Priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimai ir tvarka
5 (100%) 1 vote

Priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimai ir tvarka

112131415161

TURINYS

Įvadas

1. Kas yra valstybės tarnyba bei valstybės tarnautojas ? 4

2.

Bendrieji reikalavimai, taikomi asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą

5

3. Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos būdai

5

3.1. Konkurso paskelbimas 5

3.2. Dokumentų priėmimas stojant į valstybės tarnybą

6

3.3. Konkurso komisijos sudarymas

7

3.4. Konkursas

8

4. Specialieji reikalavimai taikomi asmenims, stojantiems į valstybės

tarnybą 12

4.1. Reikalavimai norint tapti statutiniu valstybės tarnautoju.

12

4.2. Reikalavimai norint tapti diplomatu. 16

5. Atskirų rūšių valstybės tarnautojų priėmimo į valstybės tarnybą ypatumai

17

5.1. Reikalavimai ir tvarka stojant į karjeros valstybės tarnautojo

pareigas. 18

5.2. Priėmimo į politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas

reikalavimai ir tvarka. 19

5.3. Reikalavimai asmenis, norintiems tapti įstaigų vadovais. 20

5.4. Reikalavimai, norint būti pakaitiniu valstybės tarnautoju.

20

6. Valstybės tarnautojų priesaika 21

Išvados

Literatūra

Santrauka vokiečių kalbaĮVADAS

Tema- „Priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimai ir tvarka“ yra viena

iš aktualesnių temų, kadangi demokratinės valstybės raidos pagrindas.

Lietuvos valstybės tarnyba pradėta teisiškai reglamentuoti 1995 metais,

priėmus Valdininkų įstatymą, kuris nustatė valdininkų pareigybių lygius, jų

teises, pareigas ir atsakomybę, taip pat priėmimo į valstybės tarnybą ir

atleidimo tvarką. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos nuostatas sukurti

stabilią valstybės tarnybą, 1997 metais pradėtas rengti Valstybės tarnybos

įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 1999 m. liepos 30 d. ir

nustatė trijų metų įstatymo įgyvendinimo laikotarpį. Jis buvo taikomas

viešojo administravimo ir paslaugų valstybės tarnautojams. Šiuo metu

Lietuvoje yra 25 tūkst. Valstybės tarnautojų, kurie dirba 700 įstaigose.

Apie 30 tūkst. Valstybės tarnautojų dirba statutinėse organizacijose.

Pradedant centrinio administravimo institucijomis, vyriausybės įstaigomis,

jų teritoriniais padaliniais ir baigiant apskritimis bei savivaldybėmis,

visur Lietuvos piliečiai susiduria su valstybės tarnautojais.

Šio kursinio darbo tikslas- analizuoti kaip į valstybės tarnybą

priimami asmenys, kokie jiems taikomi reikalavimai bei tvarka, norint tapti

valstybės tarnautoju. Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato esminius

valstybės tarnybos organizavimo bei funkcionavimo pagrindus, įtvirtina šias

pagrindines nuostatas: “ piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į

Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, 33 str. 1 d. “. 2002 04 23 d. yra

priimtas naujas Valstybės tarnybos įstatymas, nutarimas 2002 06 24 „Dėl

Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo”, 1998 12 29

„Diplomatinės tarnybos įstatymas“ bei 2003 04 29 d. „Vidaus tarnybos

statutas“. Vadovaujantis šiais minėtais įstatymais mes toliau kalbėsime

kokie bendrieji ir specialieji reikalavimai ir tvarka taikoma asmenims,

stojantiems į valstybės tarnybą. Bandysime analizuoti šių valstybės

tarnautojų : statutinių, diplomatinės tarnybos ir atskirų rūšiu valstybės

tanautojų priėmimo į valstybės tarnybą ypatumus. Be to prieš aptariant apie

visus reikalavimus bei tvarką, priimant į valstybės tarnybą, bandysime

paaiškinti dvi sąvokas- kas yra valstybės tarnyba bei valstybės

tarnautojas?

