Gamtos išteklių teisinis reguliavimas
5 (100%) 1 vote

Gamtos išteklių teisinis reguliavimas

Įvadas 2

1. Gamtos išteklių naudojimo teisė 4

1.1. Atliekų tvarkymo teisinis reguliavimas 5

1.2. Ekonominis aplinkos apsaugos mechanizmas 6

1.3. Aplinkos oro apsauga 6

1.4. Dirvožemio apsauga 7

1.5. Laukinės augalijos apsauga 7

1.6. Laukinės gyvūnijos apsauga 8

1.7. Saugomų teritorijų apsauga 9

1.8. Vandens apsauga 10

2. Teisinė atsakomybė už aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą 10

Išvados 12

Naudota literatūra

Įvadas

X a. dėl intensyvaus ekonomikos vystymosi ir sparčios mokslo bei technikos pažangos įvyko esminiai pakitimai sąveikaujant visuomenei ir aplinkai. Dėl vis didėjančio ir nekontroliuojamo gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos teršimo buvo pažeista natūrali medžiagų apykaita gamtoje, pablogėjo aplinkos kokybė, užteršta aplinka pradėjo pastebimai neigiamai veikti žmogų ir gyvąją gamtą. Esant tokiai padėčiai, visai natūraliai iškilo aplinkos apsaugos problema ir pradėjo formuotis visuomenės poreikis taip sureguliuoti visuomenės ir aplinkos sąveiką, kad racionaliai naudojant gamtos išteklius kartu būtų sudarytos sąlygos įvairioms ūkio sritims plėtoti, be to, būtų patenkinami visuomenės materialiniai poreikiai, saugoma gamtinė aplinka bei palaikoma būtina jos kokybė. Teisė į sveiką, švarią aplinką, tinkamą pilnaverčiam gyvenimui, buvo pripažinta kaip viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Tokiu būdu buvo visuotinai pripažinta, kad išsaugoti aplinką galima tik tada, jei visuomenė, sąveikaudama su aplinka, vadovausis tam tikrais aplinkosaugos reikalavimais. Todėl valstybė buvo priversta imtis visų galimų priemonių visuomenės ir aplinkos sąveikai reguliuoti pagal aplinkosaugos reikalavimus. Taigi atsirando nauja aplinkosauginė valstybės funkcija.

Aplinkosauginė funkcija įgyvendinama įvairiomis priemonėmis, tarp kurių pagrindinę vietą užima teisinės. Įstatymais ir kitais teisės aktais valstybė apibrėžia savo aplinkos apsaugos politiką, įtvirtina aplinkos apsaugos principus, nustato gamtos išteklių naudojimo tvarką, naudotojus, jų teises ir pareigas, atskirų gamtos išteklių apsaugos priemones, ūkinės veiklos aplinkosauginius pagrindus, formuoja aplinkos apsaugos vadymą ir kontrolę įgyvendinančių institucijų sistemą, nustato atsakomybę už aplinkos apsaugos įsatymų pažeidimus ir t.t.

Keliamas tikslas. Aplinkos apsaugos teisės sistema yra grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, pripažįstančiomis aplinkos apsaugą savarankiška teisinio reguliavimo sfera. Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingo poveikio. Išskirtinę reikšmę turi Konstitucijos 54 straipsnis, įpareigojantis valstybę rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų, ypač vertingų vietovių, apsauga, saikingu gamtos išteklių naudojimu, atkūrimu ir gausinimu.

Uždaviniai. Specialioji aplinkos apsaugos valdymo institucija yra Aplinkos ministerija. Jos pagrindinės funkcijos yra apibrėžtos Aplinkos apsaugos įstatyme ir detalizuotos Aplinkos ministerijos nuostatuose.Svarbiausi jos uždaviniai: 1) formuoti aplinkos apsaugos, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos, racionalaus gamtos ir rekreacinių išteklių naudojimo valstybės politiką; 2) užtikrinti aplinkos formavimą pagal subalansuotos plėtros principus; 3) siekti užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą, apsaugą, gausinimą ir atkūrimą.

Įgyvendindama šiuos uždavinius, Aplinkos ministerija savo kompetencijos ribose atlieka daugybę valdymo funkcijų: ji rengia valstybės strategiją aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo, atkūrimo, gausinimo, apsaugos srityse; rengia įstatymų ir kitų teisės aktų projektus; derina Vyriausybės įstaigų, apskrities viršininko, vietos savivaldos institucijų aktus aplinkos apsaugos klausimais; rengia ir tvirtina aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo normas, normatyvus, standartus, taisykles, nustato gamtos išteklių naudojimo limitus ir sąlygas, leidimų išdavimo tvarką; organizuoja ir koordinuoja valstybinį aplinkos monitoringą; organizuoja jai paskirtų valstybės kadastrų ir registrų sudarymą ir tvarkymą; organizuoja atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų rengimą ir prižiūri, kaip vykdomi nustatyti reikalavimai; nustato gamtos išteklių naudojimo, jų apskaitos, atkūrimo ir kontrolės tvarką; reglamentuoja ir kontroliuoja veiklą saugomose teitorijose; atlieka miškų ūkio valstybinį valdymą; vykdo valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę ir kt.

