E komercijos samprata
5 (100%) 1 vote

E komercijos samprata

TURINYS

ĮVADAS 3

1. Internetas. Sukūrimas ir vystymasis 4

1.1 Interneto chronologija 4

1.2 Technologinė komercializacija 5

2. Elektroninė komercija 6

2.1 Finansinės paslaugos internete 6

2.1.1. Internetinė bankininkystė 6

2.1.2. Internetinė prekyba biržoje 7

2.1.3. Internetinis draudimas 7

2.2 e – bankininkystė 7

2.3 e – parduotuvės 8

2.3.1 prekybos Internete sistemos 8

2.3.2 Mokėjimo sistemos 10

2.4 e – aukcionai 12

2.5 Mobilus e – biznis 13

3. E – komercija: saugumo problema 14

3.1 Neteisėtos priemonės e- verslo rinkoje 14

3.2 Apsaugos priemonės e – komercijoje 15

4. E- verslo plėtotė Europoje ir pasaulyje 16

4.1 Interneto paslaugos Lietuvos rinkoje 17

IŠVADOS 19

Anotacija (rusų kalba) 20

Literatūros sąrašas 21

PRIEDAI (PowerPoint skaidruolės)

ĮVADAS

XXI amžius prasidėjo pasaulinio informacinio tinklo „Interneto“ plėtojimųsi ir virtualios ekonomikos atsiradimu, tai yra ekonomika, grindžiama interaktyviu verslu ir žmogaus gyvenimo naudingo laiko taupymu

Dauguma verslo pasaulio žmonių yra susidūrę su Internetu ir žino jo reikšmę, nors ir paviršutiniškai suvokdami jo taisykles.

Iš pradžių Internetas buvo sukurtas kaip informacijos platinimo priemonė, jo komercinio panaudojimo galimybė buvo atrasta komercinėms įmonėms suvokus, kad reikia teikti naudingą ir vertingą informaciją ir užmegzti tokius ryšius su savo auditorija, kurie būtų abipusiai naudingi . Kadangi geras ryšys visada buvo svarbus veiksnys versle, su Interneto atsiradimu jis tapo svarbiausias.

Informacinių technologijų atsiradimas 20 amžiaus pabaigoje leido atsirasti pačiam pelningiausiam verslui – elektroniniam verslui. Aukštas pelningumo lygis pasiekiamas dviejų faktorių – visą žemę apimančio Interneto ryšio ir palyginti mažų e-verslo išlaidų – sąveikoje.

. Vienu iš svarbiausių dabartinės pasaulinės ekonomikos globalizacijos (pradėtas vartoti penktojo dešimtmečio viduryje, žodis „globalizacija“ naudojamas apibrėžti įvairiausius informacijos, ekonomikos ir kitus procesus, turint galvoje didėjančią ūkių ir visuomenių integraciją bei intensyvėjančius savitarpio ryšius) parametrų yra informacinių technologijų vystymasis ir Interneto komerciališkėjimas.

Dauguma nori kurti savo saitus ir prisistatomuosius puslapius. Pasitvirtina nuomonė, kad Internetas-dar viena, turinti savo specifiką daugiaplanė terpė bizniui klestėti, suvaržyta tais pačiais biznio įstatymais. Internete ieškomi ir randami verslo partneriai ir klientai, randami verslo palaikymo sprendimai, automatizuojamos operacijos su partneriais ir pardavėjais, kuriamos įvairios elektroninės (e) parduotuvės.

Vienas iš moderniausių šiandieninių komercinės veiklos kompiuterizavimo būdų – elektroninis verslas. Sakyčiau, tai vienas iš pažangiausių ir greičiausių būdų, ypač JAV, valdyti ir atlikti prekybos operacijas, panaudojant kompiuterius ir telekomunikacijos tinklus.

Šiame darbe apžvelgiama Interneto ir informacinių technologijų raida, komercializacija ir perspektyvos. Tiriant e- komercijos realijas ir perspektyvas, apžvelgiamos finansinės paslaugos Internete, e- bankininkystė, virtualios parduotuvės, aukcionai, mobilus e-biznis ir kita.