1. KAS YRA VALSTYBĖS TARNYBA BEI VALSTYBĖS

TARNAUTOJAS ?Valstybės tarnyba – teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės

tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių

dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar

savivaldybėsinstitucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės

valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą,

koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant,

paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą,

atliekant auditą, priimant irįgyvendinant teisės aktus, valstybės ir

savivaldybių institucijų ar įstaigųsprendimus viešojo administravimo

srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų

projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo

administravimo įgaliojimusnepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma. Tarnyba

valstybės įstaigose yra piliečių teisės į darbą įgyvendinimo forma. Ją

atlieka atitinkamos kategorijos tarnautojai profesionalai. Valstybės

tarnyba yra teisės institutas, kurį sudaro teisės normos, nustatančios

valstybės tarnautojų teisinį statusą. Jis reglamentuoja įstojimo į tarnybą

ir jos atlikimo sąlygas bei tvarką, pareigas ir teises, skatinimo būdus ir

atsakomybę. Tai kompleksinis teisės institutas, apimantis
administracinės,

darbo, finansų, civilinės teisės normas, reguliuojančias valstybės tarnybos

santykius. Terminas „valstybės tarnyba“ vartojamas siaurąja ir plačiąja

prasme. Plačiąja žodžio prasme valstybės tarnyba suprantama kaip

tarnautojo veikla bet kuriose valstybės organizacijose: valstybės valdžios

institucijose, valstybės įmonėse ir įstaigose. Siaurąja prasme valstybės

tarnyba – tarnautojo darbas tik įstatymu apibrėžtose valstybės

institucijose, nes ne visi asmenys, užimantys pareigas valstybės

institucijose, yra valstybės tarnautojai.

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, įgijęs šio ir kitų įstatymų

nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir valstybės (valstybinėse ir

savivaldybių) institucijose ar įstaigose atliekantis viešojo

administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viešąsias

paslaugas visuomenei. Valstybės tarnautojas, įgijęs valstybės tarnybos

įstatymo ir kitų įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą tampa

teisinio santykio subjektu, nes jis turi konkrečias teises ir pareigas. Jis

gali reikalauti, kad kiti asmenys teisės turėtojo atžvilgiu susilaikytų nuo

tam tikrų veiksmų arba vykdytų jo naudai pozityvią pareigą, taip pat gali

kreiptis į kompetetingą valstybės instituciją, kad ši pasinaudodama

valstybės prievarta, priverstų antrąją santykio šalį įvykdyti pareigą,

kurią ši privalo atlikti subjektinės teisės turėtojui pagal įstatymą.

Tarnautojo teisinio statuso ir pačios sąvokos pagrindas yra pareigybė ir

asmens teisinė padėtis turi ją atitikti. Pareigybė apibūdina atliekamo

darbo pobūdį, tarnautojo teises ir pareigas, jo atsakomybę, profesinio

pasirengimo reikalavimus. Dabar Vakarų šalyse pastebima tendencija pereiti

nuo pareigų ėjimo sistemos prie kadrinės tarnybos. Esant tokiai sistemai

tarnautojai stabilesni ir rečiau keičiami. Tarnyba gaunama konkurso tvarka

arba tiesiog paskiriant, vyrauja konkursas, nes parenkami tinkamiausi

žmonės ir pašalinamas protekcionizmas.

2. BENDRIEJI REIKALAVIMAI, TAIKOMI

ASMENIMS STOJANTIEMS Į VALSTYBĖS TARNYBĄ

1. Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti

šiuos bendruosius reikalavimus:

1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;

2) mokėti lietuvių kalbą;

3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 62 metų ir 6

mėnesių;

4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną

išsilavinimą.

2. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 62 metų ir 6 mėnesių netaikomas

politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams.

3. Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo:

1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo ar

nusikaltimo valstybės tarnybai padarymo ir turintis neišnykusį ar

nepanaikintą teistumą;

2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas;

3) kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais

susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės

institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję

tiesioginio pavaldumo santykiais;

4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu;

5) kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;

6) kitų įstatymų nustatytais atvejais.

4.Be to, į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi

atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.

5.Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato Valstybės

tarnybos įstatymas, kiti įstatymai ir Vyriausybės patvirtinta tvarka.

