Darbo teisės
5 (100%) 1 vote

Darbo teisės

1121

TURINYS

Įvadas 3

1. Darbo teisės sąvoka 4

2. Teisiniai darbo santykiai 5

2.1 Teisinių darbo santykių sąvoka 5

2.2 Teisinių darbo santykių subjektai 5

2.3 Teisinių darbo santykių turinys 6

2.4 Teisinių darbo santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigmo pagrindai 7

3. Darbo teisės objektas 7

4. Darbo teisės subjektai 7

4.1 Darbo teisės subjektų klasifikacija 8

4.2 Darbuotojas kaip darbo teisės subjektas 8

4.3 Darbdaviai 10

4.4 Darbuotojų kolektyvas 11

Išvados 12

Literatūra 13

ĮVADAS

Kiekvienas žmogus teisę supranta skirtingai. Viniems teisė – tai jų padėtis visuomenėje, jų teisės ir pareigos, kiti teisę sieja su visuomenėje galiojančiais įstatymais, tretiems teisė – tai apsauga nuo nusikalstamų kėslų.

Darbas – tai visuomenės gyvenimo ekonominis pagrindas, žmogaus tikslinga veikla, jo fizinių ir protinių sugebėjimų įgyvendinimas siekiant sukurti tam tikras materialines ir nematerialines gėrybes. Darbas atlieka auklėjamąjį vaidmenį, išugdo naudingus organizacinius, drausmės ir dalykinio bendradarbiavimo įgūdžius, suteikia kiekvienam žmogui galimybę save realizuoti, rasti savo vietą ir pripažinimą tarp kitų visuomenės narių.

Tokios apimties visuomeniniai santykiai darbo sferoje negali būti teisiškai nereguliuojami. Ši funkcija teisės sistemoje pavesta savarankiškai šakai – darbo teisei.

Darbo tikslas – atskleisti darbo teisės sąvoką, santykius, objektą ir subjektą.

Darbo uždaviniai:

1. Apibūdinti darbo teisę.

2. Atskleisti darbo teisės santykius.

3. Nustatyti darbo teisės objektus ir subjektus.1. DARBO TEISĖS SĄVOKA

Darbo teisės normos reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandančius dirbant arba labai glaudžiai susijusius su darbu. Pati sąvoka „darbas“ nėra teisinė. Tai socialinė ekonominė sąvoka, apskritai apibūdinama kaip tam tikru laikotarpiu reikalinga, tinkama ir tikslinga žmogaus veikla. Darbas – tai ne tik fizinių, biologinių žmogaus gebėjimų panaudojimas. Būdamas tikslingas ir tinkamas, jis yra ir intelektinė veikla.

Į darbo procesą įeina keli elementai; tik juos visus sujungus ir tikslingai panaudojus vyksta darbas. Šie elementai yra:

1) tikslinga žmogaus veikla – tikslingas fizinių, dvasinių, protinių žmogaus gebėjimų realizavimas;

2) darbo objektas – dalykai, kuriuos žmogus daro dibdamas;

3) darbo priemonės, kuriomis žmogus veikia darbo objektą.

Darbo teisė, kaip atskira teisės šaka, susiformavo labai vėlai. Dar nuo romėnų laikų manyta, kad atskiros darbo teisės šakos nėra, o darbo santykius reguliuoja civilinės ar komercinės teisės normos; darbo sutartis laikyta viena iš civilinių teisinių sutarčių.

20a., po pramoninių revoliucijų Vakarų Europoje ir JAV susiformavus gausiam gyventojų sluoksniui, kuris neturėjo gamybos priemonių ir kurio pragyvenimo šaltinis buvo darbo jėga, atsirado poreikis ir galimybė formuotis naujai, darbo teisės šakai. Tokia būtinybė atsirado dėl to, kad darbo jėga yra labai savita prekė – ji neatskiriama nuo žmogaus asmenybės. Negalima taikyti tų pačių teisės normų, kai parduodami ar perduodami naudotis materialūs dalykai ir kai – darbo jėga. Todėl susiformavo nauja teisės šaka, kurios pagrindinis uždavinys – nustatyti tokias darbo jėgos panaudojimo sąlygas, kurios užtikrintų normalų socialinį darbuotojų ir darbdavių bendravimą, darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygas. To reikėjo dėl objektyvių ekonominių ir socialinių sąlygų: labai pagausėjo ir sustiprėjo samdomų darbuotojų sluoksnis visuomenėje, pagerėjo jų organizuotumas ir padidėjo poreikis ieškoti politinių ir socialinių priemonių palaikyti socialinę visuomenės rimtį, jėgų pusiausvyrą ir skatinti pažangą.

