Finansiniai teisiniai santykiai
5 (100%) 1 vote

Finansiniai teisiniai santykiai

1121314151

Finansiniai teisiniai santykiai-tai teisės normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai,kurių dalyviai turi subjektines teises ir pareigas.Dauguma finansinių teisinių santykių atsiranda jų dalyvių valia,pavyzdžiui,įvairios sutartys.Finansinis teisinis santykis susideda iš trijų elementų:subjektų,turinio,objekto.Dėl siauros darbo apimties norėčiau daugiau pakalbėti apie finansinių teisinių santykių subjektus.

I.Finansinių teisinių santykių subjektai kaip vienas iš finansinių teisinių santykių elementas.

Finansinio teisinio santykio subjektai yra tie asmenys,tarp kurių susidaro finansinis teisinis santykis.Kiekviename finansiniame teisiniame santykyje dalyvauja mažiausiai du subjektai(santykio dalyviai):vienas turintis teisę,o kitas-teisinę pareigą.Pirmasis turi subjektinę teisę veikti(elgtis) pagal civilinės teisės normą ir reikalauti tam tikro veiksmo(elgesio) iš kito-įpareigoto santykio subjekto,o šis privalo įvykdyti tam tikrą teisinę pareigą pirmojo naudai.Teisiniame santykyje vieno subjekto teisę turi atitikti kito subjekto pareiga.Kartu reikia pažymėti,kad finansiniame teisiniame santykyje vieną arba kitą šalį gali sudaryti ne vienas,o keletas asmenų.

Finansinio teisinio santykio subjektai yra:

1)fiziniai asmenys(CK 2.1-2.32str.);

2)juridiniai asmenys(CK 2.33-2.131str.);

3)valstybė ir savivaldybė(CK 2.34-2.37str.).

II.Fiziniai asmenys kaip finansinių teisinių santykių subjektai.

Fizinių asmenų teisinę padėtį lemia jų civilinis teisnumas ir veiksnumas.

Civiliniu teisnumu vadinamas galėjimas turėti civilines teises ir pareigas.Pagal mūsų įstatymus pripažįstamas lygus civilinis teisnumas,kuris nepriklauso nuo lyties,rasės,tautybės,socialinės kilmės ir t.t.Teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir išnyksta jam mirus.Teisnumui neturi įtakos nei žmogaus amžius,nei jo sveikatos būklė.Antai ką tik gimęs kūdikis gali paveldėti turtą,jam priklauso teisė į gyvenamąjį plotą ir kt.

Fizinio asmens teisnumo turinį nustato LR CK 2.4str.,pagal kurį asmuo gali turėti,remiantis su įstatymais,turtą asmeninėje nuosavybėje,teisę verstis ūkine komercine veikla,steigti įmones ar kitokius juridinius asmnenis,paveldėti turtą ir palikti jį testamentu,pasirinkti užsiėmimo rūšį ir gyvenamąją vietą,turėti mokslo,literatūros ir meno kūrinio,atradimo,išradimo,taip pat turėti kitokias turtines ir civilines teisės saugomas asmenines neturines savybes.

Civiliniu veiksnumu vadinamas galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas(CK 2.5str.),pavyzdžiui,sudarinėti ir vykdyti sutartis ,priimti palikimą ir t.t.Tam reikia,kad žmogus sugebėtų sąmoningai vertinti savo veiksmus,suprasti jų reikšmę ir numatyti jų padarinius.Toks sugebėjimas priklauso nuo žmogaus amžiaus ir psichinės būklės.

Visiškas civilinis teisnumas piliečiui suteikiamas tik jam pasiekus pilnametystę,t.y. suėjus 18 metų amžius.Nepilnamečiai iki 14 metų amžiaus yra visiškai neveiksnūs.Už juos sandorius jų vardu sudarinėja tėvai arba globėjai.Tokiems nepilnamečiams leidžiama savarankiškai sudarinėti tik smulkius buitinius sandorius,pavyzdžiui,nusipirkti maisto produktų,mokyklos reikmenų ir pan.

Nepilnamečiai nuo 14 metų iki 18 metų amžiaus turi ribotą civilinį veiksnumą(CK 2.8str.):jie gali patys sudarinėti sandorius,bet tik turėdami savo tėvų arba rūpintojų sutikimą.Siekiant paskatinti tokių nepilnamečių kūrybinį aktyvumą,jiems yra suteikta teisė savarankiškai disponuoti savo uždarbiu ar stipendija,įgyvendinti autorines teises į savo kūrinius,atradimus,išradimus.Jiems taip pat leidžiama savarankiškai sudarinėti smulkius buitinius sandorius.

