Duomenų apsaugos priemonės
5 (100%) 1 vote

Duomenų apsaugos priemonės

Net ir trumpai susipažinus su kompiuterio atmintyje saugomų duomenų įvairove ir saugojimo principais, kyla klausimas, kaip, kokiomis priemonėmis tokias sudėtingas struktūras galima valdyti. Šį darbą vartotojams padeda atlikti kompiuterį aptarnaujančių programų kompleksai, kurie vadinami operacinėmis sistemomis (OS). OS padeda tvarkyti atmintyje saugomus duomenis, kontroliuoja kompiuterio įrenginių darbą, organizuoja kompiuteryje įvairius informacinius procesus. Operacinės sistemos ryšius su vartotojais palaiko speciali valdymo programa, kuri įvairiose OS vadinama skirtingai: monitoriumi (monitor – angl. seniūnas), supervizoriumi (supervisor – angl. prievaizdas), komandų procesoriumi, programų administratoriumi. Operacinėms sistemoms visi nurodymai pateikiami valdančios programos kuriamo išorinio interfeiso priemonėmis. Interfeisu yra vadinama ryšio priemonių ir metodų sistema. Paprasčiausi yra komandiniai interfeisai, kai užduotys operacinei sistemai nurodomos klaviatūroje renkamomis arba iš kompiuterio atminties skaitomomis komandomis. Vartotojui patogesni grafiniai interfeisai (pavyzdžiui, Windows), kuriantys ekrane kompiuterio valdymui skirtus grafinius simbolius ir vaizdus – grafines aplinkas. Grafineje aplinkoje užduotys formuojamos specialiu valdymo pulteliu (pele) arba klavišais parenkant įvairias paslaugas žymincius ženkliukus, kurie dar yra vadinami piktogramomis arba ikonomis. Kokios turi buti vartotojo žinios apie kompiuterio operacinę sistemą, jos išorinį interfeisą, valdymo būdus, priklauso nuo vartotojo poreikių. Jeigu kompiuteris naudojamas tik kaip pagalbinis duomenu tvarkymo įrankis, pakanka žinoti keletą elementarių duomenų tvarkymo komandų. Jei pageidaujama kompiuterį geriau pritaikyti savo poreikiams, pasiekti didesnio jo darbo efektyvumo, žinios turi būti gilesnės. Kuriant operacines sistemas, siekiama dviejų glaudžiai susijusių tikslų: vartotojui suteikiamos įvairios kompiuterio įrangos tvarkymo priemonės ir siekiama jam sudaryti kuo didesnį komfortą, įspūdį, kad dirbama su labai intelektualia, protinga mašina. Šis įvaizdis priklauso tiek nuo OS išorinio interfeiso, tiek nuo kompiuterio įrangos valdymui skirtų priemonių savybių. Pradedant dirbti su kompiuteriu, svarbu kuo greičiau išmokti jį taikyti praktiniams tikslams, todėl iš pradžių plačiau aptarsime, kaip operacinė sistema valdo kompiuterio įrangą ir suteikia vartotojams paprasčiausias paslaugas. Šias paslaugas galima suskirstyti į tokias pagrindines grupes:

 ryšio su išorine aplinka (įvedimo-išvedimo procesų) valdymo;

 procesų kompiuterio viduje valdymo;

 atminties valdymo;

 kompiuterio saugomų duomenų (failų sistemos) tvarkymo.

Teikiamų paslaugų turinys ir jų realizavimo būdai įvairiose OS skiriasi. Pavyzdžiui, buitiniuose kompiuteriuose, kurie vartojami žaidimams ir nesudėtingoms programoms parengti, OS suteikia tik keletą paprastų paslaugų: padeda surasti išorinėje atmintyje saugomas programas ir organizuoja jų vykdymą. Tokių kompiuterių OS dažnai yra jose vartojamų programavimo kalbų interpretatorių išplėtimai Asmeninių profesionaliam darbui skirtų kompiuterių vartotojų poreikiai yra gerokai didesni. Jiems svarbu ne tik palaikyti ryšį su kompiuteriu, bet ir organizuoti jo atmintyje didelės apimties informacinį ūkį, sudaryti operacines aplinkas galingiems taikomųjų programų paketams, įvairioms automatizuoto programavimo sistemoms. Tokias paslaugas suteikia operacinės sistemos Windows, Macintosh OS, OS/2.

