TURINYS
1. Pinigų vaidmuo įmonėje ………………………………………………………………………………3 psl.
2. Gavimai ir išmokėjimai ………………………………………………………………………………..5 psl.
3. Įplaukos ir išlaidos bei jų sąsajos su gavimais ir išmokėjimais …………………………..7 psl.
4. Finansinės ir investicinės veiklų pinigų srautai ………………………………………………..9 psl.
4.1. Finansinė atskaitomybė ……………………………………………………………………..9 psl.
4.2. Finansinis turtas ………………………………………………………………………………10 psl.
4.3. Investiciniai pinigų srautai ………………………………………………………………..12 psl.
5. Pelno ir pinigų srautų skirtumai ………………………………………………………………………13 psl.
6. Literatūra ……………………………………………………………………………………………………..16 psl.
1. PINIGŲ VAIDMUO ĮMONĖJE
Įmonės finansiniai reikalai bus gerai tvarkomi, jei joje bus vykusiai operuojama pinigais. Juk ne paslaptis, kad neretoje įmonėje pinigai įskaitomi į įmonės banko sąskaitą ir iš jos juda kas valandą, kas savaitę, kas mėnesį. Ir sudarant pinigų srauto ataskaitą joje bus parodomas pinigų gavimas ir pinigų panaudojimas per ataskaitinį laikotarpį. Paprastai pinigų srautų ataskaitoje terminas „pinigai“ apima grynuosius ir negrynuosius pinigus bei jų ekvivalentus, kuriais disponuoja įmonė, nepriklausomai nuo jų saugojimo vietos. Pinigų ekvivalentais laikomi greitai ir be didelės rizikos įžinomą pinigų kiekį iškeičiami vertybiniai popieriai, brangieji metalai ir pan.
Piniginis turtas buhalteriniame balanse pavaizduojamas vienoje eilutėje. Jam skirta ketvirtoji balanso Turto dalies grupė Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje.Sąskaitos plane piniginiam turtui apskaityti skirtos sąskaitos grupės Nr. 27 Pinigai bankuose ir kasoje keturios sąskaitos: Nr. 270, Pinigų ekvivalentai, Nr. 271 sąskaita bankuose, Nr. 272 Kasa, Nr. 278 Perkėlimai.
Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje apima pinigų sumas įmonės kasoje bei įmonės sąskaita bankuose. Šis turto elementas ypač svarbus kiekvienai įmonei kadangi už jį – universaliausią turto rūšį – kiekviena įmonė perka ekonominius išteklius (atsargas, ilgalaikį turtą, darbą).
PINIGAI
Prekių (produkcijos Ekonominių išteklių reikalin-
bei paslaugų) parda- gų įmonės veiklai, įsigijimas
vimas ir pirkimas
Įmonėje pagaminti Įmonės veikloje naudojami
produktai bei per- ištekliai
parduoti skirtos
prekės
Produkcijos gamyba, paslaugų su-
teikimas ir perparduoti skirtų skir-
tų prekių pirkimui
1.pav. Pinigų vaidmuo įmonių veikloje
Pinigų ekvivalentų sąskaitoje apskaitomi įvairūs čekiai, obligacijų kuponai, pašto ženklai, įsigyti loterijos bilietai ir brangiųjų metalų luitai. Šioje sąskaitoje visada apskaitomi tikrieji pinigų ekvivalentai. Pavyzdžiui, aukso laužas turėtu būti apskaitomas atsargų, bet ne pinigų sąskaitoje, kurioje apskaitomi tik aukso luitai – tikrųjų pinigų ekvivalentai.
Banke ir kasoje įmonė gali laikyti ne tik litus, bet ir kurią nors kitą valiutą. Todėl abi šios sąskaitos turi tiek sąskaitų, kiek valiutų disponuoja įmonė.
Praktika rodo, jog yra daug įmonių, kurios sugeba kirti pelną ir plėsti bei tobulinti verslą, bet negali atsiskaityti su kreditoriais arba vykdyti kitų įsipareigojimų dėl grynųjų pinigų stygiaus. Todėl labai svarbu yra valdyti pinigų judėjimą.
Įmonės pinigų judėjimą, t. y. pinigų srautus galime pavaizduoti taip, kaip parodyta 2. paveiksle:
Mokesčiai Ilgalaikio turto
pirkimas
Kapitalas, gautas išleidžiant
naujas akcijas Darbo užmokesčio
išmokėjimai
PINIGŲ SRAUTAI
Dividendai
Medžiagų (žaliavų)
Skolintas kapitalas pirkimas
Debitoriai sumoka už Atsiskaitymai su
skolon pirktas prekes kreditoriais
Įmonės finansinės
investicijos Pardavimai už grynus
pinigus
2. pav. Įmonės pinigų srautai
Paveiksle parodytosios pinigų judėjimo kryptys rodo pinigų gavimus ir išmokėjimus.
2. GAVIMAI IR IŠMOKĖJIMAI
Gavimai ir išmokėjimai yra tiesiogiai susiję su įmonės mokėjimo priemonių (pinigų, vekselių ir kt.) likučių pasikeitimu. Kasoje ir bankų
sąskaitose esančių pinigų visa suma apibūdina mokėjimo lėšų likutį. Mokėjimo priemonių likučiai apima tiek kasos likučius, tiek ir trumpalaikius banko aktyvus. Gavimas padidina likutį kasoje ir bankų sąskaitose, o išmokėjimai jį sumažina.
