Ekologiniai teisiniai ūkinės veiklos pagrindai
5 (100%) 1 vote

Ekologiniai teisiniai ūkinės veiklos pagrindai

Vilniaus Universiteto Teisės fakultetas

Ekologiniai teisiniai ūkinės veiklos pagrindai

Vilnius, 2005

Įvadas

Aplinkos apsaugos veiksmingumas, jos tikslų bei uždavinių realizavi¬mas, taip pat ekologinių normų įgyvendinimas reikalauja optimalaus ir nuolat funkcionuojančio aplinkos apsaugos valdymo aparato, kuris yra formuojamas nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiais. Viena opiau¬sių aplinkos apsaugos problemų – kaip sukurti optimalią aplinkos apsau¬gos valdymo sistemą.

Aplinkos apsaugos valdymas – tai vienas svarbiausiu ekologinės tei¬sės institutų, kurio normos reguliuoja valstybės institucijų veiklą orga¬nizuojant ekologinius santykius, kad būtų užtikrinta aplinkos apsauga ir racionalus gamtos išteklių naudojimas.

Turinys

ĮVADAS………………………………………………………………………………………1

APLINKOS APSAUGOS VALDYMO ESMĖ…………………………………………….2

Aplinkos apsaugos valdymo samprata, tikslas ir uždaviniai………………………………2

Aplinkos apsaugos valdymo turinys…………………………………………………………..3

Ekologinių santykių reguliavimas………………………………………………………………………….3

Aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo planavimas……………………………………4

Aplinkos apsaugos priemonių koordinavimas………………………………………………………5

Valstybinio gamtos išteklių kadastro tvarkymas………………………………………………………5

Aplinkos monitoringas……………………………………………………………………………………………6

Valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė………………………………………………………………..8

Aplinkos apsaugos valdymo organizacinė struktūra……………………………….8

Lietuvos Respublikos Seimo vieta aplinkos apsaugos valdymo institucijų

sistemoje…………………………………………………………………………………………………………………..9 Vykdomosios valdžios institucijų įgalinimai aplinkos apsaugos srityje………………………10

Specialios aplinkos apsaugos valdymo institucijos……………………………………….11

1. APLINKOS APSAUGOS VALDYMO ESMĖ

1. 1 Aplinkos apsaugos valdymo samprata, tikslas ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos Konstitucijo 54 straipsnyje sakoma: „Vals¬tybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai“. Tai reiškia, kad aplinkos apsauga yra viena iš valstybės funkcijų, taip pat ir visų valstybės institucijų, realizuojančių valstybės funkcijas, konstitucinė pareiga ir neatskiriama jų kompetencijos dalis.

Aplinkos apsaugos valdymas – tai valstybės ir vietos savivaldos ins¬titucijų bei jų taikomų poveikio priemonių, siekiant visuomenės ekologinio saugumo bei ekologinės gerovės, sistema. Tokia (plačiąja) prasme aplinkos apsaugos valdymas apima visų valstybinės valdžios ir vietos sa¬vivaldos institucijų veiklą aplinkos apsaugos srityje. Aplinkos apsaugos valdymas gali būti aiškinamas ir siaurąja (administracine teisine) pras¬me, kaip vykdomosios valdžios ir vietos savivaldos vykdomųjų institucijų sistema bei jų veikla įgyvendinant gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos įstatymų reikalavimus.

Aplinkos apsaugos valdymas remiasi valstybės teritorinio viešpatavi¬mo teise, kuri galioja ir jos teritorijos gamtos turtams, taip pat gamtos turtams, priskirtiems jos kontinentiniam šelfui ir ekonominei zonai Bal¬tijos jūroje. Tai leidžia garantuoti visų aplinkos apsaugos priemonių dar-numą ir kryptingumą, sudaro galimybes valstybei nustatyti gamtos turtų valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką bei bendrus aplinkos apsau¬gos reikalavimus, taip pat kontroliuoti, kaip jų laikomasi.

Aiškinantis aplinkos apsaugos valdymo esme, svarbi aplinkos apsau¬gos valdymo tikslo problema. Mat valdymas apskritai – tai kryptingas poveikis objektui siekiant konkretaus tikslo.