Nepilnametis,kuriam suėjo 16 metų,tėvų ar rūpintojų pareiškimu,esant pakankamam pagrindui,teismo tavrka gali būti pripažintas visiškai veiksniu.tai vadinama emancipacija.Visais atvejais yra reikalingas paties nepilnamečio sutikimas.

Pilnametis asmuo gali būti teismine tvarka pripažintas neveiksniu (CK 2.12str.),jeigu jis dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.Šiuo atveju tokiam piliečiui steigiama globa,ir jo vardu visus sandorius sudarinėja jo globėjas.Jeigu pripažintas neveiksniu asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja,teismas pripažįsta veiksniu.

Jiegu asmuo piktnaudžiauja alkocholiniais gėrimais,narkotinėmis arba toksinėmis priemonėmis,jo veiksnumas gali būti teismine tvarka apribotas (CK 2.11str.) Šiuo atveju jam steigiama rūpyba,ir jis gali sudarinėti sandorius savo turto disponavimo(pardavimo,išnuomojimo ir pan.) reikalu,taip pat atsiimti savo darbo užmokestį,pensiją ar kitų rūšių pajamas tik turėdamas rūpintojo sutikimą.Smulkius buitinius sandorius jam leidžiama sudarinėti savarankiškai.

Fizinio asmnes teisnumas ir veiksnumas gali būti apribojami tik įstatymo numatytais atvejais ir tvarka.Antai pagal baudžiamuosius įstatymus kaip bausmę už nusikaltimą gali būti teismine tvarka ne ilgesniam kaip 5 metų laikui atimama teisė eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą,teisė gyventi tam tikroje vietovėje.

LR FIZINIAI ASMENYS

CIVILINIS TEISNUMAS Fiziniai asmenys-finansinio teisinio santykioSubjektai:LR piliečiai,užsieniečiai,asmenys be pilietybės PASKELBIMAS MIRUSIU

GYVENAMOJI VIETA PRIPAŽINIMAS NEŽINIA KUR ESANČIU

CIVILINIS
VEIKSNUMAS SPECIFINIS CIVILINĖS TEISĖS IR JŲ ĮGYVENDINIMAS

VISIŠKAS (pilnamečių) Teisė į vardą ir jos gynimas

DALINIS (nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų) Teisė į atvaizdą

SĄLYGINIS(nepilnamečių iki 14 metų) Teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą

EMANCIPACIJA(nepilnamečių pripažinimas veiksniais) Garbės ir orumo gynimas

PRIPAŽINIMAS NEVEIKSNIU Teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą

VEIKSNUMO APRIBOJIMAS Laisvės neliečiamumas

Teisė pakeisti lytį

Fizinio asmnes nuolatinė gyvenamoji vieta yra ta,kurioje jis nuolat ar daugiausiai gyvena.Fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą.Fizinio asmens gyvenamąja vieta yra laikoma ta,su kuria jis yra labiausiai susijęs.

Jeigu fizinio asmes nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ne trumpiau kaip 1 metus nėra žinių,kur jis yra,toks asmuo pripažįstamas nežinia kur esančiu (CK 2.28str.).Šiuo atveju jo turtui yra skiriamas laikinai administratorius,kuriuo gali būti asmens sutuoktinis,artimas giminaitis arba asmuo,suinteresuotas išsaugoti jo turtą.Iš turto duodamas išlaikymas jo išlaikytiniams ir padengiamas jo įsiskolinimas (CK 2.29str.)

Jeigu pripažinimas nežinia kur esančiu pilietis atvyksta arba paaiškėja jo buvimo vieta,teismas panaikina pripažinimo jį nežinia kur esančiu sprendimą,po to panaikinimas jo turto tvarka administravimas (CK 2.30str.).

Pilietis gali būti teismine tvarka pakelbiamas mirusiu,jeigu jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje 3 metus nėra žinių,kur jis yra (CK 2.31str.)Jeigu pilietis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis,kurios nelaimingą atsitikimą(traukinio katastrofą,laivo avariją ir pan.), tas terminas sutrumpinamas iki 6 mėnėsių.karys arba kitas pilietis,dingęs be žinios per karo veiksmus,gali būti skelbiamas mirusiu praėjus 2 metams nuo karo veiksmų pasibaigimo dienos.

