Lietuvos valstybės konstitucijų ypatumai
5 (100%) 1 vote

Lietuvos valstybės konstitucijų ypatumai

1121314151

VILNIAUS UNIVERSITETAS

TEISĖS FAKULTETAS

Konstitucinės ir administracinės teisės katedra

KURSINIS DARBAS

Lietuvos valstybės konstitucijų ypatumai

Darbo vadovas: doc. Dr. V.Vaičaitis

Vilnius, 2004

TURINYS

ĮVADAS 3

I. Konstitucijos kaip teisės akto samprata 5

II.Lietuvos valstybingumo atkūrimas 7

1.1918-1920m.Laikinieji įstatymai 8

2.1922 08 07 Lietuvos valstybės konstitucija.Rengimas.Priėmimo istorinės-politinės aplinkybės 10

3.1928 05 15 Lietuvos valstybės konstitucija. Jos priėmimo aplinkybės. 11

4.1938 05 12 Lietuvos valstybės konstitucija.Jos struktūra ir ypatumai 12

III.LTSR 1978m.Konstitucija 14

1.Istorinė LTSR 1978m.Konstitucijos esmė 14

2.LTSR 1978m. Konstitucijos pataisos. 15

IV.1990m.Laikinasis Pagrindinis Įstatymas 16

1.Priėmimas,įsigaliojimas ir turinio ypatumai 16

2.LR Aukščiausios Tarybos 1991 11 05 d. nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos konstucingumo raidos.” 17

3.Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos konstitucijos derinimo grupės 1992 07 30 protokolas. 18

4.Laikinojo Pagrindinio įstatymo 1992 07 07d.pataisos. 18

V.1992m. Konstitucija 20

1.Konstitucijos priėmimas, įsigaliojimo tvarkos ir turinio(normų)ypatumai 20

Išvados 22

Literatūros sąrašas 23

ĮVADAS

Kiekvienam piliečiui teisė suprantama visų pirma kaip atitinkama tvarka visuomenėje, kurią, visuomenė pati nustato, palaiko ir apsaugo jos funkcionavimą.Konstitucinė teisė-tai valstybės aukščiausios galios teisės akte įtvirtintų teisės normų visuma,kurių atsiradimą lėmė istorinė ir politinė šalies raida.Lietuvos Konstitucijos raida prasidėjo nuo pirmojo (1529m.) Lietuvos Statuto.Ir beveik penkis šimtmečius buvo ieškoma,kuriama,derinama su sava valstybės ir teisės kūrimo patirtimi,remiantis ne tik savo istorine patirtimi ir teisės tradicijomis,bet ir lyginant su kitų šalių ir bendromis tarptautinėmis teisės tradicijomis.Kiekvienas valstybės ir visuomenės konstitucinės raidos žingsnis-prasmingas,įteisinant žmogaus laisves ir pareigas,ugdo tautos teisinę sąmonę ir plėtoja šalies teisės tradicijas.Konstitucijos esmė geriausiai išreikšta : valdžios ribojimu, bei žmogaus teisių ir laisvių apsauga.

Pirmasis lietuviškasis įstatymų rinkinys-Lietuvos Statutas(1529m.).Tai- teisiškai įtvirtintų papročių rinkinys,sulaukęs trijų redakcijų ir galiojęs iki pat 1791metų.Šis rašytinis dokumentas buvo laikomas valstybės konstitucija,nes teisiškai įtvirtino visuomeninės ir valstybinės santvarkos pagrindus,kai kurių valstybės valdymo ir teismo organų sudarymo principus ir jų sudėtį.

Amerikos nepriklausomybės akto paskelbimas ir konstitucijos priėmimas,davė pradžią šiuolaikinių konstitucijų raidai pasaulyje ir Europoje. Tai palietė ir Lietuvą,nors tuo metu ji buvo jungtinė Lenkijos-Lietuvos valstybė.1791m.Priimta bendra dviejų šalių rašytinė konstiucija,nors taip ir liko neįgyvendinta dėl istorinių-politinių permainų.

