priemonių taikymą nuo priemonių sudarančių baudžiamosios atsakomybės turinį taikymo.

Nors nusikaltimą padariusiam asmeniui pareiga atsakyti baudžiamąja tvarka kyla nuo nusikaltimo padarymo momento, tačiau jau bylos ikiteisminio tyrimo institucijos Baudžiamojo proceso kodekso normų nustatyta tvarka, rinkdami įrodymus apie padarytą nusikaltimą ir jį padariusį asmenį, jau taiko kaltininkui jo procesinę padėtį atitinkančias įspėjamąsias, asmens laisvę ar turto disponavimo teisę suvaržančias, priemones, pvz.: kardomąją priemonę, turto areštą. Šioje procesinėje stadijoje įstatymo numatyta tvarka gali būti pažeidžiamos jo asmeninės teisės: atliekama krata, vykdomas telefoninių pokalbių pasiklausymas, pašto korespondencijos kontrolė ir pan. Tačiau, taikomos įspėjamosios – prevencinės priemonės neužtraukia asmeniui jokių teisinių pasekmių.

Jeigu asmeniui baudžiamoji byla nutraukiama ar jis išteisinamas, paskirtos įspėjamosios priemonės panaikinamos ir asmuo įstatymo numatytais atvejais ir tvarka turi teisę reikalauti kompensuoti turėtus nuostolius.

Asmuo patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Nuosprendyje atsiskleidžia baudžiamosios atsakomybės turinys, kuris valstybės vardu taikomas nuteistajam.

Baudžiamosios atsakomybės turinį sudaro asmens elgesio pasmerkimas valstybės vardu, priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį, bausmės paskyrimas, bausmės atlikimas, teistumas.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju asmuo atleidžiamas nuo visų baudžiamųjų teisinių priemonių, sudarančių baudžiamosios atsakomybės turinį, taikymo. Nusikaltimai savo pobūdžiu, pavojingumo laipsniu, kaltininko asmenybe skiriasi savo pavojingumu. Todėl įstatymų leidėjas, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, suteikia teismui teisę paskirti švelnesnę nei numato įstatymas bausmę, atidėti paskirtosios bausmės vykdymą ir pan. Individualizuodamas nusikaltimą padariusio asmens atsakomybę ir, nustatęs įstatymo numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, bei ,atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, įvertinęs kitas bylos aplinkybes, teismas gali spręsti, kad taikytos įspėjamosios baudžiamosios teisinės priemonės bei bylos procesas yra pakankamos priemonės kaltininkui ir asmuo ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų.

Asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas , su tam
tikromis sąlygomis ar be jų. Paprastai įstatymu nustatoma sąlyga nepadaryti naujo nusikaltimo. Tokie sąlyginio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejai numatyti BK 38, 40 straipsniuose. Šiais atvejais atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti, jeigu atleistasis nuo atsakomybės asmuo neįvykdo tam tikrų sąlygų. Esant besąlyginiam atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės arba pasibaigus atleidimo sąlygoms, nusikaltimas, už kurio padarymą kaltininkas atleistas nuo atsakomybės, jokių teisinių pasekmių nesukuria.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nesukuria teistumo, nes teistumas atsiranda tik nuosprendžiu pripažinus asmenį kaltu ir paskyrus bausmę.

Nusikaltimas, už kurio padarymą nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkas atleistas, nenutraukia senaties termino anksčiau padarytam nusikaltimui, negali būti jį kvalifikuojančiu požymiu, ar sunkinančia atsakomybę aplinkybe.

1.Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą

Padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi (BK 36 str.)

Esant BK 36 str. numatytoms sąlygoms, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tiek už nusikaltimo, tiek už baudžiamojo nusižengimo padarymą.

Komentuojamame straipsnyje yra du savarankiški atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai: asmens veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga arba asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingas.

Veikos pavojingumas yra materialinis nusikaltimo požymis.