Gavimas – tai tokia operacija, kuri rodo mokėjimo priemonių padidėjimą. Gavimams priskiriami:
• įnašai grynais į įmonės kasą;
• pinigai, gauti pardavus akcijas;
• kredito gavimas;
• sugrąžintos skolos;
• prekių ar paslaugų išankstiniai apmokėjimai;
• prekių pardavimas už grynus pinigus ir t. t.
Išmokėjimai – tai operacijos, rodančios mokėjimo priemonių sumažėjimą. Štai keletas
pavyzdžių:
• skolinimasis iš įmonės grynaisiais pinigais;
• įmonė sugrąžina anksčiau gautą kreditą jį suteikusiems;
• kreditų išdavimas;
• pirkimas grynais (kontoros reikmenų ir pan.);
• skolų sumokėjimas;
• pinigų aukojimas (labdara) ir pan..
Su šiomis sąvokomis susiduriama tiek pradedant verslą, tiek įmonei jau veikiant. Kiekvienas pradedantis turi (privalo) atlikti labai svarbią finansinę prognozę – numatyti savo verslo pradinio finansavimo šaltinius, t. y. iš kur ir kiek gaus mokėjimo lėšų, bei numatyti jų panaudojimą įsigyjant verslui pradėti reikalingą turtą. Be abejo, įmonei veikiant, joje ne tik prognozuojamos mokėjimų lėšos, bet ir apskaitomas, išaiškinamas jų pakankamumas. Kuriant naują įmonę tos lėšos panaudojamos žemei, pastatams, įrenginiams pirkti, rekonstrukcijai, pradinėms atsargoms sukaupti ir kt. O tų mokėjimo lėšų gavimo šaltiniai gali būti įvairių savininkų investuoti pinigai, trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos įmonei, smulkaus verslo rėmimo organizacijų paskolos ir t. t.
Veikiančioje įmonėje mokėjimo lėšų gavimo pagrindinis šaltinis yra pinigų gavimas iš ūkinės veiklos – įplaukos už parduotą produkciją, prekes, suteiktas paslaugas, atliktus darbus.
Visi pinigų gavimai ir išmokėjimai atspindi vadinamuosiuose pinigų srautuose. Angliškai tai vadinama cash flow. Vokiečių kalboje gavimams ir išmokėjimams apibūdinti vartojama tokia sąvokų pora: Einzahlungen – Auszahlungen.
Pinigų srautų planai yra vieni svarbiausių finansinių planų, kuriuos labai atsakingai būtina rengti kiekvienoje įmonėje. Juk reikia apskaičiuoti kiekvieno mėnesio ir net trumpesnių laikotarpių pinigų gavimus bei išmokėjimus. Jei gavimai didesni už išmokėjimus, pinigų srautas bus teigiamas, jei mažesni – neigiamas. Neigiamų pinigų srautą Lietuvoje įprasta žymėti minuso ženklu.
Finansinės atskaitomybės forma, kurioje nurodoma, iš kur ir kiek buvo gauta pinigų ir kiek bei kam jų išleista, lyginant su uždirbtomis pajamomis ir patirtomis sąnaudomis, vadinamas pinigų srautų ataskaita. Ši ataskaita skirta piniginių lėšų pasikeitimo (jų padidėjimo ar sumažėjimo) per ataskaitinį laikotarpį priežastims atskleisti. Kitaip tariant, finansinės būklės pakitimų ataskaita. Ji remiasi pelno ( nuostolio) ataskaita ir dviejų laikotarpių balansų palyginimu.
Duomenys apie visą turtą, kuriuo disponuoja įmonė, ir šio turto savininkus pateikiami ataskaitoje, kuri vadinama balansu. Joje atspindimos dvi visuomet viena kitai lygios fundamentinės apskaitos lygybės dalys – turtas ir nuosavybė.
Pelno (nuostolio) ataskaita – tai per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms ir jas uždirbant patirtoms sąnaudoms fiksuoti skirta speciali finansinės atskaitomybės forma. Taigi dviejose pagrindinėse finansinės atskaitomybės formose – balanse ir pelno (nuostolio) ataskaitoje – atspindima visa apskaitos lygybe išreikšta informacija:TURTAS = NUOSAVYBĖ + +PAJAMOS
-SĄNAUDOS
Balanse pateikiami duomenys, Pelno (nuostolio)
kokiu turtu disponuoja įmonė ataskaitoje patei-
ir kam šis turtas priklauso. kiami duomenys,
kiek pajamų už-
dirbo įmonė ir
kiek sąnaudų pa-
tyrė uždirbdama
ataskaitinio laiko-
tarpio pelną arba
patirdama nuostolį.
Taigi ji nereikalauja jokio papildomo darbo. Ir ši finansinės būklės pakitimų ataskaita rodo ne ką kita, o tai, ,,(…) iš kur per metus įmonė sėmėsi pinigų (ištekliai) ir kokiems tikslams jie buvo panaudoti (panaudojimas)“.
Trečias gana įdomus ir savotiškas yra investicinis pinigų srautas, dažnai nevykusiai interpretuojamas.