1. INTERNETAS : SUKŪRIMAS IR VYSTYMASIS

Interneto pradininku drąsiai galima vadinti amerikietį D. Liklaiderį (J.C.R. Licklider) iš Masačiusetso technologijos instituto (MIT), kuris 1962 m. pirmasis numatė ir aprašė pasaulinio tinklo atsiradimą ir jo galimybes. 1965 m. Robertsas ir Tomas Merilas (Thomas Merrill) sujungė tarpusavyje du kompiuterius – vieną esantį Masačiusetse o kitą – Kalifornijoje. (žiūrėti 1 paveikslą)



1 pav.– dokumentinis ARPANET ‘ o eskizas

Šaltinis: http://www.computer-museum.ru/history_abroad/intern1.

1.1. Interneto atsiradimo hronologija

• 1945—1960. Teoriniai darbai interaktyvaus bendravimo „ žmogus – mašina“ tema

• 1961—1970. Informacijos paketų komutacijos techninių principų išvystymas, ARPANET veikimo pradžia.

• 1971—1980. Pradeda funkcionuoti elektroninis paštas, plečiasi ARPANET tinklas.

• 1981—1990. Priimtas TCP/ IP protokolas TCP/ IP, JAV gynybos ministerija leidžia kurti atskirą tinklą ARPANET pagrindu, įvedama „domenų“ vardų sistema ( Domain Name System (DNS)).

• 1993 – 1994. Pradėta plačiai naudoti Multimedia, Šiuo metu Internetas suvokiamas, kaip Tinklas ir visas kompleksas jame funkcionuojančių priedų, paverčiančių jį į naują ekonominę ir socialinę komunikacijos terpę.

Dabar Internetas yra kaip savaime suprantamas dalykas, kaip elektra, telefonas, televizija ir kiti civilizacijos pasiekimai.

Internetas tapo populiarus tarp privataus sektoriaus, nes juo perduodami informacijos srautai , jos paieška ir kitos paslaugos (išskyrus pagrindinio tiekėjo mokamas paslaugas) yra nemokami. Prisijungti galima bet kokio tipo kompiuteriu. Jau 1994 m buvo 4 mln kompiuterių, dirbančių Tinkle. [5].

Svarbiausias įvykis Interneto biografijoje buvo šveicarų mokslininkų sukurta dokumentų aprašo kalba HTML, kurios pagalba tapo įmanoma sudaryti tarnybą World Wide Web (WWW). Tapo įmanoma apjungti viename dokumente teksto ir
grafinius duomenis, o vėliau įterpti ir kitus multimedijos elementus, įdėti nuorodas į dokumentus, esančius įvairiose pasaulio vietose.

Tikslaus Interneto vartotojų skaičiaus nustatyti neįmanoma, tik žinoma , kad kiekvienais metais jų padaugėja keliasdešimčia milijonų.2000 m pasaulyje buvo apie 300 mln vartotojų. 2005 m laukiamas 1 mlrd vartotojų.

1 lentelėje parodoma vartotojų kitimo tendencija 1997 – 2000 metais. (Global Reach marketingo komunikacijų agentūros duomenimis) Sparčiausiai auga ne anglų kalba bendraujantys vartotojai.

1Lentelė – Interneto vartotojų pasaulyje kitimo dinamika 1997 -2000 metais

Metai Vartotojai, bendraujantys angliškai, mln žmonių Kita kalba bendraujantys

vartotojai, mln žmonių Viso

mln žmonių

1997 sausis 45 16 61

1997 liepa 51 27 78

1998 sausis 72 38.7 110.7

1998 liepa 82.3 59.0 141.3

1999 sausis 91 71.3 162.3

1999 liepa 128 88 216

2000 sausis 145 120 265

2000 liepa 155 150 305

2000 spalis 158 170 328

Šaltinis: http://www.emedia.ru/n1/figures.asp

Interneto vartotojų pasiskirstymą 1999m žiūrėkite 2 paveiksle

2 pav. Interneto vartotojų pasiskirstymas 1999m. Šaltinis: http://www.emedia.ru/n1/figures.asp

1.2. Technologijos komercializacija

Interneto komercializacija apima ne tik privačių konkuruojančių tinklo servisų, bet ir komercinių produktų, realizuojančių Interneto technologiją, išvystymą. 1988 m, suprantant prieinamos informacijos trūkumą, įvyko pirmoji paroda – mugė Interop, kurioje dalyvavo virš 50 kompanijų, parodą aplankė apie 5000 inžinierių iš organizacijų, potencialių klientų..