Veikos priešingumas teisei yra formalusis nusikaltimo požymis.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės veikai praradus pavojingumą atveju materialinis nusikaltimo požymis – veikos pavojingumo nebuvimas lemia baudžiamosios atsakomybės sprendimą ir nors veika formaliai priešiška teisei, tačiau dėl to, kad veika tapo nepavojinga, kaltininką patraukti baudžiamojo atsakomybėn nėra tikslinga.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui ar jo padarytai veikai dėl aplinkybių pasikeitimo tapus nepavojingiems, neribojamas padaryto nusikaltimo sunkumu, nusikaltimą padariusio asmens požymiais (recidyvas, pavojingas recidyvas), nusikaltimą kvalifikuojančiais požymiais ir pan.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės veikos pavojingumo praradimo dėl aplinkybių pasikeitimo atveju, nepavojinga tampa ne konkreti kaltininko veika, o nuo aplinkybių pasikeitimo visos analogiškos veikos šalies mastu (pvz.: Respublikoje socialistinę ūkio sistemą keičiant rinkos ekonomika, ir, atsisakius valstybinio prekių kainų reguliavimo, tapo nepavojinga spekuliacija, tačiau įstatymų leidėjas daug vėliau dekriminalizavo paminėtą veiką ir pan.) Negali būti teismo pripažįstama veika praradusia pavojingumą, kai aplinkybės pasikeitė dėl pačio kaltininko veiksmų (lokalinės aplinkybės) pvz..: kaltininkas atlygina nusikaltimu padarytą žalą, išžaginimo atveju su nukentėjusiąja susituokia, pašalina nusikaltimo pasekmes.

Sprendžiant ar dėl aplinkybių pasikeitimo asmuo tapo nepavojingas, atsižvelgiama į naujas aplinkybes sąlygojančias jo aplinką, sveikatos būklę , o taip pat į visas bylos aplinkybes.

Pasikeitusios aplinkybės sąlygojančios kaltininko aplinką turi įtakoti jį taip, kad naujo nusikaltimo padarymas taptų negalimu tiek dėl šių aplinkybių sąlygotų susiformavusių kaltininko moralinių nuostatų, tiek dėl jų sąlygotų objektyvių veiksnių. Vienos iš tokių aplinkybių galėtų būti pasikeitusios gyvenimo, darbo, aplinkos sąlygos (asmuo pašaukiamas į būtinąją karinę tarnybą, įstojo į mokymosi įstaigą ir gerai mokosi, pakito sąlygos veikiančios neigiamas elgesio savybes – apsivedė, sąžiningai dirba ir augina vaikus ir pan. ). Asmens sveikatos būklė (tapo invalidu, susirgo nepagydoma liga) gali būti vertinama tik greta kitų aplinkybių. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tampa nepavojingu galima tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas spręsti, kad kaltininkas ateityje nusikaltimų nepadarys. Todėl, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į visas bylos aplinkybes, bet taip pat į laiką praėjusį nuo nusikaltimo padarymo. Kuo ilgesnis laikas praėjo, jeigu asmuo per tą laiką gerai elgėsi ir nepadarė teisės pažeidimų, sudaro patikimesnę galimybę spręsti apie asmens pavojingumo išnykimą. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs bendrąjį principą, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu po nusikalstamos veikos padarymo yra suėję BK 95 str. 1 d. numatyti terminai ir yra kitos sąlygos numatytos šiame straipsnyje. Šios normos esmė yra ta, kad asmuo už padarytą nusikalstamą veiką negali būti be galo ilgai persekiojamas. Jeigu asmuo nepadaro naujos nusikalstamos veikos, einant laikui jo pavojingumas mažėja bei praranda reikšmę BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. Todėl greta pasikeitusių aplinkybių kurios daro asmenį nepavojingu, svarbu atsižvelgti ir į šį baudžiamosios teisės institutą, taip individualizuojant konkrečią nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį.
Baudžiamasis nusižengimas ir nusikaltimas yra pavojinga ir Baudžiamajame kodekse uždrausta veika už kurią gali būti skiriama šio kodekso 42 straipsnyje numatyta bausmė. Įstatymų leidėjas, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, asmeniui jam ar jo padarytai veikai dėl aplinkybių pasikeitimo praradus pavojingumą, nesieja su padaryto nusikaltimo sunkumu, tačiau, sprendžiant asmens pavojingumą, būtina atsižvelgti į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Praktiškai sunku įsivaizduoti tokį aplinkybių pasikeitimą dėl kurių asmuo tampa nepavojingu, jeigu jis padarė sunkų ar itin sunkų nusikaltimą.

