Elektroninė bankininkystė Lietuvos komerciniuose bankuose
5 (100%) 1 vote

Elektroninė bankininkystė Lietuvos komerciniuose bankuose

TURINYS

LENTELIŲ SĄRAŠAS.…………………………………………………………………………….3

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS……………………………………………………………………………..3

ĮVADAS …….4

1. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMOS SAMPRATA…………………5

1.1. Elektroninės bankininkystės apibrėžimas ………………………………………………………………………….5

1.2. Elektroninės bankininkystės nauda 7

1.3. Elektroninės bankininkystės trūkumai 8

1.4. Elektroninės bankininkystės sistemos technologijų saugumas ir rizika Lietuvoje 9

1.5. Teikiamų elektroninės bankininkystės paslaugų vartotojai 10

2. LIETUVOS BANKŲ TEIKIAMOS ELEKTRONINĖS PASLAUGOS 12

2.1. Mokėjimo kortelės 12

2.2. Mobilioji ir telefoninė bankininkystė 19

2.3. Internetinė bankininkystė 20

3. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS PASLAUGŲ IŠLAIDOS 24

IŠVADOS ……………….………………………………………………………………………….27

LITERATŪRA ………………………………………………………………………………………….28

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė Lietuvos bankų paslaugų internetu veiklos pradžia…………………………………………………….5

2 lentelė Kortelių skaičius ir apyvarta 2006 m. III ketv. (skaičius – laikotarpio pabaigoje)………….17

3 lentelė Operacijos kortelėmis 2006 m. III ketv…………………………………………………………………….18

4 lentelė Internetinės bankininkystės palaugų vartotojų skaičius per 2005 10 – 2006 10 ir pronozės 2007 01………………………………………………………………………………………………23

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. Elektroninės bankininkystės sistemos struktūra………………………………………………6

2 pav. Atsiskaitymo kortele už prekes ciklas ir operacijų atlikimo tvarka…………………………15

3 pav. Atsiskaitymo struktūra, naudojant kreditinę kortelę su magnetine juostele………………………16

4 pav. Mobiliosios bankininkystės operacijų lygiai…………………………………………………………………19

5 pav. Naudojimosi mobiliuoju banku schema……………………………………………………………………….20

6 pav. Elektroninio atsiskaitymo struktūra…………………………………………………………………………….22

ĮVADAS

Mūsų pasaulis vis sparčiau tampa elektroninis – el. mokykla, el. policija, el. muziejus, el. poliklinika. Informacinių ir komunikacinių technologijų plėtra iššaukė revoliucinius pokyčius ir tradiciškai konservatyviame bankų versle.

Komerciniai bankai – tai šalies finansų sistemos centras, sutelkiantis didžiausią dalį finansinių išteklių ir paskirstantis juos per kreditines ir investicines operacijas. Bankai tvarko šalies mokėjimų sistemą ir teikia įvairias paslaugas, susijusias su vertybiniais popieriais, valiutos keitimu, vertybių saugojimu, konsultacijų teikimu.

Bankai, naudodami informacijos technologijas, leidžia nustatyti būdus, kuriais gali būti vykdomos verslo operacijos, kartu užimdamos tarpinę padėtį tarp kliento ir banko. Šio proceso pasekmė – elektroninės bankininkystės sistemos (EBS) atsiradimas ir išplėtojimas.

Lietuvoje šiuo metu elektroninės bankininkystės sistemos pagalba suteikiama galimybė atlikti visas pagrindines banko operacijas. Lietuvos komercinių bankų pateikti duomenys rodo, kad elektroninės bankininkystės paslaugų vartotojų didėja. Kas ketvirtas, turintis prieigą prie interneto, bando naudotis elektroninėmis bankų paslaugomis.

Darbo objektas – elektroninė bankininkystė Lietuvos komerciniuose bankuose.

Darbo tikslas – išanalizuoti elektroninės bankininkystės paslaugas Lietuvos komerciniuose bankuose, jų plėtrą.

