Darbo teisės
5 (100%) 1 vote

Darbo teisės

TURINYS

Įvadas 3

1. Darbo teisės sąvoka 4

2. Teisiniai darbo santykiai 5

2.1 Teisinių darbo santykių sąvoka 5

2.2 Teisinių darbo santykių subjektai 5

2.3 Teisinių darbo santykių turinys 6

2.4 Teisinių darbo santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigmo pagrindai 7

3. Darbo teisės objektas 7

4. Darbo teisės subjektai 7

4.1 Darbo teisės subjektų klasifikacija 8

4.2 Darbuotojas kaip darbo teisės subjektas 8

4.3 Darbdaviai 10

4.4 Darbuotojų kolektyvas 11

Išvados 12

Literatūra 13

ĮVADAS

Kiekvienas žmogus teisę supranta skirtingai. Viniems teisė – tai jų padėtis visuomenėje, jų teisės ir pareigos, kiti teisę sieja su visuomenėje galiojančiais įstatymais, tretiems teisė – tai apsauga nuo nusikalstamų kėslų.

Darbas – tai visuomenės gyvenimo ekonominis pagrindas, žmogaus tikslinga veikla, jo fizinių ir protinių sugebėjimų įgyvendinimas siekiant sukurti tam tikras materialines ir nematerialines gėrybes. Darbas atlieka auklėjamąjį vaidmenį, išugdo naudingus organizacinius, drausmės ir dalykinio bendradarbiavimo įgūdžius, suteikia kiekvienam žmogui galimybę save realizuoti, rasti savo vietą ir pripažinimą tarp kitų visuomenės narių.

Tokios apimties visuomeniniai santykiai darbo sferoje negali būti teisiškai nereguliuojami. Ši funkcija teisės sistemoje pavesta savarankiškai šakai – darbo teisei.

Darbo tikslas – atskleisti darbo teisės sąvoką, santykius, objektą ir subjektą.

Darbo uždaviniai:

1. Apibūdinti darbo teisę.

2. Atskleisti darbo teisės santykius.

3. Nustatyti darbo teisės objektus ir subjektus.1. DARBO TEISĖS SĄVOKA

Darbo teisės normos reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandančius dirbant arba labai glaudžiai susijusius su darbu. Pati sąvoka „darbas“ nėra teisinė. Tai socialinė ekonominė sąvoka, apskritai apibūdinama kaip tam tikru laikotarpiu reikalinga, tinkama ir tikslinga žmogaus veikla. Darbas – tai ne tik fizinių, biologinių žmogaus gebėjimų panaudojimas. Būdamas tikslingas ir tinkamas, jis yra ir intelektinė veikla.

Į darbo procesą įeina keli elementai; tik juos visus sujungus ir tikslingai panaudojus vyksta darbas. Šie elementai yra:

1) tikslinga žmogaus veikla – tikslingas fizinių, dvasinių, protinių žmogaus gebėjimų realizavimas;

2) darbo objektas – dalykai, kuriuos žmogus daro dibdamas;

3) darbo priemonės, kuriomis žmogus veikia darbo objektą.

Darbo teisė, kaip atskira teisės šaka, susiformavo labai vėlai. Dar nuo romėnų laikų manyta, kad atskiros darbo teisės šakos nėra, o darbo santykius reguliuoja civilinės ar komercinės teisės normos; darbo sutartis laikyta viena iš civilinių teisinių sutarčių.

20a., po pramoninių revoliucijų Vakarų Europoje ir JAV susiformavus gausiam gyventojų sluoksniui, kuris neturėjo gamybos priemonių ir kurio pragyvenimo šaltinis buvo darbo jėga, atsirado poreikis ir galimybė formuotis naujai, darbo teisės šakai. Tokia būtinybė atsirado dėl to, kad darbo jėga yra labai savita prekė – ji neatskiriama nuo žmogaus asmenybės. Negalima taikyti tų pačių teisės normų, kai parduodami ar perduodami naudotis materialūs dalykai ir kai – darbo jėga. Todėl susiformavo nauja teisės šaka, kurios pagrindinis uždavinys – nustatyti tokias darbo jėgos panaudojimo sąlygas, kurios užtikrintų normalų socialinį darbuotojų ir darbdavių bendravimą, darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygas. To reikėjo dėl objektyvių ekonominių ir socialinių sąlygų: labai pagausėjo ir sustiprėjo samdomų darbuotojų sluoksnis visuomenėje, pagerėjo jų organizuotumas ir padidėjo poreikis ieškoti politinių ir socialinių priemonių palaikyti socialinę visuomenės rimtį, jėgų pusiausvyrą ir skatinti pažangą.

