Civilinės teisės reguliavimo dalykas ir metodas
5 (100%) 1 vote

Civilinės teisės reguliavimo dalykas ir metodas

1121314151

CIVILINĖS TEISĖS REGULIAVIMO DALYKAS IR METODAS

Teisė – socialinė norma. Skiriasi nuo moralinės normos tuo, kad yra prievartinis mechanizmas. Tiesės normos reguliuoja tam tikrus visuomeninius santykius tarp visuomenės narių. Civilinės teisės reguliavimo dalykas – tai, ką (visuomeninius santykius) reguliuoja civilinės teisės šaka.

Civilinio kodekso (civilinės teisės šaltinis, pagrindinis civilinės teisės įstatymas) 1 str. rašoma, kad civilinės teisės kodeksas reguliuoja turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, susiklosčiusius tarp fizinių asmenų, juridinių asmenų ir organizacijų, neturinčių juridinio asmens teisių. Įstatymo numatytais atvejais minėtas kodeksas reguliuoja ir kitus asmeninius neturtinius santykius.

Turtinius santykius taip pat reguliuoja viešosios ir kitos privatinės teisės šakos. Pagrindinis civilinės teisės reguliavimo dalykas – turtiniai santykiai. Turtiniams santykiams, pagrįstiems administraciniu vienos šalies pavaldumu kitai, mokesčių, socialinio draudimo, šeimos santykiams šio kodekso taisyklės netaikomos. Tam yra šeimos, vandens, miškų, darbo ir kiti įstatymai bei kodeksai.

Turtiniai santykiai – tai tokie visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda dėl turto. Jų objektas – turtas. Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja civilinė teisė, yra būdinga prekinė-piniginė išraiška. Civilinė teisė taip pat reguliuoja ir kai kuriuos neatlygintinus santykius, pvz. civilinės teisės normomis reguliuojamas dovanojimo institutas.

Kita santykių grupė, kuriuos reguliuoja civilinė teisė, yra neturtiniai santykiai, nesusiję su turtiniais. Tai tokie visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda dėl nematerialių gėrybių, neatskiriamų nuo žmogaus arba žmonių kolektyvo. Tokios gėrybės praktiškai apibūdina asmenybę. Joms priskiriama garbė, orumas, vardas, pavardė, juridinio asmens pavadinimas. Šios vertybės neatsiejamos nuo asmens.

Kita santykių grupė – neturtiniai santykiai, susiję su turtiniais. Tai santykiai, kurie atsiranda dėl dvasinės kūrybos produktų – mokslo, meno, literatūros kūrinių sukūrimo ir naudojimo. Asmeninių neturtinių santykių susijusių su turtiniais vien iš pagrindinių savybių – turi objektyvia forma išreikštą objektą.

Civilinės teisės reguliavimo metodas – tai sistema teisinių priemonių, būdų, kuriais civilinė teisė veikia reguliuojamus santykius, nukreipia juos visuomenei pageidaujama kryptimi. Teisės normos paprastai arba leidžia tam tikrą veiksmą ar elgesį, arba draudžia, arba įpareigoja atlikti tam tikrus veiksmus.

Metodą sudaro 3 elementai:

1. Leidimas

2. Įsakymas

3. Draudimas

Atsižvelgiant į 3 elementų proporciją ar derinį reguliuojant konkrečius visuomeninius santykius ir išskiriami atskirų teisės šakų reguliavimo metodai. T.y. kuris iš tų teisės elementų yra dominuojantis tokiais būdais, tokia sistema ir reguliuojami teisiniai santykiai. Kadangi civilinėje teisėje dominuoja leidimo elementas, o baudžiamojoje – įsakymo arba draudimo elementas, todėl ir skiriame atskiras teisės šakas, atskirų teisės šakų reguliavimo metodus.

Galime išskirti tokius civilinės teisės reguliavimo metodo požymius:

· civilinių teisinių santykių dalyvių lygybė. Pasireiškia tuo, kad sueidami į civilinį teisinį santykį, jo dalyviai nepavaldūs vienas kitam ir nepriklausomi

· šalys arba civilinės teisinių santykių dalyviai turi iniciatyvos teisę formuojant visuomeninius santykius

· civilinio teisinio santykio dalyviai turi dispovitiškumą. Jis pasireiškia tuo, kad civilinė teisė nėra reglamentuota, kad turi pasielgti taip ir ne kitaip. T.y. dalyviai turi pasirinkimo variantą.