Ir tik nuo 1918 m.,paskelbus nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymą,atsirado poreikis kurti teisinį valstybės pagrindą.Pirmieji bandymai 1918m-1919 metų įvardinti kaip Lietuvos valstybės pamatiniai dėsniai,kuriais remiantis,buvo tobulinamos sekančios-laikinoji 1920m.konstitucija,ir nuolatinės-1922m.,1928m. ir 1938metų. Lietuvos valstybės konstitucijas priėmė skirtingi subjektai,jos skyrėsi turinio ir apimties netapatumais,bet vienintelis pagrindinis bruožas įsitvirtino visose ir tapo Lietuvos valstybės tradiciniu dalyku-tai demokratiniai valstybės ir visuomenės organizavimo ir veiklos principai,bei valdžios sistema(išskyrus 1928m.konstituciją),kuriuos ir bandysiu apžvelgti šiame darbe,lyginant su fiktyviaja TSRS 1940-1978m.konstitucija,kuri ir skyrėsi tuom,kad buvo nedemokratiškai priimta,o “primesta” ir joje įtvirtinta svetimos valstybės vienpartinė sistema.Jos galiojimas nutrauktas,1990m.kovo 11d.,paskelbus,kad Lietuva-nepriklausoma valstybė.Atnaujintas paskutinės,1938m,nepriklausomos respublikos konstitucijos galiojimas.

Naujos konstitucijos kūrimo darbas prasidėjo 1990 metais.Buvo priimtas 1990m.Laikinasis Pagrindinis Įstatymas.Ilgų svarstymų, diskusijų ir kompromisų keliu sukurta dabartinė mūsų konstitucija,po to kai,1991 metais priimtas nutarimas”Dėl Letuvos konstucingumo raidos”,kuriame pirmą kartą išreikštas požiūris,kokia turi būti konstitucija.Ir tik 1992 m.lapkričio 6d.įvyko iškilmingas Konstitucijos pasirašymas,kuri tik su keletu papildymu galioja iki dabar ir yra pagrindinis mūsų valstybės įstatymas.

Kodėl ši tema aktuali? Manau,kad tik atsižvelgiant į istorines-politines konstitucijų priėmimo aplinkybes ir jų turinius,lyginant su svetimos valstybės primesta konstitucija,galima išsamiau ir geriau suprasti,kodėl būtent viena ar kita nuostata įtvirtinta galutiniame konstitucijos variante,ir kodėl keičiantis visuomenės poreikiams,keitėsi ir konstituciniai principai bei normos,kurios reguliavo ir reguliuoja dabartinį visuomenės gyvenimą.

I. Konstitucijos kaip teisės akto samprata

Konstitucinė teisė tai aukščiausią galią turinti valstybinė teisė,kurios sąvoka siejama su pačios konstitucijos,kaip valdžią ribojančios aukščiausios teisės galios dokumentu.Pati konstitucinės teisės sąvoka vartojama suvokiant tai,kaip
tam tikrą normų sistemą,kuri reguliuoja tam tikrą socialinį elgesį,kaip mokslo šaka,kuri tyrinėja problemas,atsirandančias šios teisės veikimosrityje.Konstitucinė teisė-visos Lietuvos teisės sistemos branduolys.Ji nustato teisinio reguliavimo pradus visai teisinei sistemai.Skirtingai nuo kitų teisės šakų,Konstitucinė teisę sudaro ne tik normos,bet ir principai,kurie nustato reiškinių teisinio reguliavimo kryptis:

• Konstitucinė teisė įtvirtina valstybės formą(tai išorinių požymių visuma)

• Konstitucinė teisė įtvirtina valstybės režimus(valdymo forma)

• Konstitucinė teisė įtvirtina valdžios šaltinį.(suverinitetas priklauso tautai)

Konstitucija – (lot. constitutio – teisių nustatymas): pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią ir nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus. Konstitucija – pagrindinis normatyvinis aktas arba kelių pagrindinių norminių teisės aktų visuma, fiksuojanti valstybės gyvenimo pagrindus. Konstitucinės teisės normos turi kitų teisės normų atžvilgiu aukščiausią galią, nustato piliečių teises, pareigas, laisves, valstybės tikslus, įtvirtina politikos pagrindus.