Svarstant asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės jam dėl aplinkybių pasikeitimo tapus nepavojingu, teismas įgyvendina BK 41, 95 str. numatytus bausmės ir baudžiamosios atsakomybėn tikslus, todėl turi atsižvelgti į šiuose straipsniuose išdėstytas nuostatas ir kiek naujai atsiradusios aplinkybės daro asmenį nepavojingu.

Procesiniai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36 str. pagrindai:

Esant BK 36 str. numatytoms sąlygoms, gali būti nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, o teisminėje stadijoje byla ir asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis šiomis procesinėmis normomis:

1. BPK 212 str. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai

3 p .kai remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 straipsniu pripažįstama, jog, jog asmuo ar jo padaryta veika prarado pavojingumą dėl aplinkybių pasikeitimo.

2. BPK 214 str. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka

2. šio kodekso 212 str. 3-9 punktuose numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro surašytą nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

3. BPK 235 str. Bylos nutraukimas

Byla nutraukiama, kai yra šio kodekso 3 str. 1 d. numatytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas arba yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 – 40 ir 93 straipsniuose numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kai baudžiamoji byla nutraukiama, nutraukiamas ir procesinių prievartos priemonių taikymas, suimtas kaltinamasis nedelsiant paleidžiamas iš kardomojo kalinimo vietos, taip pat sprendžiama dėl daiktinių įrodymų. Bylos nutraukimo klausimai nagrinėjami teismo posėdyje.

4. BPK 303 str. Nuosprendžių rūšys

4. Teismas nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą, jeigu yra BK 36 – 40, 93 str., 114 str. 3 d.,249 str. 4 d.,259 str. 3 d.,291 str. 2, 3 d. numatyti pagrindai kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

2.Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo

BK 37 str. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo

Padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Veikos mažareikšmiškumo samprata

Įstatymų leidėjas Baudžiamojo kodekso 11, 12 straipsniuose pateikia nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo veikų sąvokas. Baudžiamoji veika yra pavojinga ir Baudžiamojo kodekso uždrausta veika. Taip naujajame baudžiamajame kodekse yra suderinti formalusis ir materialusis nusikaltimo požymiai. Jeigu asmuo padaro Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose numatytą baudžiamąją veiką, tai jis padaro nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (formalusis nusikaltimo požymis). Įstatymų leidėjas yra uždraudęs pavojingas veikas. Bet kuri baudžiamojo kodekso specialiosios dalies norma yra apibendrinto pobūdžio. Ji numato aplamai tokią draudžiamą pavojingą veiką ir nustato jos požymius. Jeigu asmens veikoje trūksta kurio nors baudžiamojo įstatymo normos požymio, veikoje nėra nusikaltimo sudėties. Asmens nusikaltimo pavojingumą lemia jo veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai. Veikos pavojingumo pobūdį taip pat išreiškia įstatymo ginamų vertybių (nusikaltimo objekto), į kurias asmuo pasikėsino, svarba. Taip pasikėsinimas į žmogaus gyvybę yra daug pavojingesnis nei pasikėsinimas į svetimą turtą ar asmens garbę ir orumą ir pan. Veikos pavojingumo laipsnį apibūdina nusikaltimo sudėties požymių konkretus turinys: veikos padarymo būdas ir pasekmės, tikslai, motyvai ir pan.

Individualizuojant nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, būna atvejų, kai asmens veikoje kai kurie privalomieji nusikaltimo požymiai silpnai išreikšti ir tik formaliai atitinka įstatyminės normos reikalavimus. Jeigu dėl nusikaltimu padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika yra mažareikšmė, tai ji yra mažiau pavojinga palyginus su ta, kurią numatęs įstatymų leidėjas, todėl, esant Baudžiamojo kodekso 37 straipsnio sąlygoms, tokį asmenį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas

Teismų praktikoje (taip pat ir teisės teorijoje) yra susiformavusios dvi nuomonės vertinant asmens veikos pavojingumą, kaip nusikaltimo pavojingumo požymį. Formaliosios teisės krypties šalininkų požiūriu, įstatymų
visas pavojingas veikas yra numatęs Baudžiamojo kodekso ypatingosios dalies straipsniuose, todėl asmens padaryta veika, jeigu ji atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, jau pati savaime yra pavojinga. Veikos mažareikšmiškumą galima vertinti per atskirus, tai nusikaltimo sudėties konstrukcijai būtinus požymius, jeigu kai kurie iš jų savo turiniu silpnai išreikšti.

