Ekonomistiniai taršos reguliavimo metodai
5 (100%) 1 vote

Ekonomistiniai taršos reguliavimo metodai

TURINYS

1. Įžanga

2. Atmosferos oro teršimas

3. Temperatūrinė inversija ir smogas

4. Aplinkos teršą galime įveikti įvairiomis priemonėmis

5. Ekonominiaia mokesčiai

6. Apsauga nuo autotransporto daromos žalos

7. Oro užterštumas

8. Vandens užterštumas

9. Dirvožemio užterštumas

10. Miško, augalijos ir gyvunijos užterštumas

11. Subsidijos

12. Taršos licenzijos

13. Santauka

PRIEDAI

1. Upių baseinų užterštumas

2. Plakatas „ Saugokime gamtą“

Santrauka

Gamtos niokojimas yra žmogaus veiksmai, iš esmės keičiantys vienas gyvenamąją aplinką, trikdantys normalų gyvenimą,blokuojantys būsimūjų kartų gyvenimo sąlygas, kai jie nėra būtini palaikyti egzistencijai.

Lietuvos ūkinė veikla taip pat nėra visiškai tinkama gamtosaugos požiūriu. Čia pat nebuvo galvojama „Ar reikia tai daryti ?‘‘. Juk nebūtinai reikia reguliuoti ir tiesinti visus rajonų upelius, statįti fermas ant upelių krantų arba kasti melioracinį griovį fermų teritorijoje , palikti vėjams niokoti didelius bemirškius laukų plotus, išarti lauką iki pat upelio, palikti nerekultivuojamą karjerą, nesutvarkytą ar naprižiužūrėtą artezinį šulinį, fermą, mechanizacijos centrų aplinką, sudegusį vandens valytuvą ir t.t.

Gamata, joje vykstantys procesai reaqguoija į žmogaus vaeiklą. Tai priklauso nuo geografinių komponentų pobūdžio beijų tarpusavio ryšių , t.y. nuo ekologinių sąlygų, kurios įvauriose vietoviese būna skirtingos. Taigi pasirenkant ir organizuojant gamtosaugos priemones bei būdus, reikia išsiaiškinti tos vietovės ekologines sąlygas.

Lietuvoje labiausiai saugotini vandenys, landšaftas, dirvožemis,oras. Taip pat ir išlaikysime gyvūniją, nes ji, kaip ir augalija, priklauso nuo nuo minėtų geografinių komponentų. Žinoma, kai kur daroma ir tiesioginė žala augalijai bei gyvunijai. Tokiais atvejais naudoti specialūs apsaugos būdai.

Jau minėjome, kad geogrefinei komponentai tarpusavyję susiję ir dėl to, saugodami vieną iš jų, galime teigiamai arba neigiamai vekti kitą. Todėl pasirenkant apsaugos būdus ir preimones,reikia išsiaiškinyžti jų poveikį ne tik saugotinam objektui, bet ir kitiems geografiniams komponentams. Ne visos apsaugos priemonėsw yra universalios, tad reikia rinktis efektyviausią visų geografiniųš komponentų atžvilgiu. Taigi gamtos apsauga yra labai sudėtingas, daug įvairių mokslo duomenų reikalaujantis darbas.

Įžanga

Faktai liudija tokius biosferos pasikeitimus, kokių anksčiau nebūdavo per pastarąjį industrijos šimtmetį angliarūgštės dujų koncentracija atmosferoje padidėjo 12 -18 %. Atsiradus radijo imtuvui ir televizijai, Žemės radiospinduliavimas merinėmis bangomis padidėjo milijoną kartų ir susilygino su Saulės radiospinduliavimu. Vien 1978 m. pasaulyje buvo pagaminta tiek pesticidų, kad teko vidutiniškai po 0,5 kg kiekvienam gyventojui. Šiaurės Atlantą nuo Šiaurės Amerikos iki Europos krantų jau dengia fotosintezę stabdanti naftos plėvelė.

Šios duomenis įdomu palyginti su kitais. 1936 – 1940 m. pasaulyje buvo užregistruota , o 1977 m. jau – 10 % su defektais gimstančių vaikų.