3. PRETENTENDŲ Į VALSTYBĖS TARNYBĄ ATRANKOS BŪDAI

3.1. KONKURSO PASKELBIMAS 

Valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo gali skelbti

konkursą karjeros valstybės tarnautojo pareigoms per 30 kalendorinių dienų

po to, kaiValstybės tarnautojų registro duomenų bazėje Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtintų Valstybės tarnautojų registro nuostatų nustatyta

tvarka įrašęs ir raštu pateikęs valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas

atliekančiai įstaigai (toliau vadinama – valstybės tarnybos tvarkymo

įstaiga) informaciją apie atsilaisvinusias karjeros valstybės tarnautojo

pareigas (nurodydamas pareigybės pavadinimą, lygį, kategoriją ir

pateikdamas pareigybės aprašymą) per 7 darbo dienas nuo šios informacijos

įrašymo Valstybės tarnautojų registro duomenų bazėjedienos negavo iš šios

įstaigos informacijos apie tai, kad yra asmuo (asmenų), kuris (kurie) pagal

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalies nuostatas gali būti

priimtas (priimti) į karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso

(toliau vadinama – asmuo, atitinkantis pareigybės aprašyme nustatytus

reikalavimus).“ Apie konkursą įstaigos vadovo ar karjeros valstybės

tarnautojo pareigoms skelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“. Papildomai apie konkursą gali būti skelbiama pasirinktame

šalies
Valstybės institucijos ir įstaigos, turinčios

teritorinių padalinių, taip pat savivaldybės įstaigos apie konkursą gali

skelbti ir vietos spaudoje.“.

3.2. DOKUMENTŲ PRIĖMIMAS STOJANT Į VALSTYBĖS TARNYBĄ

1. Pretendentas privalo pateikti:

1.1. prašymą leisti dalyvauti konkurse ;

1.2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išsilavinimą

patvirtinantį dokumentą, pilietybę ir amžių patvirtinantį dokumentą,

valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą (jeigu toks yra) ir šių

dokumentų kopijas;

1.3. gyvenimo aprašymą;

1.4. užpildytą pretendento anketą . Pretendento anketa gali būti

pildoma vietoje, pateikus prašymą asmeniškai, arba siunčiama registruotu

laišku kartu su prašymu.

2. Pretendentaigali pateikti dokumentus konkursą organizuojančios

įstaigos už personalo tvarkymą atsakingam asmeniui ar už personalo tvarkymą

atsakingam padaliniui (toliau vadinama – personalo tarnyba) asmeniškai arba

siųsti registruotu laišku.

3. Jeigu pretendentai pateikia dokumentus asmeniškai, dokumentų

originalus, sutikrinusi su pateiktomis kopijomis, personalo tarnyba grąžina

pretendentui dokumentų priėmimo metu.

4. Jeigu dokumentai siunčiami konkursą organizuojančiai įstaigai

registruotu laišku, pateikiamos reikalingų dokumentų notaro patvirtintos

kopijos.

5. Dokumentai registruojami pretendentų prašymų ir kitų pateiktų

dokumentų registravimo žurnale.

6. Personalo tarnyba, gavusi dokumentus, juos patikrina ir pretendento

anketoje pažymi, ar pretendentas atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 9

straipsnio 1 dalies bendruosius reikalavimus (toliau vadinama – bendrieji

reikalavimai) ir specialiuosius reikalavimus pagal pretendento pateiktų

dokumentų duomenis.

7. Jeigu pretendentas neatitinka nurodytų reikalavimų, jam per 5

darbo dienas išsiunčiamas pranešimas apie tai, kad jam neleidžiama

dalyvauti konkurse (pretendentų prašymai, anketos ir dokumentų kopijos

negrąžinami). Jeigu pretendentas atitinka šiuos reikalavimus, jam

išsiunčiamas pranešimas apie konkurso datą, laiką ir vietą.

8. Pretendentas, pateikdamas dokumentus asmeniškai, su tam tikra

informacija gali būti supažindintas konkursą organizuojančioje įstaigoje

pasirašytinai (pasirašoma ant pranešimo).

9. Pretendentų dokumentai priimami 14 kalendorinių dienų nuo konkurso

paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos,

įskaitant konkurso paskelbimo dieną.

3.3 KONKURSO KOMISIJOS SUDARYMAS

Komisija sudaroma Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnyje nurodytų

asmenų įsakymu. Kai į valstybės tarnautojo pareigas priima Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, komisija sudaroma Lietuvos Respublikos Ministro

Pirmininko potvarkiu. Komisiją turi sudaryti nuo 5 iki 7 narių. Valstybės

politikas, išskyrus kai kuriuos „Dėl priėmimo į valstybės tarnautojo

pareigas tvarkos pakeitimo įstatyme“ (toliau vadinama- šios tvarkos) 24

punkte nurodytus atvejus, negali būti komisijos nariu.Valstybės tarnybos

tvarkymo įstaigos vadovo sprendimu komisijos darbe stebėtojo teisėmis gali

dalyvauti valstybės tarnybos tvarkymo įstaigos valstybės tarnautojas.