Konstitucija turi tokias teisines savybes, kurios leidžia jai įgyvendinti valstybės ir visuomenės pagrindines įstatymo funkcijas:

• Konstitucija yra svarbiausias valstybės įstatymas, nes reguliuoja reikšmingiausius visuomenės gyvenimo, socialinius santykius. Ji nustato pamatinius konstitucinės santvarkos principus ir tai sudaro pirminę norminę bazę ir konstituciniams nuostatoms ir visai galiojančiai įstatymų sistemai. Konstitucijoje įtvirtinta Seimo, Respublikos Prezidento rinkimų tvarka ir įgaliojimai, teisminės valdžios ir vietos savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos principai. Konstitucijos priežiūrą vykdo tik viena atskira konstitucija, izoliuota nuo kitų valdžios sistemų, tai konstitucinis teismas, kuris atitinka Europos teisinės priežiūros modelį. Didelis dėmesys konstitucijoje skiriamas žmogaus teisėms ir laisvėms, kurioms ginti valstybės valdžia įpareigota sudaryti pakankamas teisines garantijas.

• Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Konstitucijos vientisumas reiškia, kad jos normos ir principai nėra izoliuotos nuostatos, o yra bendra susijusi sistema. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija, kurios normos galioja ir yra privalomos visoms valstybės institucijoms, pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims.

• Konstitucija- tai aukščiausiosios teisinės galios įstatymas. Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.

• Konstitucijai būdingas stabilumas ir ji apsaugota nuo skubotų keitimų bei pataisymų.

Lietuvos konstitucija gina žmogaus prigimtines teises ir laisves, garantuoja teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją,privačiai ar viešai ją išpažinti, jungtis į politines, tautines ir visuomenines organizacijas, vadovaujantis įstatymais ginti savo teises bei laisves. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis numato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Konstitucija garantuoja svarbiausias pilietines ir politines teises – teises į privačią nuosavybę, teisę į laisvę, asmens ir privataus gyvenimo neliečiamumą, teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus, išpažinti tikėjimą, burtis į asociacijas ir politines organizacijas, dalyvauti valstybės valdyme.

Nemažas dėmesys skiriamas ir ekonominėms, socialinėms bei kultūrinėms teisėms. Konstitucija laiduoja teisę į nemokamą pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, galimybę laisvai rinktis darbą ir verslą, teisę į poilsį, sveikatos apsaugą, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės ir kitais įstatymo numatytais atvejais. Tačiau ne visos teisių grupės yra ginamos ir užtikrinamos vienodai. Palyginti su ekonominėmis teisėmis, daugiausiai pasiekta užtikrinant pilietines, politines bei kultūrines teises. Konstitucija garantuoja kiekvieno žmogaus galimybę laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Taip pat užtikrinama asmens teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo metu.

Konstitucijos esmė tokia – paskirstyti funkcijas bei suteikti įgaliojimus, įpareigoti visuomenės valdyme dalyvaujančius politinius organus atsakingiems veiksmams, taip pat užtikrinti reikiamo mąsto kooperaciją ir ją tuo pačiu taip sutvirtinti, kad (atsakomybės) paskirstymas, garantavimas ir jėgos kontrolė būtų kiek įmanoma didesnėje pusiausvyroje.

II.Lietuvos valstybingumo atkūrimas

Trumpai apžvelgsiu istorines aplinkybes,kurioms buvus,atsirado galimybė atstatyti Lietuvos nepriklausomybę.Ir iš to išplaukė visi vėliau paskelbti dokumentai,padeję pagrindus teisinės valstybės formavimuisi.