Materialiosios teisės krypties šalininkų požiūriu, įstatymų leidėjas Baudžiamojo kodekso 11 str. 1 dalyje ir 12 str.yra aiškiai pasisakęs, kad nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma pavojinga ir Baudžiamuoju kodeksu uždrausta veika. Atsižvelgiant tiek į BK 11 str. 1 d. bei 12 str., tiek į BK 37 str. normų turinį, veikos pavojingumas yra vertinimo dalykas.

Baudžiamojo kodekso 37 straipsnio norma išreiškia formalųjį požiūrį. Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės galima ne vien todėl, kad veika nepavojinga, o todėl, kad kai kurie nusikaltimo sudėties požymiai yra mažareikšmiai, kas savaime BK 11, 12, 37 str. konspekte, veiką daro nepavojinga.

Būtina skirti baudžiamosios bylos nutraukimą dėl veikos mažareikšmiškumo nuo bylos nutraukimo ar asmens išteisinimo, kai veikoje nėra nusikaltimo sudėties. Byla nutraukiama dėl veikos mažareikšmiškumo, kai yra visi nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau dėl pačių nusikaltimo požymių ypatumų, dalyko, žalos dydžio veika mažareikšmė. Byla nutraukiama dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo, kai padaryta veika yra pavojinga (ar nepavojinga), tačiau veikoje nėra nusikaltimo sudėties. Jeigu veikoje nėra nusikaltimo sudėties ir kartu pagal nusikaltimo požymius veika yra mažareikšmė, teismas nutraukia bylą dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo, nesvarstydamas veikos mažareikšmiškumo klausimo.

Baudžiamojo kodekso 37 str. prasme veika yra mažareikšmė, jei ji nedaro esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms arba nekelia grėsmės tokiai žalai atsirasti. Baudžiamojo kodekso paskirtis (1 straipsnis) yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Įstatymų leidėjas, konstruodamas Baudžiamojo kodekso ypatingosios dalies straipsnių dispozicijas, sprendė kokios veikos yra pavojingos ir jas uždraudė, nes jos daro esminę žalą piliečių, visuomenės ir valstybės interesams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų nuostatomis, sprendžiama, ar kėsinimusi į baudžiamuoju įstatymu ginamas vertybes asmuo siekė padaryti joms esminę žalą, ar veikos tikslai ir motyvai, veikos padarymo būdas ir pasekmės rodo, kad šia veika nebuvo siekiama tokią žalą padaryti, todėl veika yra mažareikšmė.

Tais atvejais, kai už analogišką veiką yra įstatymo numatyta ir baudžiamoji, ir administracinė ar kitokia teisinė atsakomybė, o teismui nusprendus, kad padarytoji veika atitinka BK 37 str. sąlygas, veikos pavojingumas kitų teisės šakų ginamoms vertybėms išlieka, ir asmuo gali būti traukiamas administracinėn ar kitos rūšies teisinėn atsakomybėn.

Jeigu pagal pasekmes ar atsakomybės kilimo ribas veika yra administracinis nusižengimas ir tik dėl tam tikrų kvalifikuojančių požymių atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, teismui pripažinus veikos mažareikšmiškumą, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, nepaisant šių kvalifikuojančių požymių buvimo.

Tais atvejais, kai kaltininko veikoje yra administracinio nusižengimo požymiai, įsiteisėjus byloje priimtam sprendimui, teismas, vadovaudamasis ATPK 35 str., 261 str., 262 str. 7 p. numatyta tvarka ir terminais, išsprendžia administracinės atsakomybės klausimą arba perduoda medžiagą nagrinėti atitinkamai institucijai.

Požymiai, į kuriuos atsižvelgiama, sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą

Sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą, atsižvelgiama tiek į būtinus veikos objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius požymius.

Vertinant veikos objektyviuosius požymius, atsižvelgiama į baudžiamojo įstatymo ginamus asmens, valstybės ar visuomenės interesus ir jų pažeidimo laipsnį, nusikaltimo dalyką, taip pat į nusikalstamos veikos padarymo būdą, pasekmes, įrankius, priemones, laiką ir vietą.