Stebėtojo teisėmis komisijos darbe dalyvaujantis asmuo turi teisę

susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su konkurso organizavimu,

taip pat reikšti komisijos nariams ir sekretoriui rekomendacinio pobūdžio

pastabas dėl šios tvarkos laikymosi. Šis valstybės tarnautojas ne vėliau

kaip po 2 darbo dienų nuo konkurso pabaigos konkursą organizavusiai

įstaigai pateikia rašytinę išvadą apie šios tvarkos laikymąsi konkurso

metu. Nurodytoji išvada pridedama prie pretendentų į valstybės tarnautojo

pareigas konkurso protokolo.

Į komisijos narių sąrašą turi būti įtraukti konkursą organizuojančios

įstaigos personalo tarnybos vadovas arba kitas personalo tarnybos valstybės

tarnautojas ir tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas (arba jį

pavaduojantis valstybės tarnautojas). Jeigu rengiamas konkursas įstaigos

vadovo pareigoms, į komisijos narių sąrašą turi būti įtrauktas valstybės

tarnautoją į pareigas skiriantis asmuo arba jo įgaliotas valstybės

tarnautojas ir konkursą organizuojančios įstaigos personalo tarnybos

vadovas. Krašto apsaugos sistemoje šie asmenys gali būti profesinės karo

tarnybos kariai. Organizuojant konkursą įstaigų vadovų, ministerijos

valstybės sekretoriaus pareigoms, komisijos pirmininkas gali būti valstybės

politikas. Komisijos darbe turi dalyvauti visi jos nariai. Kai konkurso

komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos

narys, ši komisija gali dirbti, jeigu jos darbe dalyvauja daugiau kaip pusė

komisijos narių. Kai konkurso komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali

dalyvauti jos pirmininkas, šią komisiją sudaręs asmuo raštu paveda kitam

konkurso komisijos nariui atlikti komisijos pirmininko funkcijas.Jeigu

paaiškėja, kad komisijos narys yra pretendento sutuoktinis, artimas

giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių

aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl šio asmens nešališkumo, komisijos

narys turi
nusišalinti.“. Kai pretendentai laiko egzaminą raštu, egzamino

patalpoje turi būti ne mažiau kaip du komisijos nariai arba vienas

komisijos narys ir komisijos sekretorius. Kai tikrinamas testas arba

pretendentai laiko egzaminą žodžiu, turi dalyvauti visi komisijos nariai,

išskyrus komisijos narius, kurie komisijos darbe nedalyvauja dėl svarbių

priežasčių.

3.4 KONKURSAS

Konkursas įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, ministerijos valstybės

sekretorių, ministerijos sekretorių, įstaigų struktūrinių padalinių vadovų

ir jų pavaduotojų pareigoms vykdomas penktadieniais. Konkursas kitoms

valstybės tarnautojų pareigoms vykdomas pirmadieniais ir trečiadieniais.

Konkursas pradedamas nuo egzamino raštu. Pretendentas, laikydamas egzaminą

raštu, sprendžia testą. Pretendentui suteikiamas šifras, susidedantis iš 6

ženklų – 3 raidžių ir 3 skaitmenų. Šifro korteles pretendentai traukia

burtais. Šifro kortelių turi būti daugiau negu pretendentų. Šifro kortelę

pretendentai turi saugoti visą konkurso laiką (išskyrus šios tvarkos 48

punkte nurodytą atvejį) ir grąžinti komisijos sekretoriui tik po to, kai

egzamino žodžiu vertinimo balai įrašomi konkurso protokolo egzamino žodžiu

vertinimo suvestinėje lentelėje. Už pretendentui suteikto šifro

konfidencialumo išsaugojimą atsako pretendentas. Neužtikrinęs suteikto

šifro konfidencialumo pretendentas komisijos pirmininko sprendimu gali būti

pašalintas iš konkurso.Testui spręsti pretendentai aprūpinami vienodomis

rašymo priemonėmis. Pretendentas kiekvieno testo lapo viršutiniame

dešiniajame kampe rašo suteiktą šifrą. Testą sudaro 100 klausimų ir po 3

atsakymus į kiekvieną klausimą. Iš 3 atsakymų vienas yra teisingas.

