VILNIAUS UNIVERSITETAS
KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS
INFORMATIKOS KATEDRA
Elektroninės komercijos apžvalga
(atsiskaitymo metodai)
REFERATAS
Įžanga
1998m. rugsėjo 3d. Airijos sostinėje Dubline įvyko unikalus tarpvalstybinio komunikato aktas, kuriame dalyvavo JAV prezidentas Billas Clintonas ir Airijos premjeras Bertie Ahernas. Priešingai nei kiti JAV prezidento pasirašyti aktai, šis turės simbolinę reikšmę elektroninės komercijos istorijoje, kadangi minėtasis dokumentas Dubline buvo pasirašytas elektroniniu būdu – naudojant “Smart Card” korteles su specialiu elektroniu kodu. Abu šalių vadovai turėjo įdėti korteles su specialiai jose išsaugotu elektroniniu kodu. Abu šalių vadovai turėjo įdėti korteles į specialų skaitytuvą ir surinkti slaptą kodą. Šitaip buvo sugeneruotas ir elektroninėje “Smart Card” kortelėje išsaugotas dokumento parašas. Pati kortelė buvo pridėta prie komunikato teksto.
Daug valdžios atstovų, verslininkų ir šiaip privačių asmenų visame pasaulyje dabar jau supranta, kad panašią technologiją galima naudoti ne tik pasirašant sutartis, bet ir gerokai paprastesniuose dalykuose: atsiskaitant už prekes, pervedant pinigus į sąskaitas, atliekant užsakymus – trumpai tariant, viskam kas susiję su elektronine komercija.
Elektroninė komercija ”Internete”
Kol kas didžioji dalis “Interneto” prekybos atsiskaitymų atliekama nurašant lėšas iš kredito kortelių. Tam naudojamos paprastos HTML formos su SSL šifravimu. Žinoma užsakovas turi teisę pareikaluti popierinės sąskaitos už paslaugą ar prekę – bent jau kol kas.
SET (Secure Electronic Transactions) protokolas taip pat pajudėjo iš mirties taško. Šis protokolas, remiamas tokių žinomų firmų, kaip “Visa Internacional” ir “MasterCard”, pumpuoja energiją iš nemažiau žinomų technologijos banginių: IBM, “Microsoft”, “Hewlett-Packard”.
SET užtikrina autentifikuotą atsiskaitymų sistemą, įtraukiančią pirkėją, pardavėją, abiejų šalių bankus ir sertifikatų laidavimo centrą, suteikianti visoms likusioms pusėms saugius SET pasus. Nepaisant sistemos sudėtingumo, ji yra siūloma kaip vienintelė išbandyta technologija, kuri būtų saugesnė net už tiesioginius, nekompiuterinius atsikaitymus, nes pardavėjas niekada netgi nesužino pirkėjo kredito kortelės numerio, todėl negali juo piktnaudžiauti. Paskutinė programos “Microsoft Wallet” versija, kuri jau yra įtraukta į “Microsoft Internet Explorer 5.0”, palaiko SET standartą kliento “piniginėms” ir todėl yra tinkama naudoti SET atitinkančiuose sistemose tokiose kaip “CyberCash” ar “PaymentNet”. Daug JAV kompanijų vadovų mano, kad elektroniniai atsiskaitymai pakeis jų verslo pobūdį. Europoje taip pat jaučiamas susidomėjimas šia tema ir žadama ryškesnė augimo kreivė. Nepriklausomai nuo to, ar mes čia, Lietuvoje, laikome save europiečiais, ar ne, elektroninių mokėjimų “Internete” era jau išaušo. Daugelis analitikų laukia “Interneto” komercijos “sprogimo” ir prognozuoja, kad 2002 metais jos apimtis turėtų išaugti iki 350 mlrd. JAV dolerių. Elektroninę komerciją galime apibrėžti kaip komercinius ryšius per nuotolį tarp partnerių, kurie perka ir parduoda prekes ar paslaugas, naudodamiesi kompiuteriais ir kompiuterių tinklų įranga. Toks elektroninis sandėris turi visas įprastiniam sandėriui būdingas fazes: sandėris turi būti sudarytas ir patvirtintas, prekės pristatytos ir už jas užmokėta.
