TURINYS
ĮVADAS 2
1.VERSLO KŪRIMO PRIELAIDOS 3
2.PAGRINDINĖS SĄVOKOS 3
3.VERSLININKYSTĖS SĄLYGOS 4
4.VERSLO PRADŽIOS MOTYVAI 5
5.NUO KO PRADĖTI VERSLĄ 6
6.VERSLO IDĖJOS 7
7.SĖKMINGO VERSLO RODIKLIAI 8
8.TIKSLŲ KĖLIMAS VERSLE 9
9.VERSLO RŪŠIES PASIRINKIMAS 9
10.KAPITALO IR PAJAMŲ ŠALTINIAI 10
11.VERSLO PLANO SUDARYMAS 12
12.IŠVADOS 14
LITERATŪRA 15
ĮVADAS
Verslas – tai tam tikras kryptingas, mūsų šalyje mažai išbandytas ūkininkavimo bei turto kūrimo būdas. Jis mūsuose žengia pirmuosius žingsnius. Dalis verslininkų patirties įgijo remdamiesi užsienio šalių praktika, kiti bandė remtis menkomis teorinėmis žiniomis. Ne vienas pastarųjų verslą sugebėjo pradėti ir plėtoti jau pirmajame privatizavimo etape įgiję materialinę techninę bazę, lėšų bei patirtį. Taip pat į verslą atėjo nemažai žmonių, kurie pasinaudojo nevykusia privatizacija, prastai paruoštais įstatymais, spėjo lengvai įsigyti nemažai turto, nors menkai išmanė verslininkystę. Pastaruoju metu į verslą ateina daugiau rimtai pasiruošusių verslininkystei ir geriau įsitvirtinančių versle žmonių. Jie pasirenka tas veiklos sritis, kurias geriau pažysta. Tačiau yra ir kita žmonių kategorija, kurie verslą pradeda neturėdami žinių, patirties, pakankamai kapitalo ir nežinodami kaip teisingai ir efektyviai plėtoti verslą. Lietuvoje jau turime užregistruotų per 40 tūkst. privačių personalinių, akcinių bei kitokių įmonių. Stabilių ir gerų įmonių būtų žymiai daugiau, jei visi pradedantieji turėtų stipresnius teorinius pamatus kaip pradėti verslą. Šiame referate mes ir norėtume atskleisti, kas yra svarbiausia verslo pradžiai. Sau iškėlėme tokius tikslus:
• Išsiaiškinti, kas yra verslininkystė, verslininkas.
• Atskleisti verslininkystės svarbą ir specifiką.
• Atskleisti pagrindines verslo sąlygas.
• Nurodyti pagrindinius motyvus pradedant verslą.
• Išsiaiškinti, nuo ko pradedamas verslas.
• Išvardinti sėkmės faktorius verslui pradėti.
• Atskleisti verslo idėjų atsiradimo šaltinius.
• Išvardinti galimus kapitalo bei pajamų šaltinius.
• Išsiaiškinti, kokia galima rizika ir pelnas pradedant verslą.
1. VERSLO KŪRIMO PRIELAIDOS
Verslininkystė rinkos sąlygomis yra pagrindinė ūkio organizavimo forma, įgalinanti pasiekti ekonomikos augimą. Apie tai byloja ir užsienio šalių praktika. Verslininkystė išmaitino Ameriką – teigia amerikiečių ekonomistai.
Verslininkystės teorijoje ir praktikoje žinomos trys pagrindinės verslo organizavimo formos: individualios (personalinės) įmonės, partnerinės įmonės ir bendrovės (korporacijos). Jos skiriasi dydžiu, kapitalo sudarymu, veiklos sfera, turi savo privalumų bei trūkumų.