Piliečio paskelbimo mirusiu jo civilinių teisių ir pareigų atžvilgiu prilyginamas jo mirčiai.tai reiškia,kad išnyksta jo teisnumas,jo turtą paveldi jo įpėdiniai ir t.t.

Jeigu paskelbtas mirusiu asmuo atvyksta arba paaiškėja jo buvimo vieta,teismas sprendimą paskelbti šį pilietį mirusiu panaikina (CK 2.32str.).

Atvykusysis neturi teisės reikalauti grąžinti jam priklausantį turtą,kuris paskelbus jį mirusiu yra paveldėtas.Tačiau tais atvejais,kai jis nežinia kur buvo dėl svarbių priežasčių ,jis turi teisę ,neprikausomai nuo savo atvykimo laiko,reikalauti grąžinti jam prikausantį turtą,išlikusį pas įpėdinius.Taip pat atvykusysis gali reikalauti grąžinti turtą,perėjusį tretiesiems asmenims,jeigu šie,įgydami tą turtą,žinojo,kad jo savininkas yra gyvas.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas fiziniams asmenims suteikia specifines teises.Tai yra:

1)Teisė į vardą ir jos gynimas.Apima vardą,pavardę,pseudonimą.Asmuo,kurio ši teisė pažeista,gali reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą,atsiradusią neteisėtai pasinaudojus vardu;

2)Teisė į atvaizdą.Apima fotonuotraukas,portretus ir kt.Atvaizdai gali būti atgaminami,parduodami,spausdinami ar pats asmuo fotografuojamas tik jam sutikus;

3)Teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą.Tai neteisėtas įėjimas į gyvenamąsias patalpas,neteisėtas asmens stebėjimas,turto ar jo paties apieškojimas,telefoninių pokalbių klausymasis,korespondencijos konfidencialumo pažeidimas ir pan.;

4)Garbės ir orumo gynimas.Asmuo turi teisę reikalauti paneigti duomenis,žeminančius jo garbę ir orumą.

5)Teisė į kūno neliečiamybę ir vientisumą.Su asmeniu negali būti atliekami jokie moksliniai ar medicininiai bandymai ar tyrimai.Jo kūnas ar jo dalys negali būti komercinio sandorio dalykas;

6)Laisvės neliečiamumas.Asmens laisvė neliečiama.Psichinė būsena gali būti tikrinama tik jam pačiam sutikus ar teismui nurodžius.Priverstinė hospitalizacija yra galima tik ne ilgesnė kaip 2 parų.;

7)Teisė pakeisti lytį.Nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę mediciniu būdu pakeisti lytį.

Finansiniuose teisiniuose santykiuose fizinis asmuo gali sudaryti įvairias sutartis tiek su fiziniu asmeniu tiek su juridiniu.Pavyzdžiui paskolos sutartis gali būti pasirašyta tarp dviejų fizinių asmenų tiek tarp fizinio ir judinio asmens.Tokiu atveju skolintojas ir skolininkas būtų finansinių teisinių santykių subjektai.

Apart fizinių asmenų finansinių teisinių santykių subjektai taip pat yra ir juridiniai asmenys.

III.Juridiniai asmenys kaip finansinių teisinių santykių subjektai.

Juridiniais asmenimis vadinami kolektyviniai žmonių junginiai ir tam tikrais įstatymais numatytas vieno asmens darinys,kurie turi atskirą turtą,gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas,būti ieškovai teisme,arbitraže ar trečiųjų teisme. Juridiniai asmenys yra ūkio subjektai,tokie kaip įmonės,bankai ir kredito įstaigos,draudimo organizacijos,kitos įstaigos(valstybinės valdžios ir valdymo ,mokslo ir kt.),visuomeninės organizacijos,partijos.Jie vykdo labai įvairią ūkinę,kultūrinę,visuomeninę,politinę veiklą.

1994m. pirmą kartą Lietuvos teisės istorijoje nustatyta,kad juridinį asmenį gali steigti vienas asmuo(fizinis arba juridinis asmuo).Tokią galimybę-vienam asmeniui steigti juridinį asmenį-numatė LR akcinių bendrovių įstatymas.Taigi akcines bendroves,turinčias juridinio asmens teises,gali steigti vienas asmuo.Kitų rūšių
juridinio asmens teises,vienas asmuo steigti neturi teisės.

