Civilinis teisinis santykis
5 (100%) 1 vote

Civilinis teisinis santykis

112131

Turinys

1. Civilinio teisinio santykio sąvoka, ypatumai ir rūšys——————————————-1

2. Civilinio teisinio santykio subjektai, turinys ir forma, objektai——————————-2

3. Civilinis teisinis subjektiškumas——————————————————————-4

4. Civilinio teisinio santykio turinys ir forma——————————————————-5

5. Civilinio teisinio santykio objektas—————————————————————-6

6. Civilinio teisinio santykio rūšys——————————————————————–7

7. Civilinio teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo bei pasibaigimo pagrindai————–9

Civilinis teisinis santykis

1. Civilinio teisinio santykio sąvoka, ypatumai ir rūšys

Teisiniai santykiai- tai teisės normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kurių dalyviai turi valstybės garantuotas subjektines teises ir teisines pareigas.

Sureguliavus visuomeninius santykius civilinėmis teisinėmis normomis, visuomeniniai santykiai neišnyksta, faktiniai visuomeniniai santykiai įgyja tam tikrą teisinį apibrėžtumą. T.y. faktinio visuomeninio santykio turinį sudarantys veiksmai tampa to santykio dalyvių subjektinėmis teisėmis ir teisinėmis pareigomis. Taigi, į tuos pačius santykius galime žvelgti dvejopai: kaip į faktinius visuomeninius santykius ir teisinius santykius.

Civilinis teisinis santykis- tai civilinių teisinių normų pagrindu dėl materialinių ar nematerialinių gėrybių atsirandantis teisinis santykis, kurio dalyviai turi teisinį savarankiškumą bei turtinį atskirumą ir dalyvauja tame santykyje kaip lygiateisiai teisių ir pareigų subjektai.

Kai kalbama apie teisinį santykį, reikia turėti galvoję, kad yra du santykiai: reguliuojamasis faktinis visuomeninis santykis, kuris gali būti tiek materialinis, tiek nematerialinis, ir dėl teisės poveikio reguliuojamajam santykiui atsiradęs naujas- teisinis santykis. Teisės normomis sureguliuotas visuomeninis santykis iš esmės yra vienas visuomeninis santykis, kuris turi dvi puses: faktinę ir teisinę. Tiek faktinio, tiek teisinio santykio turinys susideda iš vieningų veiksmų, kuriuos numato subjektinės teisės ir pareigos, sudarančios šio santykio turinio vidinę formą- jo struktūrą.

Todėl civilinio teisinio santykio sampratą tiksliau būtų apibrėžti kaip civilinės teisės normų pagrindu dėl materialinių ar nematerialinių gėrybių atsirandantį teisinį santykį, kurio dalyviai turi teisinę autonomiją bei turtinį atskirumą ir dalyvauja jame kaip lygiateisiai teisių ir pareigų subjektai.

Civilinis teisinis santykis visiems teisiniams santykiams turi bendrus ir specifinius teisinių santykių bruožus. Svarbiausi bendrieji teisinių santykių bruožai yra šie:

1) civilinis teisinis santykis, kaip ir kiekvienas teisinis santykis, yra visuomeninis santykis, t.y. santykis tarp žmonių ar jų kolektyvų (organizacijų), turinčių teisinį subjektiškumą;

2) civilinis teisinis santykis atsiranda teisės normų pagrindu ir yra teisės normų reikalavimų įgyvendinimo būdas tų santykių subjektų veiksmais;

3) faktinio visuomeninio santykio turinys, susidedantis iš to santykio dalyvio veiksmų, civilinio teisinio reguliavimo, kaip ir apskritai teisinio reguliavimo procese atsiradusiomis subjektinėmis teisėmis ir pareigomis, įgyja teisinį kryptingumą bei apibrėžtumą ir tampa faktiniais- teisiniais veiksmais;

4) atsiradusių civilinių subjektinių teisių įgyvendinimą garantuoja valstybės ir visuomenės prievartos priemonės.

Specifinius civilinio teisinio santykio bruožus, pagal kuriuos civilinius teisinius santykius galima atskirti nuo kitų teisinių santykių, lemia teisinio reguliavimo dalyko ir metodo ypatumai. Civilinis teisinis santykis nuo kitų teisinių santykių skiriasi savo subjektais, kurie turi organizacinį ir turtinį atskirumą, yra teisiškai nepavaldūs vieni kitiems.

Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Iki Civilinio kodekso įsigaliojimo pradėtoms administracinėms ir teisminėms procedūroms taikomos tuo metu galiojusių įstatymų materialinės teisės normos, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas. (CK 4 str.)

2. Civilinio teisinio santykio subjektai, turinys ir forma, objektai

Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos principais.(CK 1.2 str.1pkt.)

Civilinių teisinių santykių
subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Jeigu įstatymai ar šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas privalo tai

darydamas vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. (CK 1.5 str.)

Civilinio teisinio santykio subjektai, arba dalyviai, yra tie asmenys, tarp kurių atsiranda civilinis teisinis santykis.

Civilinės teisės subjektas gali būti kiekvienas asmuo (fizinis ar juridinis), kuriam civilinės teisės normos suteikia galimybę būti civilinių teisių ir pareigų subjektu, t.y. asmuo, turintis civilinį teisinį subjektiškumą.

Įgyvendindamas subjektiškumo galimybes,fizinis ar juridinis asmuo savo poreikiams bei interesams tenkinti įgyja daugybę konkrečių subjektinių teisių: nuosavybės teisę, teisę naudotis išsinuomotu ar pagal panaudos sutartį gautu turtu ir t.t.

Be fizinių asmenų, organizacijų, turinčių juridinio asmens teises, įstatymų numatytais atvejais, civilinių teisinių santykių subjektas gali būti ir valstybė, savivaldybės.

Fiziniai asmenys- tai individai, turintys civilinį teisinį subjektiškumą. Pagal pilietybę jie yra skirstomi į tris kategorijas:

1) Lietuvos Respublikos piliečius;

2) užsieniečius;

3) asmenis be pilietybės. Faktiškai dauguma fizinių asmenų yra Lietuvos piliečiai. Tačiau civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja ir užsieniečiai, užsienio juridiniai šalių asmenys ir valstybės.

Civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. (CK 1.10 str.1 pkt.)

Asmenys be pilietybės- tai asmenys, netekę savo valstybės pilietybės ir neįgiję jokios kitos valstybės pilietybės. Užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės Lietuvoje su nežymiais apribojimais naudojasi tokiomis pat civilinėmis teisėmis ir pareigomis kaip ir Lietuvos piliečiai.

Juridiniai asmenys- tai organizacijos (socialiniai junginiai), kurios turi atskirą turtą, savo vardu gali įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovais bei atstovais teisme arba trečiųjų teisme. Tokias teises turi daugybė privačių valstybinių, visuomeninių organizacijų.

3. Civilinis teisinis subjektiškumas

Civilinis teisinis subjektiškumas-tai civilinės teisės normomis nustatyta fizinių, juridinių asmenų bei valstybės galimybė būti civilinių teisinių santykių subjektais.Teisinis subjektiškumas nėra įgimta žmogaus savybė.

Materialinės civilinio teisinio subjektiškumo prielaidos- prekių gamyba, prekiniai- piniginiai santykiai ir kiti objektyvūs reiškiniai- lemia tai, kad asmuo turi dalyvauti civilinėje apyvartoje, o tam yra būtinas civilinis teisinis subjektiškumas.Valstybė, atsižvelgdama į visuomenės socialines ekonomines sąlygas bei tendencijas, koreguoja subjektiškumo turinį.

Civilinio teisinio subjektiškumo galimybės dalyvauti įvairiose civiliniuose teisiniuose santykiuose turi garantuoti jų dalyviams tokias civilines teises ir pareigas, kokių reikia tenkinti jų materialiniams, kultūriniams, dvasiniams poreikiams, taip pat gamybinei bei kitokiai veiklai. Piliečių, įvairių juridinių asmenų, valstybės poreikiai, interesai bei veikla labai skiriasi, vadinasi, skiriasi ir jų civilinis teisinis subjektiškumas.

Fizinių asmenų civilinis teisinis subjektiškumas yra bendro pobūdžio- jis gali turėti įvairiausias civilines teises ir pareigas, kurios reikalingos žmogui apskritai.

Įvairūs juridiniai asmenys veikia specializuotai, todėl ir jų civilinis subjektiškumas yra specializuotas ir labai įvairus.

