Lietuvos statutai kaip rašytinės teisės paminklas
5 (100%) 1 vote

Lietuvos statutai kaip rašytinės teisės paminklas

112131

TURINYS

1. Įvadas……………………………………………………………………………………..2

2. Pirmojo Lietuvos Statuto (1529 m.) rengimas……………………………………………3-5

3. Antrojo Lietuvos Statuto (1566 m.) rengimas……………………………………………5-8

4. Trečiojo Lietuvos Statuto (1588 m.) rengimas……………………………………………8-11

5. Išvados……………………………………………………………………………………12

6. Literatūra…………………………………………………………………………………13

ĮVADAS

Lietuvos Statutas, arba tiksliau statutai (jų buvo trys), yra šios didingos epochos Lietuvos valstybės istorijoje reikšmingiausias teisės bei kultūros paminklas.

Dažnai klausiama, kuris iš trijų Lietuvos Statutų yra pats svarbiausias. Reikėtų atsakyti, kad visi trys yra labai svarbūs. Pirmasis, kadangi jis buvo pirmas ir savo metui pakankamai tobulas, jame jau buvo suformuluoti visi pagrindiniai lietuvių teisės įstatymai. Trečiasis – kaip visais atžvilgiais pats tobuliausias. Antrasis buvo lyg savotiškas dviejų feodalinės visuomenės epochų slenkstis, perėjimas nuo ponų didikų viešpatavimo, kuris buvo įteisinta PLS, prie viso bajorų luomo viešpatavimo engiamųjų, pirmiausia valstiečių, klasių atžvilgiu.

XVI amžius Lietuvos valstybės istorijoje yra įstatymų leidybos klestėjimo amžius.

PIRMOJO LIETUVOS STATUTO (1529 m.) RENGIMAS

Teisinė situacija Lietuvoje nuo XIV a, pabaigos iki XVI a. pradžios gerokai pasikeitė. Greta turtingos papročių teisės atsirado gana plati ir įvairi rašytoji teisė. Rašytiniai įstatymai jau reguliavo įvairias valstybinio, visuomeninio ir ekonominio gyvenimo sritis. Jais remtasi įvairių metų atnaujinamose ir papildomose privilegijose, didžiojo kunigaikščio teismų sprendimuose, didžiojo kunigaikščio privilegijose ir kitokio pobūdžio teisės aktuose.tuos aktus taikant daug sunkumų kėlė ta aplinkybė, kad jie nebuvo sisteminti, išspausdinti, plito oficialiais ir kitokio pobūdžio negausiais nuorašais, į kuriuos natūraliai galėjo įsibrauti ir netikslumų bei pasitaikyti įstatymo teksto iškraipymų. Be to, greta bendrųjų privilegijų nemažai buvo ir sričių privilegijų, galiojusių specialiai tik kurioje nors vienoje valstybės teritorijoje. Teisinio gyvenimo nepatogumų kėlė ir skirtingų papročių teisės galiojimas.

Šios aplinkybės vertė surinkti į vieną knygą (kodeksą) visą galiojančią teisę, ją sutvarkyti ir papildyti, susisteminti ir paskelbti bendrame visai valstybei teisyne. Pirmą kartą mintis sudaryti šitokį teisyną išsakyta didžiojo kunigaikščio Aleksandro 1501 m. privilegijoje Voluinės žemei. Prie šio klausimo, kaip rašoma istoriografijoje, buvo grįžta 1514 m. Vilniaus seime. Šis seimas, sudarytas iš Ponų tarybos narių, didikų, svarbesnių valstybės urėdų ir bajorų, didžiojo kunigaikščio buvo sušauktas apsvarstyti karo su Maskva reikalus, rasti šaltinių papildyti valstybės iždą. Jame susirinkusieji sutiko mokėti mokesčius, tačiau pateikė vadovui prašymą sudaryti vieną bendrą visai Lietuvos valstybei teisyną – Lietuvos Statutą. Faktiškai tai pirmas aiškesnis reikalavimas kodifikuojant LDK teisę suvienodinti teismų darbą, galėjęs paskatinti konkrečiai veiklai.

Sprendžiant iš didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo pasisakymo Vilniaus seime, vykusiame 1522 m. gruodį, taip pat iš specialios privilegijos, išleistos Lietuvos Statutui patvirtinti, šis teisynas jau tada buvo baigtas rengti, bent jo pirmoji redakcija. Toje privilegijoje Žygimantas Senasis aiškiai pasako, kad šį Statutą sudaryti paskatino tai, jog ligi šiol Lietuvoje nebuvo rašytinių įstatymų sąvado, ir dėl to teisiant bei vykdant teisingumą teisėjai dažnai turėjo vadovautis tik savo sąžine ir protu, o dėl to nuolat kildavę skundų, kurių sprendimas apsunkindavęs patį didįjį kunigaikštį. Dėl to ir esąs sudarytas Lietuvos Statutas didžiojo kunigaikščio duodamas kaip atsidėkojimas už jo sūnaus Žygimanto Augusto būsimą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu po Žygimanto Senojo mirties.

