Lietuviu kalba xxa pr
5 (100%) 1 vote

Lietuviu kalba xxa pr

TURINYS

Įvadas…………………………………………………………………………………3

1. XX amžiaus pradžios Lietuvių literatūros raidos ypatybės………………………..4

2. Lietuvių tapybos raidos bruožai XX amžiaus pradžioje…………………………..8

2.1. Istorinės tapybos raidos sąlygos…………………………………………9

2.2 Estetinės pažiūros………………………………………………………12

2.3. Realistinė tapyba Lietuvoje……………………………………………15

2.4. Neoromantinė lietuvių kūryba…………………………………………17

2.5. Mykalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos bruožai…………………19

3. Lietuvos teatro bruožai XX amžiaus pradžioje …………………………………..21

4. Slaptosios Lietuvos draugijos…………………………………………………….24

5. Legaliosios lietuvių draugijos……………………………………………………26

Išvados………………………………………………………………………………28

Panaudotos literatūros sąrašas…………………………………………………..29

ĮVADAS

XX amžius – tai reikšmingas laikotarpis visai Lietuvos kultūros raidai, Jos socialiniam ir kultūriniam gyvenimui. Ypač turtinga buvo to meto lietuvių kultūra, gyvavo tapyba, teatras, spauda, buvo kuriamos įvairios organizacijos draugijos, puoselėjančios lietuvybę.

Šiuo savo darbu norėčiau apžvelgti turtingos XX amžiaus pradžios lietuvių kultūros raidai. Jokiu būdu nesiekta aprašyti viso laikotarpio, nes vargu ar įmanoma būtų tai padaryti. Taigi pasirinktas konkretesnis šio amžiaus laikotarpis – 1900-1914 metai, kuris reikšmingas šiandieninei mūsų kultūrai. Todėl pasistengsiu aptarti, mano manymu, kelis svarbiausius šio laikotarpio kultūros momentus: vaizduojamojo meno, tapybos, teatro, literatūros pakylėjimą, suaktyvėjimą, įvairių draugijų ir organizacijų susikūrimą ir veiklą. Pirmoje dalyje, bus aptartos šio laikotarpio literatūros susiformavimas ir pagrindiniai bruožai. Kitoje dalyje bus apžvelgta to meto lietuvių tapybos raida, naujų meno krypčių, tokių kaip realizmas, estetizmas ir neoromantizmas, vyravusių Vakarų Europoje, įtaka Lietuvos tapytojams. Taip pat lietuvių tautos dailės genijaus Mykalojaus Konstantino Čiurlionio unikalios kūrybos, taip sužavėjusios pasaulį, pagrindinius bruožus. Vėliau bus aptartos Lietuvos teatro ištakos, jos susiformavimo aplinkybės. Aišku nagrinėdama šią temą negaliu nepaminėti slaptųjų ir legalių draugijų, jų susiformavimo ir Lietuvai reikšmingos veiklos ypatybių. Taigi toks ir būtų šio mano darbo tikslas.

XX AMŽIAUS PRADŽIOS LIETUVIŲ LITERATŪROS RAIDOS YPATYBĖS

XX

amžiaus pradžia – vienas labiausiai komplikuotų lietuvių literatūros raidos etapų. Ypatingos laiko sąlygos (1905 metų revoliucijos brendimas, eiga, vertybių kitimas reakcijos metais) žymiai paspartino rašytojų diferenciaciją, o spaudos draudimo išsikovojimas vertė ieškoti naujų emocinių išgyvenimų. Nors ypatingai didelių literatūrinių aukštumų nebuvo pasiekta, bet šis laikotarpis drąsiai vadintinas persiorentavimo ir naujų jėgų kaupimo laikotarpiu .

