Lietuvos statutai kaip rašytinės teisės paminklas
5 (100%) 1 vote

Lietuvos statutai kaip rašytinės teisės paminklas

TURINYS

1. Įvadas……………………………………………………………………………………..2

2. Pirmojo Lietuvos Statuto (1529 m.) rengimas……………………………………………3-5

3. Antrojo Lietuvos Statuto (1566 m.) rengimas……………………………………………5-8

4. Trečiojo Lietuvos Statuto (1588 m.) rengimas……………………………………………8-11

5. Išvados……………………………………………………………………………………12

6. Literatūra…………………………………………………………………………………13

ĮVADAS

Lietuvos Statutas, arba tiksliau statutai (jų buvo trys), yra šios didingos epochos Lietuvos valstybės istorijoje reikšmingiausias teisės bei kultūros paminklas.

Dažnai klausiama, kuris iš trijų Lietuvos Statutų yra pats svarbiausias. Reikėtų atsakyti, kad visi trys yra labai svarbūs. Pirmasis, kadangi jis buvo pirmas ir savo metui pakankamai tobulas, jame jau buvo suformuluoti visi pagrindiniai lietuvių teisės įstatymai. Trečiasis – kaip visais atžvilgiais pats tobuliausias. Antrasis buvo lyg savotiškas dviejų feodalinės visuomenės epochų slenkstis, perėjimas nuo ponų didikų viešpatavimo, kuris buvo įteisinta PLS, prie viso bajorų luomo viešpatavimo engiamųjų, pirmiausia valstiečių, klasių atžvilgiu.

XVI amžius Lietuvos valstybės istorijoje yra įstatymų leidybos klestėjimo amžius.

PIRMOJO LIETUVOS STATUTO (1529 m.) RENGIMAS

Teisinė situacija Lietuvoje nuo XIV a, pabaigos iki XVI a. pradžios gerokai pasikeitė. Greta turtingos papročių teisės atsirado gana plati ir įvairi rašytoji teisė. Rašytiniai įstatymai jau reguliavo įvairias valstybinio, visuomeninio ir ekonominio gyvenimo sritis. Jais remtasi įvairių metų atnaujinamose ir papildomose privilegijose, didžiojo kunigaikščio teismų sprendimuose, didžiojo kunigaikščio privilegijose ir kitokio pobūdžio teisės aktuose.tuos aktus taikant daug sunkumų kėlė ta aplinkybė, kad jie nebuvo sisteminti, išspausdinti, plito oficialiais ir kitokio pobūdžio negausiais nuorašais, į kuriuos natūraliai galėjo įsibrauti ir netikslumų bei pasitaikyti įstatymo teksto iškraipymų. Be to, greta bendrųjų privilegijų nemažai buvo ir sričių privilegijų, galiojusių specialiai tik kurioje nors vienoje valstybės teritorijoje. Teisinio gyvenimo nepatogumų kėlė ir skirtingų papročių teisės galiojimas.

Šios aplinkybės vertė surinkti į vieną knygą (kodeksą) visą galiojančią teisę, ją sutvarkyti ir papildyti, susisteminti ir paskelbti bendrame visai valstybei teisyne. Pirmą kartą mintis sudaryti šitokį teisyną išsakyta didžiojo kunigaikščio Aleksandro 1501 m. privilegijoje Voluinės žemei. Prie šio klausimo, kaip rašoma istoriografijoje, buvo grįžta 1514 m. Vilniaus seime. Šis seimas, sudarytas iš Ponų tarybos narių, didikų, svarbesnių valstybės urėdų ir bajorų, didžiojo kunigaikščio buvo sušauktas apsvarstyti karo su Maskva reikalus, rasti šaltinių papildyti valstybės iždą. Jame susirinkusieji sutiko mokėti mokesčius, tačiau pateikė vadovui prašymą sudaryti vieną bendrą visai Lietuvos valstybei teisyną – Lietuvos Statutą. Faktiškai tai pirmas aiškesnis reikalavimas kodifikuojant LDK teisę suvienodinti teismų darbą, galėjęs paskatinti konkrečiai veiklai.

Sprendžiant iš didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo pasisakymo Vilniaus seime, vykusiame 1522 m. gruodį, taip pat iš specialios privilegijos, išleistos Lietuvos Statutui patvirtinti, šis teisynas jau tada buvo baigtas rengti, bent jo pirmoji redakcija. Toje privilegijoje Žygimantas Senasis aiškiai pasako, kad šį Statutą sudaryti paskatino tai, jog ligi šiol Lietuvoje nebuvo rašytinių įstatymų sąvado, ir dėl to teisiant bei vykdant teisingumą teisėjai dažnai turėjo vadovautis tik savo sąžine ir protu, o dėl to nuolat kildavę skundų, kurių sprendimas apsunkindavęs patį didįjį kunigaikštį. Dėl to ir esąs sudarytas Lietuvos Statutas didžiojo kunigaikščio duodamas kaip atsidėkojimas už jo sūnaus Žygimanto Augusto būsimą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu po Žygimanto Senojo mirties.

Kaip žinoma, Pirmasis Lietuvos Statutas įsigaliojo tik 1529 metais. Natūraliai kyla klausimas, kodėl prireikė net septynerių metų? Įtikinamos susidariusios kliūtys nėra nustatytos. Istoriografijoje buvo išsakyta mintis, kad Statuto pasirodymas uždelstas todėl, kad Vilniaus aplinkos spaustuvėse nebuvę LDK kanceliarinės kalbos šrifto ir dėl to Statutas nebuvęs išspausdintas, o 1529 m. pasiryžta nebelaukti ir jis įgyvendintas rankraščio forma. Kita nurodoma kliūtis – politinės priežastys – karo su Maskva trukdžiai.

