Elektroninė komercija
5 (100%) 1 vote

Elektroninė komercija



Elektroninė komercija

Tais laikais, kai žodis “tinklas” dažniausiai reiškė įnagį, kuriuo žvejai gaudo žuvis, o parduotuvės adresas dažniausiai būdavo nurodomas taip: “raudonų plytų namas už kito kampo prie didelės liepos”, niekas nė sapnuote nesapnavo, kad netrukus tikram komersantui ar komivojažeriui gali tekti mokytis visokių keistų santrumpų: “url”, “html” ir panašių. Žodis “interaktyvumas” tais laikais reiškė intensyvų flirtą su priešingos lyties atstovu, žodis “protokolas” – tai, ką teisėtvarkos pareigūnas surašo mums ką nors padarius ne taip.

Tie neatmenami laikai buvo visai neseniai. Dėl interneto atsiradimo datos kol kas vis nesutariama, bet nemaža pasaulio dalis 1999 metais šventė pasaulinio kompiuterio tinklo dešimtąjį gimtadienį. Per dešimtį metų visuotinis informacijos tinklas sugebėjo pasaulio ekonomikoje padaryti perversmą, reikšme civilizacijos raidoje prilygstantį ugnies, rato ar garo mašinos atradimui.

Sukurtas kaip akademinio elito bendravimo priemonė, internetas greitai buvo pastebėtas veiklių verslininkų. Ir štai jau kalbame apie e-prekybą, e-verslą, e-pinigus, e-vyriausybes, o virš Lietuvos kartkartėmis bando pūstelėti e-vėjai.

Kad ir koks iš principo nesudėtingas dalykas yra e-komercija, visada pravartu prisiminti, kad stalus geriausiai gamina profesionalūs staliai, o dantis geriausiai taiso profesionalūs stomatologai. Tad jeigu sumanėte diegti savo versle e-komercijos elementus, patarimo ir pagalbos kreipkitės į informacinių technologijų profesionalus.

Įvadas į elektroninę komerciją

E-komercijai, kaip ir kiekvienai kitai, reikia iš esmės keturių dalykų: pirkėjo (Jono, “Toyotos”, “Microsofto”), pardavėjo (Petro, “Boscho”, “Intel”), jų susitikimo vietos (turgaus, supermarketo, universalaus interneto adreso) ir visuotinio mainų ekvivalento (dramblio kaulų, kriauklių, metalo gabaliukų) tai yra, pinigų.

E-komercija ir e-verslas – neseniai į apyvartą patekę terminai. Kasdien girdime pasakojimus apie interneto kompanijų sėkmę.

E-komercija apima visas santykių, susijusių su tarptautinių ir nacionalinių sandorių sudarymu elektroniniu būdu, rūšis: pirkimą, pardavimą, tiekimą, užsakymus, reklamą, konsultavimą, įvairius susitarimus bei dalykinio bendradarbiavimo formas.

Internete perkama ir parduodama viskas:

– produktai: kompiuteriai, kompiuterinės programos, drabužiai, knygos, garso ir vaizdo įrašai, maistas, gėrimai, sporto prekės, mobilieji telefonai, parfumerija ir visa kita, ką tik galima įsivaizduoti.

– pramogos: žaidimai, loterijos ir t.t.

– paslaugos: kelionės, prekybos vietos internete, reklama, skelbimai, darbo paieška ir pasiūla ir t.t.

E-komercija yra pasaulinis reiškinys. Jos infrastruktūra kuriama, atsižvelgiant į konkurenciją ir jos palaikymą, privačias investicijas, valstybines ir tarptautines skatinimo programas, atvirą ir pigų priėjimą prie interneto.

Visame pasaulyje ir kiekvienoje atskiroje įmonėje e-komercija vystoma etapiškai:

1) savo svetainės sukūrimas ir informacijos apie save patalpinimas joje,

2) aktyvus ir pasyvus komunikavimas (informacijos pastovus atnaujinimas, atsakymai į dažniausiai kylančius klausimus, svetainės lankytojų skaičiaus patikrinimas ir t.t.),

3) visos veiklos operacijų perkėlimas į internetą: pirkimas, pardavimas, užsakymas, reklama, klientų aptarnavimas, konsultavimas, tiekimo grandžių valdymas ir t.t.

E-komercijos rūšys:

– elektroninės parduotuvės;

– elektroniniai skelbimai;

– elektroniniai aukcionai;

– elektroninė bankininkystė;

– elektroninis tarpininkavimas.

E-parduotuvės yra realių parduotuvių analogai, kur galima pamatyti prekes, gauti jų išsamų aprašymą Prekės tokiose parduotuvėse yra tarsi išdėliotos „vitrinoje”. Norint tokiose parduotuvėse nusipirkti prekes, tereikia užpildyti pirkėjo registracijos ir pirkimo anketą bei atsiskaityti mokėjimo kortele.

