Elektroninės komercijos formos elektroninės atsiskaitymo sistemos struktūra
5 (100%) 1 vote

Elektroninės komercijos formos elektroninės atsiskaitymo sistemos struktūra

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

1. Elektroninės komercijos formos 4

1.1 Elektroninė parduotuvė 4

1.2 Elektoninė birža 4

1.3 Elektroninis aukcionas 5

2. Elektroninės atsiskaitymo sistemos struktūra 5

2.1 Mokamosios kortelės 6

2.2 Elektoniniai čekiai 8

2.3 Elektroniniai pinigai 9

2.4 Skaitmeniniai pinigai 9

Išvados 11

Naudota literatūra 12

Įvadas

Elektroninės komercijos sąvoka yra palyginti nauja, tesiekia keliolika metų. Manoma, kad internetas, anksčiau buvęs tik JAV karinėms struktūroms ir aukštosioms švietimo įstaigoms prieinama priemonė, tik praeito šimtmečio paskutiniais metais susilaukė savo klestėjimo laikų. Elektroninės prekybos būdas, kurio pagrindas yra internetas, dar naujesnis. Komercija internetu pradėta plėtoti palyginti neseniai, tačiau žmonėms visame pasaulyje ji jau tapo įprastu reiškiniu. Internautai renkasi internetą kelionių, draudimo, informacinėms ir kitoms paslaugoms ir pirkdami drabužius, knygas, kompiuterių programines naudmenas bei kitas prekes todėl, kad tai yra patogus ir gan greitas pirkimo būdas. (L. Sodžiūtė, V. Sūdžius. 2003). Darbe bandysiu trumpai išanalizuoti kokios yra El-komercijos formos, tai yra elektroninė parduotuvė, elektroninė birža, elektroninis aukcionas. Išanalizuosiu elektroninės atsiskaitymo sistemos struktūrą.1. Elektroninės komercijos formos

1.1 Elektroninė parduotuvė

Virtuali parduotuvė – tai išplėstas prekių ir paslaugų pateikimas internete, sukuriant Web- tarnybinę stotį, skirtą prekėms ir paslaugoms parduoti kitiems interneto vartotojams. (L. Sodžiūtė, V. Sūdžius. 2003.)

Tradicinės prekybos perkėlimas į interneto tinklą daro ją lankstesnę, nes elektroninė prekyba, operuodama kompiuterių tinklų skaitmeninę informaciją, palengvina žmonių bendradarbiavimą. Prekės pirkėjas yra interneto vartotojas. Jis įėjęs į pardavėjo internetinę svetainę savo kompiuteryje peržiūri prekių asortimentą. Sudominusias prekes internautas gali atsidaryti skirtinguose naršyklės languose ir taip juos lyginti. Papildomos informacijos interneto vartotojas gali gauti telefonu arba kompiuteriu. Visas šis procesas vyksta potencialiam pirkėjui sėdint namuose, o pardavėjui neišeinant iš parduotuvės.

Pasirinkęs reikiamą prekę, pirkėjas pereina į kitą tarnybinės stoties tinklapį ir ją užsisako. Užsakymas elektroniniu paštu išsiunčiamas virtualios parduotuvės direktoriui, kuris patvirtinęs šį užsakymą perduoda jį realizacijos skyriui. Šis patikrines kliento mokumą bei atsargų kiekį sandėlyje rezervuoja prekę ir išsiunčia ją pirkėjui. Gavęs prekę užsakovas apmoka sąskaita bet kuria elektronine atsiskaitymo forma. (L. Sodžiūtė, V. Sūdžius. 2003.)

1.2 Elektoninė birža

Elektroninė birža pasaulyje tampa vis poluleresnė. Vis daugiau investuotojų teikia pirmenybę interaktyviam prekybos vertybiniais popieriais metodui, kuris leidžia gauti rinkos informaciją per realų laiką ir siųsti savo brokeriui vertybinių popierių pardavimo arba pirkimo užsakymus naudojantis kompiuteriu, o ne telefonu.

Elektroninės biržos patrauklios visų pirma tuo, jog padeda sutaupyti daug lėšų ir laiko. Elektroninėse biržose galima vienu metu varžytis su tūkstančiais tiekėjų. Ankščiau tai buvo neįmanoma.