· Turtinė subjektinių civilinių teisių pažeidėjo atsakomybė

· Taikoma ieškininė pažeistų ir ginčijamų teisių gynimo tvarka. Jeigu kažkuris visuomeninių santykių dalyvis mano, kad jo teisės pažeistos, jis kreipiasi į kažkokį tretįjį asmenį (pvz. teismą), kad išspręstų ginčą.

CIVILINĖS TEISĖS ATRIBOJIMAS NUO KITŲ TEISĖS ŠAKŲ

Atribojimo civilinę teisę nuo administracinės teisės pagrindinis momentas, kuriuo remiamasi yra reguliavimo objektas (dalykas) ir metodas (kas reguliuoja, kaip reguliuoja)

CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO SĄVOKA, YPATUMAI, SUBJEKTAI, OBJEKTAI

Fiziniai juridiniai asmenys, norėdami patenkinti savo poreikius ir interesus atlieka tam tikrus veiksmus ir jie dalyvauja įvairiuose visuomeniniuose santykiuose, kuriuos reguliuoja teisės normomis. Faktiškai tokius veiksmus vadiname visuomeniniais, o jeigu tie santykiai yra reguliuojami teisės normomis, tai tokie santykiai tampa teisiniais santykiais. Tuo tarpu civiliniais teisiniais santykiais dažnai vadinama civilinės teisės normomis sureguliuotas faktinis visuomeninis santykis, kurio dalyviai turi subjektines civilines teises bei pareigas. Dar kitaip civilinius teisinius santykius galima būtų apibrėžti kaip civilinės teisės normų pagrindu dėl materialinių ir nematerialinių gėrybių atsirandantį teisinį santykį, kurio dalyviai turi teisinę autonomiją bei turtinį atskyrimą bei dalyvauja jame kaip lygiateisiai teisių ir pareigų subjektai. Civiliniams teisiniams santykiams būdingi bendrų teisinių santykių bruožai:

· civilinis teisinis santykis – visuomeninis santykis, t.y. santykis tarp žmonių, jų kolektyvų, organizacijų, turinčių teisinį
subjektiškumą

· civilinis teisinis santykis atsiranda teisės normų pagrindu ir yra teisės normų reikalavimų įgyvendinimo būdas, tų santykių subjektų veiksmais

· atsiradusių civilinių subjektinių teisių įgyvendinimą garantuoja valstybės ir visuomenės prievartos priemonės.

Specifiniai civilinio santykio bruožai:

· santykio dalyviai lygūs ir nepavaldūs vieni kitiems

· civilinio teisinio santykio dalyviams atsiranda tarpusavio subjektinės civilinės teisės ir pareigos

· dalyviai turi organizacinį ir turtinį atskyrimą

· būdami civilinių teisinių santykių dalyviais, jie įgyvendina savo turtinius ir asmeninius neturtinius interesus

Civilinių santykių rūšys:

1. turtiniai, kurie sudaro didžiąją dalį:

1.1. nuosavybės teisiniai santykiai – tai tokie civilinės teisės sureguliuoti turtiniai santykiai, kur teisę turintis asmuo, nuosavybės subjektas, turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti, o visi kiti asmenys turi pasyvią pareigą netrukdyti jam įgyvendinti savininko teisių

1.2. prievoliniai teisiniai santykiai – tai civilinės teisės normomis sureguliuoti faktiniai turtiniai santykiai, kurių vienas objektas (kreditorius) turi teisę reikalauti iš kito subjekto (skolininko), kad šis perduotų jam tam tikrą turtą, atliktų tam tikrus darbus, suteiktų paslaugas ar sumokėtų pinigus, susilaikytų nuo tam tikrų veiksmų atlikimo, o skolininkas privalo įvykdyti savo pareigą

2. Neturtiniai:

2.1. asmeniniai neturtiniai nesusiję su turtiniais

2.2. asmeniniai neturtiniai susiję su turtiniais

2.3. organizaciniai teisiniai santykiai

Civilinio teisinio santykio subjektu gali būti kiekvienas asmuo – fizinis ar juridinis, kuriam civilinės teisės normos suteikia galimybę būti civilinių teisių ir pareigų turėtoju, jeigu teisės normos leidžia tam asmeniui turėti civilinį teisinį subjektiškumą.