Didieji universalūs kompiuteriai yra skirti kolektyviniam naudojimui. Tai atsispindi ir jų operacinėse sistemose, kurios palaiko įvairius kompiuterio darbo režimus (monoprograminį, daugiaprograminį), įvairias ryšio su vartotoju formas (paketinį apdorojimą, dialoginį ryšį, realaus laiko režimą), organizuoja kompiuterinių sistemų valdymą. Šiai grupei priklauso labai populiari OS UNIX. Norint geriau suvokti, kaip yra valdomi kompiuteriai, naudinga išsiaiškinti jų OS sudarymo principus. Dauguma operacinių sistemų turi daugelio lygių hierarcines struktūras (2.4 pav.). Kiekvienas šios struktūros lygis valdo jam pavaldžius žemesnius lygius ir formuoja ryšiams su aukštesniais lygiais skirtas priemones (interfeisus). Žemiausiame OS struktūros lygyje yra fizinių kompiuterio įrenginių valdymo primityvai, kurie leidžia likusias OS dalis padaryti nepriklausomas nuo įrenginių techninio realizavimo būdo. Ši OS dalis dažnai dar vadinama OS branduoliu. Fizinių valdymo primityvų pavyzdžiais gali būti diskus sukančio variklio įjungimas, įrenginio būvio patikrinimas ir kiti panašaus pobūdžio veiksmai. Loginių primityvų lygyje visi nurodymai yra formuojami ne realiems kompiuterio įrenginiams, o juos valdančioms OS struktūroms, kurios vadinamos loginiais įrenginiais. Todėl kad vartotojai didžiają duomenų dalį laiko savo kompiuterio kietajame diske, šiandien vis daugiau reikšmės skiriama monitoringo ir pranesimo apie nesklandumud technologijai S.M.A.R.T. Kitais žodžiais tariant, mūsų laikais kompiuterio kietasis diskas yra galutinis įrenginys informacijos saugojimui, ir būtent todėl tiek intelektualios nuosavybės objektų buvo prarasta dėl disko gedimų. Kai kurios kompanijos, pavyzdžiui amerikietiška Ontrack arba korėjietiška Myung Information Systems, siūlo šios problemos sprendimą,
pateikdami savo klientams prarastų duomenų atstatymo paslaugas; tačiau informacijos kiekis, kurį galima atstatyti labai mažas, o jos kaina tokiu atveju bus aukštesnė nei pačio diskasukio.

Kompanija Samsung supranta visą duomenų saugojimo ant disko patikimumo svarbą ir pastoviai dirba tam, kad padidintų savo produkcijos patikimumą. Technologijos SMART (Self-Monitoring Analysis and Reporting Technology) panaudojimas leidžia vartotojui iš anksto žinoti apie visus sutrikimus, atsirandančius diske, tam kad iš anksto pernešti duomenis į kitą kaupiklį ir išvengti jų praradimo. Tokiu būdu šita technologija žymiai padidina vartotojų pasitikėjimą duomenu saugojimu ant skaitmeninio kaupiklio.

Kokiu būdu technologija, pranešanti jums apie aparatinius sutrikimus, gali padėti išvengti duomenų praradimą prieš tai, kaip diskasukis visiškai išeis iš rykiuotės?

SMART atsiradimas yar epochinis įvykis, todėl kad leidžia sukurti superpatikimą kompiuterį, kuriame rizika prarasti duomenis lygus nuliui. Būtent taip dirba SMART – naudojant šitą technologiją vartotojui iš anksto pranešama apie problemas su kietuoju disku

Galimų gedimų pavyzdžiai

Tam kad suprstumėte kaip dirba SMART technologija, personalinių kompiterių vartotojams ir kompanijoms-gamintojoms visų pirma bus įdomu sužinoti, kokie sutrikimai gali atsirasti dirbant kietiesiems diskams. Sutrikimų priežastimi gali būti kaip nuspėjamos, tap ir nenuspėjamos klaidos.

Pirmai kategorijai priklauso sutrikimai, kuriuos galima numatyti pagal stabiliai blogėjantį skaitymo/rašymo galvutės stovį, servopavaros, motoro ar pagal kitus aiškiai matomus požymius. SMART gali numatyti defekto atsiradimą ir atitinkamai perspėti vartotoją ir pasiūlyti iš anksto pasidaryti rezervinę duomenų kopiją jeigu duomenų praradimo pavojaus dydis viršija standartinius rodiklius. Šiai kategorijai priklauso defektai, sukelti disko paviršiaus mechaniniu pažeidimu arba pasikeitimu ilgalaikės trinties pasekoje, o tai yra daugiau kaip pusės visų galimų gedimų priežastis.

Antrai kategorijai priklauso defektai, kurių atsiradimo neįmanoma nuspėti. Tokius gedimus galima nustatyti tik ištyrinėjus lustų rinkinį po mikroskopu. Nenuspėjamos klaidos gali davesti iki ilgalaikio nekorektiško PK darbo; jų neįmanoma numatyti ar nuspėti, o išvengti jų galima tik laikantis tam tikrų taisyklių gamybos metu ir pastoviai kontroliuojant išleidžiamos produkcijos kokybę.

Nežiūrint į visas atsargumo priemones, netgi naudojant pačias paskutines kokybės kontrolės technologijas, nei viena kompanija negali 100% išvengti panašių defektų atsiradimo, ir netgi atvirkščiai, kartais perdėtos atsargumo priemonės gali turėti blogą poveikį informacijos nešėjui.

Kaip SMART ieško klaidas ir perspėja vartotoją apie gedimus?

Dar visai neseniai galimų klaidų diske patikrinimui ir analizei personaliniuose kompiuteriuose buvo naudojamos specialios programos, tokios kaip ScanDisk ar CHKDSK. SMART technologija nėra universali,ji skirta darbui tik su konkrečiais diskasukių modeliais, tačiau turi neginčijamų privalumų prieš savo pirmtakus, juk ji tikrina ir analizuoja kiekvieną vidinį diskasukio segmentą. Žemiau parodyta, kokiu būdu programa SMART perspėja vartotoją apie nesklandumus.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1177 žodžiai iš 3882 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.