Federacinė valstybė terinis pagrindas ir praktinis palyginimas
5 (100%) 1 vote

Federacinė valstybė terinis pagrindas ir praktinis palyginimas

FEDERACINĖ VALSTYBĖ: TEORINIS PAGRINDAS IR PRAKTINIS PALYGINIMAS

TURINYS

ĮVADAS 3

1. FEDERACINĖS VALSTYBĖS SAMPRATA 4

2. ĮSTATYMŲ LEIDŽIAMOJI, VYKDOMOJI IR TEISMINĖ VALDŽIA 6

2.1. Įstatymų leidžiamoji valdžia. Aukštesnieji ir žemesnieji rūmai 6

2.2. Vykdomoji valdžia. Prezidento ir vyriausybės vadovo institucijos 7

2.3. Teisminė valdžia 7

3. FEDERACINIŲ VALSTYBIŲ VALDYMO FORMOS 8

3.1. Vokietijos Federacinė Respublika 8

3.2. Jungtinės Amerikos Valstijos 10

4. NIGERIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA 13

IŠVADOS 15

LITERATŪRA 17

PRIEDAI 18

ĮVADAS

Žmonijos raidos kelyje buvo sukurta labai daug valstybės valdymo modelių, kurių kiekvienas geriausiai atitinka ir atspindi valstybės istorinės, kultūrinės, ekonominės, ir, žinoma, politinės raidos kelią. Šiuolaikiniai politologai pagal įvairius kriterijus išskiria labai daug valstybių valdymo sąrangų ir politinių sistemų.

Federalinė valstybė yra nacionalinė arba tarptautinė politinė sistema, kurioje tą pačią teritoriją valdo dviejų lygių vyriausybės. Federalinė valstybė turi centrinę vyriausybę ir mažesnių politinių vienetų vyriausybes. Šių smulkesnių politinių vienetų vyriausybės dalį savo įgaliojimų perduoda centrinei valdžiai, taip siekdamos bendros gerovės (Microsoft Encarta Encyclopedia Deluxe 2004).

Aktualumas. Norint suprasti šiuolaikinį politikos pasaulį ir jame vykstančius pokyčius, būtina žinoti, kuo skiriasi įvairios valstybinės santvarkos ir kokią įtaką tai turi valstybės padėčiai tarptautinėje politikoje bei valstybės piliečių teisėms, laisvėms ir pareigoms. Todėl šiam darbui buvo pasirinktas gan retas ir sudėtingas valstybinės sąrangos modelis – federacinė valstybė. Pasirinktos valstybės – Vokietijos Federacinė Respublika ir Jungtinės Amerikos Valstijos – skiriasi valdymo formomis, atskirų administracinių vienetų galiomis, istorinėmis susidarymo aplinkybėmis bei daugeliu kitų bruožų. Šiaip ar taip, VFR ir JAV gali būti laikomos klasikiniais federacijų pavyzdžiais. Lyginant jas, tikimasi atrasti visoms federacijoms bendrus bruožus, o taip pat ir nustatyti esminius skirtumus. Be to, šiuos klasikinius pavyzdžius palyginus su Nigerijos Federacine Respublika galima nustatyti, kuriuo pavyzdžiu buvo remtasi formuojant šią jauną valstybę.

Darbo tikslas: aprašyti federacinę valstybę, remiantis Vokietijos Federacinės Respublikos palyginimu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Uždaviniai:

1. Aptarti federacinės valstybės sampratą;

2. Aprašyti teorinius valdžių įgaliojimus ir funkcijas;

3. Detaliai aptarti JAV ir VFR įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę valdžias;

4. Nustatyti įgaliojimų pasiskirstymą tarp federalinės valdžios ir valstijų;

5. Aptartas valstybes palyginti su Nigerijos Federacine Respublika, nustatyti, kurios valstybės pavyzdžiu suformuota valstybės valdymo forma.

Naudota metodika – mokslinės literatūros analizė.

Šio darbo objektas –Vokietijos Federacinė Respublika, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Nigerijos Federacinė Respublika.

1. FEDERACINĖS VALSTYBĖS SAMPRATA

Valstybė yra visos visuomenės politinė organizacija, užtikrinanti visuomenės vienybę ir vientisumą, tvarkanti visuomenės reikalus, suverenia viešąja valdžia suteikianti teisei bendrai privalomą reikšmę, garantuojanti piliečių teises, laisves, teisėtumą ir teisėtvarką. Valstybės samprata konkretizuojama atskleidžiant jos požymius, kurie skiria ją nuo gimininės santvarkos ir nevalstybinių organizacijų: 1) tauta, 2) teritorija, 3) valstybinė valdžia, 4) valstybės suverenitetas, 5) tarptautinis valstybės pripažinimas (Žigaras F., 2001). Kiekviena valstybė turi savą valdymo sistemą, nes per daugelį metų susiklosto toks modelis, kuris geriausiai atitinka šalies istoriją, ekonomiką, kultūrą (Letukienė N., Gineika J., 2004). Istoriškai valstybės sandara kito, todėl ir dabar nėra galutinai susitarta, kaip skirstyti valstybes. Žymus Lietuvos politologas F. Žigaras pateikia tokį valstybių skirstymą (Žigaras F., 2001):