Atkaklus lietuvių priešinimasis, nesulaikomas knygų ir laikraščių spausdinimas bei platinimas neteisėtais būdais, bendras revoliucinių nuotaikų brendimas visoje Rusijos kolonijinėje imperijoje, privertė caro valdžią panaikinti aktą, draudžiantį spausdinti lietuviškus raštus lotyniškomis raidėmis. 1905-1907 metų buržuazinė demokratinė revoliucija pareikalavo iš rašytojų aiškesnio politinio pasisprendimo, patikrinusi daugelį visuomeninių idealų, puoselėtų XIX amžiaus pabaigoje, iškėlusi į literatūrinio gyvenimo dienotvarkę naujas temas, idėjas ir išraiškos būdus, iš karto padarė pataisų literatūrinėje orientacijoje ir kūryboje, suaktyvino demokratinę literatūrą apskritai, išugdė naują rašytojų kartą, kurios jau nebetenkino patriotinė, pozityvistinė ir švietėjiška veikla. Jie savo idealu laikė kovą už santvarkos pakeitimą, telkėsi apie nelegalius socialdemokratų organus. Didelį poveikį jiems darė rusų literatūra (kai tuo tarpu vyresniajai kartai poveikį darė lenkų literatūra), kadangi jaunieji rašytojai išsilavinimą daugiausiai gaudavo Rusijos universitetuose.

Revoliucinių idėjų veikiama ir maištinga rašytojų karta į literatūrą atnešė ne tik naujų temų ir idėjų, bet ir naujų meninių tendencijų. Lyrikos žanras ėme įgauti politinės agitacinės poezijos arba revoliucinės dainos pobūdį. Pradėjo formuotis socialinė drama, daugiausia taikoma megėjų scenai. Prozoje, šalia tradicinio apsakymo, paplito retoriniai besiužetiniai vaizdeliai, beletrizuotos apybraižos, alegorinės miniatiuros. Įtaigiai ėmė skambėti feljetonas ir politinis pamfletas. Ramus, buitinių vaizdų prisodrintas prozos stilius praturtėjo alegoriniais, emociniais ir ekspresyviais elementais. Poezijoje pasirodė naujų įvaizdžių ir simbolių, išreiškiančių revoliucinių perversmų dvasią.

Iš revoliucijos atmosferoje brendusių rašytojų žymiausių meninių laimėjimų pasiekė J. Biliūnas ir J. Janonis. Prozos ir dramos žanre
daugiausia nuopelnų turėjo J. Gurauskis, B. Laucevičius (Vargšas) ir K. Jasiukaitis.

1905-1907 metų revoliucijos idėjų pagimdyta kūryba sudarė tvirtą pagrindą, ant kurio vėliau vystėsi proletarinė lietuvių literatūra, po Pirmojo pasaulinio karo labiausiai suklestėjusi Tarybų Sąjungoje, kur buvo pasitraukę nemaža revoliucinių lietuvių rašytojų.

1905-1907 metų revoliucijos pralaimėjimas privertė dalį inteligentijos nusivilti politinėmis doktrinomis ir kovos šūkiais. Ji manė, jog greitu laiku jų nebus galima realizuoti. Pagrindinė legalios visuomenės veiklos kryptis pasidarė kultūrinis darbas, kuris turėjo pakelti krašto ekonomiką, įtvirtinti nacionalinės buržuažijos pozicijas pramonėje ir prekyboje, išugdyti visų kultūros barų profesionalumą, išauklėti kultūringą žmogų. Spaudos vardan buvo steigiamos kultūrinės organizacijos, mokyklos, bibliotekos. Tuo pat metu gausėjo lietuvių studentų, dalis kurių vykdavo į Vakarų Europą studijuoti.

Didelį vaidmenį kultūriniame gyvenime ėmė vaidinti periodinė spauda. Peterburge išėjo savaitraštis “Lietuvių laikraštis”, Vilniuje – pirmasis lietuvių dienraštis “Vilniaus žinios” (1904-1909). Labiausiai išplito liberalinė spauda, tęsusi “Varpo” ir “Ūkininko tradicijas (dienraštis “Lietuvos žinios”, 1909-1915, savaitraščiai “Lietuvos ūkininkas”, “Rygos naujienos” ir kt.).