Kaip žinoma, Pirmasis Lietuvos Statutas įsigaliojo tik 1529 metais. Natūraliai kyla klausimas, kodėl prireikė net septynerių metų? Įtikinamos susidariusios kliūtys nėra nustatytos. Istoriografijoje buvo išsakyta mintis, kad Statuto pasirodymas uždelstas todėl, kad Vilniaus aplinkos spaustuvėse nebuvę LDK kanceliarinės kalbos šrifto ir dėl to Statutas nebuvęs išspausdintas, o 1529 m. pasiryžta nebelaukti ir jis įgyvendintas rankraščio forma. Kita nurodoma kliūtis – politinės priežastys – karo su Maskva trukdžiai.

Antras galutinai išspręstas klausimas – šio Statuto rengėjų autorystė. Nuo 1800 m., beveik du šimtmečius, Statuto tyrinėtojai jo rengimo laurus buvo priskyrę LDK kancleriui A.Goštautui. statuto antrojo vertimo į lietuvių kalbą autoriai 2001 m. pasirodžiusiame leidinyje yra išsakę nuomonę, kad svarbiausi šio teisyno rengėjai buvę Mikalojus Radvila jaunesnysis, iki 1522 m. pradžios buvęs LDK kancleriu, ir A.Goštautas, didžiojo
kunigaikščio paskirtas po savo pirmtako mirties. Jie Mikalojui Radvilai Jaunesniajam ir jo broliui žemės maršalkai Jonui Radvilai priskyrė Lietuvos Statuto pirmosios redakcijos (1522 m.) atsiradimo nuopelnus. Kadangi šį darbą atlikti ir jam vadovauti galėjo tik asmenys, labiausiai žiną teismų praktiką ir trūkumus, o LDK kancleris Mikalojus Radvila Jaunesnysis į šią veiklą, kaip rodo Lietuvos Metrikos šaltiniai, nebuvo įtrauktas, todėl abejotina ir jo autorystė. Kol bus atlikti išsamesni tyrimai, šio teisyno pirmosios redakcijos vienas iš tikėtinų autorių gali būti laikomas didžiojo kunigaikščio teismo vienos iš atšakų – žemės maršalkos teismo teisėjas Jonas Radvila. A.Goštautas tarp aukščiausių valstybės pareigūnų, galėjusių daryti įtaką valstybės teisinei politikai, aktyviau ėmė reikšti tik nuo 1522 m., kai tapo Vilniaus vaivada ir LDK kancleriu, t.y. kai Lietuvos Statutas iš esmės buvo parengtas. Jo iniciatyva teisynas galėjo būti tik papildytas ir įgyvendintas.

Pirmojo Lietuvos Statuto rankraščių yra išlikę trys tekstai ir trimis – senąja slavų kanceliarine kalba, ir lotynų kalbomis. Autentiškas tekstas neišliko, artimiausiu originaliam tekstui laikytinas rankraštis senąja kanceliarine slavų kalba, o lotynų kalba – tarptautiniuose santykiuose. Senąja kanceliarine slavų kalba buvo paskelbti ir Antrasis bei Trečiasis Lietuvos Statutai. Kiti Statutų rankraščiai, pasirodę lenkų ir lotynų kalbomis, yra tik vertimai.

Pirmasis Lietuvos Statutas išspausdintas tik praėjus keliems šimtams metų. Pirmą kartą, parengus Vilniaus universiteto profesoriams I.Danilavičiui ir J.Leleveliui, jį išleido A.T.Dzialynskis 1841 m. (neskaitant 1800-1801 m. T.Čackio išleistų Statuto santrumpų lenkų kalba). Antrą kartą jo tekstą Maskvoje nekokybiškai išleido I.D.Beliajevas 1854 m., tekstas buvo perspausdintas net du kartus – 1880 m. Prahoje ir 1917 m. Rostove prie Dono. Minske buvo išleistas Pirmasis Lietuvos Statutas originalo kalba ir jo vertimas į rusų kalbą. Jį rengiant dalyvavo Vilniaus universiteto profesorius K.Jablonskis, prisidėjęs prie labiausiai autentiško teksto pateikimo ir parašęs įvadą, kuris spausdinant buvo gerokai apkarpytas. Dar kiek vėliau Čikgoje 1971 m. šį Lietuvos Statutą originalo kalba ir jo lietuvišką vertimą, parengtą teisės istorikės Jonės Deveikės-Navakienės, pasirūpino išleisti teisės istorikas A.Plateris. Tiesa, J.Šliupas 1909 m. Čikagoje išleistoje knygoje ,,Gadynė šlėktos viešpatavimo Lietuvoje (1569-1795)” yra atlikęs pirmuosius šio Statuto vertimo į lietuvių kalbą bandymus. 1960 m. Minsko leidinio pagrindu 1529 m. Lietuvos Statuto vertimas į anglų kalbą 1976 m. išleistas Leidene istoriko K.Liovės. 2001 m. Vilniuje išleistas leidinys ,,Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.)”. Leidinio įvadinėje dalyje pateikta šio Statuto tyrimų istorija, jo kodifikavimo priežastys, parengimo ir priėmimo aplinkybės, pamąstymai apie statuto kalbos identifikavimą, statuto nuorašų, publikacijų ir vertimo aprašymas. Visi šie leidimai skirti mokslo reikalams.