Darbo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:

1. išanalizuoti mokslinę finansinę – ekonominę literatūrą komercinių bankų elektroninės bankininkystės veiklos ir paslaugų srityje;

2. išanalizuoti elektroninės bankininkystės privalumus, trūkumus;

3. įvertinti elektroninės bankininkystės sistemos teikiamų finansinių paslaugų patikimumą ir riziką;

4. Lietuvos bankų teikiamos elektroninės paslaugos.

Darbą sudaro įvadas, 3 skyriai, išvados, literatūros sąrašas.

1. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMOS SAMPRATA

1.1. Elektroninės bankininkystės apibrėžimas

Didėjantys aukštesnės kokybės ir įvairesnių paslaugų poreikiai, išaugusi konkurencija, esami ir galimi paslaugų teikimo ir valdymo pranašumai lemia būtinybę ieškoti efektyvesnių būdų bankui dirbti ir tobulėti. Elektroninės komercijos populiarumas, sparti informacinių ir nuotolinių ryšių tech¬nologijų raida, įstatymų bazės kūrimas skatina vis daugiau bankų teikti atsiskaitymo per internetą paslaugas. Lietuvos bankuose elektronines paslaugas pradėtos teikti neseniai (2000 m.). Jos tobulėja, nuolat randasi naujų paslaugų, todėl dar nėra tiksliai apibrėžta elektroninės bankininkystės samprata.

1 lentelė

Lietuvos bankų paslaugų internetu veiklos pradžia

Bankas Sistema Veiklos pradžia

Hansabankas Hanza.net 2000 07 24

Medicinos
bankas IBS 2001 05 01

Parex bankas ibank 2001 11 29

Snoras ib.snoras 2000 04 13

Šiaulių bankas SB linija 2000 09 01

Ūkio bankas Eta bankas 2000 07 01

SEB Vilniaus bankas ebankas.seb 2000 09 01

DnB Nord bankas I-linija 2002 06 10

Šaltinis: LIETUVOS BANKO DUOMENYS

Elektroninės bankininkystės paslaugas 2000 m. vasarą pirmasis teikti pradėjo bankas „Hansabankas“. Nors „Snoras“ skelbia, kad dar tų pačių metų pavasarį buvo sukūręs savo sistemą „Snoras Online“, tačiau rimtesnių paslaugų teikimo kampanijų nebuvo vykdoma.

Pradinės „hanza.net“ sistemos galimybės buvo minimalistinės: vartotojas galėjo patikrinti banko sąskaitos likutį, gauti sąskaitos išrašus, daryti vietinius pavedimus. Bankas panaudojo „Hansabank“ įmonių grupėje sukurtą sprendimą, todėl Lietuvoje nauja tebuvo lokalizacija. Tai ir lėmė sistemos stabilumą.

„SEB Vilniaus banko“ sistema pradžioje veikė su trikdžiais.

Pasak W. Burr, „plėtodami elektroninę bankininkystę bankai siekia telekomunikacijų tinklais užmegzti ryšius su klientu ir sudaryti, valdyti bei kontroliuoti finansinius sandorius.“ (Levišauskaitė, Rakevičienė, 2004, p.95) Autorius neskiria elektroninės bankininkystės sudedamųjų dalių, tačiau tiksliai įvardija ją nuo tradicinės skiriantį bruožą – ryšių tarp banko ir kliento palaikymą elektroninėmis priemonėmis.

H. Karjaluoto elektroninę bankininkystę taip pat apibrėžia kaip bankų paslaugų teikimą elektroninėmis priemonėmis: internetu, telefonu, mobiliuoju telefonu ar skaitmenine televizija.

H. Karjaluoto skiria tokias elektroninės bankininkystės dalis:

• kompiuterinė bankininkystė (į kliento kompiuterį instaliuojama speciali programinė įranga kurią platina bankas, tokiu būdu su klientas su banku susisiekia per modemą);

• internetinė bankininkystė (su banku susisiekiama internetu);

• valdomas tinklas (bankas teikia elektronines paslaugas naudodamasis interneto paslaugomis, kurias teikia trečioji šalis);

• televizinė bankininkystė (naudojantis palydovine televizijos antena ar kabeliu, kliento televizoriaus ekrane pateikiama informacija apie sąskaitą);

• telefoninė bankininkystė (klientas su banku susisiekia telefonu, norėdamas gauti informaciją, jis turi nurodyti asmens tapatybės numerį ir slaptažodį);

• mobilioji bankininkystė (su banku susisiekiama teksto žinutėmis – SMS – arba internetu – naudojantis bevielio ryšio programų protokolu (BRPP), didelio greičio trečiosios kartos mobiliuoju ryšiu). (Levišauskaitė, Rakevičienė, 2004, p.95).