Svarbus įvykis buvo pirmojo specialaus lietuvių literatūros žurnalo “Vaivorykštė” pasirodymas (1913-1914)., subūręs didelę grupę rašytojų, o pagrindinis dėmesys čia buvo skiriamas naujesnių meninių krypčių – neoromantizmo, simbolizmo, impresionizmo – atstovams (V. Krėvė, F. Kirša, V. Mykolaitis-Putinas, K. Binkis, M. Gustaitis, I. Šeinius ir kt.), buvo keliami dideli meniniai reikalavimai.

Prie svarbių kultūrinių reiškinių priskirtini ir sustiprėję kontaktai su kitų tautų literatūromis. Išversta daug Vakarų Europos, rusų ir lenkų klasikos, susidomėta ukrainiečių, baltarusių, latvių rašytojų kūryba. Pažymėtinas susižavėjimas orientalistika ypač indų filosofija ir religija.

Iš esmės literatūra vystėsi dviem kryptimis. Vieną kryptį sudarė iš XIX amžiaus ideologinės ir meninės dirvos išaugusi kūryba, kuriai atstovavo vyresnioji rašytojų karta (G. Petkevičaitė-Bitė, Lazdynų pelėda, Šatrijos Ragana ir kt.) antroji kryptis formavosi porevoliucinėje atmosferoje ir ją reprezentavo jaunieji. autoriai, kurie, nusistatę apolitiškai ir paveikti naujesnių meno teorijų, siekė tarti dar negirdėtą žodį. Vyresniosios kartos rašytojai orientavosi pirmiausia į liaudį, į platesniąsias skaitytojų mases, todėl jų kūryboje dominavo pasakojimo aiškumas ir paprastumas, gėrio ir blogio savokos buvo griežtai diferencijuojamos. Kartu čia reiškėsi ir kai kurie meninės stagnacijos simptomai. Ėmė kartotis temos, motyvai, meninės išraiškos priemonės, gausėjo literatūrinių standartų. Reikėjo atnaujinti meninį žodį. Tai vykdyti pasišovė jaunoji rašytojų karta, atėjusi į literatūrą, kai ėmė reikštis naujos literatūrinės kryptys bei tendencijos.

Spaudos draudimo panaikinimas lietuvių literatūrai turėjo ne vien išorinę reikšmę (tai įrodė pagyvėjęs knygų ir laikraščių leidimas), bet ir vidinę. Tai kas spaudos draudimo metais traukė vien dėl to, kad buvo parasyta lietuviškai, dabar jau tapo kasdieniniu reiškiniu. Mėgėjiškas darbo lygis turėjo būti pakeistas atsakingesniu, gilesniu bei universalesniu požiūriu į kultūrinių vertibių kūrimą, keitėsi vertės kritėrijai, formavosi naujas kūrėjo tipas. Buvo išjudinta kūrybinė mintis, kritiškiau imta žiūrėti į spaudai pateikiamą literatūrinę produkciją.

Meninio žodžio originalumo, brandumo, specifiškumo problema darėsi gana aktuali. Jos aktualumą rašytojai buvo suvokę dar gerokai anksčiau, negu publicistai išreiškė. Bene pirmieji tai pastebėjo literatai (J. Biliūnas, J. A. Herbačiauskas, K. Jasiukaitis) turėję progų pasižvalgyti po platųjį pasaulį, susipažinti su kitų kraštų estetinės minties ieškojimais ir pamatyti labiau diferencijuotą kultūrinį gyvenimą. Buvo išjudinta kūrybinė mintis, kritiškiau imta žiūrėti į spaudai pateikiamą literatūrinę produkciją. Rašytojai pradėjo ieškoti naujų vaizdavimo sferų ir įkvėpimo šaltinių. Poetai gilinosi į sudėtingesnius išgyvenimus, komplikuotą individo santykį su aplinka ir pačiu savimi, nesitenkindami vien odžių, elegijų, satyrų ir dainų intonacijomis, vyravusiomis XIX amžiaus pabaigos lyrikoje. Prozininkai pro kasdieninius reiškinius ir žmonių santykius stengėsi įžvelgti gilesnę, universalesnę prasmę, patraukti skaitytoją ne tiek plastiškais vaizdais ir įdomiais tipais, tiek subtilia psichologine analize . Šiuo laikotarpiu pasirodė keletas romanų, buvo parašyta stambių istorinio, romantinio, alegorinio pobūdžio tragedijų, misterijų ir dramų.