Paskutiniais metais pastebima nauja Interneto komercializacijos fazė. Pradinėje komercinės veiklos fazėje pagrinde dalyvavo tik bazinių tinklo produktų gamintojai ir Interneto paslaugų tiekėjai. Dabar Interneto paslaugos perėjo į buitinį lygmenį, o pagrindinis dėmesys skiriamas Globalaus tinklo informacinės struktūros pagrindu kuriamiems komerciniams servisams. Procesas labai paspartėjo dėl Web technologijų greito įsisavinimo ir išplitimo., kurios vartotojams lengvai prieiti prie visame pasaulyje pasiskirsčiusios informacijos.

2. E – KOMERCIJA: REALIJOS, ANALIZĖ

Bet kokia komercija (tame tarpe ir e-komercija) skirstoma į dvi kategorijas : verslas-vartotojas ( business-to-consumer (В2С )) ir verslas – verslas (business-to-business (В2В)) . Antroji komercijos kategorija ne tokia išvystyta ,tad laukiama revoliucinių pokyčių šioje dalyje netolimoje ateityje.

B2C kategorijos e-komercija plačiai išplito Tinkle. Vien tik per 1999 m. prekybos realiuoju laiku ( on-line) pardavimo apimtis buvo 36 mlrd JAV dolerių ir kiekvienais metais metinis vidutinis padidėjimas sudaro 145% [7].

90% prekybos realiuoju laiku pirkėjų, remiantis Jupiter Communication (www.jup.com) analitinio centro tyrimų rezultatais, patenkinti pirkimu per Internetą. Kaip trūkumą nepatenkinti vartotojai nurodė kai kurių prekių deficitą, didelę aptarnavimo ir pristatymo kainą. Specialistų požiūriu pagrindinės problemos – – dažni pertrūkiai saitų darbe, blogas užsakymų vykdymas, klaidos darbe su klientais.

Kadangi Internetas vis labiau veikia pasaulinį biznį, kalbama apie pasaulinę Interneto ekonomiką.

B2B visada atnešdavo didžiąją Interneto pajamų dalį. Tyrėjų iš Goldman, Sachs’ kompanijos (www.gs.com) nuomone, 2003 m B2B sektoriaus laukiamos pajamos bus apie 1,5 trilijono JAV dolerių. [93]. Pažvelgus atgal, šio sektoriaus pajamos 1997 m sudarė 7,8 mlrd JAV dolerių, 1998 m – 28,1 mlrd JAV dolerių, 1999 m – 75,6 mlrd JAV dolerių, 2000 m – 156,2 mlrd JAV dolerių, 2001 m -314,3 mlrd JAV dolerių, 2002 m – 596,7mlrd JAV dolerių.

Didžiąją pajamų dalį sudaro, ActivMedia kompanijos (www.activmediaresearch.com ) duomenimis, pajamos iš prekių ir paslaugų pardavimų ir tik mažą dalį sudaro reklama Internete. 75% B2C kompanijų ir 61,5% B2B kompanijų planuoja pajamas iš prekių ir paslaugų pardavimų , ir tik 9% šių kompanijų Web-saitų skiria už atitinkamą mokestį vietą reklamai savo saite. [14].

2.1. Finansinės paslaugos Internete

Tai – finansinės paslaugos, teikiamos per Internetą. Pagrindinis išskirtinis bruožas – galimybė bendrauti ir sąveikauti su daugeliu klientų realiu laiku (on-line). Kuo daugiau yra galimybių pasinaudoti Tinklo ypatumais (globalumas, galimybė gauti įvairios informacijos, sprendimų priėmimo procesų greitinimas ir kt.), kuo daugiau galimybių vartotojui valdyti situaciją, tuo didesnis šansas, kad bus užmegzti ilgalaikiai santykiai, kad paslauga bus naudojamasi pastoviai.

Finansinės paslaugos, teikiamos per Internetą, skirstomos į:

• Internetinė bankininkystė (bankinių sąskaitų valdymas);

• Internetinis draudimas (draudimo polisų įsigijimas );

• Internetinis treidingas (biržos sandoriai, darbas fondų ir valiutinėse rinkose).

