Iaulių krašto vadybos teisės ir kalbų kolegijos teikiamų paslaugų vertinimas
5 (100%) 1 vote

Iaulių krašto vadybos teisės ir kalbų kolegijos teikiamų paslaugų vertinimas

ŠIAULIŲ KRAŠTO VADYBOS, TEISĖS IR KALBŲ KOLEGIJA

KATEDRA

TVIRTINU

Katedros vedėja

____________________

Lolita Nevodonskienė

VERSLO VADYBOS DIENINĖS STUDIJOS III KURSAS

KRISTINA ŠULMAITĖ

ŠIAULIŲ KRAŠTO VADYBOS, TEISĖS IR KALBŲ KOLEGIJOS TEIKIAMŲ PASLAUGŲ VERTINIMAS

(PAGAL SERVQUAL METODIKĄ)

BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas:

Dėstytoja

Dokt. Inga Janulienė

Šiauliai,2005

ANOTACIJA

Kristina Šulmaitė

Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegijos teikiamų paslaugų įvertinimas (pagal servqual metodiką). Baigiamasis darbas

Baigiamajame darbe naudoti literatūros šaltinių analizės, anketinių duomenų sisteminimo ir analizės tyrimo metodai. Išanalizuoti paslaugų vertinimo kriterijai Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegijoje. Atlikta pirminių anketinių duomenų analizė. Pagal, Bagdonienės, L. pateiktas SERVQUAL metodikos formules išmatuoti paslaugos nuokrypiai, pateikti diagramose balais ir procentine išraiška.. Išnagrinėta švietimo paslaugų kokybės reikšmė ir užtikrinimas.



ABSTRACT

Kristina Šulmaitė

Evaluation of College of Management, Law and Languages of Siauliai Region Service Quality (based on Servqual Method). Final paper.

The final paper is based on literature analysis, survey, primary data systemising and analysis. Service evaluation criteria in College of Management, Low and Languages of Siauliai Region are analyzed as well. In addition the gaps between expected and received services are calculated according to servqual method presented in the book of L. Bagdonienė.

The importance of educational service is presented as well.

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė. Paslaugos kriterijai ir požymiai………………………………………………………………………………10

2 lentelė. Paslaugų savybės………………………………………………………………………………………………….11 3 lentelė. Vartotojų vertinimo kriterijai…………………………………………………………………………………20

4 lentelė. Paslaugų kokybės vertinimo kriterijai……………………………………………………………………..20

5 lentelė. Kriterijai pagal kuriuos vartotojai vertina kokybę……………………………………………………..25

6 lentelė. Pirminiai Servqual kokybės kriterijai………………………………………………………………………27

7 lentelė. Paslaugų kokybės nuokrypio santykis……………………………………………………………………..40

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. Suvokiama paslaugų kokybė………………………………………………………………………………………18

2 pav. Vartotojų lūkesčių modelis…………………………………………………………………………………………18

3 pav. Paslaugų kokybės modelis …………………………………………………………………………………………22

4 pav. Paslaugų kokybės vertinimo vartotojų požiūriu modelis………………………………………………..23

5 pav. Paslaugų kokybės spragų modelis……………………………………………………………………………….30

6 pav. Kolegijos paslaugų apčiuopiamumo (akivaizdumo) rodikliai………………………………………….32