Pagrindinis aplinkos apsaugos valdymo tikslas – palaikyti tokį visuo¬menės ir aplinkos sąveikos lygi, kuris: 1) sudarytų sąlygas išsaugoti ap¬linką kaip būtiną natūralią visuomenės egzistavimo sąlygą; 2) užtikrintų tolesnį socialinį ir ekonomini visuomenės vystymąsi; 3) sudarytų sąlygas realizuoti žmogaus teisę gyventi sveikoje ir švarioje aplinkoje. Visa tai ir sudaro ekologinio visuomenės saugumo turinį.

Aplinkos apsaugos valdymo tikslas yra konkretizuojamas konkrečiais uždaviniais. Aplinkos apsaugos valdymo uždaviniams pagal Aplinkos ap¬saugos įstatymą ir kitus teisės aktus priklauso: 1) užtikrinti ir ska¬tinti ekologiškai racionalų (t.y. aplinkai nežalingą) aplinkos ir jos ištek¬lių naudojimą; 2) užtikrinti gamtos išteklių atkūrimą ir gausinimą;
3) ap¬saugoti aplinką nuo cheminio, biologinio, radioaktyvaus užteršimo, taip pat nuo užteršimo gamybinėmis ir buitinėmis atliekomis bei nuo kito¬kio kenksmingo poveikio; 4) pašalinti antropogeninės veiklos neigiamus ekologinius padarinius ir atkurti pažeistą ekologinę pusiausvyrą; 5) iš¬saugoti kraštui būdingą gamtinį kraštovaizdi, atskiras vietoves, ekologi¬nes sistemas, ekologinę, pažintinę, mokslinę ir kultūrinę vertę turinčius gamtos objektus; 6) stiprinti taupaus gamtos išteklių naudojimo ir ap¬linkos apsaugos reikalavimų laikymosi kontrolę; 7) apsaugoti gyvento¬jus, materialines vertybes nuo antropogeninės veiklos sukeltų neigiamų ekologinių padarinių.

2. Aplinkos apsaugos valdymo turinys

Aplinkos apsaugos valdymo turinį sudaro aplinkos apsaugos valdymo funkcijų (aplinkos apsaugos institucijų poveikio visuomenės ir aplinkos sąveikai krypčių) visuma. Kadangi valdymo funkcijos sudaro viso aplinkosaugos valdymo objektyvų turini, todėl ir aplinkos apsaugos valdymo subjcktų veiklos veiksmingumas pirmiausia priklauso nuo pagrindinių aplinkos apsaugos valdymo funkcijų išsiaiškinimo ir jų teisinio įtvirtinimo konkrečių institucijų kompetencijoje. Pagrindines aplinkos apsaugos valdymo funkcijas, kurių pagrindu yra organizuojama visa aplinkos apsaugos veikla, sudaro ekologinių santykių reguliavimas, aplinkos apsaugos planavimas, aplinkos apsaugos priemonių koordinavimas, gamtos išteklių kadastrų tvarkymas, aplinkos monitoringas, aplinkos apsaugos kontrolė.

2.1 Ekologinių santykių reguliavimas

Aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo (ekologinių santykių) reguliavimas laikytinas pagrindine aplinkos apsaugos valdymo funkcija, kurios turinį sudaro aplinkos apsaugos valdymo institucijų veikla, priimant įstatymus ir kitus teisės aktus aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo klausimais. Priimdamos tam tikrus teisės aktus, priklausančius savo kompetencijai, aplinkos apsaugos valdymo instituci¬jos nustato juridinių ir fizinių asmenų elgesio ribas ir taisykles aplinkos ir jos ištekliu atžvilgiu, įtvirtina aplinkos apsaugos uždavinius bei princi¬pus, numato atsakomybės priemones už aplinkos apsaugos reikalavimų nevykdymą (netinkamą vykdymą) ir kt. Be to, ekologinių santykių regu¬liavimo funkcija sudaro pagrindą visoms kitoms aplinkos apsaugos val¬dymo funkcijoms realizuoti.