1 pav. Elektroninės bankininkystės sistemos struktūra

Šaltinis: VAŠKELAITIS, V. (2001) Piniginiai atsiskaitymai – teorija ir praktika, p. 405.

Lietuvos bankai klientams teikia kompiuterinės, internetinės, mobiliosios bei telefoninės bankininkystės paslaugas. Jos nuolat tobulinamos ir siekiama padidinti jų įvairovę. Elektroninės paslaugos neapima vien grynųjų pinigų išmokėjimo. Šiuo metu Lietuvos bankai siekia sukurti daugiakanalę sistemą, kad galėtų geriau tenkinti vartotojų poreikius. Pagrindinis sistemos strategijos tikslas – kuo geriau pasiekti ir matyti savo klientus bei jų poreikius, kad ir kokius susisiekimo kanalus jie naudotų :

• Internetą;

• Bankomatą;

• Laidinį telefoną;

• Mobilųjį ryšį.

EBS pasitelkusiems klientams Lietuvos bankai įvedė naujas galimybes, iš kurių pagrindinės – komunalinių paslaugų apmokėjimas ir sutarčių sudarymas su banku per internetą. 2001 metais įdiegtas virtualus mokėjimų terminalas internetinėje prekyvietėje “Mugė”, kuris leidžia atsiskaityti kreditinėmis mokėjimo kortelėmis.

1.2. Elektroninės bankininkystės nauda

Elektroninės bankininkystės sistema gali viską, ką ir tradicinė bankininkystė, tačiau elektroninė bankininkystė turi ir savo privalumų prieš tradicinę:

• nereikia mokėti metinio, mėnesinio ar abonementinio mokesčio;

• nereikia mokėti papildomo mokesčio susimokant už komunalines paslaugas;

• nereikia jokios specialios įrangos, banko operacijas galima atlikti visur, kur yra internetas;

• galima gauti visą informaciją apie sąskaitos būklę už norimą laikotarpį;

• galima atlikti visus vietinius ir tarptautinius pavedimus;

• galima sudaryti indėlių sutartis;

• galima nustatyti periodinius mokėjimus;

• galima konvertuoti valiutą;

• galima internetu apmokėti už paslaugas ir prekes;

• galima nusiųsti bankui pranešimus ir klausimus;

• SMS žinutėmis gauti informaciją apie sąskaitų būklę, jų pokytį.

B. Orr kaip elektroninės bankininkystės privalumą nurodo lėšų taupymą. Į tai atkreipia dėmesį ir T. Robinson : kuo daugiau paslaugų bankas teikia elektroniniu būdu, tuo daugiau sutaupo. Be to elektroninės bankininkystės paslaugomis patogiau, nei teikiamomis tradicinio banko – su banku galima susisiekti mobiliuoju telefonu, internetu, būnant darbe, namie ar kitoje vietoje. Todėl bankai įgyja daugiau klientų, rinkai siūloma daugiau produktų ir paslaugų. T. Robinson nuomone, teikdamas paslaugas elektroninėmis priemonėmis, bankas gali pagerinti savo konkurencinę padėtį. (Levišauskaitė, Rakevičienė, 2004, p.95)

Bankai suinteresuoti, kad kuo daugiau finansinių operacijų būtų atliekama virtualioje erdvėje dar ir dėl to, kad tai leidžia kvalifikuotiems banko specialistams daugiau
skirti klientų konsultavimui. (Dževeckytė, 2004)

Elektroninės bankininkystės privalumai lemia banko klientų daugėjimą ir veiklos sąnaudų mažėjimą. Elektroninėmis paslaugomis patogu naudotis, banko operacijos mažiau kainuoja. Tačiau plėtojant šią veiklos sritį, kyla ir tam tikrų problemų. Bankai, elektroninę bankininkystę laikantys viena iš rinkų plėtimo, naujų klientų paieškos priemonių, turi žinoti ne tik apie jos teikiamą naudą, bet ir apie trūkumus bei kylančius pavojus.