7 pav. Paslaugų patikimumo įvertinimai………………………………………………………………………………..33

8 pav. Paslaugų atsakingumo kokybės kriterijai……………………………………………………………………..34

9 pav. Paslaugų kompetencijos kokybės kriterijai…………………………………………………………………..34

10 pav. Paslaugų pasitikėjimo rodikliai………………………………………………………………………………….35

11 pav. Paslaugų saugumo rodikliai………………………………………………………………………………………36

12 pav. Paslaugų prieinamumo rodikliai………………………………………………………………………………..36

13 pav. Paslaugų komunikacijos rodikliai………………………………………………………………………………37

14 pav. Paslaugų supratimo rodikliai…………………………………………………………………………………….38

15 pav. Paslaugų kokybės kriterijai ( iš viso)………………………………………………………………………….38

16 pav. Paslaugų kokybės kriterijai procentine išraiška……………………………………………………………39

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………………..6

1. PASLAUGŲ SAMPRATA IR KLASIFIKAVIMAS…………………………………………………………….8

1.1. Paslaugos sąvokos apibūdinimas. 8

1.2. Paslaugų skirstymas pagal rūšis 9

1.3. Paslaugų tiekimo sistemos ypatumai. 13

2. ŠVIETIMO PASLAUGŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS IR VERTINIMO KRITERIJAI 15

2.1. Kokybės vadybos samprata ir reikšmė
švietimo sistemoje. 15

2.2. Švietimo paslaugų kokybės reikšmė ir užtikrinimas. 15

2.3. Paslaugų kokybės modeliai, įvairių mokslininkų požiūriu. 17

2.4. Paslaugų kokybės vertinimo kriterijų charakteristika. 19

2.5. Paslaugų kokybė pagal SERVQUAL metodika. 27

3. ŠIAULIŲ KRAŠTO VADYBOS, TEISĖS IR KALBŲ KOLEGIJOS TEIKIAMŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS ĮVERTINIMAS PAGAL SERVQUAL METODIKĄ 31

3.1. Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegijos apibūdinimas. 31

3.2. Tyrimo organizavimas. 32

3.3. Paslaugų kokybės vertinimas pagal SERVQUAL kriterijus………………………………………….32

IŠVADOS 39

REKOMENDACIJOS 42

LITERATŪROS IR KITI ŠALTINIAI 43

PRIEDAI…………………………………………………………………………………………………………………………..44

1 priedas. Teikiamų paslaugų kokybės tyrimas……………………………………………………………44

2 priedas. Teikiamų paslaugų kokybės tyrimo anketinis apskaičiavimas…………………………46

ĮVADAS

Lietuvai įstojus į ES, atsiveria platesnės galimybės darbo rinkoje. Dažnai didelis poreikis pastebimas nekvalifikuotiems darbuotojams. Tačiau kvalifikuota darbo jėga taip pat tampa svarbesnė. Taip pat ir Lietuvoje kvalifikuotos darbo jėgos poreikis auga, todėl darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, jų profesinis pasirengimo lygis įgauna vis didesnę reikšmę. Todėl didelis dėmesys turi būti skiriamas švietimo paslaugų kokybei bei nepriekaištingam specialistų rengimui, švietimo paslaugų kokybės tyrimai yra reikalingi ir aktualūs , kad švietimo institucija galėtų tinkamai užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę.

Darbo objektas – Švietimo paslaugų kokybė.

Darbo tikslas – išanalizuoti paslaugų kokybės vertinimo ypatumus.

Pagrindiniai darbo uždaviniai:

1. Pateikti paslaugų sampratą ir klasifikavimo kriterijus.

2. Atskleisti švietimo paslaugų kokybės vertinimo kriterijų ypatumus.

3. Ištirti teikiamų paslaugų kokybę Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegijoje.

Darbo metodai:

• Literatūros šaltinių analizė.

• Anketinė apklausa, jos kiekybinė analizė.

• Pirminė duomenų analizė ir sisteminimas.

• SERVQUAL metodas

Šis tyrimas yra naudingas Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegijai, nes paslaugų kokybės tyrimo rezultatai leidžia įvertinti teikiamų paslaugų kokybės lygį. Tuo atveju kolegija galės tobulinti silpnąsias vietas, taip užtikrindami tinkamą ir kokybišką specialistų rengimą.

Darbo struktūra – teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje dalyje pateikiama paslaugų samprata ir jų klasifikavimo kriterijais. Taip pat nagrinėjami švietimo paslaugų kokybės kriterijai, supažindinama su Servqual metodika. Praktinėje dalyje analizuojama Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegijos teikiamų paslaugų kokybė pagal Servqual metodiką. Taip pat paskaičiuoti tikėtų ir gautų paslaugų vertinimo nuokrypiai bei santykiai.