Antroje XX a. pusėje išvystytos rinkos šalyse ypač suaktyvėjo smulkaus biznio (mažų ir vidutinių) įmonių kūrimasis. Lietuvoje ekonomikos perspektyva taip pat siejama su verslininkystės plėtojimu bei skatinimu. Ateitis priklauso verslininkystei. Jau dabar Lietuvoje yra daug žmonių, bandančių savo jėgas šioje veiklos sferoje. Manoma, jog yra nemažai tokių žmonių, kurie užsiimtų tam tikru verslu, jei žinotų, nuo ko pradėti, ką ir kaip organizuoti. Todėl svarbu susipažinti su pagrindiniais verslo kūrimo principais bei metodais, mokytis verslo kūrimo paslapčių. Beje verslininku gali tapti kiekviena iniciatyvus, sumanus, veiklus ir nebijantis rizikos žmogus (neatsižvelgiant į amžių, lytį, profesiją ir kt.).
2. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Verslas, verslininkas, verslininkystė… Šie žodžiai jau įsitvirtino mūsų žodyne. Dėl jų vartojimo jau spėjo įsiliepsnoti ginčai, nes pradėjo egzistuoti ir kitas, kai kuriems priimtinesnis rinkinys: spekuliantas, išnaudotojas, buožė, sukčius ir t.t. Taip yra todėl, kad Lietuva yra ,,jauna“ valstybė, dar visai neseniai perėjusi nuo planinės į rinkos ekonomiką. Pasikeitus politinei bei ekonominei situacijai šalyje, ne visi sugebėjo pakeisti savo mąstymą. Dar ir dabar yra manančių, jog planinė ekonomikos sistema geresnė už rinkos. Dauguma buvo pratę už nedidelį darbą gauti tokį pat užmokestį kaip ir daug dirbantis. Su nepriklausomybe atėjo ir nauji Lietuvai ekonominiai dėsniai: atlyginimas pagal darbo kiekį ir kokybę. Tie, kas suvokė pasikeitimų esmę, mokėjo pasinaudoti palankia verslui situacija, kiti gi rado jaunos valstybės įstatymų spragą ir nelegaliais būdais pradėjo užsidirbinėti ,,nešvarius“ pinigus. Tačiau tokie verslininkiūkščiai vėliau ar anksčiau bus nubausti, įstatymų spragos ištaisytos, o tie kas pradės ar pradėjo legalų verslą įsitvirtins rinkoje ir jei sugebės išsilaikys ilgą laiką.
3. VERSLININKYSTĖS SĄLYGOS
Verslininkystė – tai veikla turinti šias tris sąlygas:
• Žmogus, kaip gamintojas būdamas privatus asmuo, savyje sujungia ir tikslo užsibrėžimo funkciją, ir jo pasiekimo priemones. Kitaip tariant, jis prisiima visų atsakomybę už padarytų veiksmų pasekmes, t.y. rizikuoja.
• Verslininkas dirba rizikos sąlygomis, t.y. orientuodamasis į laisvai pasireiškiančius žmonių poreikius. Tai reiškia, kad prieš pradėdamas ką nors gaminti, jis turi pagalvoti, ar jo prekė bus perkama.
• Pelno gavimas. Gamintojas privalo pralenkti savo konkurentus, suspėti pirmas parodyti savo žavesį ir erudiciją, kad
įrodytų, jog jo pasiūlymas pats geriausias, pats pelningiausias.
Verslininkai – žmonės, kurie turi savo firmas, siekiančias pelno. Pelno siekimas – tai varomoji gamybos jėga laisvosios verslininkystės sistemoje. Kad turėtų pelno, verslininkas turi sumanyti naudingą produktą, surasti efektyvų jo gamybos būdą, finansuoti gamybą ir pardavinėti tą produktą didesne nei gamybos kaštai kaina. Žmonės imdamiesi verslo žino, kad sėkmė negarantuota ir, jei reikalai nesiklostys, kaip suplanuota, jie gali patirti nuostolių.