Veikos pavojingumo pobūdį apibūdina įstatymu ginamų vertybių (nusikaltimo objekto) svarba. Įstatymų leidėjas Baudžiamajame kodekse nustatė nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir jas atitinkančias bausmes (BK 11 , 12str.). Labai sunkiais nusikaltimais laikomos tyčinės veikos už kurių padarymą numatoma laisvės atėmimo bausmė virš dešimties metų. Šių nusikaltimų pavojingumą nulemia pati vertybių, į kurias pasikėsinta, svarba ir, nors formaliai ir tokia veika gali pasitaikyti mažareikšmė, tačiau nusikaltimo pavojingumo negali sumažinti nei menkos veikos pasekmės, nei veikos būdas, tikslai ir motyvai ar kiti nusikaltimo sudėties požymiai.

Vertinant veikos mažareikšmiškumą, svarbią reikšmę turi nusikaltimo dalyko požymiai. Nusikaltimo dalyko ypatybės – apimtis, svoris, vertė, daiktų unikalumas, skaičius ir pan. – charakterizuoja veiką padariusiojo tyčios kryptingumą, kuris, įvertinus objektyviosios pusės požymius – pasekmes, veikos padarymo būdą, įrankius ir priemones, leidžia spręsti apie padarytos veiką.

Veikos pavojingumo
yra vienas iš nusikaltimo požymių. Veikos padarymo būdas, pasekmės, panaudoti įrankiai ir priemonės, laikas ir vieta – yra tie požymiai, kurie objektyviai atsispindi ir palieka pėdsakus žmogų supančiame pasaulyje ir turi bene svarbiausią reikšmę, sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą. Kiekvienas iš minėtų požymių charakterizuoja veikos pavojingumo laipsnį. Veikos padarymo būdas gali pasireikšti įvairiais bruožais. Kaltininkas nusikalstamą veiką gali padaryti įžūliai, pasityčiodamas iš nukentėjusiojo ar veiką matančių žmonių, nepaisydamas visuotinai priimtų elgesio taisyklių, visuotinai pavojingu būdu ir pan. Todėl tokia veika, net ir nesukėlusi žalingų pasekmių, yra daug pavojingesnė nei veika be tokių ypatybių. Veikos pavojingumas yra didesnis, jeigu rezultatui pasiekti panaudojami įrankiai, techninės priemonės. Tam tikrais atvejais reikšmės veikos pavojingumui gali turėti jos padarymo laikas ir vieta.

Nusikalstamos pasekmės – tai veikos rezultatas, išsipildymas vidinių paskatų ir motyvų, nukreiptų šiam tikslui pasiekti. Pasekmių žalingumas tolygus veikos pavojingumui. Kuo nusikaltimu padaryta didesnė žala įstatymu saugomoms vertybėms, tuo pavojingesnis šios veikos laipsnis. Jeigu baudžiamoji atsakomybė siejama su tam tikrų pasekmių atsiradimu (materialioji nusikaltimo sudėtis), tai, be kitų požymių, visų pirma veikos pavojingumo laipsnį nulemia nusikaltimo dalykas ir jo ypatybės, daiktų vertė, žalos dydis ir jos padarymo būdas, kilusios kitos neigiamos pasekmės. Kitais atvejais (formalioji nusikaltimų sudėtis) veikos pavojingumą lemia nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat ir nusikaltimo dalykas.

Vertinant subjektyviuosius požymius, veikos mažareikšmiškumui nustatyti gali turėti įtakos kaltininko tyčios kryptingumas, neatsargumo laipsnis, veikos tikslai ir motyvai.

Kaltininko tyčios turinys ir jos kryptingumas apibūdina, kokią žalą kaltininkas siekė padaryti įstatymu ginamoms vertybėms (objektui). Nuo padarytos žalos ar žalos, kurią buvo kėsinamasi padaryti, priklauso kaltininko veikos pavojingumas. Svarbu nustatyti kaltininko tyčios kryptingumą, kai jo veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Jeigu kaltininkas įstatymo saugomoms vertybėms siekė padaryti didesnę nei mažareikšmę žalą, tačiau ji nebuvo padaryta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, tai kaltininko padaryta veika negali būti pripažįstama mažareikšme. Veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą.