Darbo pagrindas – lietuvių ir užsienio autorių literatūra. Pagrindiniai lietuvių autoriai, kuriais remtasi yra: L. Bagdonienė, A. Mikalauskienė, R. Tijūnaitienė, V. Šmergelienė, D. Kunigėlienė, G. Kišoninienė, E. Bagdonas, B. Vengrienė ir t.t. Užsienio literatūra: P. Kotler, C. Gronroos, ir t.t.

Darbe atskleistos tokios profesinės kompetencijos:

• Gebėjimas vertinti verslo aplinką;

• Gebėjimas naudotis informaciniais šaltiniais;

• Gebėjimas analizuoti, sisteminti, ir vertinti tyrimų duomenis;

• Gebėjimas priimti sprendimus;

• Gebėjimas įvertinti esamą įmonės padėtį;

• Gebėjimas užtikrinti veiklos kokybę.

1. PASLAUGŲ SAMPRATA IR KLASIFIKAVIMAS

1.1. Paslaugos sąvokos apibūdinimas

Norėdami suvokti paslaugų veiklos savitumą, pirmiausia reikia išsiaiškint, kas yra paslauga ir kuo ji skiriasi nuo materialios prekės. Formuluoti paslaugos apibrėžimą skatina keletas aplinkybių, iš jų ypač paminėtinos dvi (Paslaugos samprata ir savybės,2005.):

1. Tai poreikis apibrėžti paslaugų sektorių, nustatyti jo vietą ir vaidmenį ūkio struktūroje, poveikį makroekonomikos procesams: augimui, užimtumui, investiciniam aktyvumui.

2. Būtinybė suvokti paslaugos esmę tam, kad būtų galima priimti teisingus vadybos rinkodaros sprendimus firmoje.

Surasti universalų paslaugos apibrėžimą pirmiausia trukdo paslaugų įvairovė. Paslaugos sąvoka turi daugelį reikšmių, apimančių veiklą, nuo asmeninės paslaugos iki paslaugos kaip produkto sudėtinės dalies.

“Paslauga – veiksmas arba veiksmų serija, pasireiškianti asmenų kontaktų su fiziniu įrengimu ar mašina, suteikianti pasitenkinimą vartotojui (Paslaugos samprata ir savybės,2005).

“Paslauga – bet kokia nauda ar veikla, kurį viena pusė gali pasiūlyti kitai, pasižymi neapčiuopiamumas bei tuo, kad nėra nuosavybės rezultatas. Jos išraiška gali būti susieta ar nesusieta su fiziniu produktu.“ (Paslaugos samprata ir savybės,2005).

“Paslauga – veiksmas ar serija veiksmų, kurie būdami neapčiuopiamos prigimties pasireiškia sąveika tarp vartotojo ir paslaugų darbuotojo, pastarajam pasiūlius fizinius išteklius, prekes ar sistemas vartotojo problemoms spręsti.“ (Žvinklys, 1990).

Apibrėžimų sąrašą galima būtų pratęsti, tačiau problema lieka – kiekvienas
apibrėžimas vienaip ar kitaip ribotas. Paprastai apibrėžimuose iškeliama viena ar kelios paslaugų savybės, kurias autoriai laiko universaliomis. Dažniausia yra akcentuojama, kad (Vingrienė, 1999):

Paslauga – tai veikla arba veikimo procesas;

Paslauga neapčiuopiama ;

Paslauga – tai santykiai tarp tiekėjo ir paslaugos vartotojo arba kliento, tam tikras jų tarpusavio kontaktas.

Teikiant paslaugą būtent veikla tampa kliento ar vartotojo poreikių tenkinimo priemonė. Dėl to paslauga paprastai yra neapčiuopiama, nepasiduodanti daiktų pažinimo logikai. Ji nesveriama, nepervežama, nesandėliuojama ir pan., jeigu daiktai, būdami tam tikros veiklos rezultatais, sugeba atitrūkti nuo pačios veiklos, “gyventi“ savo gyvenimą, tai to negalima pasakyti apie paslaugas. Tiekėjo ir vartotojo santykiai, jų sąveika tampa paslaugos atsiradimo, jos egzistavimo sąlyga. Tiesa ši sąveika ne visuomet akivaizdi. Pasitaiko situacijų, kur vartotojas, kaip asmuo, tiesiogiai ir ištisai nekontaktuoja su paslaugų firma, o paslauga teikiama per vartotojui priklausančias materialines gėrybės.