Elektroniniai skelbimai yra panašūs į skelbimus spaudoje. Čia taip pat skelbiama, kas perkama, parduodama ar keičiama, nurodant svarbiausius produkto parametrus, kainą bei būdą, kaip galima susirasti pirkėją ar pardavėją

Elektroninių aukcionų principas yra toks: pardavėjai, norintys parduoti elektroniniame aukcione, moka įmonei, skelbiančiai elektroninį aukcioną, mokestį už prekės paskelbimą aukciono rubrikoje, taip pat nedidelį procentą nuo galutinės prekės kainos. Potencialūs pirkėjai naršo po rubriką ir siūlo savo kainą patikusiai prekei, aišku, didesnę už kito siūlytojo. Jeigu pirkėjas pasiūlė kainą ir ji priimama, tai pirkėjas prekę turi nusipirkti

Elektroninė bankininkystė yra moderni, patogi ir patikima, anot bankų atstovų, klientų banko sąskaitų tvarkymo sistema, leidžianti gauti informaciją ir atlikti operacijas iš savo darbo vietos. Tačiau šia paslauga gali naudotis ne kiekvienas, nors ir turintis ryšį su internetu. Tai yra programa, instaliuojama už atskirą mokestį kiekvieno pageidaujančio kliento asmeniniame kompiuteryje. Šiuo metu yra aktyviai kuriama ir jau kai kur naudojama klientų aptarnavimo sistema, veikianti per internetą.

Kaip ir tradicinei komercijai, taip ir elektroninei komercijai būtina infrastruktūra, kuri palengvintų pirkėjų ir pardavėjų sąveiką. Ši infrastruktūra dar
vadinama e-komercijos architektūra, kuri susideda iš keturių pagrindinių dalių:

§ tinklo paslaugų teikėjų (pvz. prieiga prie interneto);

§ techninės įrangos (pvz. asmeniniai kompiuteriai, serveriai, ir t.t.);

§ programinės įrangos (elektroninio verslo sprendimai ir t.t.)

§ paslaugų ( pvz. elektroniniai atsiskaitymai, autentiškumas, sertifikavimas, tinklo diagnostika).

E- komercija yra gerai nes:

– greitai ir tiksliai bendraujama su darbuotojais, klientais, partneriais, investuotojais;

– didesnis prekių ir paslaugų pasirinkimas;

– mažesnės kainos;

– produktus ir paslaugas galima prisitaikyti sau;

– taupomi ištekliai;

– mažinami kaštai;

– patogesnis ir efektyvesnis pirkėjų aptarnavimas;

– patogesnė pervežimų ir tiekimo sistema;

– tobulinama įmonės informacijos sistema;

– atsiveria naujos verslo galimybės.

E- komercijos trūkumai:

– sprendimai ir sistemos ne visada suderinamos. Įmonės kuria ir diegia savas e-komercijos sistemas ir produktus. Tai reikalauja įvairių standartų ir modelių, palaikančių šias e-komercijos sistemas ir jų sąsajų su organizacijų informacijos sistemomis. Be to sistemos turi sugebėti aptarnauti klientus.

– nauji sprendimai ne visada suderinami su jau esančiomis sistemomis. Įmonės nenori nutraukti savo eksploatuojamų sistemų vartojimo ir naudoti visai naujas e-komercijos sistemas.

– projektavimas ir vystymas kainuoja. Reikia atsižvelgti ne tik į projektavimui ir vystymui skirtas lėšas, bet ir į tolesnio sistemų palaikymo ir vystymo kaštus.

– reikia palaikyti elektroninių duomenų mainų standartą. Naujosios e-komercijos sistemos turi palaikyti standartą, kuris yra naudojamas saugiam verslo ir finansinių duomenų apsikeitimui tarp verslo partnerių.

– ne visada patogu priimti apmokėjimus. Daugybė apmokėjimo standartų apsunkina e- komercijos sistemų projektavimą.

Kai kalbama apie elektroninį verslą internete, visos įmonės yra skirstomos į tris grupes, angliškai vadinamas “bricks and mortar” (plytos ir skiedinys), “clicks and mortar” (klaptelėjimai ir skiedinys) bei “dot-coms”(taškas ir com). Pirmasis pavadinimas skirtas kompanijoms, tradiciniu būdu plėtojančioms savo verslą, antrasis apibūdina kompanijas, kurios derina sandorius atliekamas internete su fiziniu prekių judėjimu. Tikrasis interneto verslas neturi kitų namų išskyrus kibernetinę erdvę. Tokios įmonės vadinamos “dot-coms”.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1037 žodžiai iš 3349 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.