1. Gamtos išteklių naudojimo teisė

Ūkinė veikla, daranti žalą aplinkai, aplamai yra draudžiama. Tačiau bet kokia ūkinė veikla daro vienokį ar kitokį neigiamą poveikį aplinkai. Norint sužinoti, kokia veikla yra leidžiama, kokia draudžiama, yra nustatomos ūkinės veiklos objektų eksploatavimo sąlygos ir kiti reikalavimai. Jei objektai yra eksploatuojami laikantis nustatytų sąlygų, manoma, kad jie nedaro žalos aplinkai. Tokios sąlygos yra nustatomos išduodant leidimus ir kt. Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus, privalo Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka gauti gamtos išteklių
naudojimo ir teršalų emisijos į aplinką leidimą.

Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo sąlygas ir tvarką reguliuoja Aplinkos ministerijos 1999m. lapkričio 30d. įsakymu patvirtinta Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka. Išduodant gamtos išteklių naudojimo leidimą akcentuojami šie dalykai: vandens paėmimas, sunaudojimas, tiekimas; teršalų išleidimas su nuotekomis; iš stacionarių taršos šaltinių į aplinką išmetami teršalai; atliekų susidarymas ir tvarkymas; naudingų iškasenų gamyba ir pažeistų žemių rekultivavimas; ūkio subjektų aplinkos monitoringas. Yra nustatytos sąlygos, kada būtina gauti tokį leidimą (ar atitinkamą jo dalį).

Norint gauti leidimą, yra paduodama paraiška regiono aplinkos apsaugos departamentui. Kartu turi būti pridėti privalomi priedai, pateikiamas gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planas, apskaičiuoti dėl jų veiklos susidarančių gamtinės aplinkos elementų taršos lygiai ir t.t.

Gamtos išteklių naudojimo leidimus išduoda regionų aplinkos apsaugos departamentai. Juose nustatomi didžiausi leistinos taršos (DLT) ar laikinai leistinos taršos (LLT) normatyvai ir kitos objekto eksploatavimo sąlygos. Nustatyta leidimų atnaujinimo, koregavimo ir panaikinimo tvarka. Fiziniai ir juridiniai asmenys, ekspoatuodami ūkinės veiklos objektus, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų, savo lėšomis stebėti aplinkos teršimo laipsnį, jo poveikį aplinkai, vykdyti gamtos išteklių naudojimo ir teršalų emisijos apskaitą. Tie subjektai, kurių eksploatuojamiems objektams nereikia leidimų, privalo laikytis tokiems objektams nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų.

Siekdamas gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo sistemą suderinti su ES Tarybos direktyvos 1996/61/EB „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės“ reikalavimais, aplinkos ministras 2002m. vasario 27d. patvirtino Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles, kurios palaipsniui pradėtos taikyti nuo 2004m. sausio 1d.

1.1. Atliekų tvarkymo teisinis reguliavimas

Atliekų tvarkymas yra viena iš aktualiausių aplinkos apsaugos problemų ir prioritetinė aplinkos apsaugos sritis. Teisės aktais yra siekiama sukurti racionalią, ES reikalavimus atitinkančią atliekų tvarkymo sistemą, kuri tenkintų visuomenės poreikius, užtikrintų aplinkos kokybę ir nepažeistų rinkos ekonomikos raidos dėsnių. Todėl pastaraisiais metais buvo priimta daugybė įstatymų ir kitų teisės aktų, kurių visuma ir sudaro atliekų tvarkymo teisinio reguliavimo sistemą.

1998m.birželio16d. buvo priimtas Atliekų tvarkymo įstatymas, kuriame nustatyti bendrieji atliekų prevencijos, atliekų apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo ir kiti reikalavimai.

Įmonės, kurių veiklos metu susidaro atliekų, ar įmonės, kurios naudoja, šalina ar kitaip tvarko atliekas, privalo imtis priemonių jų kiekiui bei kenksmingam poveikiui mažinti, kurti ir diegti mažaatliekines technologijas, taupyti gamtos išteklius, gaminti daugkartinio naudojimo gaminius, mažinti atliekų susidarymą gamyboje, naudoti atliekas energijai gauti, saugiai šalinti atliekas į sąvartynus, vesti susidarančių atliekų apskaitą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1182 žodžiai iš 3766 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.