Darbo teisė – tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja darbo santykius tarp darbuotojo ir darbdavio ir kitus glaudžiai su jais susijusius visuomeninius santykius.4. TEISINIAI DARBO SANTYKIAI

Teisiniai santykiai – tai teisės reguliuojami visuomeniniai santykiai.

Teisės normos reguliuoja ne visus tam tikro visuomeninio santykio subjektų elgesio aktus, o tik reikšmingus valstybei. Taigi teisinė forma suteikiama ne visam visuomeniniam santykiui, o tik tam tikroms jo apraiškos formoms. Teisiniai santykiai yra specifinė teisės normų įgyvendinimo forma. Dauguma teisės normų gali būti įgyvendinamos tik teisiniais santykiais. Jie reiškiasi kaip konkrečių subjektų subjektinių teisių ir teisinių pareigų tarpusavio ryšys.

Atitinkamos teisės šakos teisinių santykių struktūrą lemia jos reguliavimo objektas, kitaip sakant, jos reguliuojamų visuomeninių santykių sistema. Kadangi pagrindinis darbo teisės reguliavimo objektas yra visuomeniniai darbo santykiai, tai juos išreiškiantys teisiniai darbo santykiai užima pagrindinę vietą sistemoje teisinių santykių, susidariusių šios teisės šakos veikimo srityje. Darbo teisės mokslas tiria ne vien darbo, bet ir nemažai kitų teisinių santykių.

2.1 Teisinių darbo santykių sąvoka

Kai kurie autoriai siūlo darbo santykiais vadinti visus visuomeninius santykius, regulioujamus darbo teisės, ir skirstyti juos į dvi grupes: individualius ir kolektyvinius.

Specifiniai teisinių darbo santykių požymiai yra tokie:

1) Jie paprastai atsiranda darbo sutarties pagrindu.

2) Jų subjektai gali būti tik darbuotojai ir
darbdaviai.

3) Darbuotojų, kaip teisinių darbo santykių subjektų, teisinių pareigų turinį sudaro darbinė jų veikla.

4) Atlikdami savo darbines pareigas, darbuotojai privalo paklusti vidaus darbo tvarkai.

Teisinius darbo santykius galima apibrėžti taip: tai santykiai, kurie atsiranda darbo sutarties pagrindu ir kurių vienas subjektas (darbuotojas) atlieka tam tikrą darbo funkciją laikydamasis nustatytų darbo normų ir vidaus darbo tvarkos, o kitas subjektas (darbdavys) suteikia jam darbą, sulygtą pagal darbo sutartį, garantuoja darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvine sutartimi iš šalių susitarimu ir moka darbo užmokestį pagal atliekamo darbo kiekį ir kokybę.

2.2 Teisinių darbo santykių subjektai

Vienas teisinių darbo santykių subjektas visada yra individas, žmogus, priklausomai nuo atliekamos darbo funkcijos darbo teisėje vadinamas darbininku arba tarnautoju.

Teisinių santykių subjektai gali būti tik asmenys, turintys darbinį teisnumą. Skirtingai nuo civilinės teisės, pagal kurią fizinis asmuogali būti teisnus nebūdamas veiksnus, darbo ir kai kurių su juo susijusių teisinių santykių atveju teisnumas ir veiksnumas atsiranda kartu. Taip yra todėl, kad darbas yra asmeninė valinga žmogaus veikla, negalima atlikti per atstovą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 920 žodžiai iš 2939 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.