Dėl ūkinės veiklos ir gamtinės aplinkos pasikeitimų nuo 1600 m. išnyko 1/100 aukštesniųjų rūšių gyvūnų, o 1/40 gresia išnykimo pavojus. JAV moksleiviai apskaičiavo, kad oro už terštumas automobilių išmetamosiomis dujomis šalyje kasmet paankstina apie 15 tūkst žmonių mirtį . nuo ligų, kurias sukelia gamybinės aplinkos už terštumas, JAV kasmet žūsta apie 100 tūkstančių, suserga beveik 400 tūkstančių žmonių. Į JAV atmosferą, žemę ir vandenis per metus išmetama apie 10mln t nuodingųjų chemijos gamybos atliekų.

Už terštumo problema aktuali ir kitose pasaulio šalyse. Pvz. Italijos miestai kasmet „ pagamina“ daugiau kaip 18mln t kiekių atliekų – vidutiniškai maždaug po 1 kg žmogui. Tačiau svarbiausias atliekų šaltinis – pramonė. Tokių atliekų Italijoje būna 50 mln t per metus; iš jų 25 % yra toksiškos ir žmogaus sveikatai pavojingos ir kenksmingos medžiagos. Skystų miestų atliekų, susidarančių apie 1 mln t, per metus perdirbama tik 25 %.

Nuo 1984 m. beveik 20 % padaugėjo nuodingų teršalų, išmetamų Švedijos i Baltijos jūrą. Vien 1987 m. kartu su pramonės, žemės ūkio ir buitinėmis atliekomis iš šios šalies į Baltijos vandenis pateko apuie 6 tūkst t fosforo, 150 tūkst t azoto iš kurios upių, kurios įteka į jūrą.

Kasmet apie 31 tūkst tonų fosfatų į Baltijos jūrą atplaukia Vyslos upė iš lenkijos, o iš Lietuvos Nemunas ( Lietuvos už tersčiausia ) upė.



Atmosferos oro teršimas

Oras, kuriuo kvėpuojame, gali būti teršiama natūraliais komponentais:

1.dulkėmis

2.mikroorganizmais,grybeliais

3.žiedadulkėmis

4.fitvaleksinais

5balzanimėmis augalų dalelėmis

6. organinių medžiagų irimo komponentais

7. NH3, CO2, H2S, antropodujomis (žmogaus kūno išskiriamomis dujomis)ir kt. Jie gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų pažeidimus, bei alergines reakcijas dirbtinės taršos komponentais: pramonės dulkėmis, dūmais kuro degimo produktais (pramonės ir transporto) NOx, SO2, CO, CO2 … aerozoliais .Jie gali :

1. pažeisti netik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir plaučių audinį – sukelti plaučių dulkeligę (pulmokontozę), uždegiminius
procesus;

2. ryški ekologine žala – susidarę rūgštiniai lietūs keičia vandens telkinių ir dirvožemio pH, todėl kinta tiek augalų, tiek gyvūnų egzistavimo sąlygos;

3. gali patekti į mitybos grandines ir kauptis organizme, ilgainiui jį intoksikuoti;

4. sukelti nuodinguosius rūkus pramoniniuose miestuose fotocheminius rūkus (dėl transporto taršos ir saulės radiacijos sąveikos (kurie stipriai dirgina kvėpavimo organus. Tai mažina organizmo atsparumą.

Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas, kuris sudaro apie 65% viso oro už terštumo. Antroje vietoje yra pramonė – 20-25%, trečioje – energetika, sudaro 10-15% oro už terštumo.

Pagrindiniai atmosferos oro teršalai yra skirstomi į 5 grupes:

1. anglies monoksidas – smalkės

2. azoto oksidai

3. sieros oksidai

4. angliavandeniliai

5. dulkės

Visi šie teršalai sudaro 90% viso oro užteršimo.

Anglies monoksidas (CO) arba smalkės – tai bespalvės ir bekvapės dujos, kurios susidaro:Degimo metu, kuomet nepilnai sudega kuras, nes aplinkoje nepakankamai deguonies. Daugiausia tai būdinga transporto priemonėms.