Antras galutinai išspręstas klausimas – šio Statuto rengėjų autorystė. Nuo 1800 m., beveik du šimtmečius, Statuto tyrinėtojai jo rengimo laurus buvo priskyrę LDK kancleriui A.Goštautui. statuto antrojo vertimo į lietuvių kalbą autoriai 2001 m. pasirodžiusiame leidinyje yra išsakę nuomonę, kad svarbiausi šio teisyno rengėjai buvę Mikalojus Radvila jaunesnysis, iki 1522 m. pradžios buvęs LDK kancleriu, ir A.Goštautas, didžiojo
kunigaikščio paskirtas po savo pirmtako mirties. Jie Mikalojui Radvilai Jaunesniajam ir jo broliui žemės maršalkai Jonui Radvilai priskyrė Lietuvos Statuto pirmosios redakcijos (1522 m.) atsiradimo nuopelnus. Kadangi šį darbą atlikti ir jam vadovauti galėjo tik asmenys, labiausiai žiną teismų praktiką ir trūkumus, o LDK kancleris Mikalojus Radvila Jaunesnysis į šią veiklą, kaip rodo Lietuvos Metrikos šaltiniai, nebuvo įtrauktas, todėl abejotina ir jo autorystė. Kol bus atlikti išsamesni tyrimai, šio teisyno pirmosios redakcijos vienas iš tikėtinų autorių gali būti laikomas didžiojo kunigaikščio teismo vienos iš atšakų – žemės maršalkos teismo teisėjas Jonas Radvila. A.Goštautas tarp aukščiausių valstybės pareigūnų, galėjusių daryti įtaką valstybės teisinei politikai, aktyviau ėmė reikšti tik nuo 1522 m., kai tapo Vilniaus vaivada ir LDK kancleriu, t.y. kai Lietuvos Statutas iš esmės buvo parengtas. Jo iniciatyva teisynas galėjo būti tik papildytas ir įgyvendintas.

Pirmojo Lietuvos Statuto rankraščių yra išlikę trys tekstai ir trimis – senąja slavų kanceliarine kalba, ir lotynų kalbomis. Autentiškas tekstas neišliko, artimiausiu originaliam tekstui laikytinas rankraštis senąja kanceliarine slavų kalba, o lotynų kalba – tarptautiniuose santykiuose. Senąja kanceliarine slavų kalba buvo paskelbti ir Antrasis bei Trečiasis Lietuvos Statutai. Kiti Statutų rankraščiai, pasirodę lenkų ir lotynų kalbomis, yra tik vertimai.

Pirmasis Lietuvos Statutas išspausdintas tik praėjus keliems šimtams metų. Pirmą kartą, parengus Vilniaus universiteto profesoriams I.Danilavičiui ir J.Leleveliui, jį išleido A.T.Dzialynskis 1841 m. (neskaitant 1800-1801 m. T.Čackio išleistų Statuto santrumpų lenkų kalba). Antrą kartą jo tekstą Maskvoje nekokybiškai išleido I.D.Beliajevas 1854 m., tekstas buvo perspausdintas net du kartus – 1880 m. Prahoje ir 1917 m. Rostove prie Dono. Minske buvo išleistas Pirmasis Lietuvos Statutas originalo kalba ir jo vertimas į rusų kalbą. Jį rengiant dalyvavo Vilniaus universiteto profesorius K.Jablonskis, prisidėjęs prie labiausiai autentiško teksto pateikimo ir parašęs įvadą, kuris spausdinant buvo gerokai apkarpytas. Dar kiek vėliau Čikgoje 1971 m. šį Lietuvos Statutą originalo kalba ir jo lietuvišką vertimą, parengtą teisės istorikės Jonės Deveikės-Navakienės, pasirūpino išleisti teisės istorikas A.Plateris. Tiesa, J.Šliupas 1909 m. Čikagoje išleistoje knygoje ,,Gadynė šlėktos viešpatavimo Lietuvoje (1569-1795)” yra atlikęs pirmuosius šio Statuto vertimo į lietuvių kalbą bandymus. 1960 m. Minsko leidinio pagrindu 1529 m. Lietuvos Statuto vertimas į anglų kalbą 1976 m. išleistas Leidene istoriko K.Liovės. 2001 m. Vilniuje išleistas leidinys ,,Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.)”. Leidinio įvadinėje dalyje pateikta šio Statuto tyrimų istorija, jo kodifikavimo priežastys, parengimo ir priėmimo aplinkybės, pamąstymai apie statuto kalbos identifikavimą, statuto nuorašų, publikacijų ir vertimo aprašymas. Visi šie leidimai skirti mokslo reikalams.

Pirmąjį Lietuvos Statutą sudaro 13 skyrių, turinčių apie 240 straipsnių, vadinamų artikulais.

LDK VALDYMAS (iki Liublino unijos)

Lietuvos didysis kunigaikštis

(jis kartu ir Lenkijos karalius)

Ponų taryba

(sprendė visus valstybės reikalus)

Seimas – bajorų suvažiavimas.

Be seimo nebuvo svarstomas joks svarbesnis valstybės reikalas.

Seimas negalėjo leisti įstatymų, jis tik galėjo ko nors prašyti.

Vaivadija

vaivados vaivadijų seimeliai

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1224 žodžiai iš 4075 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.