Analitikai mano, kad ateityje elektoninės biržos pasižymės šiais būdingais bruožais:

1. Didele pirkimų ir pardavimų apyvarta

2. Pramonės parama

3. Integruota pasiūla

1.3 Elektroninis aukcionas

Elektroninis aukcionas – pasikartojantis procesas, kai panaudojamas elektroninis prietaisas naujoms kainoms pateikti, sumažinti ir/arba paskelbti tam tikrų pasiūlymų elementų naujas vertes, kuris įvyksta po pradinio išsamaus pasiūlymų įvertinimo ir leidžia jas klasifikuoti taikant automatinius vertinimo metodus.

Elektroniniai aukcionai siūlo labai platų prekių pasirinkimą, pradedant kolekcionuojamomis prekėmis ir baigiant bendresne produkcija, pzvyzdžiui, nekilnojamuoju turtu, bilietais kompiuteriais.

Kiekvienas elektroninis aukcionas turi informacinį tinklapį, leidžiantį potencialiems klientams susipažinti su pagrindinėmis aukciono darbo taisyklėmis ir išsiaiškinti pagrindinius reikalavimus, pateikiamus elektroninių varžytinių dalyvių kompiuteriams.

Elektroninis aukcionas savo valdymu yra pranašesnis už tradicinį – savininkui nereikia stebėti sistemos veikimo, ištisą parą nuolat skelbiami laimėtojai. Be to, yra daug įvairių patobulinimų, dar labiau supaprastinančių varžytinių procesą.

2. Elektroninės atsiskaitymo sistemos struktūra

Elektroniniai mokėjimai yra sudedamoji elektroninės komercijos dalis. Elektroninis atsiskaitymas iš esmės sutampa su įprastiniu, tačiau jis operatyviau vykdomas būtent elektroninėmis priemonėmis. Elektroninės kilmės ypatumai – didesnė apsaugos būtinybė. Mokėjimo priemonės turi atitikti nemažus finansų ir kredito įstaigų bei klientų – juridinių bei fizinių asmenų reikalavimus, kad nesukeltų rizikos dalyvaujančioms šalims. Ateityje tai sukeltų galimybę atsisakyti popierinių pirminės informacijos laikmenų ir pereiti prie darbo vien su elektroniniais dokumentais. Tačiau tam reikia sukurti atitinkamą palankią erdvę: elektroninę sandorio sudarymo aplinką (nors elektroninė sandorio forma Civiliniame kodekse ir įteisinta), parengti elektroninių dokumentų naudojimo vykdant
elektroninius atsiskaitymus normatyvinę bazę, elektroninių dokumentų apsaugos sertifikuotos programinės įrangos suderinamumą. Lietuvos ir pasaulio mastu, pateikti siūlymus dėl atsakomybės už nustatytų taisyklių pažeidimus ir t.t. (L. Sodžiūtė, V. Sūdžius. 2006.)

Alternatyvios atsiskaitymo sistemos skiriamos į tris pagrindines grupes:

1. atsiskaitymas grynais už pristatytas prekes ir suteiktas paslaugas;

2. sąskaitos valdymas per internetą;

3. elektroninių atsiskaitymo priemonių naudojimas atsiskaitant su parduotuvėmis, kitais paslaugų teikėjais.

2.1 Mokamosios kortelės

Pirmąsias korteles į apyvartą pradėjo leisti didelės Amerikos naftos bendrovės, viešbučiai, parduotuvių centrai. Jų paskirtis buvo dvejopa – prižiūrėti klientų sąskaitas ir kaupti informaciją apie pirkimus. Šiuolaikinė universali kortelių sistema siūlo platų prekių ir paslaugų spektrą, derinamą prie kiekvieno kliento, net ir darželinuko, individualių poreikių. (Stasiūnaitė I. 2004.)

Mokamosios kortelės pagal teikiamas paslagas skirstomos:

• Banko kredito korteles;

• Mažmeninės prekybos kredito korteles;

• Banko debeto korteles;

• Korteles su mikroschema arba mokroprocesorines korteles;

• Optines arba lazerines korteles;

• Korteles, turinčias ir magnetines juostas, ir mikroprocesorines schemas;

• Vinekartinio ir daugkartinio naudojimo korteles.

(L. Sodžiūtė, V. Sūdžius. 2003.)

Mokamųjų kortelių privalumai:

• Kuriamas fizinio ar juridinio asmens solidus įvaizdis;

• Gali pirkti ir mokėti internetu;

• Nereikia naudoti grinųjų pinigų;

• Kortelių turėtojams teikiamos papildomos paslaugos;

• Kortelių turėtojams nekeliami reikalavimai dėl jų gaunamų pajamų.

(L. Sodžiūtė, V. Sūdžius. 2003.)

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 956 žodžiai iš 1911 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.