Juridinių asmenų steigimo,valdymo,reorganizavimo ir likvidavimo tvarką nustato LR CK 2.33-2.131 str.,kai kurie įstatymai:LR įmonių 1990m. gegužės 8d. įstatymas(Valst.žinios.1990.Nr.14-395) su papildymais ir pakeitimais,kai kurių rūšių įmonių įstatymai,LR įmonių rejestro 1990m. liepos 31d. įstatymas (Valst.žinios.1990. Nr.24-599),Lietuvos banko 2001 kovo 13 d. įstatymas (Valst.žiniso.2001.Nr.28-890),LR komercinių bankų 1994 m.gruodžio 21d. įstatymas(Valst.žinios.1995.Nr.2-33),LR draudimo 1996m. liepos 10d. įstatymas(Valst.žinios.1996.Nr.73-1742),LR visuomeninių organizacijų 1998m. birželio 11d. įstatymas (Valst.žinios.1998.Nr.59-1653),LR politinių partijų 1990m. rugsėjo 25d. įstatymas(valst.žinios.1990.Nr.29-692).

Pagal LR CK 2.33str. juridiniu asmeniu gali būti laikomas toks kolektyvinis fizinių asmenų junginys ar vieno fizinio asmens darinys,kuris turi šiuos požymius:

a) organizacinį vieningumą,įtvirtintą norminiame akte,juridinio asmens įstatuose,nuostatuose,statutuose;

b) turto atskyrimą nuo jo steigėjo turto;

c) turitnių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyjimą savo vardu;

d) savarankišką atsakomybę už savo prievoles.

LR CK 2.34str.numato,kad juridiniai asmenys yra dviejų rūšių:

1)viešieji juridiniai asmenys,kurie yra įsteigti valstybės ar savivaldybės,ar kitų asmenų,nesiekiančių naudos sau ir turinčių tikslą tenkinti viešuosius interesus(valstybės ir savivaldybės,religinės bendruomenės,profesinės sąjungos ir kt.);

2) privatieji juridiniai asmenys,kurių tikslas-tenkinti privačius interesus.

Tradicinės religinės bendruomenės turi juridinio asmens statusą,tačiau kitos turi būti įsteigtos laikantis bendros juridinių asmenų steigimo tvarkos.Profesinės sąjungos gali būti pripažintos juridiniais asmenimis,jeigu jos įsteigtos ne mažiau kaip 30 steigėjų ir profesinių sąjungų įstatai patvirtinti profesinės sąjungos susirinkime,be to,turi būti išrinkti valdymo organai ir patenkintos kitos sąlygos.tada profesinės sąjungos įgyja juridnio asmens statusą(CK 2.38str.)

Valstybės ir savivaldybės yra juridiniai asmenys,taip pat ir institucijos,kurias numato LR Konstitucija.valstybė,savivaldybė ir jų institucijos yra finansinių teisinių santykių dalyvės lygiais pagrindais,kaip ir kitų šių santykių dalyviai.Šie subjektai įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas.Valstybė ir savivaldybė,kaip juridiniai asmenys,gali turėti tik tokias teises ir pareigas,kurios neprieštarauja jų steigimo jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.LR CK 2.80str. draudžia valstybės ar vietos savivaldos institucijoms įstatymuose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridinių asmenų veiklą.

Valstybė ir savivaldybė taip pat gali dalyvauti įvairiuose prievoliniuose santykiuose,pavyzdžiui,privatizacijos,nuosavybės grąžinimo ir kt.

LR CK 2.39-2.43str.numato,kad juridinis asmuo privalo turėti pavadinimą,kuris yra juridinio asmens nuosavybė ir negali prieštarauti viešajai tavrkai,gerai moralei ir klaidinti visuomenės.Šis pavadinimas turi būti sudarytas laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų.Kadangi pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė,todėl įstatymas draudžia įgyti teises ir pareigas prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu.

Juridinis asmuo veikia remdamasis savo įstatais(jei jų nėra ,gali būti steigimo sandoris,bendrieji nuostatai),teisinė forma,buveinė(ta vieta,kurioje yra nuolatinis juridinio asmens veiklos tikslai,turtinė bazė,struktūra,valdymo tvarka,organai ir jų kompetencija,juridinio asmens veiklos laikotarpis,jei jis yra ribotas,ir kt.

JURIDINIAI ASMENYS

(Bendrosios nuostatos.LR CK II kn.II d. IV sk.)