Darbo teisė – tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja darbo santykius tarp darbuotojo ir darbdavio ir kitus glaudžiai su jais susijusius visuomeninius santykius.4. TEISINIAI DARBO SANTYKIAI

Teisiniai santykiai – tai teisės reguliuojami visuomeniniai santykiai.

Teisės normos reguliuoja ne visus tam tikro visuomeninio santykio subjektų elgesio aktus, o tik reikšmingus valstybei. Taigi teisinė forma suteikiama ne visam visuomeniniam santykiui, o tik tam tikroms jo apraiškos formoms. Teisiniai santykiai yra specifinė teisės normų įgyvendinimo forma. Dauguma teisės normų gali būti įgyvendinamos tik teisiniais santykiais. Jie reiškiasi kaip konkrečių subjektų subjektinių teisių ir teisinių pareigų tarpusavio ryšys.

Atitinkamos teisės šakos teisinių santykių struktūrą lemia jos reguliavimo objektas, kitaip sakant, jos reguliuojamų visuomeninių santykių sistema. Kadangi pagrindinis darbo teisės reguliavimo objektas yra visuomeniniai darbo santykiai, tai juos išreiškiantys teisiniai darbo santykiai užima pagrindinę vietą sistemoje teisinių santykių, susidariusių šios teisės šakos veikimo srityje. Darbo teisės mokslas tiria ne vien darbo, bet ir nemažai kitų teisinių santykių.

2.1 Teisinių darbo santykių sąvoka

Kai kurie autoriai siūlo darbo santykiais vadinti visus visuomeninius santykius, regulioujamus darbo teisės, ir skirstyti juos į dvi grupes: individualius ir kolektyvinius.

Specifiniai teisinių darbo santykių požymiai yra tokie:

1) Jie paprastai atsiranda darbo sutarties pagrindu.

2) Jų subjektai gali būti tik darbuotojai ir
darbdaviai.

3) Darbuotojų, kaip teisinių darbo santykių subjektų, teisinių pareigų turinį sudaro darbinė jų veikla.

4) Atlikdami savo darbines pareigas, darbuotojai privalo paklusti vidaus darbo tvarkai.

Teisinius darbo santykius galima apibrėžti taip: tai santykiai, kurie atsiranda darbo sutarties pagrindu ir kurių vienas subjektas (darbuotojas) atlieka tam tikrą darbo funkciją laikydamasis nustatytų darbo normų ir vidaus darbo tvarkos, o kitas subjektas (darbdavys) suteikia jam darbą, sulygtą pagal darbo sutartį, garantuoja darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvine sutartimi iš šalių susitarimu ir moka darbo užmokestį pagal atliekamo darbo kiekį ir kokybę.

2.2 Teisinių darbo santykių subjektai

Vienas teisinių darbo santykių subjektas visada yra individas, žmogus, priklausomai nuo atliekamos darbo funkcijos darbo teisėje vadinamas darbininku arba tarnautoju.

Teisinių santykių subjektai gali būti tik asmenys, turintys darbinį teisnumą. Skirtingai nuo civilinės teisės, pagal kurią fizinis asmuogali būti teisnus nebūdamas veiksnus, darbo ir kai kurių su juo susijusių teisinių santykių atveju teisnumas ir veiksnumas atsiranda kartu. Taip yra todėl, kad darbas yra asmeninė valinga žmogaus veikla, negalima atlikti per atstovą.

Darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda, kai asmeniui sukanka tam tikras amžius ir kai jis be žalos savo sveikatai ir visuomenei gali pradėti dirbti. Pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 4 straipsnį, bendrasis darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda sulaukus 16 metų, o nepilnamečius nuo 14 iki 16 metų galima priimti į darbą jeigu tai netrugdys jiems lankyti mokyklą, ir tik mokyklos ir vieno iš tėvų raštiku sutikimu.