CO2 + C ® 2CO

Esant labai aukštai temperatūrai (daugiau nei 1000°C) kai anglies dvideginis skyla. Šie atvejai yra dažni pramonėje.

2CO2 ® 2CO + O2

Anglies monoksido šaltiniai:

Transportas 63,8 %

Pramonė 9,6 %

Kietų atliekų nukenksminimas 7,8 %

Stacionarus kuro deginimas 1,9 %

Patekęs į atmosferą CO ilgai išlieka stabilus. CO įtaka sveikatai: patekęs į kraują (per plaučius) jungiasi su hemoglobinu ir sudaro labai patvarų junginį – karboksihemoglobiną. Tokiu atveju hemoglobinas negali atlikti savo funkcijos, t. y. pernešti deguonį į audinius, ko pasėkoje vystosi audinių hipoksija. CO galimybė susijungti su hemoglobinu yra 200 kartų didesnė nei O2, todėl net nedidelė jo koncentracija aplinkoje neigiamai veikia sveikatą ir gali būti pavojinga. Organizmo veiklos sutrikimai labiausia priklauso nuo karboksihemoglobino koncentracijos kraujyje. Gali būti pažeista centrinė nervų sistema, regėjimas, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos. Esant labai dideliai karboksihemoglobino koncentracijai kraujyje – koma ir net mirtis. Pavojingiausia padidėjusi CO koncentracija vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, ypač jei jie nerūko.

Azoto oksidai

NO – bespalvės, bekvapės dujos.

NO2 – raudonai rudos spalvos, nemalonaus kvapo dujos.

Pagrindiniai teršimo azoto oksidai šaltiniai:

Transportas 39,3 %

Stacionarus kuro deginimas 48,5 %

Kietų atmatų nukenksminimas 2,9 %

Pramonė 1,0 %

Lietuvoje azoto oksidais labiausiai užteršti didieji miestai – Kaunas, Vilnius, Klaipėda, taip pat Mažeikiai (dėl “Mažeikių naftos” ir šalia esančios cemento gamyklos). Azoto oksidų įtaka sveikatai: Dirgina kvėpavimo takų gleivinę, didelės koncentracijos sukelia gleivinės paburkimą ir edemą. Toksiškai veikia plaučius. Dirgina akių gleivinę.

Sieros oksidai .SO2 (sieros dioksidas) ir SO3 (sieros trioksidas) – bespalvės, turinčios specifinį kvapą dujos. Pagrindiniai taršos sieros oksidais šaltiniai:

Stacionarus kuro deginimas 73,5 %

Pramonė 22,0 %

Transportas 2,4 %

Kietų atmatų nukenksminimas 0,3 %

Lietuvoje didžiausias už terštumas sieros oksidais Elektrėnuose (Elektrėnų elektrinėje kaip kuras naudojamas mazutas, kuriame yra sieros). Sieros oksidų poveikis sveikatai priklauso nuo jų koncentracijos ore. Sieros oksidai dirgina sukelia refleksinį kosulį, kvėpavimo takų gleivinių paburkimą, dirgina akių gleivinę. Esant didelei koncentracijai pavojinga ir labai trumpalaikis poveikis. Jautresni sieros oksidų poveikiui – vaikai ir asmenys sergantys kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Angliavandeniliai . Pagrindiniai taršos angliavandeniliais šaltiniai:

Transportas

(ypač automobiliai benzininiais varikliais) 48,8 %

Pramonė 14,4 %

Stacionarus kuro deginimas 2,2 %

Poveikis sveikatai: Sukelia gleivinių (kvėpavimo takų ir akių) paburkimus. Esant didesnei angliavandenilių koncentracijai, per plaučius jie patenka į kraują ir neigiamai veikti centrinę nervų sistemą – sukelia motorinį slopinimą iki narkozės.