Teisės aktus aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo klausimais priima įvairios valstybinės valdžios institucijos: Seimas, Vyriausybė, Aplin¬kos apsaugos ir kitos ministerijos, taip pat vietos savivaldos institucijos. Vi¬sų šių institucijų priimamiems teisės aktams, reguliuojantiems ekologinius santykius, yra būdinga tai, kad jie reguliuoja aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo santykius pagal tam tikrus ekologinius reikalavimus, dėl to ekologinių santykių reguliavimas vadintinas teisės ekologizavimu.

2.2 Aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo planavimas

Siekiant kryptingai ir efektyviai organizuoti aplinkos apsaugą ir gam¬tos išteklių naudojimą, pasitelkiama aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo planavimo funkcija.

Planavimo funkcijos turinį sudaro įvairių planinių dokumentų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo klau¬simais sudarymas. Aplinkos apsaugos įstatymas numato valstybinių ilga-laikių ir tikslinių programų, valstybinės svarbos aplinkos apsaugos sche¬mų, valstybinių gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos programų, taip pat savivaldybių aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo programų ir schemų sudarymą. Tokiuose planiniuose dokumentuose numatomos konkrečios aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo kryptys bei priemonės, jų įgyvendinimo terminai, atsakingos institucijos (vykdytojai), reikalingos lėšos ir finansavimo šaltiniai. Planinius dokumentus patvirti¬nus nustatyta tvarka, jie tampa teisės aktais ir ekologinės teisės šaltiniais.

Specifinė aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo planavimo kryptis yra teritorijų planavimas. Tai yra „žmonių veiklos teritorinio or¬ganizavimo ir aplinkos tvarkymo valstybinis reguliavimas, nustatantis gyventojų teritorini pasiskirstymą, teritorijų funkcinę paskirti, jų socia¬linę ekonominę raidą, gamtonaudos režimą, gamtinio kraštovaizdžio ir kultūros paveldo apsaugą, infrastruktūros ir statybų išdėstymą“. Te¬ritorijų planavimo paskirtis:

– formuoti palankias gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygas;

– organizuoti racionalų gamtos išteklių naudojimą ir atkūrimą;

– nustatyti degraduojančių geosistemų rekreacini režimą ir žemėnaudą;

– išsaugoti kraštovaizdžio vertybes ir bendrą ekologinę pusiausvyrą;

– užtikrinti ekonomikos plėtros ir aplinkos apsaugos darną;

– nustatyti palankiausią tam tikrų teritorijų naudojimo režimą.

Teritorijų planavimui realizuoti sudaromi konkretūs planai:

– Lietuvos Respublikos teritorijos tvarkymo generalinis planas;

– Lietuvos Respublikos administracinio suskirstymo planas;

– specializuoti ūkio šakų ir infrastruktūros tvarkymo planai;

– gyvenamųjų vietovių generaliniai planai;

– regionų tvarkymo planai;

– specialios paskirties teritorijų bei infrastruktūros sistemų planai;

– degraduojančių geosistemų ir teritorijų gamtinės rekreacijos bei

naudmenų transformavimo planai;

detalūs specialios paskirties teritorijų ir
tvarkymo planai

TERITORIJŲ planavimo, kaip aplinkos apsaugos valdymo funkcijos, svarbą lemia tai, kad teritorijų planavimą dokumentuose turi būti išnagrinėti gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygos, kraštovaizdžio vertybės bei ūkininkavimo tradicijos, žemėnaudų kaita, ekologinė pusiausvyra, gamtos išteklių naudojimas bei atkūrimas, gyvenamųjų vietovių plėtojimas ir jų aplinkos formavimas, infrastruktūros išdėstymas bei kiti veiksniai, turintys įtakos racionaliai gamtonaudai ir aplinkos apsaugai.

2.3 Aplinkos apsaugos priemonių koordinavimas

Aplinkos apsauga rūpinasi įvairios valstybės ir vietos savivaldos institucijos, juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys savų žinybinių, šakinių bei asmeninių interesų. Šių interesų ir aplinkos apsaugos reikalavimų derinimas – vienas pagrindinių aplinkos apsaugos principų, kuris realizuojamas veiklos koordinavimu.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1348 žodžiai iš 4450 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.