Valstybė, kaip politinės valdžios organizacija, vykdo politinę veiklą, todėl jos civilinis teisinis subjektiškumas yra ypatingas, palyginti su kitų asmenų subjektiškumu. Civiliniam teisiniam subjektiškumui lemiamą vaidmenį turi teisnumas, t.y.galėjimas turėti teises ir pareigas. Teisnumo apimtis sąlygoja ir veiksnumo apimtį.

Civilinis teisnumas ir veiksnumas yra įstatymu nurodytos bendro pobūdžio galimybės- bendros teisės: teisnumas-tai bendra subjektinė teisė įgyti ir turėti konkrečias civiliniais įstatymais numatytas ar jais nedraudžiamas teises bei sukurti sau pareigas (CK 2.1str.), o veiksnumas-bendra subjektinė teisė savo veiksmais įgyti civilines teises bei susikurti civilines pareigas (CK 2.5 str.). Konkrečios subjektinės teisės atsiranda įgyvendinant teisnumą bei veiksnumą.

Teisnumas civilinės teisės subjektui tik suteikia galimybę įgyti ir turėti konkrečias subjektines teises.Teisnumo turinys-tai galimybė įgyti konkrečias teises, o konkrečios teisės turinys-šios teisės galimybės atlikti konkrečius veiksmus savo poreikiams bei interesams tenkinti.

4.Civilinio teisinio santykio turinys ir forma

Teisinis santykis-
objektyviai egzistuojantis socialinis –teisinis reiškinys. Nors dėl teisinio sureguliavimo faktinis santykis ir nepakeičia savo prigimties, pvz., ekonominis nuosavybės santykis ir toliau yra ekonominis, tačiau jis pakinta –tampa nuosavybės teisiniu santykiu. Tai yra jo teisinė išraiška.

Kiekvienas turtinis teisinis santykis sudaro dialektinę ekonominio turinio ir teisinės formos vienovę. Beveik niekas neginčija fakto, kad dėl teisinio sureguliavimo visuomeninis santykis įgyja teisinę formą, pasireiškiančią jo dalyvių subjektinėmis teisėmis ir pareigomis. Atskiros nuo visuomeninio santykio turinio teisės ir pareigos sudaro tik abstraktų jų teisinį ryšį pagal bendras teisės normas ir iš esmės yra teisinio santykio modelis, o ne pats realus teisinis santykis. Tik visuomeninio santykio dalyvių veiksmai suteikia subjektinėms teisėms ir teisinėms pareigoms gyvybės, bet kartu subjektinėmis teisėmis ir teisinėmis pareigomis numatyti veiksmai įgauna teisinį kryptingumą bei apibrėžtumą, t.y. iš dalies tampa ir teisnūs.Todėl civilinio teisinio santykio turinys yra teisėmis ir pareigomis numatyti jų dalyvių veiksmai.

Subjektinės civilinės teisės ir pareigos, kaip vidinė teisinio santykio formą, nustato civilinių teisinių santykių dalyvių galimo bei privalomo elgesio kryptis bei ribas, parodo jų tarpusavio sąveiką, ryšius.

Civilinės subjektinės teisės turinys- tai civilinės teisės normomis leidžiamas (nedraudžiamas) elgesys, susidedantis iš trijų rūšių galimybių:

1) galimybės turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą. Pvz., savininkui suteiktos galimybės savo turtą valdyti, naudotis juo ir disponuoti;

2) galimybės reikalauti iš kitų asmenų tam tikro aktyvaus elgesio. Pvz., nuomotojas gali reikalauti iš nuomininko perduoti jam laikinai naudotis išnuomotu daiktu, o gavęs šį daiktą, nuomotojas jau gali naudotis pagal paskirtį;

3) galimybės imtis teisėsaugos priemonių savo subjektinei teisei apsaugoti ar ginti.

Civilinės subjektinės pareigos turinys- tai privalomas elgesys, susidedantis iš teisinių būtinybių, kurios atitinka teisę turinčio asmens galimybes:

1) galimybę pačiam teisę turinčiam asmeniui tam tikru būdu elgtis atitinka įpareigoto asmens teisinė būtinybė netrukdyti jam tai daryti. Pvz., visi kiti, vadinamieji tretieji asmenys, privalo netrukdyti savininkui įgyvendinti jo teises turtą valdyti, naudotis juo bei disponuoti;

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1728 žodžiai iš 3445 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.