JURIDINIO ASMENS POŽYMIAI

– savas pavadinimas

– savarankiško turto valdymas nuosavybės ar patikėjimo teise

– atsakomybė pagal prievoles savo turtu

– galėjimas savo turtu įgyti ir turėti turtines ir asmenines neturtines teises ir pareigas

– galėjimas būti ieškovu ar atsakovu teisme

JURIDINIŲ ASMENŲ RŪŠYS (CK 2.34-2.38STR.)

– Viešieji j.a. yra valstybės ar savivaldybės ,jų institucijų arba kitų asmenų nesiekiančių naudos sau,įsteigti j.a.,kurių tikslas-tenkinti viešuosius interesus(valstybės ir savivaldybės įmonės,įstaigos,viešosios įstaugos,religinės bendruomenės,profesinės sąjungos ir kt.)

– Privatieji j.a.. yra j.a. kurių tikslas-tenkinti privačius ineterus.

Juridinio asmens dalyvis(akcininkas,narys,dalininkas ir pan.) yra asmuo,kuris turi nuosavybės teisę į j.a. turtą,arba asmuo,kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į j.a. turtą,bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų ,susijusių su j.a.

JURIDINIŲ ASMENŲ TEISNUMAS (II kn. VI sk.)

– Atsiranda nuo įsteigimo momento

– Pasibaigia likvidavus ar reorganizavus

– Viešieji j.a. gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas,kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams

– Privatieji j.a. gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas,išskyrus tas,kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis,amžius bei giminystė.

– Kai kurių veiklos rūšių,nustatytų įstatymuose,j.a. galima imtis tik gavus licenciją(leidimą).

FILIALAI IR ATSOVYBĖS (ck
2.53-2.58str.)

Filialas-struktūrinis j.a. padalinys,turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį j.a. funkcijų.

Atstovybė-j.a. padalinys,turintis savo buveinę ir teisę atstovauti j.a. ineteresams,sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus j.a. vardu.

Filialai ir atstovybės:

· Nėra juridiniai asmenys

· Veikia pagal j.a. patvirtintus nuostatus

· Gauna turtą iš juos įsteigusio j.a.

· Turi būti nurodyti steigimo dokumentuose.

Juridiniai asmenys turtą naudoja,valdo bei disponuoja juo nuosavybės asmens arba pasitikėjimo teise.Šis turtas nuosavybės teise priklauso juridinio juridinio asmens steigėjui ar dalyviui.Juridinis asmuo gali būti įsteigtas ribotam ir neribotam laikotarpiui.Ši sąlyga turi būti nurodyta jo steigimo dokumentuose.

Juridinis asmuo civilines teises ir pareigas įgyja ir jas įgyvendina per savo organus ir dalyvius.juridinio asmens organas yra įstatymo ar įstatų(nuostatų) numatytas vienasmenis vadovas(direktorius,vedėjas ir pan.) ar kolegija(visuotinis susirinkimas,valdyba,taryba ir pan.) ir dalyvių susirinkimas.Valstybinių juridinių asmenų organai paprastai yra vienasmeniai.Visuomeninės organizacijos turi renkamuosius kolegalius organus,o kai kuriais atvejais-vienasmenius organus,pavyzdžiui,pirmininką,prezidentą ir pan. Juridinio asmens dalyvis(akcininkas,narys,dalininkas ir kt.) yra asmuo,kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą arba kuris nors ir neišsaugo teisių į juridinio asmens turtą,bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų,susijusių su juridiniu asmeniu (CK 2.45 str.).

Juridinis asmuo turi civilinį teisnumą ir veiksnumą.Juridinių asmenų teisnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento,o pasibaigia –juos likvidavus ar reorganizavus.Kitaip negu piliečių teisnumas,kuris visiems piliečiams yra lygus,juridinių asmenų teisnumas yra specialus.Tai reiškia,kad privatus juridinis asmuo gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas,išskyrus tas kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis,amžius bei giminystė.Viešieji juridiniai asmenys gali turėti tik tokias teises ir pareigas,kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.Atskirų veiklos rūšių,nustatytų įstatymuose,juridiniam asmeniui galima imtis tik gavus licenciją(prekiauti alkoholiu,tabaku).Kiekvienai įstatymų nuostatai licencijuojamai veiklos rūšiai Vyriausybė tvirtina išduodama neterminuotam laikui.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 2738 žodžiai iš 5244 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.