Nacionalinio išsivadavimo tauta ėmė siekti jau XIX a. antrojoje pusėje, konkretesnes formas įgijo 1905-1907m., kai imtas kelti Lietuvos kultūrinės autonomijos Rusijos sudėtyje reikalavimas. Naujas pakilimas prasidėjo prasidėjus Pirmam pasauliniam karui. Jau pirmaisiais jo metais politiškai
aktyvi inteligentija ėmė kelti politinės autonomijos mintį.

1915 m. Rudenį Lietuvos teritoriją okupavus vokiečiams, lietuviai nutarė tai panaudoti išsilaisvinimui iš Rusijos priklausomybės. Naujas impulsas buvo Vokietijos – Vengrijos – Austrijos 1916m. Lapkričio 5 d. Nutarimas atkurti Lenkijos valstybę. Naujas perspektyvas atvėrė Vasario revoliucija Rusijoje, bet kartu kilo grėsmė patekti į Vokietijos sudėtį.

Surinkta Vilniaus konferencija(1917 09 18-23), čia daugiausiai dėmesio buvo skiriama Lietuvos ateities problemai. Priimtoje rezoliucijoje buvo skelbiamas lietuvių tautos pasiryžimas siekti nepriklausomybės, demokratinės valstybės sukūrimas. Jos pagrindus ir santykius su kitomis valstybėmis turėjęs nustatyti Steigimasis Seimas. Sudaryta Lietuvos taryba.

1917 m. 12 11 Lietuvos taryba priėmė aktą, kurio I-ame str. skelbiama:”LT taryba skelbia nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymą, su sostine Vilniumi ir jos atpalaidavimą nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra kada nors buvę su kitomis valstybėmis. Tačiau Vokietija šio akto nepripažino ir tai paskatino 1918m. Vasario 16-osios akto paskelbimą,kuris buvo , laikomas svarbiausiu Lietuvos valstybės konstitucinės svarbos aktu. Juo vėliau rėmėsi kiti vėlesnieji konstituciniai dokumentai. Lietuvos taryba rėmėsi Vilniaus konferencijos nutarimu dėl nepriklausomos Lietuvos, bei to metu labai populiaria tautų apsisprendimo teise.Šis aktas-tai viešas pareiškimas, kad Lietuva atskirta nuo visų buvusių priverstinių ryšių su kitomis valstybėmis. Tautos vardu kalbėjusi Taryba grindė tuo, kad tada buvo vienintelė Lietuvių tautos atstovybė, bet pabrėžė, kad Lietuvos santvarką, t.y. valstybės pagrindus ir santykius su kitomis valstybėmis sutvarkys demokratiniu būdu išrinktas Steigiamasis Seimas.

Taip prasidėjo Lietuvos,kaip modernios valstybės egzistavimas,ir iš to išplaukė visi laikinieji,nuolatiniai dokumentai ir konstitucijos,kaip pagrindinio ir aukščiausio įstatymo formavimasis,kuri su papildymais ir pakeitimas,priklausomai nuo istorinio laikotarpio ir politinių to meto įvykių Lietuvoje,gyvavo iki pat antrojo pasaulinio karo. Valstybę sudaro: valdymo forma. Politinis rėžimas. Teritorinis suskirstymas.[10,2004m.]

1.1918-1920m.Laikinieji įstatymai

IŠTRAUKA IŠ 1918 m. VASARIO 16 d. AKTO

Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes su pareiškimu:

Lietuvos Taryba, kaip vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamasi pripažintaja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pagrindais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.

Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas Steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.

Tai buvo trumpas dokumentas,turintis preambulę,6 skyrius, 29 straipsnius ir pavadintas”Pirmosios laikinosios konstitucijos pamatiniai dėsniai”.Juose įtvirtintos nustatos:

• Įstatymų leidžiamoji valdžia-Valstybės Taryba.

• Įstatymų iniciatyvos teisė-Valstybės Taryba ir Ministrų kabinetas.