Teismas, spręsdamas veikos mažareikšmiškumo klausimą, nusikaltimuose, padarytuose dėl neatsargumo, turi atsižvelgti į neatsargumo (kaltės) formą, neatsargumo laipsnį. Tais atvejais, kai pagal baudžiamojo įstatymo konstrukciją veika gali būti padaryta tiek kaltininkui lengvabūdiškai tikintis išvengti pavojingų pasekmių, tiek nenumatant tokių pasekmių galimo kilimo, svarbu nustatyti nusikaltimo, padaryto dėl neatsargumo, kaltės formą. Teismas turi atsižvelgti į tai, kad jeigu veiką padaręs asmuo numatė, jog jo veikimas ar neveikimas gali sukelti pavojingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta (BK 16 str. 2 d.), ir sąmoningai pažeidė saugaus elgesio taisykles, jo veikos pavojingumo laipsnis yra didesnis nei asmens, kuris nenumatė tokių pasekmių kilimo, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (BK 16 str. 3 d.). Teismas turi atsižvelgti, kad lengvabūdiško pasitikėjimo atveju nuteistojo veiksmai, pažeidžiant saugaus elgesio taisykles, yra tyčiniai, todėl teismas turi aiškintis saugaus elgesio taisyklių pažeidimo motyvus ir tikslus, nes šis įvertinimas reikšmingas sprendžiant apie veikos mažareikšmiškumą.

Teismas, spręsdamas veikos mažareikšmiškumo klausimą, atsižvelgia į kaltininko veikos tikslus ir motyvus. Asmens veikimas ar neveikimas paprastai būna nulemtas tam tikrų motyvų. Veikos motyvai gali būti teigiami (siekimas padėti asmeniui, nors ir suprantant, kad taip daromas nusikaltimas, ir pan.), neutralūs (padedama draugui), neigiami (savanaudiškumas, kerštas ir pan.). Motyvai asmens sąmonėje suformuoja veikos tikslus, tai yra tam tikro veikos rezultato siekį. Nepriklausomai nuo to, ar veikos tikslai ir motyvai būtų nusikaltimo sudėties ar kvalifikuojančiu požymiu, ar tokiu požymiu jie nėra, teismas turi atsižvelgti, kad tikslų ir motyvų pavojingumas nulemia ir pačios veikos pavojingumą.

Tais atvejais, kai įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikrą baudžiamosios atsakomybės kilimo ribą, teismas gali pripažinti veiką mažareikšme tik tuomet, kai šis dydis viršytas labai nežymiai. Dažnai ši riba skiria administracinę teisinę atsakomybę nuo baudžiamosios. Įstatymų leidėjas yra numatęs baudžiamosios atsakomybės atsiradimą nuo tam tikros ribos, tai yra jis sprendė, kad viršijus tą ribą asmens padaryta veika jau yra pavojinga ir nusikalstama. Tačiau tai nereiškia, kad, viršijus numatytą baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribą, asmens veiką negalima pripažinti mažareikšme. Nustatytos ribos viršijimas reiškia, kad kaltininko veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą veikimą ar neveikimą, tačiau kiti nusikaltimo požymiai gali pašalinti veikos pavojingumą.

Jeigu įstatymų leidėjas baudžiamajai atsakomybei kilti yra nustatęs tam tikrą
nusikaltimo sudėties požymį (žymi žala, didelė žala, sunkios pasekmės ir pan.), tai veikoje ar jos pasekmėse nustačius šį požymį, jo specifikos pagrindu pripažinti veiką mažareikšme negalima.

Nusikaltimo sudėties požymiai: žymi žala, didelė žala, sunkios pasekmės ir pan., yra konkretaus nusikaltimo būtinasis požymis. Nustačius faktą, kad jie padarytoje veikoje yra, šiuos požymius kitaip vertinti negalima, nes jų įvertinimą jau yra davęs įstatymų leidėjas, konstruodamas baudžiamąjį įstatymą. Kai kuriais atvejais už padarytą veiką baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik veikos pasekmėms pasiekus šio požymio lygį. Kitais atvejais jie skiria administracinę ir baudžiamąją atsakomybes. Veikos – žymios (didelės) žalos požymis yra tik vienas iš nusikaltimo sudėties požymių, ir veiką (teoriškai) paversti mažareikšme gali kitų požymių mažareikšmiškumas.

Vertinant veikoje šiurkštaus viešosios tvarkos pažeidimo arba aiškaus visuomenės negerbimo požymius, atsižvelgiama į tai, kad šie požymiai yra kaltininko veikos išraiška ir jos pasireiškimo būdas. Kuo ryškiau šie požymiai pasireiškia, tuo padaryta veika pavojingesnė. Į šią specifiką atsižvelgiama sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą.

