Kanceliarinė kalba
5 (100%) 1 vote

Kanceliarinė kalba

Visais laikais bendravimas buvo svarbiausias, nes tik nuo jo priklauso perduodama informacija ir žmonių santykiai. Bendravimas nėra vienos rūšies. Jis yra tikrai labai įvairus ir kiekvienu momentu reikia jausti, kur ir kaip reikia bendrauti. Tikrai visi gerai žino, kaip skiriasi darbdavio su darbuotoju ir gerų draugų bendravimas.

Mano specialybė yra telekomunikacijos ir čia bendravimas bei informacijos perdavimas yra tikrai labai svarbu. Šios specialybės aš noriu pasirinkti vadybinę pakraipą, kur reikės daug bendrauti su įvairiais žmonėmis. Tad kalbos taisyklingumas čia bus tikrai svarbus.

Kai dėstytoja liepė pasirinkti: ar rinkti kalbos kultūros klaidas, ar rašyti referatą apie kanceliarinę kalbą, net nedvejodama pasirinkau rašyti referatą. Pamaniau, kad tikrai bus naudinga praplėsti savo žinias ir sužinoti, kas yra kanceliarinė kalba, kur ir kada ji vartojama bei ištaisyti savo, nuolatos daromas klaidas.

Tik atsivertus knygą „ Kanceliarinės kalbos patarimai “, pratarmėje radau kanceliarinės kalbos apibrėžimą ir jos paaiškinimą.

Kanceliarinė kalba — tai kanceliarijos (raštinės) ir čia rengiamų dokumentų kalba. Ja rašomi valdžios įstaigų administraciniai ir tarnybiniai dokumentai, reikalų raštai. Kanceliarinė kalba kartais tiesiog ir vadinama reikalų raštų kalba.

Kanceliarinė kalba yra bendrinės kalbos atmaina, turinti tam tikrų savo ypatybių. Kadangi tai bendrinės kalbos dalis, jai privalomi bendrieji norminės kalbos reikalavimai, taisyklės ir dėsniai.

Sritys, kur kanceliarinė kalba vartojama, turi savo poreikių, kuriuos kalba privalo tenkinti, vadinasi, privalo į juos atsižvelgti. Kadangi dokumentai konkrečius dalykus ar reiškinius spaudžia į tam tikrus rėmus, čia vartojamos ne tik apibrėžtos sąvokos ir terminai, bet ir standartiniai posakiai. Kanceliarinę kalbą veikia ir dokumentų įforminimo reikalavimai.

Valdymo dokumentams ir raštvedybai prireikia tokių raiškos būdų, kurių tradicinė kalba neturėjo. Kanceliarinė kalba verčiama jų ieškoti pati ir plėsti kalbos išgales. Šiai kalba būtina derinti bendruosius lietuvių kalbos ir specialiuosius tos srities kalbos reikalavimus.

Reikalų raštų tvarkytojams reikia konkrečių kalbos patarimų, iš kurių aiškėtų, kaip rašyti dokumentų tekstus ir atskiras jų dalis, kaip formuluoti reikalų raštų teiginius, kur ir kaip vartoti kanceliarinės kalbos štampus, kuo keisti netinkamus kanceliarizmus, kaip taisyti paplitusias klaidas ir apskritai kas tinkas ir kas netinka kanceliarinei kalbai.

„ Kanceliarinės kalbos patarimai“ tikrai labai gera knyga, nes ji sudaryti kaip žodynas. Visi žodžiai paaiškinti, aprašytos jų dažniausiai pasitaikančios klaidos ir parašyta, kaip taisyklingai vartoti tuos žodžius.

Kai tik atsiverčiau pirmąją abėcėlės raidę, ir į akis krito žodis, kurį visada vartodavau netaisyklingai, tai abonentas. Aš galvodavau, kad už telefoną moku abonentinį mokestį, bet aš klydau. Abonentas yra abonementą turintis asmuo. Taigi aš esu abonentas, o kas mėnesį už telefoną moku abonementinį mokestį.

Bendrauti galima ne tik telefonu, bet ir laiškais. Tikrai yra daug žmonių, kurie gana dažnai rašo laiškus. Kartais laiškus rašau ir aš, bet niekada nesusimąstydavau, apie ant voko rašomą adresą. Tik iš šios knygos sužinojau, kad adresą reikia rašyti pagal taisykles. Adresas rašyti pradedamas nuo adresato, o po to nuo siauriausios reikšmės žodžių — gatvės ar kaimo pavadinimo; toliau eina miestas ar rajonas su priekyje rašomu indeksu; pabaigoje rašoma valstybė.

Ši knyga man padėjo ne tik ištaisyti klaidas, bet ir sužinoti kitų žodžių reikšmes. Vienas iš tų žodžių buvo agentūra. Aš žinojau jos pirmąją reikšmę, kad tai savarankiška ar kieno nors reikalams atstovaujanti ir juos tvarkanti įstaiga. O antros reikšmės nežinojau, bet dabar jau žinau, kad tai įstaigos ar atskiro padalinio statuso neturinti darbuotojų tarnyba.

Labai dažnai pati save “pagaunu“ ir girdžiu iš kitų žmonių, kaip netaisyklingai vartoja prielinksnį ant. Jis dažniausiai vartojamas paviršiaus vietai nusakyti, kai neturimas galvoje paviršiaus plotas. Aš dažnai sakydavau žodžių junginius ant dienų ir ant kieno vardo, bet dabar jau žinau, kad mano draugas gali išvykti pas senelę dviem dienoms ir, kad namą galima užrašyti savo vardu.

Dabar sesijos metas ir dėstytojai tikrai turi labai daug darbo. Aš manau, kad jie labai norėtų pailsėti ir išeiti apmokamų atostogų, bet tokių atostogų jie turėti negali. Tik atsivertus knygą supratau kodėl. Dėstytojai gali išeiti tik mokamų atostogų. Dabar žinosiu, kad šis žodis nevartojamas reikšme „ už pinigus gaunamas, toks už kurį reikia mokėti “.

Dabar yra 21 amžius ir mūsų miestai ir kaimai pilni viskių parduotuvių ar šiaip įvairių įstaigų. Žodis atidaryti vartojamas reikšme „ įsteigti “ kalbant apie įstaigas ar tas patalpas, kur jos įsikuria. Dabar žinau, kad turint galvoje ne steigimą, o šiaip veiklos pradžią, galima vartoti ir kitus žodžius: Pradėjo dirbti nauja parduotuvė. Pradėjo veikti automatinė telefonų stotis.

Taip pat labai daug klaidų darau vartodama žodį bėgyje. jis nevartojamas vietininko su laiko reikšmės daiktavardžių kilmininku: Tą sumą užsakytojas gali išreikalauti trejų metų bėgyje. Aš dabar
žinau, kad šią sumą gali išreikalauti per trejus metus.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 851 žodžiai iš 2830 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.