• Vykdomoji valdžia-Valstybės tarybos Preziudimas(prezidentas ir du viceprezidentai).

Kiekvienam Prezidiumo aktui reikėjo ne tik ministrų kabineto atstovo kontrasignacijos, bet visų jos trijų narių parašų. Sostinė – Vilnius .Srityse, kur(24str.)” Lietuvos valstybėje nėra išleistų naujų įstatymų, laikinai lieka tie, kurie yra buvę prieš karą, kiek jie neprieštarauja Laikinosios konstitucijos pamatiniams dėsniams.

Konstitucijos pamatiniai dėsniai neaptarė daugelio klausimų: nepaskelbė respublikos, neužsiminė apie Valstybės taryba bei jos Prezidiumo sudarymo tvarką, jų galiojimą, terminus. Valstybės valdymo formą turėjo nustatyti Steigiamojo Seimo Taryba, įsipareigojo išleisti Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymą ir tuo deklaravo visuotinius, lygius, slaptus rinkimus. Visi valstybės piliečiai pripažįstami lygūs prieš įstatymus. Steigiamasis seimas renkamas visuotinai, lygiai, tiesiogiai, slaptai balsuojant.

Skelbiamos ir “Pamatinės piliečių teisės”, kurios galėjo būti suvaržytos.

Konstitucijos keitimo teisė – Valstybės Taryba kvalifikuota(2/3) balsų dauguma, bent pusei jos narių pareikalavus.[4, p.5]

Kyla klausimas-kokių teisių neįtvirtino šis laikinasis įstatymas?

Kadangi valstybė tik kūrėsi ir nebuvo galimybių sudaryti šioms prielaidoms,nebuvo visiškai paliestas ekonominių teisių klausimas.

1919 m. balandžio 4 d. Valstybės taryba priėmė Lietuvos valstybės Laikinosios konstitucijos pamatinius dėsnius.Ją sudarė 8 skyriai,40straipsnių.Dauguma nuostatų atkartojo 1918m.Pamatinius dėsnius. Siekiant koncentruoti valdžią, buvo įsteigta prezidento institucija. Prezidentas perėmė valstybės Tarybos prezidiumo vykdomosios valdžios funkcijas. Valstybės Tarybai palikta teisė rinkti prezidentą, priimti įstatymus, keisti Konstituciją ir kontroliuoti vykdomąją valdžią. Naujas Konstitucijos skyrius lietė valstybės kontrolę. Iš esmės pakeista
valstybės organų sistema – svarbiausią vykdomosios valdžios organą-kolegialų valstybės prezidiumą pakeitė “vienasmenis” valstybės prezidentas, taip pat Ministrų kabinetas.

Prezidentą renka taryba(laikinai), tvarka Konstitucijoje nereglamentuota. Prezidentui suteikta išimtinė teisė šaukti Valstybės tarybos sesijas ir jas paleisti, o per pertraukas tarp sesijų pačiam leisti įstatymus, kurių jau nereikėjo teikti Valstybės tarybai. “Veto” teisė. Jis tvirtino ir Valstybės tarybos priimtus įstatymus.

Be išsaugotos įstatymų leidimo teisės Valstybės tarybai, buvo pavesta kontroliuoti Ministrų kabineto veiklą, jis turėjo turėti jos pasitikėjimą. Visiems prezidento aktams reikėjo Ministrų kabineto kontrasignacijos. Apžvelgiant du pirmuosius laikinuosius Pagrindinius Įstatymus,galima daryti išvadą,kad jie buvo priimti”…ieškant atkurtos valstybės organizacinio sutvirtinimo būdų ir valstybės formos..”[8, p. 41]

1919m.”Laikinosios konstitucijos pamatinio dėsnio” nuostatas griovė Steigiamojo Seimo buvimas.Todėl 1920 06 10 Steigiamasis seimas priėmė “Laikinąją Lietuvos valstybės konstituciją”,siekiant didesnės demokratijos –“…visuotinais rinkimais legitimuotos steigiamosios valdžios”[8, p. 41].Savo apimtimi naujasis konstitucinis aktas nedaug skyrėsi nuo ankstesniųjų laikinųjų konstitucijų:jį sudarė 7skyriai,kuriuose 18straipsnių.