Atsakydamas į klausimą, pretendentas pažymi vieną iš atsakymų, kuris, jo

manymu, yra teisingas. Nuo 30 iki 50 testo klausimų, sudaromų iš teisės

aktų, susijusių su pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijomis,

parengia konkursą organizuojanti įstaiga. Šių teisės aktų sąrašas

pretendentams pateikiamas priimant jų dokumentus, kartu pretendentams

nurodoma, kiek testo klausimų parengs konkursą organizuojanti įstaiga. Šios

tvarkos 12 punkte nurodytu atveju ši informacija pretendentui siunčiama

paštu.

70 testo klausimų, sudarytų iš įstatymų ir kitų teisės aktų, nurodytų

šios tvarkos 5 priede (toliau vadinama – skelbiami testo klausimai),

skelbiami kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 9 valandą

Valstybės tarnautojų registro tvarkymo kompiuterinėje programoje atskiru

pranešimu, taip pat Vidaus reikalų ministerijos interneto puslapyje

www.vrm.lt. Nesant kompiuterinio ryšio ir konkursą organizuojančios

įstaigos prašymu, valstybės tarnybos tvarkymo įstaiga šiuos klausimus

pateikia nurodytu faksu. Nurodyti testo klausimai išimami 10 valandą.

Komisijos sekretorius, gavęs skelbiamus testo klausimus, išspausdina

(padaugina) reikiamą jų egzempliorių skaičių (tiek, kiek yra pretendentų)

ir išdalija pretendentams. Atsižvelgiant į testo klausimų, kuriuos parengė

konkursą organizuojanti įstaiga, skaičių, pretendentams pateikiama nuo 50

iki 70 skelbiamų testo klausimų. Komisijos sekretorius kartu su skelbiamais

testo klausimais pretendentams išdalija testo klausimus, kuriuos parengė

konkursą organizuojanti įstaiga. Pretendentams pateikiami vienodi testo

klausimai. Turi būti užtikrintas konkursą organizuojančios įstaigos

parengtų testo klausimų konfidencialumas.

Testas pradedamas spręsti ne vėliau kaip 9 valandą 30 minučių. Testui

spręsti skiriama 1 valanda 30 minučių. Teisingi atsakymai į skelbiamus

testo klausimus pateikiami Valstybės tarnautojų registro tvarkymo

kompiuterinėje programoje atskiru pranešimu, taip pat Vidaus reikalų

ministerijos interneto puslapyje www.vrm.lt (arba šios tvarkos 41 punkto

antrojoje pastraipoje nurodytu atveju – faksu) pirmadieniais,

trečiadieniais ir penktadieniais 11 valandą ir išimami 12 valandą.

Pasibaigus testui spręsti skirtam laikui, komisijos sekretorius surenka

išspręstus testus. Testai tikrinami dalyvaujant pretendentams. Klaidingi

atsakymai pažymimi kita spalva, negu testo atsakymus žymėjo pretendentai.

Testo atsakymai vertinami balais pagal testo atsakymų įvertinimo lentelę

(šios tvarkos 6 priedas). Komisijos sekretorius testo vertinimo rezultatus

įrašo konkurso protokolo egzamino raštu vertinimo lentelėje. Išspręsti

testai pridedami prie protokolo. Komisijos sekretorius perskaito šifrus,

kuriais pažymėti testai įvertinti mažiau kaip 6 balais. Pretendentai, kurių

šifrą komisijos sekretorius perskaito, prisistato, pasakydami vardą ir

pavardę, ir grąžina šifro kortelę. Komisijos sekretorius konkurso protokolo

egzamino raštu vertinimo lentelėje įrašo prisistačiusiųjų pretendentų

vardus ir pavardes. Nurodyti pretendentai pasirašo egzamino raštu vertinimo

lentelės skiltyje šalia savo vardo ir pavardės. Komisijos pirmininkas,

dalyvaujant pretendentams, perskaito visų pretendentų
raštu

rezultatus, nurodydamas, kokiu balu buvo įvertinti atitinkamais šifrais

pažymėti testai. Egzaminą žodžiu turi teisę laikyti tie pretendentai, kurie

per egzaminą raštu surinko 6 ir daugiau balų. Per egzaminą žodžiu

kiekvienas komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems

pretendentams, siekdamas patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės

tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas

funkcijas. Pretendentams taip pat gali būti užduodami jų atsakymus

patikslinantys klausimai.Pretendentai egzaminuojamižodžiu individualiai,

kitiems pretendentams nedalyvaujant. Pretendentų eiliškumas per egzaminą

žodžiu nustatomas pagal abėcėlę. Kiekvienas komisijos narys pretendentų

žinias per egzaminą žodžiu vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų.

Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Įvertinę

kiekvieno pretendento žinias, komisijos nariai pildo pretendentų į

valstybės tarnautojo pareigas egzamino žodžiu individualaus vertinimo

lentelę (toliau vadinama – egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelė)

(šios tvarkos 3 priedas).

Pasibaigus egzaminui žodžiu, sukviečiami visi pretendentai. Jiems

dalyvaujant, komisijos nariai užpildytas ir pasirašytas egzamino žodžiu

individualaus vertinimo lenteles įteikia komisijos sekretoriui. Šis visų

komisijos narių pretendentams skirtus balus įrašo konkurso protokolo

egzamino žodžiu vertinimo suvestinėje lentelėje, o komisijos narių

užpildytos ir pasirašytos egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelės

pridedamos prie konkurso protokolo. Kiekvienam pretendentui skirti balai

susumuojami ir dalijami iš dalyvaujančių komisijos narių skaičiaus.

Komisijos sekretorius įrašo gautą balų vidurkį atitinkamoje egzamino žodžiu

vertinimo suvestinės lentelės skiltyje ir pasirašo šią lentelę. Komisijos

sekretorius, pagal šios tvarkos 52 punktą egzamino žodžiu rezultatus įrašęs

egzamino žodžiu vertinimo suvestinėje lentelėje, perskaito egzaminą žodžiu

laikiusių pretendentų šifrus. Pretendentas, kurio šifrą komisijos

sekretorius perskaito, prisistato, pasakydamas vardą ir pavardę, ir grąžina

šifro kortelę. Komisijos sekretorius konkurso protokolo egzamino raštu

vertinimo lentelėje įrašo prisistačiusiųjų pretendentų vardus ir pavardes.

Nurodyti pretendentai pasirašo egzamino raštu vertinimo lentelės skiltyje

šalia savo pavardės. Komisijos sekretorius, konkurso protokolo pretendentų

egzamino žodžiu ir raštu vertinimo balais suvestinėje lentelėje įrašęs

pretendentų egzamino raštu ir žodžiu balus ir juos susumavęs, visą

vertinimo medžiagą perduoda komisijos pirmininkui. Komisijos pirmininkas

pretendentams perskaito egzamino žodžiu rezultatus ir paskelbia kiekvieno

pretendento bendrą gautų balų sumą. Išlaikiusiais egzaminą pripažįstami

pretendentai, surinkę daugiau kaip 12 balų. Konkursą laimi daugiausia balų

surinkęs pretendentas. Konkurso protokolą pasirašo visi komisijos darbe

dalyvavę komisijos nariai ir komisijos sekretorius. Su konkurso rezultatais

egzaminą žodžiu laikę pretendentai supažindinami pasirašytinai. Konkursas

laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo nors vienas pretendentas ir jis

surinko daugiau kaip 12 balų.

Konkursui neįvykus per 30 kalendorinių dienų nuo paskutinės dokumentų

priėmimo dienos, valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo gali

skelbti konkursą valstybės tarnautojo pareigoms, pagal šios tvarkos 6

punkto reikalavimus iš naujo informavęs valstybės tarnybos tvarkymo įstaigą

apie laisvą karjeros valstybės tarnautojo pareigybę. Pretendentas po

konkurso rezultatų paskelbimo turi teisę susipažinti su konkurso protokolu

ir savo išspręstu testu. Pretendento vardas ir pavardėužpildoma

pretendentui prisistačius.

Visiems asmenims dalyvaujanties konkurse valstybės tarnautojo

pareigoms užimti privalu būti susipažinusiems su šiais įstatymais bei

teisės aktais, kadangi iš jų yra sudaromi egzaminui raštu testo klausimai:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija.

2. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas.

3. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.

4. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.

5. Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo

įstatymas.6. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir

įsigaliojimo tvarkos įstatymas.

7. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo

tvarkos įstatymas.

8. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas.

9. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir

savivaldybių įstaigų įstatymas.

10. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3227 žodžiai iš 6446 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.