Priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimai ir tvarka
5 (100%) 1 vote

Priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimai ir tvarka

TURINYS

Įvadas

1. Kas yra valstybės tarnyba bei valstybės tarnautojas ? 4

2.

Bendrieji reikalavimai, taikomi asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą

5

3. Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos būdai

5

3.1. Konkurso paskelbimas 5

3.2. Dokumentų priėmimas stojant į valstybės tarnybą

6

3.3. Konkurso komisijos sudarymas

7

3.4. Konkursas

8

4. Specialieji reikalavimai taikomi asmenims, stojantiems į valstybės

tarnybą 12

4.1. Reikalavimai norint tapti statutiniu valstybės tarnautoju.

12

4.2. Reikalavimai norint tapti diplomatu. 16

5. Atskirų rūšių valstybės tarnautojų priėmimo į valstybės tarnybą ypatumai

17

5.1. Reikalavimai ir tvarka stojant į karjeros valstybės tarnautojo

pareigas. 18

5.2. Priėmimo į politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas

reikalavimai ir tvarka. 19

5.3. Reikalavimai asmenis, norintiems tapti įstaigų vadovais. 20

5.4. Reikalavimai, norint būti pakaitiniu valstybės tarnautoju.

20

6. Valstybės tarnautojų priesaika 21

Išvados

Literatūra

Santrauka vokiečių kalbaĮVADAS

Tema- „Priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimai ir tvarka“ yra viena

iš aktualesnių temų, kadangi demokratinės valstybės raidos pagrindas.

Lietuvos valstybės tarnyba pradėta teisiškai reglamentuoti 1995 metais,

priėmus Valdininkų įstatymą, kuris nustatė valdininkų pareigybių lygius, jų

teises, pareigas ir atsakomybę, taip pat priėmimo į valstybės tarnybą ir

atleidimo tvarką. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos nuostatas sukurti

stabilią valstybės tarnybą, 1997 metais pradėtas rengti Valstybės tarnybos

įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 1999 m. liepos 30 d. ir

nustatė trijų metų įstatymo įgyvendinimo laikotarpį. Jis buvo taikomas

viešojo administravimo ir paslaugų valstybės tarnautojams. Šiuo metu

Lietuvoje yra 25 tūkst. Valstybės tarnautojų, kurie dirba 700 įstaigose.

Apie 30 tūkst. Valstybės tarnautojų dirba statutinėse organizacijose.

Pradedant centrinio administravimo institucijomis, vyriausybės įstaigomis,

jų teritoriniais padaliniais ir baigiant apskritimis bei savivaldybėmis,

visur Lietuvos piliečiai susiduria su valstybės tarnautojais.

Šio kursinio darbo tikslas- analizuoti kaip į valstybės tarnybą

priimami asmenys, kokie jiems taikomi reikalavimai bei tvarka, norint tapti

valstybės tarnautoju. Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato esminius

valstybės tarnybos organizavimo bei funkcionavimo pagrindus, įtvirtina šias

pagrindines nuostatas: “ piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į

Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, 33 str. 1 d. “. 2002 04 23 d. yra

priimtas naujas Valstybės tarnybos įstatymas, nutarimas 2002 06 24 „Dėl

Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo”, 1998 12 29

„Diplomatinės tarnybos įstatymas“ bei 2003 04 29 d. „Vidaus tarnybos

statutas“. Vadovaujantis šiais minėtais įstatymais mes toliau kalbėsime

kokie bendrieji ir specialieji reikalavimai ir tvarka taikoma asmenims,

stojantiems į valstybės tarnybą. Bandysime analizuoti šių valstybės

tarnautojų : statutinių, diplomatinės tarnybos ir atskirų rūšiu valstybės

tanautojų priėmimo į valstybės tarnybą ypatumus. Be to prieš aptariant apie

visus reikalavimus bei tvarką, priimant į valstybės tarnybą, bandysime

paaiškinti dvi sąvokas- kas yra valstybės tarnyba bei valstybės

tarnautojas?

1. KAS YRA VALSTYBĖS TARNYBA BEI VALSTYBĖS

TARNAUTOJAS ?Valstybės tarnyba – teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės

tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių

dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar

savivaldybėsinstitucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės

valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą,

koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant,

paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą,

atliekant auditą, priimant irįgyvendinant teisės aktus, valstybės ir

savivaldybių institucijų ar įstaigųsprendimus viešojo administravimo

srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų

projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo

administravimo įgaliojimusnepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma. Tarnyba

valstybės įstaigose yra piliečių teisės į darbą įgyvendinimo forma. Ją

atlieka atitinkamos kategorijos tarnautojai profesionalai. Valstybės

tarnyba yra teisės institutas, kurį sudaro teisės normos, nustatančios

valstybės tarnautojų teisinį statusą. Jis reglamentuoja įstojimo į tarnybą

ir jos atlikimo sąlygas bei tvarką, pareigas ir teises, skatinimo būdus ir

atsakomybę. Tai kompleksinis teisės institutas, apimantis
administracinės,

darbo, finansų, civilinės teisės normas, reguliuojančias valstybės tarnybos

santykius. Terminas „valstybės tarnyba“ vartojamas siaurąja ir plačiąja

prasme. Plačiąja žodžio prasme valstybės tarnyba suprantama kaip

tarnautojo veikla bet kuriose valstybės organizacijose: valstybės valdžios

institucijose, valstybės įmonėse ir įstaigose. Siaurąja prasme valstybės

tarnyba – tarnautojo darbas tik įstatymu apibrėžtose valstybės

institucijose, nes ne visi asmenys, užimantys pareigas valstybės

institucijose, yra valstybės tarnautojai.