Verslininkas – žmogus su ,,gumine psichika“, kuris išgirdęs – ne, ir išmestas pro duris, tuoj pat ieško būdų, kaip patekti į vidų per langą. Norint pradėti verslą vien idėjos ir pinigų neužtenka. Būtina asmenybė, kitaip vadinama verslininku, kuri galėtų planuoti, vadovautis teisinga nuojauta, ryžtųsi rizikuoti dėl to, kad jo verslas klestėtų. Taip verslininką apibūdina JAV verslo vadybos centro prezidentas Džozefas Mankuzo. Verslininkai – tai savarankiški kūrėjai, kurie žino ir kas yra aukštumos, ir kas yra dugnas, moka atiduoti ir viršyti visas savo galimybes, kad pasiektų savęs vertų rezultatų. Verslininkas yra kūrėjas, nežinantis, kur jo likimas, niekada nestovintis už išmanančiojo nugaros, nes jam skirta vienintelė vieta po saule.
Savybių, kurias šie žmonės turi, savikainą įprasta vadinti apsukrumu. Ir kai sakoma ,,apsukrus žmogus“, tai iškyla maždaug tokia epitetų grandinėlė: gudrus, apskaičiuojantis, nuovokus, visur ieškantis naudos ir pan. Visada pabrėžiamas tokių žmonių sugebėjimas iš savo veiksmų gauti maksimalų sau ar žmonių grupei, kurios interesus jie atstovauja.
Psichologija vis dažniau laikosi nuomonės, kad sėkmė lydi tuos, kurie turi ypatingų charakterio savybių. Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į sugebėjimą prisiderinti prie įvairių aplinkybių ir jų pokyčių. Esminis sėkmingai veikiančių žmonių bruožas – mokėjimas atsirasti reikiamoje vietoje reikiamu laiku. Tai nėra atsitiktinumas. Tai susiklosto dėl asmeninių žmogaus charakterio savybių pritaikymo. Psichologai nurodo ir žmogaus charakterio bruožus, kurie svarbūs siekiant sėkmės:
• individualizmas, asmenybės saviraiška, nesitaikymas prie aplinkos, jos palankumo ir atkaklus savo tikslų siekimas;
• sugebėjimas bendrauti su aplinkiniais žmonėmis, mokėjimas suprasti partnerių ir konkurentų psichologinius ypatumus bei pasinaudoti jais;
• fizinė ištvermė ir jos harmonija su dvasine būsena;
• intuicija, padedanti numatyti tolesnę įvykių eigą;
• ypatingas lankstumas, kai būtina pripažinti laikinas nesėkmes, prireikus atsitraukti, tačiau būti įsitikinusiam galutine sėkme;
• sugebėjimas įtikinti kitus žmones savo veiksmų tikslingumu ir rezultatyvumu.
4. VERSLO PRADŽIOS MOTYVAI
Žmonės nori turėti savo verslą dėl keleto sumetimų: asmenybės nepriklausomybė, neribotos pelno galimybės, proga dirbti mėgstamą darbą patogiu laiku. Tačiau vieni tampa verslininkais, kiti – ne. Pagal svarbumą yra 4 motyvai, kurie skatina pradėti verslą:
• Ekonominė prievarta. Nustatyta, kad 65 % priežasčių, kurios paskatino užsiimti verslu, buvo negatyvios ir nuo žmogaus nepriklausė. Bedarbystė, emigracija, priklausymas diskriminuojamai žmonių grupei – visiems jiems nėra kito būdo išlikti, kaip organizuoti savo verslą.
• Ambicija. 56 % pasiryžusių keisti gyvenimą turėjo nepriklausomus tėvus. Jeigu nors vienas iš tėvų arba artimų giminaičių buvo fermeris arba amatininkas, žmogaus mentalitete jam nuo vaikystės įsitvirtina laisvės modelis. Sakydamas ,,noriu būti kažkuo daugiau negu pastovaus atlyginimo vergas“, žmogus tikrai nori būti savimi.
• Nepriklausomybės troškimas. Kontroliuodamas savo gyvenimą, verslininkas jaučiasi laimingas. Verslininkai yra kūrėjai. Bėgant metams kūryba tampa antrąja verslininko prigimtimi. Mokslininkai nustatė, kad verslininko savybės nėra genetiškai užkoduotos jo prigimtyje. Peršasi nuomonė, kad verslininkas pats save sukuria remdamasis patirtimi.