Pirmąjį Lietuvos Statutą sudaro 13 skyrių, turinčių apie 240 straipsnių, vadinamų artikulais.

LDK VALDYMAS (iki Liublino unijos)

Lietuvos didysis kunigaikštis

(jis kartu ir Lenkijos karalius)

Ponų taryba

(sprendė visus valstybės reikalus)

Seimas – bajorų suvažiavimas.

Be seimo nebuvo svarstomas joks svarbesnis valstybės reikalas.

Seimas negalėjo leisti įstatymų, jis tik galėjo ko nors prašyti.

Vaivadija

vaivados vaivadijų seimeliai

Pavietai

Pavietų seniūnai pavietų seimeliai

ANTROJO LIETUVOS STATUTO (1566 m.) RENGIMAS

Įgyvendinus Pirmojo Lietuvos Statuto galiojimą įstatymų kodifikavimas nesibaigė, nes intensyviai rutuliojantis socialiniams santykiams teisė buvo nuolat papildoma naujomis normomis, keitusiomis ne tik senuosius santykius, bet ir apimančiomis gyvenimo realijų padiktuotas naujas veiklos sritis. Didžiojo kunigaikščio buvo įsakyta Ponų tarybai ir valstybės kanceliarijai smulkiai fiksuoti visus naujus atvejus, pasitaikydavusius teismų praktikoje ir kurių nebuvo galima spręsti pagal 1529 m. Lietuvos Statutą. Jie turėjo būti apsvarstyti ir papildomais įtraukti į Lietuvos Statutą.

Kartu LDK XVI a. viduryje vyko intensyvi visuomeninių santykių kaita įgyjant privilegijuotos vienaluomės bajoriškos valstybės bruožus. Nuolatinis bajorų luomo teisių plėtimas, beveik kiekvieno seimo nauji nutarimai, bajorų seimelių pavietų ir bajorų teismų, kuriems jau priklausė ir didikai, suformavimas skatino, kad didikų valdymo laikotarpis pamažu perėjo į bajorų įsigalėjimo ir viešpatavimo laikotarpį. Tam reikėjo iš naujo peržiūrėti Pirmąjį Lietuvos Statutą ir jį keisti.

Dar Žygimantui Senajam gyvam tebesant, 1544 m. Lietuvos Brastos seime Lietuvos didikai ir bajorai pirmą kartą viešai pareiškė prašymą pataisyti turimą Lietuvos Statutą, papildant reikalingais naujais paragrafais bei įrašant visas naujas bajorų teises ir laisves, visas jų privilegijas. Į tai buvo atsakyta teigiamai. Didysis kunigaikštis pasiūlė tam darbui atlikti seime išrinkti 10 žmonių komisiją, sudarančią lygią katalikų ir stačiatikių sudėtį, kuri turėsianti prireikus vienus statuto paragrafus pataisyti, o kitus papildyti, šį darbą komisija
pateikti artimiausiajam seimui. Projektas, seimo priimtas ir didžiojo kunigaikščio patvirtintas, ir būsiąs įgyvendintas.

1544 m. Lietuvos Brastos seimas priėmė dar 25 nutarimus, kurie galėjo būti panaudoti kaip medžiaga papildyti ar pakeisti Pirmąjį Lietuvos Statutą. Svarbesni iš jų buvo dėl:

· Krašto gyvenimo ir karo prievolės atlikimo;

· Dvasininkų ir miestiečių karo prievolės atlikimo;

· Sidabrinės ir muitų;

· Urėdų skyrimo;

· Ribų tarp valstybės ir privatinių dvarų;

· Teismų ir teismų knygų bei baudų;

· Bajorų asmens neliečiamumo;

· Statuto pakeitimo komisijos sudarymo.