Paslaugos sampratą – yra vienas sudėtingesnių paslaugų teorijos uždavinių. Iki šiol nėra vieningo apibrėžimo, kokia veikla vadintina paslauga, o pačiu terminu, kaip tvirtina Mikalauskienė,(2001), operuojama neatsakingai. Atlikęs paslaugos apibrėžimų analizę, nustatė, kad paslaugos terminas vartojama ekonominės veiklos šakai apibūdinti, veiklos rezultatui nusakyti ir apibrėžti procesui, kai teikiant paslaugą vyksta asmenų sąveika ir vartotojas įgauna laikiną patyrimą.

Akivaizdu, paslaugos sampratos evoliucija susijusi su paslaugų plėtra. Ankstyvuosiuose moksliniuose darbuose, paslaugos esmė atskleidžiama ir jos samprata pateikiama nagrinėjant paslaugos paskirtį, vėliau joje išryškinami prekės ir paslaugos skirtumai ir akcentuojama, kad paslauga, skirtingai nei prekė, yra ne daiktas, o veiksmas ( veiksmas ar jų aibė). Šiuolaikiniai paslaugos apibrėžimai akcentuoja, kad paslauga – tai proceso ir rezultato sintezė, nes yra neapčiuopiamos veiklos ir prekės derinys( Mikalauskienė, 2001).

1.2. Paslaugų skirstymas pagal rūšis

Aptaria, paslaugos sampratą ir paslaugos apibrėžimus. Šiame skyrelyje apžvelgsime, kaip klasifikuojamos paslaugos ir kaip skirstomos paslaugų savybės

Paslaugų klasifikavimas – tai objektų visumos skaidymas į grupes (klases) pagal vieną ar kelis požymius. Kitaip tariant, klasės yra visuma objektų, turinčių bendrus požymius. Galima išskirti paslaugų ekonominį į rinkodarinį klasifikavimą. (Bagdonienė, L. 2004)

Ekonominis klasifikavimas reikalingas tam, kad būtų galima apskaityti paslaugų apimtis, jų lyginamąjį svorį šalies bendrajame vidaus produkte, augimo tempus, darbuotojų skaičių ir jų pasiskirstymą ekonomikos sektoriuose ir skirtingose paslaugų srityse, palyginti įvairių šalių paslaugų sferos ir atskirų paslaugų plėtrą ir t.t. Tam tikslui gali būti naudojama gamybos – cirkuliacijos – vartojimo grandinės, bendrosios paslaugų prekybos sutarties, Europos ekonominių veiklų statistinė klasifikacija.

Rinkodarinis paslaugų klasifikavimas sudaro prielaidas atskleisti bendruosius paslaugų bruožus, kurie svarbūs rinkodaros sprendimams. Paslaugų bendrybės nustatomos nagrinėjant paslaugos prigimtį, teikėjų ir vartotojų santykius, paslaugų teikimo aplinką ir kitus aspektus. Rinkodarinis klasifikavimas įgalina geriau suprasti vartotojų lūkesčius ir elgseną, paslaugų vartojimo prioritetus ir dažnumą, atskleidžia galimybes sudaryti naujus ir papildomus paslaugų teikimo kanalus ir t.t. Ch. Lovelock ir D. Lapert (1999) nuomone, paslaugų marketingo specialistams klasifikavimas padeda išvengti dviejų kraštutinumų (Bagdonienė, 2004):

1. kai paslaugos laikomos homogenine visuma (kitaip tariant, visos paslaugos vienodos).

2. kai kiekviena paslauga laikoma skirtinga, tai yra neturinti jokių bendrumų su kitomis.

Paslaugos gali būti skirstomos, pagal tokius kriterijus ar požymius (Bagdonienė, 2004). Jos pateikiamos (1 lentelėje.)