Fiziniai asmenys – individai, turintys civilinės teisės subjektiškumą. Pagal pilietybę jie gali būti skirstomi į Lietuvos piliečius, užsieniečius bei asmenis be pilietybės. Asmuo be pilietybės – asmuo netekęs pilietybės ir neįgijęs kitos.

Juridiniai asmenys – organizacijos, kurios turi atskirą turtą, savo vardu gali įgyti turtines bei asmenines neturtines teises bei pareigas, būti ieškovais bei atsakovais teisme arba trečiųjų teisme. Įstatymų nustatytais atvejais civilinės teisės santykiuose gali dalyvauti ir valstybė bei savivaldos institucijos.

Valstybės bei savivaldos institucijos, kaip civilinių teisinių subjektų, veiklą reglamentuoja ne tik civilinės teisės normos, bet ir viešosios bei kitos normos.

Civilinių teisinių santykių objektas yra ta gėrybė, kuri reikalinga teisės subjektui savo poreikiams bei interesams tenkinti ir yra reali jų tenkinimo priemonė. Dažniausiai atsiranda keturios civilinių teisinių objektų rūšys:

1) kūrybinės veiklos rezultatai

2) daiktai

3) veiksmų rezultatai

4) asmeninės neturtinės gėrybės

CIVILINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ ATSIRADIMO, PASIKEITIMO IR PASIBAIGIMO PAGRINDAI

Civiliniams teisiniams santykiams atsirasti, pasikeisti ir pasibaigti, o taip pat civilinėms teisėms atsirasti, pasikeisti ir pasibaigti reikalingos tam tikros prielaidos ir pagrindai. Prielaidas galima išskirti dviejų rūšių:

· norminės

· teisinio subjektiškumo

Civiliniams teisiniams santykiams atsirasti reikalingas faktinis teisinis pagrindas, kuris dar vadinamas juridiniu faktu.

Juridiniais faktais yra laikoma realios tikrovės reiškiniai, su kuriais civilinės teisės normas sieja civilinių teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas. Juridiniams faktams būdingi 3 požymiai:

1) realios tikrovės faktas

2) juridinis faktas – tai toks reiškinys, kurį numato civilinės teisės normos

3) juridinis faktas – toks reiškinys, su kuriuo civilinės teisės normas sieja tam tikras teisines pasekmės, o būtent civilinių teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas

Juridinius aktus galima pagal valinį požymį klasifikuoti į dvi grupes:

· Veiksmus

· Įvykius

Veiksmai yra žmogaus valios aktai. Kitaip tariant, žmogus veikia sąmoningai, vykdo juridinę teisinę reikšmę turinčius veiksmus, kurie sukelia tam tikras pasekmes. Tam tikrais įstatymu nustatytais atvejais veiksmu suprantamas ir neveikimas (skolos negrąžinimas). Veiksmai, kaip juridiniai faktai gali būti skirstomi į teisėtus ir neteisėtus. Veiksmai, kurie nepažeidžia teisės normų – teisėti, kiti – neteisėti. Teisėti veiksmai skirstomi į:

· Teisinius poelgius

· Teisinius aktus

Teisiniai aktai – tai tokie teisėti veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinius teisinius santykius. Teisiniai aktai savo ruožtu skirstomi į:

· administracinius aktus. Šie į administracinius faktus ir sandorius

· administracinius poelgius

Administraciniai aktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ir pasibaigia civiliniai ir teisiniai santykiai yra valstybinių valdymo organų aktai civilinės apyvartos srityje, turintys civilinė teisinę reikšmę.

Sandoriai – didžiausia teisinių aktų grupė. Sandoriais laikomi fizinių ir juridinių asmenų veiksmai, kurie specialiai skirti sukurti tam tikriems teisiniams padariniams.

Teisiniai poelgiai – tai tokie veiksnių ir neveiksnių civilinės teisės subjektų veiksmai, kuriais jis specialiai nesiekia sukurti civilinių subjektinių teisių bei
pareigų, tačiau dėl tokių veiksmų atsiranda teisiniai padariniai.