Pakartotinai statuto pakeitimo ir papildymo klausimas buvo iškeltas ir 1547 m. Vilniaus

seime, ponams ir bajorams prašant didįjį kunigaikšti įgyvendinti 1544 m. Lietuvos Brastos seimo nutarimą dėl 10 žmonių komisijos išrinkimo ir statuto pataisymo. Prašyta naująjį statutą išspausdinti. Žygimantas Augustas į tą prašymą atsakė taip pat kaip ir Žygimantas Senasis: sutiko pataisyti Lietuvos Statutą ir leido tam reikalui seime išrinkti komisiją, kurios parengtą projektą pirmasis tolesnis seimas turėsiąs priimti, o didysis kunigaikštis patvirtinti. Šiame seime buvo priimti dar 22 nutarimai įvairiais klausimais, tačiau komisija naujam statutui parengti ir šį kartą nebuvo išrinkta.

Prie naujo statuto rengimo grįžta ir 1551 m. Vilniaus seime. Žygimantas Augustas, pasitaręs su Ponų taryba, sudarė anksčiau numatytą komisiją iš 10 žmonių, kuri turėjo darbą baigti ligi kito artimiausio seimo, pateikti projektą didžiajam kunigaikščiui ir Ponų tarybai, taip pat seimui. Projektą seimui priėmus, pažadėta naująjį statutą išspausdinti. Komisija turėjo dirbti Vilniuje, o jai išlaikyti seimas pats privalėjo rasti lėšų. Šiame seime taip pat buvo priimta keletas nutarimų, kurie turėjo papildyti statutą.

Statuto rengimo darbas užtruko ilgiau, nei buvo numatyta. Komisija susipažino su Vakarų bei Vidurio Europos teise ir kai ką iš jos parėmė, pritaikydama prie vietos sąlygų.

Komisijos sudėtis nėra tiksliai žinoma. Viename 1558 m. Lietuvos metrikos įraše minimi šie asmenys: Žemaičių vyskupas Jonas Domanevskis, Vilniaus kanauninkas Stanislovas Gabrialavičius, Vilniaus pavieto teisėjas Povilas Ostrovickis ir Martynas Volodkavičius. Iš jų du dvasininkai, kiti – pasauliečiai.

Naujojo statuto rengimo komisijos darbo reglamentas taip pat buvo susietas ir su naujų įstatymo projektų, kuriuos pateikdavo didikai ir bajorai, svarstymu. Tokie projektai, aprobuoti komisijos, didžiajam kunigaikščiui sutikus, tapdavo seimo nutarimais ir kaip nauji teisės aktai buvo įtraukiami į rengiamą statutą. Taigi komisija neturėjo visos iniciatyvos ir privalėjo atsižvelgti tiek į seimų nutarimus, tiek ir į juose siūlomus įstatymų projektus. Didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas buvo aiškiai pasisakęs tik dėl galutinai parengto projekto svarstymo.

Seimas, susirinkęs 1561 m. spalį Vilniuje, taip pat neturėjo laiko peržiūrėti naujojo statuto projekto, nes visas dėmesys buvo skirtas patvirtinti Livonijos prijungimo prie Lietuvos sąlygas ir rengtis karui su Maskva dėl Livonijos. Panašiai atsitiko ir 1563 m. gegužę seime Vilniuje. 1563 m. Vilniaus seime birželį vis dėlto paskelbta privilegija, kuri susieta su antruoju statutu ir prie jo vėliau buvo pridėta bei išliko kartu su jo rankraščiais kaip sudedamoji dalis. Šia privilegija buvo žadama į naująjį Lietuvos Statutą įrašyti bajorų privilegijas ir laisves. Joje taip pat buvo visiškai sulygintos krikščionių tikybos išpažintojų bajorų teisės, nebedarant skirtumo tarp katalikų ir stačiatikių bajorų.

Antrojo Lietuvos Statuto projekte buvo įrašyti esminiai teismų ir administracinės santvarkos pakeitimai, kuriuos atskira privilegija patvirtino Bielsko seimas. Privilegijoje sakoma, kad ankstesnių teismų pareigūnai, taip pat didysis kunigaikštis gera valia atsisako savo ankstesnių teisių teismų srityje. Toje pačioje 1564 m. liepos mėnesio Bielsko privilegijoje paskelbta, kad tolesni statuto pakeitimai turi būti daromi pačiame seime, didžiajam kunigaikščiui iš anksto tuos pakeitimus sankcionuojant. Taip pat buvo pabrėžta, kad statuto rengimo komisija baigė savo darbą. Ši privilegija nustatė ir statuto įsigaliojimo datą – 1564 metų lapkričio 1 dieną, pažymint, jog statutas negalioja atgal, o anksčiau pradėtos teismuose bylos turi būti baigtos pagal iki tol galiojusias teisės normas ir laikantis ankstesnio proceso.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 2137 žodžiai iš 4075 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.