1.3. Elektroninės bankininkystės trūkumai

Kiekvienas bankas stengiasi, kad jo elektroninės bankininkystės sistema turėtų kuo mažiau trūkumų. Tobulina informacinę bazę, siekia užtikrinti elektroninėmis priemonėmis teikiamų paslaugų saugumą, patikimumą bei prieinamumą. Siekiant patobulinti elektroninės bankininkystės sistemą ypač svarbu suvokti, kokie yra jos trūkumai ir kokią grėsmę jie kelia bankui bei klientui.

B. Orr nuomone, teikti elektronines paslaugas trukdo tai, kad rinkodarai ir naujoms technologijoms diegti reikia didelių pradinių investicijų. Taip pat reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų, ypač vadovų, informacinių sistemų ir rinkodaros specialistų, jiems turi būti mokami dideli atlyginimai. C. Nehmzov teigimu, seniai veikiančiam bankui, nusprendusiam papildomai teikti paslaugas internetu, technologijos gali kainuoti daug daugiau nei pradedančiam veiklą internetiniam bankui. Tačiau neteikdamas tokių paslaugų bankas rizikuoja prarasti turimus klientus. Manfred Schwaiger ir Locarek-Junge (1998) pabrėžia, kad daug lėšų turi būti skiriama klientų poreikiams bei nuomonei apie teikimas paslaugas tirti. Elektroninio bendravimo strategija, grindžiama klientų poreikių ir nuomonės tyrimų rezultatais, leidžia išlaikyti esamus ir pritraukti naujų klientų. Richard Weston nuomone, kad ir koks patrauklus ir informatyvus būtų banko internetinis tinklapis, jį surasti turi pats vartotojas. Todėl daug lėšų ir dėmesio reikia skirti rinkodarai. Tik taip galima pasiekti masto ekonomiją. (Levišauskaitė, Rakevičienė, 2004, 96 p.)

Diskutuojant apie elektroninės bankininkystės trūkumus, dažnai svarstomas saugumo klausimas. Grėsmę saugumui kelia įvairūs dalykai. Pavyzdžiui, į banko informacines sistemas gali įsibrauti nusikaltėliai, jie gali pakeisti duomenis ir pasisavinti sąskaitų savininkų lėšas. Vaškelaitis (2001) pabrėžia, kad įsilaužėliams sugadinus duomenų bazes, bankas gali prarasti nemažai klientų, o bazėms atkurti patiriamos didelės išlaidos. Neretai pasitaiko ir mokamųjų kortelių klastojimo, vagysčių, nesankcionuoto naudojimo atvejų. Duomenų bazėms gali pakenkti įvairūs elektroniniais kanalais plintantys virusai. Be to, pasitaiko banko darbuotojų sukčiavimo ar bendradarbiavimo su nusikaltėliais atvejų. Steven Furnel ir Titis Karweni (1999) nuomone, įgyti klientų pasitikėjimą elektroninėmis priemonėmis teikiamų paslaugų saugumu ir informacijos konfidencialumu yra vienas iš didžiausių elektroninei bankininkystei kylančių uždavinių. Tik įtikinus klientus, kad elektroninės bankininkystės paslaugos yra saugios, jie parodo norą šiomis paslaugomis naudotis. (Levišauskaitė, Rakevičienė, 2004, 97 p.)

Bankai siekia kiek įmanoma sumažinti elektroninės bankininkystės sistemos riziką. Todėl svarbu išsiaiškinti, su kokių rūšių rizika susiduria bankai plėtodami elektronines paslaugas ir kaip šią riziką valdyti.