Teisiniai įvykiai – reiškiniai, kurių atsiradimas ar veikimas nepriklauso nuo žmonių valios. Tai gali būti laiko tėkmė, žemės drebėjimas, įvairios stichinės nelaimės.

Civilinės teisės bei pareigos atsiranda iš Lietuvos Respublikos įstatymo numatytų pagrindų, taip pat iš fizinių bei juridinių asmenų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymuose numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis ir prasmę, sukuria civilines teises ir pareigas. Remiantis tuo civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš įstatymuose nustatytų sandorių, taip pat iš sandorių, nors įstatymuose nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių administracinių aktų kaip atradimų mokslo, literatūros, meno kūrinių sukūrimo rezultatas dėl žalos padarymo kitam asmeniui, taip pat turto įgijimo ar sutaupymo kito asmens lėšų sąskaita be pakankamo pagrindo dėl įvykių, su kuriais įstatymai sieja civilinių teisinių pasekmių atsiradimą arba kilimą.

NAUJASIS CIVILINIS KODEKSAS

Naujai priimtas civilinis kodeksas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 dienos, išskyrus tas civilinio kodekso normas, kurioms šis įstatymas nustato kitus įsigaliojimo terminus. Kiti įstatymai ir teisės aktai galioja Lietuvos Respublikoje iki civilinio kodekso įsigaliojimo. Galioja tiek, kiek neprieštarauja civiliniam kodeksui, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Esant civiliams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki civilinio kodekso įsigaliojimo civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda joms įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Iki civilinio kodekso įsigaliojimo pradėtoms administracinėms ir teisinėms procedūroms taikomas tuo metu galiojusių įstatymų materialinės teisės normos, išskyrus išimtis numatytas šiame įstatymu.

Šis naujas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius. Įstatymų numatytais atvejais šis įstatymas taip pat reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. Turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymu, nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms, ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas arba įstatymu nustatytas asmenines pareigas valstybei, ar jos taiko įstatymu nustatytas administracines baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius bei kitokius santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos. Šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais.

Civilinis kodeksas tvirtina, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačių santykių teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinės teisės teisminio apibrėžtumo principais. Civilines teises gali apriboti tik įstatymu ar įstatymu pagrindu teismas, jei toks apribojimas būtinas viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ar gyvybei, asmeniniam turtui, jų teisėms ir teisiniams interesams apsaugoti.

Įstatymu ir sutarčių nustatytais atvejais civiliniai santykiai reglamentuojami pagal papročius. Papročiai netaikomi jeigu jie prieštarauja imperatyviomis įstatymo normoms arba sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams.

CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO TURINYS IR FORMOS

Teisinėje literatūroje nėra vienos nuomonės dėl civilinio teisinio santykio. Yra įvairių teisės mokslininkų nuomonių dėl minėto reiškinio. Dalis mokslininkų mano, kad teisinio santykio turinį sudaro vien teisės ir pareigos, o asmenų dalyvaujančių jame veiksmai į teisinio santykio turinį neįeina. Kaip žinome, teisinis santykis – tai objektyviai egzistuojantis teisinis socialinis reiškinys. Dėl teisinio sureguliavimo faktinis santykis nepakeičia savo prigimties. Pvz.: jeigu tai buvo ekonominis santykis, jis ir toliau lieka ekonominiu, bet dėl teisinio sureguliavimo jis tampa ir nuosavybės teisiniu santykiu. Kiekvienas turtinis teisinis santykis sudaro ekonominio turinio ir teisinės formos vienovė. Be formos negali būti turinio, kaip ir be turinio negali būti formos. Atskirtos nuo visuomeninio santykio, kurio teisės ir pareigos sudaro tik abstraktiniai teisiniai ryšiai ir nieko daugiau. Visuomeninių teisių dalyvių veiksmai suteikia subjektyvinėms teisėms ir pareigoms prasmę, bet kartu tie patys veiksmai įgyja apibrėžtumą ir tikslingumą.