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, įgijęs šio ir kitų įstatymų

nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir valstybės (valstybinėse ir

savivaldybių) institucijose ar įstaigose atliekantis viešojo

administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viešąsias

paslaugas visuomenei. Valstybės tarnautojas, įgijęs valstybės tarnybos

įstatymo ir kitų įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą tampa

teisinio santykio subjektu, nes jis turi konkrečias teises ir pareigas. Jis

gali reikalauti, kad kiti asmenys teisės turėtojo atžvilgiu susilaikytų nuo

tam tikrų veiksmų arba vykdytų jo naudai pozityvią pareigą, taip pat gali

kreiptis į kompetetingą valstybės instituciją, kad ši pasinaudodama

valstybės prievarta, priverstų antrąją santykio šalį įvykdyti pareigą,

kurią ši privalo atlikti subjektinės teisės turėtojui pagal įstatymą.

Tarnautojo teisinio statuso ir pačios sąvokos pagrindas yra pareigybė ir

asmens teisinė padėtis turi ją atitikti. Pareigybė apibūdina atliekamo

darbo pobūdį, tarnautojo teises ir pareigas, jo atsakomybę, profesinio

pasirengimo reikalavimus. Dabar Vakarų šalyse pastebima tendencija pereiti

nuo pareigų ėjimo sistemos prie kadrinės tarnybos. Esant tokiai sistemai

tarnautojai stabilesni ir rečiau keičiami. Tarnyba gaunama konkurso tvarka

arba tiesiog paskiriant, vyrauja konkursas, nes parenkami tinkamiausi

žmonės ir pašalinamas protekcionizmas.

2. BENDRIEJI REIKALAVIMAI, TAIKOMI

ASMENIMS STOJANTIEMS Į VALSTYBĖS TARNYBĄ

1. Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti

šiuos bendruosius reikalavimus:

1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;

2) mokėti lietuvių kalbą;

3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 62 metų ir 6

mėnesių;

4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną

išsilavinimą.

2. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 62 metų ir 6 mėnesių netaikomas

politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams.

3. Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo:

1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo ar

nusikaltimo valstybės tarnybai padarymo ir turintis neišnykusį ar

nepanaikintą teistumą;

2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas;

3) kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais

susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės

institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję

tiesioginio pavaldumo santykiais;

4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu;

5) kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;

6) kitų įstatymų nustatytais atvejais.

4.Be to, į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi

atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.

5.Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato Valstybės

tarnybos įstatymas, kiti įstatymai ir Vyriausybės patvirtinta tvarka.

3. PRETENTENDŲ Į VALSTYBĖS TARNYBĄ ATRANKOS BŪDAI

3.1. KONKURSO PASKELBIMAS 

Valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo gali skelbti

konkursą karjeros valstybės tarnautojo pareigoms per 30 kalendorinių dienų

po to, kaiValstybės tarnautojų registro duomenų bazėje Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtintų Valstybės tarnautojų registro nuostatų nustatyta

tvarka įrašęs ir raštu pateikęs valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas

atliekančiai įstaigai (toliau vadinama – valstybės tarnybos tvarkymo

įstaiga) informaciją apie atsilaisvinusias karjeros valstybės tarnautojo

pareigas (nurodydamas pareigybės pavadinimą, lygį, kategoriją ir

pateikdamas pareigybės aprašymą) per 7 darbo dienas nuo šios informacijos

įrašymo Valstybės tarnautojų registro duomenų bazėjedienos negavo iš šios

įstaigos informacijos apie tai, kad yra asmuo (asmenų), kuris (kurie) pagal

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalies nuostatas gali būti

priimtas (priimti) į karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso

(toliau vadinama – asmuo, atitinkantis pareigybės aprašyme nustatytus

reikalavimus).“ Apie konkursą įstaigos vadovo ar karjeros valstybės

tarnautojo pareigoms skelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“. Papildomai apie konkursą gali būti skelbiama pasirinktame

šalies
Valstybės institucijos ir įstaigos, turinčios

teritorinių padalinių, taip pat savivaldybės įstaigos apie konkursą gali

skelbti ir vietos spaudoje.“.

3.2. DOKUMENTŲ PRIĖMIMAS STOJANT Į VALSTYBĖS TARNYBĄ

1. Pretendentas privalo pateikti:

1.1. prašymą leisti dalyvauti konkurse ;

1.2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išsilavinimą

patvirtinantį dokumentą, pilietybę ir amžių patvirtinantį dokumentą,

valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą (jeigu toks yra) ir šių

dokumentų kopijas;

1.3. gyvenimo aprašymą;

1.4. užpildytą pretendento anketą . Pretendento anketa gali būti

pildoma vietoje, pateikus prašymą asmeniškai, arba siunčiama registruotu

laišku kartu su prašymu.