1. valdymo forma (monarchija ar respublika);

2. ekonominė sandara (vergovinė, feodalinė, kapitalistinė, socialistinė);

3. politinis režimas (demokratinis, nedemokratinis, pereinamasis laikotarpis);

4. šiame darbe svarbiausias bus valstybių skirstymas pagal vidinę sandarą – pagal tai, kiek tam tikra politinė sistema plėtoja atskirų administracinių vienetų suverenitetą bei autonomiją (šaltinis: http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_forms_of_government, žiūrėta 2006-02-08.):

4.1. Kai tautos suvereniteto nešėju laikoma išimtinai centrinė valdžia, valstybė vadinama unitarine.

4.2. Kai tautos suvereniteto nešėjais laikoma ir centrinė, ir periferinė valdžia:

• Federacija ir federalinė respublika;

• Konfederacija;

• Supranacionalinė sąjunga.

Žymus Lietuvos teisininkas M. Romeris unitarizmo ir federalizmo skirtumą aiškina vartodamas atributinės ir pagrindinės kompetencijos sąvokas. Kompetencija (lot. competentia – priklausomybė pagal teisę) jis laiko valdžios institucijų visumą ir siūlo skirti dvi kompetencijų rūšis:

• atributinę kompetenciją sudaro aiškiai ir tiksliai nurodytos funkcijos, kurias vienas valdžios organas patiki ir perduoda kitam;

• pagrindinės kompetencijos turinį sudaro visa tai, kas lieka išskyrus
išvestinę kompetenciją (funkcijos nėra griežtai ir aiškiai apibrėžtos) (Vitkus G., 1998).

Federacija – sudėtinė valstybė, susidedanti iš federacijos narių ir centrinės vyriausybės. Kitaip sakant, federacija – valstybės santvarkos forma, kurioje kelios valstybės ar žemesnio lygio nacionaliniai arba istoriškai susiklostę teritoriniai junginiai yra susivieniję į vieną valstybę (Tarptautinių žodžių žodynas, 1985). Tokioje valstybėje pagrindinė kompetencija priklauso federacijos nariams, o išvestinė – centrui, bet kompetencijų pasiskirstymą kontroliuoja centras (Žigaras F., 2001). Taigi, federacinėje valstybėje, kaip ir unitarinėje, dominuoja centras, tik centrinė valdžia funkcijas ir reikalų sprendimą perduoda federacijos narių dispozicijai (Letukienė N., Gineika J., 2004). Yra pastebėta, kad federacijos narių teisės ilgainiui kinta, o bendra pasaulinė tendencija yra unitarinių valstybių formavimasis (Žigaras F., 2001). Federacinių valstybių pasaulyje yra nedaug. Tokį valstybės santvarkos modelį paprastai pasirenka didelės valstybės (Letukienė N., Gineika J., 2004), kad būtų paprasčiau įgyvendinti etninių, rasinių, teritorinių skirtumų turinčių gyventojų poreikius, kad būtų išvengta konfliktų. Taip pat smulkesni politiniai – teritoriniai dariniai, susijungę į vieną didelę valstybę, gali įgyti svaresnį balsą tarptautinėje politikoje, prekių rinkoje, pagerinti socialinių paslaugų kokybę ir t.t. Todėl, nors federacinės valstybės tesudaro 11% viso pasaulio valstybių skaičiaus, jose gyvena daugiau nei 1/3 pasaulio gyventojų – 37%, o plotas užima 49% Žemės rutulio teritorijos (Žigaras F., 2001).

Avinų armija, kuriai vadovauja liūtas, nugalėtų liūtų armiją, kuriai vadovauja avinas.

Arabų patarlė

Federacija, kaip minėta, susideda iš tam tikrų regioninių vienetų. Jie dažnai vadinami valstijomis, nors kai kurios valstybės turi specifinius pavadinimus, pvz., Šveicarijoje – kantonai, Vokietijoje – žemės, Nyderlanduose – provincijos ir t.t. Federacijoje yra dvi valstybės organų sistemos – federalinė ir federacijos narių. Federacija turi savo federalinę valdžią, vieną kariuomenę, vieną biudžetą. Jos gyventojai turi tą pačią pilietybę. Valstijos, įeinančios į federaciją, dalį savo suvenerių teisių perleidžia federacinei valdžiai, kuri vienija valstybę. Skirtingai nuo unitarinės valstybės, federacijoje autonominių vienetų savarankiškumo statusas yra įteisintas Konstitucijoje ir negali būti panaikintas vienpusiu centrinės valdžios sprendimu.