Dulkės. Ši grupė jungia įvairias chemines medžiagas. Pagrindiniai teršimo šaltiniai:

Pramonė

(Lietuvoj – cemento, stiklo pramonė) 26,5 %

Kuro deginimas

(daugiausia akmens anglis) 31,4 %

Poveikis sveikatai priklauso nuo dalelių dydžio ir cheminės sudėties. Mažesnės nei 5mm (0,000005m) dulkės gali patekti į plaučius. Didesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose. Jei dalelių sudėtyje yra švino, mangano, arseno arba fluoro, jos gali sukelti lėtinius apsinuodijimus. Dulkės, kurių sudėtyje yra silicio oksidų (Molio, smėlio, cemento, stiklo vatos ir kt.),o taip pat organinės ir metalų dulkės sukelia specifinius plaučių audinio susirgimus – pneumokonjozes.

Globalinės oro užterštumo problemos. Globaliniai ekologiniai pokyčiai pasaulyje prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje. Pagrindine šių pokyčių priežastimi laikomas miestų gigantų atsiradimas, kurie tapo dirvožemio, oro ir vandens teršėjais. Ekologinė krizė – tai ekosistemų normalios veiklos sutrikimas didelėse teritorijose.

Rūgštūs lietūs susidaro kuomet atmosferos ore yra didelė koncentracija sieros ir azoto oksidų, kurie lengvai jungiasi su vandeniu
susidaro rūgštys. Rūgštūs lietūs keičia dirvožemio ir įvairių vandens telkinių rūgštingumą. Dėl to kenčia augmenija ir gyvūnija. Norint neutralizuoti rūgščių lietų poveikį yra kalkinami dirvožemis ir ežerai.

Temperatūrinė inversija ir smogas Normaliomis sąlygomis kylant aukštyn atmosferos oro temperatūra mažėja. Esant temperatūrinei inversijai prie žemės paviršiaus oro temperatūra mažėja, o pakilus į kelių šimtų metrų aukštį yra pasiekiama inversinė zona, kurioje kylant aukštyn temperatūra didėja. Praėjus šią zoną ji vėl mažėja kylant aukštyn. Temperatūrinė inversija viena, kaip gamtos reiškinys nėra pavojinga, tačiau esant didelei oro taršai ši situacija gali būti pavojinga daugelio žmonių gyvybei. Viršutiniams atmosferos sluoksniams būdingas vertikalus oro masių judėjimas. Orų srautai atmosferos apatiniuose sluoksniuose juda horizontalia kryptimi.. Tokį judėjimą sąlygoja vėjo stiprumas ir kryptis. Jei vėjas yra pakankamai didelis, teršalai nesikaupia vienoje vietoje – jie yra išsklaidomi. Kalnuotose vietovėse arba didelėse daubose vėjo įtaka yra žymiai mažesnė. Todėl tokiose vietovėse teršalų pasiskirstymas priklauso nuo vertikalaus oro masių judėjimo. Atsiradusi temperatūros inversinė zona neleidžia maišyti apatiniams ir viršutiniams atmosferos sluoksniams. Tokiomis sąlygomis teršalai kaupiasi ir pasiekia labai didelę koncentraciją, atsiranda didelė ekologinė problema – smogas. Esant saulėtam orui ore esančius teršalus veikia ultravioletiniai spinduliai, ko pasėkoje įvyksta fotocheminės reakcijos, kurių metu susidaro daug toksiškesni junginiai. Šis reiškinys vadinamas fotocheminiu smogu. 1948 metais Pensilvanijoje Donora vietovėje dėl temperatūrinės inversijos ir smogo mirė 20 žmonių, 1952 metais Londone mirė 4000 žmonių. Jautriausi šioms ekologinėms problemoms yra vaikai ir asmenys sergantys kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Šiltnamio efektas Normaliomis sąlygomis dalis (2/3) iš saulės atsklidę infraraudonųjų spindulių (šilumos) yra sugeriami dirvožemyje, akmenyse, uolienose, o likusi dalis (1/3) atsispindi ir grįžta į kosmosą. Padidėjusi anglies dvideginio (CO2) koncentracija veikia kaip vienpusis skydas. Saulės spinduliai laisvai patenka į atmosferą, atsispindi nuo įvairių paviršių ir negalėdami praeiti pro didelės CO2 koncentracijos atmosferos sluoksnį lieka žemuosiuose atmosferos sluoksniuose. Šių reiškinių pasėkoje kyla oro temperatūra. Pastaruoju metu yra labai sumažėjęs sunaudojimas (daugiausia dėl miškų kirtimo, gaisrų, rūgščių lietų).