1 lentelė

Paslaugos kriterijai ir požymiai

Kriterijų požymiai Paaiškinimas

Funkcinė paslaugų paskirtis • pramogų ( poilsio, kultūros, sporto…)

• substitucinės (tarpininkavimo, palengvinančios ir pakeičiančios )

• pagalbos (apsaugos, kompensuojančios, pakeičiančios

• mainų ( komunikacijos, informacinės, mokymo)

Paslaugos teikėju teikiant kai kurias paslaugas vyrauja žmogus (mokymo), kitų paslaugų pagrindinė komponentė yra įrenginiai.

Paslaugų vartotojus gali būti individualus vartotojai, namų ūkiai, organizacijos, reklamos paslaugos.

Paslaugų tiekimo vieta paslaugų įmonėse ar vartotojo buvimo vietoje

Paslaugų apčiuopiamumą • Neapčiuopiamos paslaugos, konsultavimo, kultūros.

• Paslaugos padidinančios apčiuopiamo produkto vertę .

• Paslaugos sąlygojančios prekės prieinamumą vartotojams.

Šaltinis: Bagdonienė, L., (2004) Paslaugų marketingas ir vadyba Kaunas technologija.

Paslaugų savybės. Paslaugos pasižymi tam tikromis bendromis savybėmis, nusakančiomis paslaugų veiklos savitumą bei skirtumus lyginant jas su prekėmis. Todėl galima teigti, kad paslaugos skirtingai nei prekės negali būti identiškos arba negali būti suteikta tokia pati paslauga antra kartą. Keičiasi sąlygos,
Paslaugų savybės pateikiamos 2 lentelėje.2 lentelė

Paslaugų savybės

Neapčiuopiamumas • vartotojams sunku suvokti ir įvertinti paslaugos nauda, kol ją nepasinaudojama.

• ne visose prekėse galima surasti neapčiuopiamumo savybių.

• kai kurios paslaugos visiškai neturi materialaus pagrindo, tai yra “grynosios“ paslaugos, kai kuriomis materialių objektų dalyvavimas klientų aptarnavime yra tiesiog būtinas, kai kuriose materialumas su ne materialumu yra taip susipynęs, jog sunku atskirti sudėtinės dalis. Tačiau visose paslaugose, nežiūrint jų įvairovės ir skirtumų, turi vyrauti neapčiuopiamumo savybė.

• bet nors daugelis paslaugų turi ir gana apčiuopiamų elementų, tačiau ne jie sudaro paslaugos esmę, esmė lieka neapčiuopiama. Tačiau tai iš esmės tai tik pažadai, kol nepasinaudoja paslauga vartotojas nežino paslaugos turinio bei kokybės.

• paslaugos tiekėjas pasitelkia įvairias papildomas priemonės kurios padeda įsivaizduoti paslauga: pvz. eskizai, lankstinukai.

Heterogeniškumas,

( nevienalytiškumas)

• svarbiausia paslaugų nevienalytiškumo priežastis žmonių santykiai. paslaugos kokybė ir perkamumas labai priklauso nuo tiekėjo kvalifikacijos, mokėjimo bendraujant įteikti vartotojui prekės pliusus.

• paslaugos heterogeniškumas priklauso ir nuo vartotojo nusiteikimo mokėjimo bendrauti, priimti informaciją ją analizuoti, nuotaikos kaitos.

Nepatvarumas • daugelis paslaugų yra teikiamos, ir vartojamos tuo pačiu metu, jų neįmanoma sukaupti ir parduoti klientams vėliau.

• sunku reguliuoti paslaugos paklausa ir pasiūla, todėl organizatoriai yra priversti nuolatos ir labai kruopščiai atlikti esamos rinkos analizė ir pakankamai greitai reaguoti į bet kokius pokyčius.

• paslaugų rinkoje, bet koks vartotojų poreikių pokytis turi labai greitai atsikreipti paslaugų tiekėjų veikloje.

Vartotojų dalyvavimas paslaugoj • paslaugos gamybos ir vartojimo vienovė nulemia kliento dalyvavimą gamybos procese.