2. Pretendentaigali pateikti dokumentus konkursą organizuojančios

įstaigos už personalo tvarkymą atsakingam asmeniui ar už personalo tvarkymą

atsakingam padaliniui (toliau vadinama – personalo tarnyba) asmeniškai arba

siųsti registruotu laišku.

3. Jeigu pretendentai pateikia dokumentus asmeniškai, dokumentų

originalus, sutikrinusi su pateiktomis kopijomis, personalo tarnyba grąžina

pretendentui dokumentų priėmimo metu.

4. Jeigu dokumentai siunčiami konkursą organizuojančiai įstaigai

registruotu laišku, pateikiamos reikalingų dokumentų notaro patvirtintos

kopijos.

5. Dokumentai registruojami pretendentų prašymų ir kitų pateiktų

dokumentų registravimo žurnale.

6. Personalo tarnyba, gavusi dokumentus, juos patikrina ir pretendento

anketoje pažymi, ar pretendentas atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 9

straipsnio 1 dalies bendruosius reikalavimus (toliau vadinama – bendrieji

reikalavimai) ir specialiuosius reikalavimus pagal pretendento pateiktų

dokumentų duomenis.

7. Jeigu pretendentas neatitinka nurodytų reikalavimų, jam per 5

darbo dienas išsiunčiamas pranešimas apie tai, kad jam neleidžiama

dalyvauti konkurse (pretendentų prašymai, anketos ir dokumentų kopijos

negrąžinami). Jeigu pretendentas atitinka šiuos reikalavimus, jam

išsiunčiamas pranešimas apie konkurso datą, laiką ir vietą.

8. Pretendentas, pateikdamas dokumentus asmeniškai, su tam tikra

informacija gali būti supažindintas konkursą organizuojančioje įstaigoje

pasirašytinai (pasirašoma ant pranešimo).

9. Pretendentų dokumentai priimami 14 kalendorinių dienų nuo konkurso

paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos,

įskaitant konkurso paskelbimo dieną.

3.3 KONKURSO KOMISIJOS SUDARYMAS

Komisija sudaroma Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnyje nurodytų

asmenų įsakymu. Kai į valstybės tarnautojo pareigas priima Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, komisija sudaroma Lietuvos Respublikos Ministro

Pirmininko potvarkiu. Komisiją turi sudaryti nuo 5 iki 7 narių. Valstybės

politikas, išskyrus kai kuriuos „Dėl priėmimo į valstybės tarnautojo

pareigas tvarkos pakeitimo įstatyme“ (toliau vadinama- šios tvarkos) 24

punkte nurodytus atvejus, negali būti komisijos nariu.Valstybės tarnybos

tvarkymo įstaigos vadovo sprendimu komisijos darbe stebėtojo teisėmis gali

dalyvauti valstybės tarnybos tvarkymo įstaigos valstybės tarnautojas.

Stebėtojo teisėmis komisijos darbe dalyvaujantis asmuo turi teisę

susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su konkurso organizavimu,

taip pat reikšti komisijos nariams ir sekretoriui rekomendacinio pobūdžio

pastabas dėl šios tvarkos laikymosi. Šis valstybės tarnautojas ne vėliau

kaip po 2 darbo dienų nuo konkurso pabaigos konkursą organizavusiai

įstaigai pateikia rašytinę išvadą apie šios tvarkos laikymąsi konkurso

metu. Nurodytoji išvada pridedama prie pretendentų į valstybės tarnautojo

pareigas konkurso protokolo.

Į komisijos narių sąrašą turi būti įtraukti konkursą organizuojančios

įstaigos personalo tarnybos vadovas arba kitas personalo tarnybos valstybės

tarnautojas ir tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas (arba jį

pavaduojantis valstybės tarnautojas). Jeigu rengiamas konkursas įstaigos

vadovo pareigoms, į komisijos narių sąrašą turi būti įtrauktas valstybės

tarnautoją į pareigas skiriantis asmuo arba jo įgaliotas valstybės

tarnautojas ir konkursą organizuojančios įstaigos personalo tarnybos

vadovas. Krašto apsaugos sistemoje šie asmenys gali būti profesinės karo

tarnybos kariai. Organizuojant konkursą įstaigų vadovų, ministerijos

valstybės sekretoriaus pareigoms, komisijos pirmininkas gali būti valstybės

politikas. Komisijos darbe turi dalyvauti visi jos nariai. Kai konkurso

komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos

narys, ši komisija gali dirbti, jeigu jos darbe dalyvauja daugiau kaip pusė

komisijos narių. Kai konkurso komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali

dalyvauti jos pirmininkas, šią komisiją sudaręs asmuo raštu paveda kitam

konkurso komisijos nariui atlikti komisijos pirmininko funkcijas.Jeigu

paaiškėja, kad komisijos narys yra pretendento sutuoktinis, artimas

giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1940 žodžiai iš 6446 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.