Veikoje nustačius piktybinio chuliganizmo požymius – nepaprastą cinizmą ar ypatingą įžūlumą, atsižvelgiama į tai, kad šie požymiai charakterizuoja veikos bruožus, jos specifiką ir pavojingumo laipsnį. Pagal šių požymių turinį, pasireiškimo būdą veika gali būti pavojingesnė ar mažiau pavojinga. Kadangi šie požymiai tiesiogiai veikia kitų veikos objektyviosios pusės požymių turinį ir jų specifiką, darydami juos pavojingesniais, todėl tokioje veikoje surasti požymių, galinčių charakterizuoti mažareikšmiškumą, tikrai maža.

Veika gali būti pripažinta mažareikšme ir tuomet, kai joje yra kvalifikuojantys požymiai: įsibrovimas į negyvenamąsias patalpas ir pan., jei kiti padarytos veikos požymiai yra mažareikšmiai.

Veikos padarymo bendrininkavimo atveju mažareikšme gali būti pripažinta tik visų bendrininkų veika. Bendrininkus nusikaltimo padaryme sieja keli valinio pobūdžio elementai: bendrininkas darant nusikaltimą nori ir susitaria veikti kartu su kitais bendrininkais; supranta savo veikos ribas ir suvokia, kad jo veika sudaro tik tam tikrą dalį visos nusikalstamos veikos; supranta, kad tik visų bendrininkų veika bus pasiektas rezultatas. Bendrininkavimo atveju nusikaltimo objektyviąją pusę sudaranti veika susideda iš daugelio bendrininkų veikų ir sudaro vieną būtiną veiką nusikaltimo rezultatui pasiekti. Subjektyvioji pusė charakteringa visus bendrininkus siejančia vieninga tyčia – pasiekti susitarime numatytų rezultatų. Kiekvieno bendrininko atliekama veika yra būtina apskritai ir priežastiniu ryšiu susijusi su nusikaltimo pasekmėmis. Todėl nepriklausomai nuo to, kokią dalį visos veikos sudaro atskiro bendrininko atlikta veika, net jeigu ji visai nereikšminga ir svaraus indėlio siekiant pasekmių turėti negalėjo, bendrininkų tyčios vieningumas visų bendrininkų veiką daro pavojingą. Bendrininkų asmenybės ir jų padarytos veikos individualizavimas vykdomas sprendžiant BK 41, 54 str. numatytus klausimus. Šių valinio pobūdžio elementų analizė padeda rasti atsakymą, ar nusikaltimo padarymo bendrininkavimo atveju atskirų bendrininkų veiką dėl jų veikos specifiškumo galima pripažinti mažareikšme.

Tais atvejais, kai nusikaltimo padaryme bendrininko atlikta veika nebuvo būtina rezultatams pasiekti, tačiau bendrininkas to nežinojo ir atlikdamas veiką siekė bendrų rezultatų, šiuo pagrindu jo padarytos veikos pripažinti mažareikšme negalima.

Jeigu bendrininkas reikiamu būdu atsisakė susitarimo padaryti nusikaltimą, tai sprendžiant klausimą dėl atsakomybės, kuri gali kilti už jau padarytą veiką iki susitarimo bendrininkauti nutraukimo, veikos mažareikšmiškumo klausimo sprendimas galimas.

Svarstant mažareikšmiškumo klausimą idealiosios nusikaltimų sutapties požymius turinčios veikos atžvilgiu, mažareikšme gali būti pripažinta tik visa šiuos požymius turinti veika. Idealiosios sutapties nusikaltimai yra padaromi viena veika. Dėl tos priežasties šios veikos požymiai yra bendri visiems idealiosios sutapties nusikaltimams. Kuriuos nors iš šių požymių įvertinant mažareikšmiais, jie yra mažareikšmiai visiems viena veika padarytiems nusikaltimams. Visą veiką, nors ja padaromi keli nusikaltimai, jungia vieninga tyčia, todėl veiką išskaidyti dalimis ir vieną dalį, sudarančią atskirus nusikaltimus, pripažinti mažareikšme, o kitą dalį – nemažareikšme, negalima.

Esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, padarytos veikos mažareikšmiškumas svarstomas dėl kiekvienos veikos atskirai.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4625 žodžiai iš 9223 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.