LIETUVIŲ TAPYBOS BRUOŽAI XX AMŽIAUS PRADŽIOJE

Nuo XX amžiaus pradžios, augant lietuvių tautos socialinio bei nacionalinio išsivadavimo sąjūdžiui, visų menų sričių kūrėjams, taip pat ir tapytojams, iškilo uždavinys suformuoti naują, su krašto kultūrinias poreikiais artimai susijusį bei savitą meną. Taigi amžiaus pradžioje savo veiklą pradėjo nauja Lietuvos meninikų karta,
realizuoti šį uždavinį.

Lietuvių dailininkai, kurių dauguma buvo kilę iš valstietijos, paveikti visuomeninių sąjūdžių, ėmėsi puoselėti naujuosius meno siekius ir idealus. Kurdami peizažus ir portretus, komponuodami fantastinius simbolinių potekscių vaizdus, jie reiškė savo mintis, lyrines nuotaikas. Tuo pat metu Lietuvoje ėmė kurtis įvairiataučių bei pačių lietuvių suburtos kultūrinės organizacijos. Šios organizacijos ne tik rengė dailės parodas, spektaklius, koncertus ir kitas viešo meno funkcionavimo formas, bet ir moraliai bei materialiai rėmė kūrybinę veiklą. Į meno plėtotės procesus aktyviai įsijungė ir periodika. Svarstydama ir vertindama meno kūrinius, meninio gyvenimo įvykius, spauda atkreipdavo į juos plačiosios visuomenės dėmesį, iš dalies koreguodavo jų raidą. Taip prasidėjo platus kultūros bei meno sąjūdis, glaudžiai susijęs su lietuvių tautos nacionaliniu išsivaduojamuoju sąjudžiu, siekiąs realizuoti jo idejas.

2.1. ISTORINĖS TAPYBOS RAIDOS SĄLYGOS

XX amžiaus pradžios lietuvių dailės plėtotę sąlygojo įvairūs to meto visuomenės gyvenimo ir kultūros reiškiniai. Lietuvos kraštas tebepriklausė carinei Rusijai, caro administracija kontroliavo svarbiausius ekonominius ir visuomeninius procesus, skleidė patvaldystės ir slavofilijos idėjas. Kaip ir visoje Rusijos imperijoje, Lietuvoje intensyviai vystėsi kapitalizmas, aštrėjo klasiniai prieštaravimai, darbo žmonės slėgė sunki eksplotacijos našta. Rūsti buvo ir nacionalinė priespauda. Carizmas norėjo numarinti lietuvių kalbą, pakirsti lietuvių kultūros daigus. Tačiau dėl didelės socialinės ir nacionalinės priespaudos augo liaudies nepasitenkinimas, vis didėjo neapykanta carizmui, pasiryžimas kovoti dėl savo teisių bei šviesesnės savo ateities. Lietuvos darbo žmonės organizavosi kovai su engėjais ir išnaudotojais. XX amžiaus pradžioje Lietuvos miestuose padaugėjo demonstracijų ir streikų, užsienyje pažangesniosios inteligentijos buvo slaptai leidžiama ir platinama lietuviškoji spauda (laikraščiai, knygos), skleidžiamos patriotinės idėjos, buvo raginta mylėti gimtąjį kraštą, tėvų ir protėvių kalbą, savąją kultūrą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1783 žodžiai iš 5774 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.