ĮVADAS
Šiame referate norėčiau pateikti informaciją apie kas tai yra – verslas bei vadyba ir su kuo jie susiję. Paanalizuosime verslo aplinką. Aptarsime visus svarbius aspektus, bruožus kurie lemia verslo vystymąsi, tobulinimą bei sąlygas, kurios gali būti palankios ar nepalankios verslo plėtrai. Apžvelgsime Lietuvos verslo galimybes lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, nagrinėdami jos viduje esančias problemas ar trūkumus.
Žinotinos sąvokos:
Vadyba – ekonomikos mokslo specialioji (konkrečioji arba praktinė) disciplina, specifinė darbinės veiklos rūšis, susiformavusi darbo pasidalijimo procese, pradėjus žmonėms burtis į bendro tikslo siekiančias grupes (organizacijas). Vadovavimo specifika reiškiasi tuo, kad išsiskiria žmogus ar asmenų grupė, lemianti kitų žmonių veiksmus ir pastangas, realizuojant bendrą tikslą, kad kuo efektyviau būtų panaudoti visi turimi ištekliai.
Įvairūs specialistai nevisuomet sutaria dėl išsamaus vadybos funkcijų sąrašo, sutarta, kad pagrindinės funkcijos yra:
• Planavimas
• Organizavimas
• Vadovavimas
• Kontrolė (Reguliavimas)
Organizacija – tai grupė žmonių, kurių veikla sąmoningai koordinuojama stengiantis pasiekti užsibrėžtą tikslą, ir kurią sudaro 2 ar daugiau žmonių. Organizacija turi bendrą tikslą; visi organizacijos nariai drauge dirba siekiant šio tikslo. Vadybos tikslas yra organizuoti darbą taip, kad numatytus įgyvendinus ir iškilusius uždavinius išsprendus taikiai, per trumpą laiką ir su mažiausiomis sąnaudomis.
BVP – Bendrasis vidaus produktas yra vienas iš rodiklių parodančių tam tikros teritorijos ekonomikos dydį. Bendrasis vidaus produktas yra apibrėžiamas kaip galutinė prekių ir paslaugų sukurtų šalyje rinkos vertė per tam tikrą laiko tarpą.
VERSLO APLINKA
Verslo aplinką apsprendžią daugybė veiksnių: konkrečių įmonių ir produktų padėtis rinkoje, kaimynai, infrastruktūra, verslo tradicijos ir kita. Didžiulę įtaką daro ir valdžia (visų lygių – vietos, regioninė, centrinė, Europos Sąjunga).
Valdžia įtakoja verslo aplinką šiais pagrindiniais būdais: nustatydama (įtvirtindama) „žaidimo taisykles“, ribojimų būdu (licencijos, sertifikavimai ir t.t.), rinkdama mokesčius, įtakodama tarptautinę prekybą, vykdydama monetarinę politiką, pati dalyvaudama versle, „skatindama“ verslą.
ES labai įtakoja tarptautinę prekybą. Santykiai su ES valstybėmis žymiai laisvesni, tačiau santykiuose su kitomis valstybėmis – muitai netgi didėja. Svarbus aspektas yra tai, kad tarptautinės prekybos srityje ES įtaka yra dažnai priešinga PPO įtakai.
Verslo aplinkos analizė rodo, kad:
• Didėjančios Lietuvos gyventojų relios pajamos sukuria prielaidas paslaugų verslui išvystyti;
• Didėjant politiniam, teisiniam ir ekonominiam verslo aplinkos stabilumui atsiranda galimybė gana tiksliai prognozuoti ne tik artimą, bet ir tolimesnię verslo ateitį;
• Keičiasi žmonių požiuris į laisvalaikio praleidimo būdus. Daugelis ieško ramaus, romantiško ir be abejonės prestižinio kampelio.Paslaugos kokybę galima nustatyti tik ja pasinaudojus, todėl klientų patirtis, paslaugų kiekybinės savybės, jų skiriamieji požymiai turi didesnę įtaką pardavimų sektinimui negu žodinė informacija ar rekomendacija prieš paslaugos pardavimą..
KOKIA DABARTINĖ VERSLO APLINKA LIETUVOJE?
Lietuvoje šiandien yra stabilios verslo plėtojimo ir augimo sąlygos, didžiąja dalimi jau atitinkančios ES reikalavimus. Narystė ES tik pagerino verslo galimybes vieningoje ES rinkoje. Užsienio investuotojai per Lietuvą gali plėsti savo verslą tiek Europos Sąjungoje, tiek ir Lietuvoje sujungiant verslo tiltus tarp Rusijos, kitų NVS šalių ir Vakarų Europos. Lietuva taiko iš esmės vienodas investavimo ir verslo sąlygas užsienio ir vietos investuotojams (išskyrus laikiną apribojimą užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę).
Vienas iš svarbesnių Lietuvos investicinio klimato veiksnių – stiprus bankininkystės sektorius, galintis šiuo metu pasiūlyti investuotojams geras skolinimosi sąlygas. Lietuva laimi investicinius projektus dėl žemos darbo kainos ir sąlygiškai mažų darbo vietų kūrimo sąnaudų. Lietuvoje įmonių patiriami nuostoliai gali būti perkeliami į kitus mokestinius metus 5 metų laikotarpyje. Tai ypatingai svarbu naujiems investuotojams. Ypač palankios, lengvatinės mokestinės sąlygos investuotojams yra sudarytos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ).
Nuo 1994 m. Lietuva turi stabilią nacionalinę valiutą ir nuo 1999 m. – mažiausią infliaciją Vidurio ir Rytų Europoje. Tai užtikrina stabilias sąlygas investuotojams ir visam verslui, didina pasitikėjimą mūsų krašto ekonomika.
Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje 2002 m. iš viso pasiekė 13 mlrd. litų (3,8 mlrd. Eurų), pernai jų įplaukos sudarė apie 2,3 mlrd. litų (apie 670 mln. Eurų) ir išaugo 24 proc. Taigi, pernai TUI augo daug sparčiau už visą šalies ekonomiką. 2002 m. pagal tiesioginių užsienio investicijų apimtis Lietuva tapo Baltijos šalių lydere, jų pritraukė daugiau nei Latvija ir Estija kartu sudėjus. Lietuva pernai gavo daugiau užsienio investicijų už Latviją ir Estiją ne tik absoliučiai, bet ir vienam gyventojui. Todėl galima teigti, kad TUI tampa
svarbiu mūsų ekonomikos augimo katalizatoriumi.
Pasaulio banko duomenimis, Lietuva yra įsitvirtinusi tarp 10 pasaulio šalių, kurios įvykdė daugiausia reformų savo investicijų aplinkoje. Tuo tarpu atsižvelgiant į naujam verslui kurti sudarytas palankias sąlygas ir tinkamą aplinką, Lietuva užima 17 vietą. Ekspertai teigia, kad tai geras ženklas investuotojams.