Kadangi darbinis teisnumas ir veiksnumas yra ne tik asmenų gebėjimas turėti darbo teisių ir pareigų, bet ir jo gebėjimas savo veiksmais juos įgyvendinti, jie gali būti pripažinti tik tiems 14 (13) metų turintiems asmenims, kurie yra psichiški sveiki, t.y. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

Darbinis teisnumas gali būti ribojamas tik įstatyme numatytais atvejais ir tvarka. Tokia teisė suteikta teismui ir šis savo nuosprendžiu gali uždrausti eiti tam tikras pareigas arba verstis tam tikra veikla nuo 1 iki 5 metų. Neleidžiama tiesiogiai ar netiesiogiai riboti teisių arba teikti pirmenybę priimant į darbą dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, politinių įsitikinimų, pažiūros į religiją ir kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis darbuotojų savybėmis.

Lietuvoje darbinį teisnumą turi ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir asmenys be pilietybės bei užsieniečiai. Jų darbinį teisnumą gali riboti tik specialieji norminiai aktai.

Kitas teisinių darbo santykių subjektas yra darbdavys. Darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija arba fizinis asmuo. Įmonės, įstaigos, organizacijos darbinis teisnumas atsiranda nuo jų įsteigimo ir pasibaigia nutraukus jų veiklą. Įmonės, įstaigos, organizacijos darbinis teisnumas yra specialusis. Jo turinį apibrėžia bendrieji norminiai teisės aktai, šių įmonių, įstaigų, organizacijų įstatai arba nuostatai, taip pat teisės aktai.

Fiziniai asmenys taip pat gali samdyti darbuotojus atlikti tam tikras funkcijas, pvz., tvarkyti namus, padėti ūkyje ir pan.

2.3 Teisinių darbo santykių turinys

Darbo ir kitų teisinių santykių turiniu priimta laikyti teisiškai reikšmingą jų subjektų elgesį. Teisinių santykių turinys yra subjektinėmis teisėmis ir pareigomis reglamentuotasjų subjektų elgesys. Todėl abstrakčių teisinių darbo santykių turinį galima atskleisti tik apibrėžiant jų subjektų teises ir pareigas. Visas teisinių darbo santykių subjektų pareigas sąlygiškai galima skirstyti į tokias dvi grupes:

1) Darbdavio pareigos suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygtą darbą, sudaryti darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarime numatytas darbo sąlygas ir mokėti jam darbo užmokestį pagal sulygto darbo kiekį ir kokybę;

2) Darbuotojo pareigos dirbti darbą pagal tam tikrą specialybę, kvalifikaciją ar pareigas ir laikytis vidaus darbo tvarkos.

2.4 Teisinių darbo santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai

Konkretaus teisinio santykio, taip pat darbo teisinio santykio atsiradimo pagrindas visada yra tam tikras juridinis faktas. Paprastai teisiniai darbo santykiai atsiranda iš juridinio fakto, vadinamo darbo sutartimi. Tuo pasireiškia darbo savanoriškumo principas darbo teisėje.

Priimant į pareigas, susijusias su tvarkomųjų funkcijų atlikimu, teisiniai darbo santykiai taip pat atsiranda tik kai skiriamas į jas asmuo sutinka jas eiti. Siaurai suprantami teisiniai darbo santykiai atsiranda arba iš dvišalio teisinio akto – darbo sutarties, arba iš juridinės sudėties, kurios būtinas komponentas visada yra įsidarbinančio asmens sutikimas eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą. Tačiau, suprantant plačiai, darbo santykiai yra visi darbo teisės reguliuojami santykiai.

3. DARBO TEISĖS OBJEKTAS

Darbo teisės objektu laikomas pats darbas. Darbas – tai visuomenės gyvenimo ekonominis pagrindas, žmogaus tikslinga veikla, jo fizinių ir protinių sugebėjimų įgyvendinimas siekiant sukurti tam tikras materialines ir nematerialines gėrybes. Darbas atlieka auklėjamąjį vaidmenį, išugdo naudingus organizacinius,
ir dalykinio bendradarbiavimo įgūdžius, suteikia kiekvienam žmogui galimybę save realizuoti, rasti savo vietą ir pripažinimą tarp kitų viauomenės narių.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1524 žodžiai iš 2939 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.