1.4. Elektroninės bankininkystės sistemos technologijų saugumas ir rizika Lietuvoje

Saugumas interneto bankininkystėje užtikrinamas įvairiomis technologijomis, duomenų šifravimais. Dažnai yra naudojamas pripažintas SSL 3.0 standarto duomenų šifravimo protokolas. Daugelis bankų naudojasi „Verisign“ patvirtinta technologija, kuri gali šifruoti internetu perduodamus duomenis 128 bitų ilgio raktu.

Tačiau naudojamos ir kitokios, ne tik technologijomis pagrįstos saugumo priemonės. Kiekvienas klientas, derindamas interneto bankininkystės paslaugų sutartį su banku, pasirenka jam priimtiną ir patogią bendradarbiavimo bei apsaugos sistemą.

Bankai savo klientams gali pateikti didelį skaičių slaptažodžių, kurie kiekvieno prisijungimo metu yra keičiami. Slaptažodžius šiuo atveju žino tik asmuo, turintis pirmojo parašo teisę, arba jo įgaliotas kitas asmuo. Sutartyje taip pat galima numatyti banko darbuotojų patvirtinimo reikalavimą: banko darbuotojai stebės visus atliekamus pervedimus ir reikalaus telefonu patvirtinti veiksmus.

Vartotojai yra skatinami dažnai keisti savo asmeninius slaptažodžius, kad užtikrintų maksimalų saugumą. Jei to nepakanka, įmonės gali reikalauti apriboti priėjimą tik iš įmonės tinklo pagal tam tikrą tinklo kompiuterių identifikacinę sistemą. Labai paplitęs yra elektroninis slaptažodžių generatorius. Pagal specialų algoritmą kiekvieną kartą šis generatorius sudaro skirtingą ir saugų slaptažodį.

Tačiau, nepaisant visų minėtų apsaugos priemonių, visuomet išlieka rizika. Tereikia retkarčiais peržvelgti garsiausių interneto leidinių antraštes elektroninės komercijos srityse ir nesunkiai suprasime, kad nepažeidžiamos sistemos, pagrįstos internetu, nėra. Tačiau dažnai Lietuvos įmonės nėra tokios strateginės svarbos objektai, kad interneto įsilaužėliai stengtųsi padaryti žalos.

Visuomet išlieka ir virusų grėsmė, tačiau tai
liečia ne tik interneto bankininkystę, bet ir visų įmonių kompiuterines sistemas, prie kurių dažnai yra prijungiami ir buhalterijos kompiuteriai. Norėdamos visiškai apsisaugoti nuo išorinių įsilaužimų, įmonės pačios kuria fizinius tinklus, jungia savo padalinius, taiko specialius apsaugos metodus.

Taigi, belieka skatinti įmonių vadovus labiau susirūpinti kompiuterinių sistemų apsauga ir jų priežiūra. Buhalterijos kompiuteriai, kuriuose saugomi svarbūs duomenys, kartais yra išvis atjungiami nuo tinklo, o paliekamas vienas ar keli kompiuteriai, skirti interneto bankininkystei.

2003 m. gruodžio 17 d. trys didieji Lietuvos komerciniai bankai – Hansabankas, SEB Vilniaus bankas, DnB Nord bankas paskelbė pradedantys iniciatyvą už saugią elektroninę bankininkystę. Bankai susitarė daugiau dėmesio skirti visuomenės informavimui apie tai, kaip išvengti galimų elektroninių nusikaltimų. Ypač svarbu, kad rūpinantis elektroninės bankininkystės saugumu bankai apjungia jėgas, tai kartu vyksta ir komercinių bankų bendradarbiavimas,o ne tik konkurencija.

Didieji Lietuvos komerciniai bankai yra įdiegę pažangiausias saugumo technologijas, todėl manoma, kad negalėdami jų įveikti, elektroniniai nusikaltėliai gali bandyti pasinaudoti labiau pažeidžiama grandimi – klientų patiklumu, kaip tai buvo daroma kai kuriose užsienio šalyse – t.y., bandyti išvilioti prisijungimo slaptažodžius ir kodus iš elementarių duomenų saugojimo instrukcijų nesilaikančių žmonių. Pasinaudoję iš savininkų gautais duomenimis, nusikaltėliai vėliau netrukdomai gali vadyti svetimas sąskaitas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2203 žodžiai iš 7201 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.