. Steigiamasis Seimas praplėtė Aukščiausios valdžios subjekto sampratą, Lietuvos sąvoka apimdamas taip pat iir nelietuviškų kraštų gyventojus. Nustatant valdymo formą,pakartojo 05 15d. –Lietuva-demokratinė respublika:

• Įstatymų leidyba-Steigiamasis seimas.

• Įstatymų iniciatyvos teisė – Steigiamasis Seimas ir Ministrų kabinetas.

• Vykdomoji valdžia – prezidentas(renka Steigiamasis Seimas). Skelbiamas Steigiamojo Seimo asmens neliečiamumas. Visus prezidento aktus turėjo kontrasignuoti Ministrų kabineto atstovas. Ministrų kabinetas atsakingas Seimui.

Praplėstos piliečių demokratinės teisės ir laisvės. Deklaravo mirties bausmės panaikinimą. Rengiantis kardinaliai Žemės reformai, neminima žemės nuosavybė. Jau įtraukta valdymo forma – demokratinė respublika. Kadangi prezidentas buvo atsakingas Seimui, tai valstybė įgauna parlamentinės respublikos bruožų. Laikinojoje konstitucijoje nenustatytas jos keitimo ar papildymo tvarka,bet tai savaime išplaukė iš Steigiamojo Seimo prigimties ir paskirties.

1920m. Laikinoji Konstitucija teisiškai užbaigė Lietuvos valstybės formavimąsį ir laikinosios Vyriausybės veiklos laikotarpį.[6,p.142]

2.1922 08 07 Lietuvos valstybės konstitucija.Rengimas.Priėmimo istorinės-politinės aplinkybės

Politinės to meto Lietuvos ir aplinkinių šalių sąlygos pasižymėjo ypatingų demokratinių jėgų pakilimu. Lietuvių tauta troško laisvės, idealizavo demokratiją. Pagaliau demokratijos siekius stiprino Europoje vyravusios politinės pažiūros, dėl kurių panašėjo kai kurių kaimyninių šalių konstitucijos. Tai įtaigojo ir Lietuvos konstituciją.Į pirmą vietą iškeliamas parlamentas.Ir pradedama remtis seimokratijos principu. Tokios parlamentinės demokratijos formulės varianto šaltiniu buvo “..seimokratinis konstitucinis (prancūziškasis) parlamentarizmas”.[5,p.94.] Turimas omenyje Didžiosios prancūzų revoliucijos metais sukurtas Konventas, sutelkęs aukščiausią kolektyvinę įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios funkcijas. Tokį Seimo vaidmens akcentavimą ir valdžios organų kūrimą M.Romeris dar vadina racionalizmu. Pagrindinis šios sistemos bruožas – parlamento hegemonija ir vyriausybės subordinacija parlamentui.

1922 08 01d. Steigiamasis Seimas priėmė pirmąją nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją,kuri susidėjo iš preambulės, 15 skyrių, suskirstytų į 108 straipsnius. Suvereno valstybės valdžia priklauso tautai. Užfiksuotas Konstitucijos teisinis prioritetas visų kitų teisės normų Vienas pagrindinių Steigiamojo seimo darbų – nuolatinės Konstitucijos parengimas.Ji privaloma įstatymų leidėjui, kuris leisdamas įstatymus ją įgyvendina. Pakeista nebuvo.

• Vykdomoji valdžia – seimas, vyriausybė (prezidentas, Ministrų kabinetas).

• Įstatymų leidyba – seimas (3 metams).

• Įstatymų iniciatyvos teisė – 2500 piliečių, ministrų kabinetas, seimo atstovai.