Kaip ir įprastiniam, taip ir elektroniniame sandėryje dalyvauja dvi pusės – pirkėjas ir pardavėjas. Kadangi elektroniniame sandėryje mokėjimas grynais pinigais neįmanomas, čia visada dalyvauja ir trečia pusė, užtikrinanti pinigų judėjimą, – bankas. Patikimų mokėjimų per “Internetą” mechanizmų trūkumas dabar yra viena pagrindinių priežasčių stabdančių elektroninės komercijos plitimą.
Bankų vaidmuo elektroniniams atsikaitymams.
Šiandien dauguma bankų puikiai suvokia, kad “Internetas” yra strateginė kryptis bankų veiklos plėtroje. Ir pirkėjai ir pardavėjai laukia banko kaip patikimo elektroninių mokėjimų transakcijų tiekėjo paslaugų. Beje, laukiamas spartus elektroninių mokėjimo būdų ir elektroninės bankininkystės plitimas bankams gali turėti gana netikėta efektą – klientui darosi nebesvarbu kur yra jo bankas – gimtajame mieste ar kitame pasaulio krašte. Viena iš pagrindinių priežasčių, stabdančių bankinių sistemų plitimą yra nusistovėjusių elektroninės komercijos standartų bei protokolų trūkumas. Federalinė JAV valdžia visiškai neseniai sutiko, kad “Interneto” korporacija „E*Trade“ nusipirktų kompaniją „Telebank Financial Group“. „E*Trade“ jau ilgą laiką yra fondinės prekybos “Internete” lyderė. Jos vardas dažniausiai siejamas su nauju fondinės prekybos modeliu, kuris suformavo konkretų fondinės rinkos įvaizdį amerikiečių akyse.
„E*Trade“ įsigijus bankinę organizaciją, bus sukurtas pirmasis virtualusis finansinis konsorciumas. Konsorciumo svetainėje, nepasirašydami popierinių sutarčių, klientai galės dalyvauti fondinėje prekyboje, apmokėti sąskaitas ir kreditus, analizuoti savo finansinę padėtį. Bankinės industrijos ekspertai atkreipė dėmesį į tai, jog virtualus bankas neturės išlaidų, kurios būdingos įprastoms
bankinėms įstaigoms. Tai, be abejo, lems kreditinių ir depozitinių įnašų lygį.
Atsiskaitymo būdai ir modeliai
Jau realiai veikiančią kompleksinę sistemą siūlo Prancūzijos kompanijos “Bull” ir “GlobeID”. Sistemoje puikiai dera “Bull” sprendimai saugių finansinių transakcijų srityje ir “GlobeID” patyrimas bankinėse sistemose. “GlobeID Bankinking” – tai patikrintas sprendimas, leidžiantis bankams ir finansinėms institucijoms siūlyti modernias elektroninės komercijos paslaugas. Atvira sistemos architektūra naudoja esamus ir galės naudoti planuojamus diegti mokėjimų ir saugumo protokolus: ISO 8583, SSL, SET, OFX, S-MIME, PGP ir kt. “GlobeID Bankinking” – modulinė sistema, sukurta naudojant atviros programinės magistralės architektūrą puikiai integruojama į esamas bankines sistemas. “GlobeID Bankinking” susideda iš pagrindinio modulio (Middle-Office Sollution – MOS) ir penkių papildomų modulių: mokėjimų per “Internetą” valdymo (Internet Payment Handler – IPH), virtualios “Intereto” piniginės (Internet Virtual Cash – IVC), namų bankininkystės valdymo (Home Banking Handler – HBH), elektroninio finansinių duomenų apsikeitimo (Financial Electronic Data Interchange- FEDI) ir valiutų keitimo (Foreigh Exchange – FEX).