Apie kiekvieną finansinę paslaugą Internete šiek tiek išsamiau

2.1.1. Internetinė bankininkystė

Internetinė bankininkystė (bankinių sąskaitų valdymas Internete) yra dinamiškiausia iš visų finansinių paslaugų Internetu, kadangi bankinių paslaugų, vykdomų per Internetą. spektras yra labai platus. Be to, panašios sistemos gali būti nuotolinio darbo vertybinių popierių biržoje ir nuotolinio draudimo sistemų pagrindu., kadangi jos
atsiskaitymų pravedimą ir visų finansinių santykių dalyvių kontrolę.

Klasikinis Internetinės bankininkystės sistemos variantas leidžia klientui, neišeinant iš namų, gauti tų pačių bankinių paslaugų kompleksą, išskyrus operacijas grynais pinigais. Internetinės bankininkystės sistemos pagalba galima atlikti tarpbankinius ir vietinius mokėjimus, pirkti ir parduoti negryną valiutą, atidaryti ir uždaryti depozitus, apmokėti už įvairias prekes ir paslaugas, taip pat bet kuriuo metu kontroliuoti visas banko operacijas savo sąskaitose.

Internetinės bankininkystės sistemos naudojimo privalumai:

• Laiko ekonomija;

• Galimybė 24 val per parą valdyti ir kontroliuoti savo finansines operacijas;

• Galimybė akimirksniu reaguoti į staigius pasikeitimus finansų rinkose;

2001 m trigubai išaugo bankų, siūlančių banko paslaugas Internetu, kiekis; popierinių čekių kiekis sumažėjo 60%; Interneto panaudojimas bankinio aptarnavimo reikmėms išaugo 40 kartų. Finansų rinkos papildomos pajamos dėka Interneto buvo apie 300 mlrd JAV dolerių; daugiau kaip 90% visų kontaktų su banku buvo vykdoma per Internetą.

2.1.2. Internetinė prekyba

Dabar kiekvienas norintis Interneto technologijų dėka gali savo piniginių lėšų perteklių investuoti į vertybinius popierius (akcijas, obligacijas, opcionus, fiučerius). Tik kelios sekundės bus sugaištos, kad iš savo kompiuterio per Internetą būtų suformuotas investicinis porfelis, po to be delsimo gaunant visą reikiamą informaciją (kotiruotes, analizes, prognozes) ir valdyti aktyvus. Susidomėjimas šia finansine paslauga auga kasdien.

Sandoriai biržoje Internetu vilioja savo išoriniu paprastumu ir mažais on-line brokerių įkainiais. Prie viso šito lieka tas pats pilnavertis aptarnavimas, įskaitant konsultacijas.

2.1.3. Internetinis draudimas

Draudimas – tai sutartinių santykių tarp Draudimo paslaugų pirkėjo ir pardavėjo sukūrimas ir palaikyms. Draudiminio įvykio atveju apsidraudusiam yra išmokama piniginė kompensacija. Susitarimą tarp šalių liudija Draudimo polisas.

Internetinio draudimo kompleksas susideda iš:

• Draudiminės premijos dydžio apskaičiavimas ir išmokėjimo sąlygų nustatymas ;

• Draudimo paraiškos formos užpildymas;

• Užsakymas ir draudimo poliso apmokėjimas;

• Periodinių išmokų išmokėjimas;

• Sutarties aptarnavimas jos galiojimo laikotarpiu;

• Keitimasis informacija įvykus draudiminiam įvykiui ir kt.

.

2.2 E – bankininkystė

Tai suprantama, kaip bankų paslaugų teikimas Internetu. Toks (on-line) servisas – neatskiriama biznio Internete dalis. Biznio Internete sąvoka apjungia sistemas B2C, B2B, e-trading ir kitas.

E – bankininkystė – tai PC bankininkystės (kai personalinis kompiuteris sąskaitos pasiekimui per modemą tiesiogiai sujungiamas su banko tinklu), telefoninės bankininkystės (sąskaitų aptarnavimas telefonu), video bankininkystės (interaktyvaus kliento ir banko personalo bendravimo sistema) loginė tąsa ).

Nuotolinis sąskaitos valdymas Internetu suvokiamas kaip sąskaitos būklės kontrolė, įvairių sąskaitų apmokėjimas ir lėšų pervedimas į kitas sąskaitas taip pat įvairios svarbios klientui informacijos suteikimas ir pan.