Skelbti įstatymus pavesta prezidentui. Jis renkamas 3 metams.Seimo ir prezidento kadencijos sutampa,nes parlamentas renka prezidentą. Visi prezidento aktas įsigaliodavo tik juos kontrasignavus Ministrų kabineto atstovui.

Teismo padėtis: 1)teismas priima sprendimus, vadovaujantis įstatymu,

2)teismo sprendimai daromi respublikos vardu,

3)keisti ar naikinti teismo sprendimus gali tik teismas.

Teritoriniuose vienetuose numatyta demokratiniais pagrindais konstruojamos vietos savivaldybės. Tiesioginį poveikį demokratiniam teisių ir laisvių realizavimui turėjo nepaprastosios padėties įvedimas. Konstitucija formaliai ignoravo politinių partijų vaidmenį valstybės mechanizme, nors jis buvo reikšmingas. Visuotinis balsavimas.Šioje Konstitucijoje pirmą kart atsiranda nuostatos,reguliuojančios pilietybę.[9,p.174]

Ši Lietuvos valstybės konstitucija yra pirmasis mūsų valstybės konstitucinis aktas,kuris atitinka tokio pobūdžio
keliamus tarptautinius reikalavimus.

3.1928 05 15 Lietuvos valstybės konstitucija. Jos priėmimo aplinkybės.

Po 1926 m. gruodžio perversmo susidarė nauja politinė situacija. Karinė valdžia pakvietė Lietuvos tautininkų sąjungos vadovą A.Smetoną valstybės vadovo pareigoms. Respublikos prezidentu, pažeidus 1922m. Konstitucijos 41 paragrafą “..Respublikos Prezidentas renkamas slaptu balsavimu absoliutine balsų dauguma…”[4,p.28], išrinktas A.Smetona.. Seimas trukdė pilnai įsitvirtinti valdžioje tautininkams, todėl 1927 m. balandžio 12 d., remiantis Konstitucijos 52 paragrafu, buvo paleistas. Lietuvoje pasibaigė parlamentinės respublikos laikotarpis ir šalyje pamažu įsitvirtino autoritarinis režimas. : Autoritarinis režimas, nenorėdamas grąžinti senosios parlamentinės sistemos ir siekdamas įtvirtinti Prezidento instituciją, 1928 m. gegužės 15 d. paskelbė naują Konstituciją, kuri įtvirtino realią politinę situaciją. Taigi, Lietuvos konstitucionalizmas vienas iš pirmųjų Europoje pasuko į autoritarizmą, bet griežto autoritarinės sistemos nesukūrė. 1928 m. Konstitucija nebuvo originali.Įvedus keletą esminių nuostatų, ji beveik atkartojo 1922 m. Konstitucijos tekstą.

Po perversmo užėmusioms valdžią politinėms jėgoms 1922 m. konstitucija netiko. Nutarta ją taisyti.1928 05 25d. oficialiai paskelbtas prezidento dokumentas”Lietuvos konstitucija”. Pakartojo daugelį 1922 m. konstitucijos nuostatų, taip pat nuostatas dėl teismo. Tai buvo viena iš pirmųjų konstitucinių aktų, pasukusių nuo demokratijos į autoritarizmą Europoje. Būdingas bruožas – vykdomosios valdžios, visų pirma prezidento galios išplėtimas, autoritarinių elementų įdiegimas.

Prezidentą rinko speciali rinkimų kolegija. Čia prezidentas ne tik vyriausybės, bet ir vykdomosios valdžios subjektas. Suteikta teisė seimo pertraukų metu, tarp jo sesijų pačiam leisti įstatymus. Seimas dirba ne nuolat, 2 sesijos per metus. Seimo galiai riboti panaudotas ir referendumo institutas.

Naujoji Konstitucija nustatė Seimo penkerių metų kadenciją. 28 str. skelbė, kad “Išėjus laikui, kuriam Seimas buvo rinktas arba jį paleidus, naujojo Seimo rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip per šešis mėnesius. Naujojo Seimo rinkimų dieną skelbia Prezidentas”.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3142 žodžiai iš 6283 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.