Todėl matyt tikslinga laikyti, kad civilinio teisinio santykio turinys yra teisėmis ir pareigomis numatyti jų dalyvių veiksmai. Subjektyvinės teisės ir pareigos kaip vidinė teisinio santykio forma nustato teisinių santykių dalyvių leistinų santykių kryptis, ribas, parodo tarpusavio ryšius. Civilinės subjektyvinės teisės turinys tai civilinės teisės normomis leidžiamas elgesys, susidedantis iš trijų galimybių:

1) galimybės, turinčiam teises asmeniui
elgesio variantą;

2) galimybės reikalauti iš kitų asmenų tam tikro aktyvaus elgesio;

3) galimybės imtis teisėsaugos priemonių savo subjektyviai teisei ginti.

CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO OBJEKTAI. CIVILINIŲ TEISINIŲ ŠALTINIŲ SĄVOKA IR RŪŠYS. CIVILINIŲ ĮSTATYMŲ GALIOJIMAS LAIKO, ERDVĖS IR ASMENŲ ATŽVILGIU.

Teisinėje literatūroje naudojamas teisės šaltinis turi daug reikšmių, apibrėžiančių visuomenės valią. Tačiau ta valia privalomąjį pobūdį įgyja, kai išreiškiama tam tikra forma. Tokia teisinės valios išraiškos forma yra valstybės priimti norminiai aktai. Skiriamos dvi didžiausios civilinės teisės šaltinių grupes:

1) 1 grupė – TEISĖS AKTAI priimti aukščiausios valstybinės valdžios ar jai atstovaujančių institucijų;

2) 2 grupė – NORMINIAI AKTAI, kuriuos priima ne valstybinės institucijos, tačiau valstybė ar institucija jiems pritaria.

Svarbiausią reikšmę turi 1 grupė. Savo ruožtu teisės aktai skirstomi į ĮSTATYMUS ir POĮSTATYMINIUS AKTUS. ĮSTATYMAS – tai toks norminis aktas, kuris priimtas aukščiausios normatyvinės valstybinės valdžios organu – Seimu.

Pagrindinis LR civilinės teisės šaltinis yra LR Konstitucija. Būtent LR Konstitucijos straipsniuose yra įtvirtinti pagrindiniai visų teisės šakų principai. Civilinei teisei ypač svarbios Konstitucijos 2 ir 4 skirsnių nuostatos. Būtent ten yra įtvirtinta privatinė nuosavybė kaip tautos ūkio pagrindas. Būtent Konstitucija ir įtvirtina nuosavybes teises apsaugos ir ginimo principu. Pvz.: įtvirtintas toks dalykas kaip išimtinė valstybės nuosavybė į žemės gelmes, oro erdvę ir pan. Konstitucijos 23 straipsnyje yra nurodyta, kad nuosavybė neliečiama ir ją saugo įstatymas; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Iš to galima daryti išvadą, kad Konstitucija užima svarbią vietą civilinės teisės šaltinių sistemoje.

Taip pat yra grupė kodifikuotų įstatymų. KODIFIKUOTI ĮSTATYMAI – yra šiandien LR galiojantis kodeksas. Šis kodeksas kaip kodifikuotas įstatymas buvo priimtas 1964.07.07. Nuo 2001.07.01 įsigalios naujas civilinės teisės kodeksas.

Prie poįstatyminių įstatymų gali būti priskiriami vyriausybės nutarimai, valstybės valdymo organų sprendimai, įvairių visuomeninių organizacijų įstatyminiai sprendimai, savivaldos organų priimti aktai. Jeigu sprendžiant ginčą susidaro tokia situacija, kad vyriausybės nutarimas prieštarauja įstatymui, tai įstatymo galia yra didesnė už vyriausybės nutarimą. Tada reikia taikyti aukščiausią juridinė galią turintį dokumentą.

Norminių aktų galiojimas laiko, asmens ir teritorijos atžvilgiu.

1993.04.06 Seimas priėmė įstatymą dėl LR įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. Oficialiai įstatymų ir kitų teisės aktų teisės yra skelbiamos “Valstybės Žiniose”. Oficialus įstatymo tekstas yra tas, kurį prieš paskelbimą pasirašo pareigūnas, turintis šią teisė pagal įstatymą. “Valstybės Žiniose” turi būti skelbiami LR įstatymai, tarptautinės sutartys, prezidento dekretai, vyriausybės nutarimai, konstitucinio teismo nutarimai, taip pat kiti teismo priimti teisės aktai,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2648 žodžiai iš 8781 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.