Remiantis statistika ( www.internetbankreport.com ), daugiau nei 80% visų bankinių operacijų klietas gali atlikti neatsitraukdamas nuosavo kompiuterio. Tai – abipusė nauda: klientui – papildomi patogumai, o bankui – išlaidų mažinimas, vidutiniškai 565 JAV dolerių vienam klientui per metus. .

Labiausiai e- bankininkystė išsivysčiusi JAV, kur kiekvienas stambus bankas ir dauguma mažų siūlo savo paslaugas Internetu. Marketingo tyrimų grupės Qualisteam (www.qualisteam.com ) duomenimis, 2000 m e – bankai pagal regionus pasiskirstė taip: Afrika – 23, Š. Amerika 1415, P. Amerika – 258, Azijos regionas – 174, Europa – 1205. Marketingo kompanijos CyberDialogue (www.cyberdialogue.com) duomenimis, 2002 m pradžioje apie 24 mln Interneto vartotojų JAV naudojosi e-bankų paslaugomis.

Opiausia e – bankų problema – atsiskaitymų ir turimų lėšų sąskaitose saugumo užtikrinimas. Kiekvieną dieną yra registruojami nesankcionuoti prisijungimai prie e- bankų klientų sąskaitų, nežiūrint į sudėtingiausias informacijos apsaugos sistemas/ apsaugai naudojami šiuolaikiniai sudėtingi algoritmai.

Kaip į tai reaguoja bankai? Dauguma atvejų,įvykus įsilaužimui į kliento sąskaitą, bankai linkę nutylėti apie įvykį, nes tai gali pakenkti banko prestižui, atbaidyti klientus ir investuotojus , be to, norėdami išvengti popierizmo, tiriant panašius atvejus.

Kodavimas gali garantuoti informacijos saugumą tik tada, kai ši yra pernešama tarp kliento kompiuterio ir banko. Realus pavojus kyla, kai informacija saugoma neužšifruota namie ar banke. Papildomos saugumo priemonės –pirštų anspaudai ar kortelių numerių panaudojimas .

Dėl nesugebėjimo užtikrinti lėšų saugumo kenčia e-bankai, nes klientai linkę mokėjimus atlikti tradicinėmis priemonėmis, Internete tik sekdami savo sąskaitų judėjimą.2.3 E- parduotuvės

Per Internetą pirkėjas įeina į e-parduotuvės Web-saitą, kur yra elektroninė ekspozicinė vitrina, kurioje pristatomas prekių katalogas su paieškos galimybe) ir yra būtinos sąsajos registruojamos informacijos įvedimui, užsakymo formavimui, mokėjimų per
atlikimui, pristatymo apiforminimui, informacijos apie parduodančią kompaniją gavimui ir on – line pagalbos.

Pirkėjo registracija vykdoma arba įeinant į virtualią parduotuvę arba forminant užsakymą. Kai pirkėjas išsirenka prekę, būtina užpildyti formą nurodant apmokėjimo ir pristatymo būdus. Baigus užsakymo formavimą ir registraciją visa apie klientą surinkta informacija keliauja į virtualios parduotuvės prekybinę sistemą, kur patikrinama ar yra užsakoma prekė sandėlyje, inicijuojamas užklausimas mokėjimo sistemai.Kai gaunamas apmokėjimas už užsakytą prekę (dažniausiai on – line), formuojamas užsakymas pristatymo tarnybai.

2 paveiksle parodyta principinė E – parduotuvės veikimo schema

Prekybinės e-parduotuvių sistemos praktikoje retai kada būna pilnai automatizuotos, išskyrus informacinių produktų pardavimą per Internetą.

Pagrindinės e-komercijos problemos būna tarp Interneto ir realios veiklos sąsajų. Realiame pasaulyje pirkėjas prekę įvertina vizualiai, patikrina prekės kokybę ir charakteristikas. E – parduotuvėje tokios galimybės nėra, tiesiog pirkėjas gali matyti ekrane prekės fotografiją ir išvardintas jos charakteristikas. Galbūt šios informacijos pakaktų, bet čia pradeda veikti emociniai ir psichologiniai veiksniai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2185 žodžiai iš 7164 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.