Federacinė respublika yra tipas valstybės, kuri kartu yra ir federacija, ir respublika. Termino respublika vartojimas kai kuriais atvejais yra ginčytinas, tačiau iš principo jis tinka, nes reiškia valstybę, kurioje valdžia yra renkama piliečių. Federacinės respublikos terminui labai artimas federatyvinės respublikos terminas, vartojamas oficialiame Brazilijos pavadinime. Ne kiekviena federacija gali būti vadinama respublika, pavyzdžiui, Kanada, Australija ir Malaizija yra valdomos kaip federacinės konstitucinės monarchijos. Tik trys valstybės yra aiškiai ir vienprasmiškai vadinamos federacinėmis respublikomis, tai: Vokietijos Federacinė Respublika, Nigerijos Federacinė Respublika ir Etiopijos Federacinė Respublika. (šaltinis: http://www.answers.com/topic/federal-republic, žiūrėta 2006-02-08). Kitos federacinės valstybės: Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija, Meksika, Austrija, Olandija, Šveicarija, Indija, Pakistanas ir kt. Prie federacinių valstybių save priskyrė ir buvusi Sovietų Sąjunga, tačiau dėl griežtai centralizuoto valdymo (respublikoms nebuvo suteiktas joks politinis savarankiškumas), ją galima priskirti prie tipiškų unitarinių valstybių su kultūrinės autonomijos elementais (Žigaras F., 2001).

2. ĮSTATYMŲ LEIDŽIAMOJI, VYKDOMOJI IR TEISMINĖ VALDŽIA

Parlamento, valstybės vadovo ir ministrų kabineto funkcijas bei tarpusavio santykius nustato kiekvienos valstybės konstitucija (Žigaras F., 1997). Stasys Vansevičius (2000) primena, kad valdžių padalijimo principas nėra absoliutus. Valstybinės teisinės jo įgyvendinimo formos priklauso nuo nacionalinių tradicijų, konkrečios socialinės ekonominės ir politinės padėties. Šiame skyriuje nagrinėsime ir palyginsime, kaip pasirinktose federacinėse valstybėse yra įgyvendinamas valdžių atskyrimo principas.

2.1. Įstatymų leidžiamoji valdžia. Aukštesnieji ir žemesnieji rūmai

Įstatymų leidžiamoji valdžia yra atstovaujamoji. Rinkimų būdu tauta perduoda valdžią savo atstovams ir juos įgalioja ją įgyvendinti (Vansevičius, 2000). Parlamentas – tai tautos (piliečių) išrinktų atstovų (deputatų) susirinkimas, kuris turi įstatymų leidimo valdžią ir kuriam suteikta teisė kalbėti tautos ar valstybės vardu (Žigaras F., 1997). Greta įstatymų leidybos parlamentas tvirtina biudžetą, kai kurių pareigūnų skyrimą, vykdo vyriausybės darbo ir kitų vykdomosios valdžios pareigūnų veiklos kontrolę (Vansevičius St., 2000). Parlamentai būna vienerių arba dvejų rūmų. Jeigu yra dveji rūmai, tai vieni iš jų vadinami žemesniaisiais, o kiti – aukštesniaisiais. Dvejų rūmų buvimas leidžia detaliau išnagrinėti įstatymus bei užtikrina platesnį ir įvairesnį valstybės tautos atstovavimą, teigia F. Žigaras (1997), o St. Vansevičiaus
nuomone, dvejų rūmų struktūra apsaugo nuo skubotų žemesniųjų rūmų sprendimų. Aukštesniųjų rūmų įgaliojimų laikas ilgesnis, rūmai atnaujinami rečiau, dažniausiai jie sudaromi netiesioginių rinkimų tvarka (Vansevičius St., 2000). Daugelyje didelių valstybių veikia dvejų rūmų parlamentai. Rūmų pavadinimai yra skirtingi priklausomai nuo tradicijų. Pavyzdžiui, JAV parlamentas, vadinamas Kongresu, susideda iš Senato ir Atstovų rūmų; Vokietijos FR – Bundestagas ir Bundesratas; Prancūzijoje – Senatas ir Nacionalinis Susirinkimas; o Rusijoje – Valstybės Dūma ir Federacijos Taryba (duomenys iš: Žigaras F., Politologija. I dalis. Mokomoji knyga. Vilnius, 1997, 140 psl.). Rūmų sudarymo tvarka yra skirtinga: žemųjų rūmų deputatai yra renkami tiesiogiai, o aukštųjų – tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Aukštųjų rūmų deputatų mandatų galiojimo laikas paprastai yra ilgesnis nei žemųjų tam, kad būtų užtikrintas valdžios perimamumas. Žemieji rūmai, esant reikalui, gali būti paleidžiami nesibaigus mandatų galiojimo laikui. Rūmų kompetencija priimant įstatymus gali būti vienoda arba skirtinga. Įstatymų projektai svarstomi abiejuose rūmuose ir paprastai priimami abiems rūmams sutarus (Žigaras F., 1997).

Parlamentas sudaromas po visuotinių rinkimų. “Parlamentinėje respublikoje aukščiausioji valdžia priklauso parlamentui. Vyriausybė už savo veiklą atsako parlamentui, o ne prezidentui. Pagrindinis parlamentinio valdymo bruožas – tai visos valdžios sukoncentravimas viename centre – parlamente”, teigia politologas F. Žigaras.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1651 žodžiai iš 5490 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.