• klientas dalyvauja šiame procese kaip būtinas gamybos veiksnys, kaip pilnateisis paslaugų proceso dalyvis.

• nėra pardavimo paslaugos be pirkėjo vienokio ar kitokio dalyvavimo, pervežimo paslaugos be keleivio, gydymo be pacientu, mokymo be mokinių.

• todėl paslaugos negalima sukaupti ateičiai.

Paslaugos tiekimo ir vartotojimo vietovė (vienalaikiškumas) • daugelio atvejų paslauga tiekiama ir vartojama tuo pačių metų taigi, bet koks nesklandumas ar nukreipimas nuo nustatytų standartų tuoj matomas vartotojui.

Nuosavybės nekeičiamumas • paslauga tai procesas ji neturi nuosavybės, paslaugų tiekėjai laikinam vartotojo naudojimuisi perduoda kai kurias materialinės vertybes.

• paslaugų rinkodaros priemonės turėtų padėti vartotojui suvokti, kad nėra organizacijos paslaugos, yra tik jos priemonės, medžiagos, įrengimai o paslauga – tai bendras teikėjo ir vartotojo sąveikos rezultatas.

Nematerialumas • reiškia, kad jos negalima viešai demonstruoti, tad paslaugos negalima pamatyti, paragauti, paliesti, išgirsti ar užuosti tol, kol jos neįsigyjama.

Neatsiejamumas • paslaugų neįmanoma atskirti nuo jų teikėjų – žmonių ar įrengimų. jei paslaugą teikia darbuotojas, jis yra paslaugos dalis.

• paslauga yra tuo pačių metu teikiama ir naudojama.

Kokybės nepastovumas • paslaugų kokybė priklauso nuo to kas, kada, kur ir kaip jas teikia.

• todėl paslaugos kokybę yra sunku kontroliuoti.

Trumpalaikiškumas • reiškia , kad jos negalima laikyti vėlesniam pardavimui ar naudojimui.

• negalima kaupti

Nuosavybės nebuvimas • nusipirkęs materialės prekes vartotojas jomis gali naudotis neribota laiką.

• tai daroma, taikant vieną ar daugiau iš toliau pateiktų būdų.

1. Paslaugų teikėjai gali skatinti vartotojus vėl pasinaudoti jų paslauga.

2. Paslaugų teikėjai gali sukurti narių klubus ar asociacijas, šiaip sukeldami nuosavybės įspūdį.

3. Ten, kur tai yra priimtina, paslaugų teikėjai nuosavybės nebuvimo trūkumą gali paversti privalumu.

Šaltinis: Kotler, P., (2003), Rinkodaros Kaunas: Poligrafija, ir Bagdonienė, L., (2004) Paslaugų marketingas ir vadyba Kaunas technologija.

Kadangi paslaugos yra neapčiuopiamos, daugelio atveju sunku įsivaizduoti galutinį variantą. Daugybė žmonių kiekvieną dieną naudojasi įvairiomis paslaugomis. Paslaugos tapo neatskiriama kasdienos dalimi, be kurių neįsivaizduojame savo gyvenimo. Todėl paslaugos galime suskirstyti i daugelį savybių.

1.3. Paslaugų tiekimo sistemos ypatumai

Sparčiai besikeičiančios paslaugų sektoriaus sąlygos reikalauja naujo požiūrio į organizacijos plėtojimo veiklą. Aktyvi konkurencija sumažina paslaugų organizacijos diferenciacijos galimybes, sutrumpėja paslaugos gyvavimo ciklas, išauga vartotojų reikalavimai paslaugų kokybei. Vartotojų poreikiai nuolat keičiasi, dėl to neretai vienai organizacijai juos patenkinti darosi vis sudėtingiau. Atsiranda būtinybė kooperuotis su kitais paslaugų teikėjais, partneriais, teikėjais, taigi, paslaugų organizacija privalo sukurti ryšių sistemas ir tinkamai jas valdyti. Tokios organizacijos veiklos sąlygos reikalauja naujo požiūrio į rinkodarą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2479 žodžiai iš 8015 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.