Aplinkos taršą galima veikti įvairiomis preimonėmis. Tarp jų galima išskirti :

1. Savanoriškos pagalbos programas – tai nagrąžinami indėliai trąšos kontrolės įerginiams , vartotojų pagalba rūšiojant atliekas ir pristatant jas į surinkimo vietas ;

2. Tiesioginę kontrolę ,kai atsakingi valstybės organai sistemingai kontroliuja aplinkos kokybę;

3. Taršos mokesčius arba kitas pinigines priemones bei baudas,kurios teršėjams finansiškai nenaudingos .Reikia dar paminėti ekologinį auklėjimą, kitas daugiau ar mažiau prisidedančias prie aplinkos taršos mažinimio priemones.

Kiekvinas iš paminėtų būdų yra savitas, tačiau tik visų jų panaudojomas kartu gali tapti efektyviausia aplinkos apsaugos priemone. Atskirai paimtos savanoriškos aplinkos apsaugos pramogos gali būti paruoštos gana greitai , tačiau jos yra silpnos ir sunkiai įgyvendinamos,nes praktiškai firmos ,dalyvaudamos šiose programose, išeikvoja daugiau lėšų negu gauna realios naudos, nebent pasireklamuoja. Tačiau jos gali būti tikrai vertingos ten, kur galima panaudoti kitų aplinkos apsaugos būdų.

Tiesioginė kontrolė yra pagrindinė aplinkos apsaugos priemonė JAV, Rusijoje daugumoje Europos valstybių, taip pat ir Lietuvoje. JAV Federalinė vyriausybė, pavyzdžiui per valstybinius ar regioninius aplinkos apsaugos organus pateikia oro ir vandens kokybės normas, kurių turi laikytios valstijos ir vienetiniai valdžios organai. Kai kuriuose valstijose , dideliuose miestuose , jei reikia,įvedami griežtesni automobilių išmetamųjų normų apribojimai, galiojantys tik jų ribose. Tiesioginės aplinkos ir visuomenės aktyviai kontroliuoja nustatytų bendrų teršimo normų ir kitų reikalavimų laikymosi.

Mokesčių sistema kaip aplinkos apsaugos būdas – pagrindinė ekonominio reguliavimo priemonė. Dauguma ekonomistų mano, kad negalima visiškai pasitikėti tiesiogine aplinkos kontrole ir daugeliu atvejų siūlo rementis mokesčiais bei baudomis,kurie visada veikia efektyviau ir ekonomiškiau. Svarbiausia dėl to, kad firmos leidžiama teršti kiek jos nori, tačiau visa tai jos privalo apmokėti pagal taip pat privalomi įrenginių taršos fiksavimo įrenginių parodymus. Tokiu būdu daugiau teršėjas išmeta teršalų, tuo daugiau jis turi mokėti : sumažinti mokesčius jis gali tik sumažindamas taršos apimyį. Mokestčiai veikia daug efektyviau ir patikimiau nei tiesioginė kontrolė,reikalaujanti iš kontyrolės tarnybų daugiau energijos ir entuziazmo, be to, tiesioginė kontrolė gali afektyvei veikti tada, kai įstatimai leidžia skirti dideles baudas, o dažnai padėtis susiklosto taip,kad dbaudos skiriamos tūkstantinės,o įmonių metinė apyvarta skaičiuojama dešimtimis mijonų….Bet mes per daug
į aplinkos apsaugos politikos problemas, o rinkos ekonomokos sąlygomis , kaip matavome, vis didesnę reikšmę įgauna ekonomoniai taršos reguliavmo metodai. Jų esama įvairių – svarbiausius padarysime aptarti.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2329 žodžiai iš 7236 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.