TURINYS
Įvadas
1. Kas yra valstybės tarnyba bei valstybės tarnautojas ? 4
2.
Bendrieji reikalavimai, taikomi asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą
5
3. Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos būdai
5
3.1. Konkurso paskelbimas 5
3.2. Dokumentų priėmimas stojant į valstybės tarnybą
6
3.3. Konkurso komisijos sudarymas
7
3.4. Konkursas
8
4. Specialieji reikalavimai taikomi asmenims, stojantiems į valstybės
tarnybą 12
4.1. Reikalavimai norint tapti statutiniu valstybės tarnautoju.
12
4.2. Reikalavimai norint tapti diplomatu. 16
5. Atskirų rūšių valstybės tarnautojų priėmimo į valstybės tarnybą ypatumai
17
5.1. Reikalavimai ir tvarka stojant į karjeros valstybės tarnautojo
pareigas. 18
5.2. Priėmimo į politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas
reikalavimai ir tvarka. 19
5.3. Reikalavimai asmenis, norintiems tapti įstaigų vadovais. 20
5.4. Reikalavimai, norint būti pakaitiniu valstybės tarnautoju.
20
6. Valstybės tarnautojų priesaika 21
Išvados
Literatūra
Santrauka vokiečių kalbaĮVADAS
Tema- „Priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimai ir tvarka“ yra viena
iš aktualesnių temų, kadangi demokratinės valstybės raidos pagrindas.
Lietuvos valstybės tarnyba pradėta teisiškai reglamentuoti 1995 metais,
priėmus Valdininkų įstatymą, kuris nustatė valdininkų pareigybių lygius, jų
teises, pareigas ir atsakomybę, taip pat priėmimo į valstybės tarnybą ir
atleidimo tvarką. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos nuostatas sukurti
stabilią valstybės tarnybą, 1997 metais pradėtas rengti Valstybės tarnybos
įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 1999 m. liepos 30 d. ir
nustatė trijų metų įstatymo įgyvendinimo laikotarpį. Jis buvo taikomas
viešojo administravimo ir paslaugų valstybės tarnautojams. Šiuo metu
Lietuvoje yra 25 tūkst. Valstybės tarnautojų, kurie dirba 700 įstaigose.
Apie 30 tūkst. Valstybės tarnautojų dirba statutinėse organizacijose.
Pradedant centrinio administravimo institucijomis, vyriausybės įstaigomis,
jų teritoriniais padaliniais ir baigiant apskritimis bei savivaldybėmis,
visur Lietuvos piliečiai susiduria su valstybės tarnautojais.
Šio kursinio darbo tikslas- analizuoti kaip į valstybės tarnybą
priimami asmenys, kokie jiems taikomi reikalavimai bei tvarka, norint tapti
valstybės tarnautoju. Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato esminius
valstybės tarnybos organizavimo bei funkcionavimo pagrindus, įtvirtina šias
pagrindines nuostatas: “ piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į
Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, 33 str. 1 d. “. 2002 04 23 d. yra
priimtas naujas Valstybės tarnybos įstatymas, nutarimas 2002 06 24 „Dėl
Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo”, 1998 12 29
„Diplomatinės tarnybos įstatymas“ bei 2003 04 29 d. „Vidaus tarnybos
statutas“. Vadovaujantis šiais minėtais įstatymais mes toliau kalbėsime
kokie bendrieji ir specialieji reikalavimai ir tvarka taikoma asmenims,
stojantiems į valstybės tarnybą. Bandysime analizuoti šių valstybės
tarnautojų : statutinių, diplomatinės tarnybos ir atskirų rūšiu valstybės
tanautojų priėmimo į valstybės tarnybą ypatumus. Be to prieš aptariant apie
visus reikalavimus bei tvarką, priimant į valstybės tarnybą, bandysime
paaiškinti dvi sąvokas- kas yra valstybės tarnyba bei valstybės
tarnautojas?
1. KAS YRA VALSTYBĖS TARNYBA BEI VALSTYBĖS
TARNAUTOJAS ?Valstybės tarnyba – teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės
tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių
dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar
savivaldybėsinstitucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės
valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą,
koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant,
paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą,
atliekant auditą, priimant irįgyvendinant teisės aktus, valstybės ir
savivaldybių institucijų ar įstaigųsprendimus viešojo administravimo
srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų
projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo
administravimo įgaliojimusnepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma. Tarnyba
valstybės įstaigose yra piliečių teisės į darbą įgyvendinimo forma. Ją
atlieka atitinkamos kategorijos tarnautojai profesionalai. Valstybės
tarnyba yra teisės institutas, kurį sudaro teisės normos, nustatančios
valstybės tarnautojų teisinį statusą. Jis reglamentuoja įstojimo į tarnybą
ir jos atlikimo sąlygas bei tvarką, pareigas ir teises, skatinimo būdus ir
atsakomybę. Tai kompleksinis teisės institutas, apimantis
administracinės,
darbo, finansų, civilinės teisės normas, reguliuojančias valstybės tarnybos
santykius. Terminas „valstybės tarnyba“ vartojamas siaurąja ir plačiąja
prasme. Plačiąja žodžio prasme valstybės tarnyba suprantama kaip
tarnautojo veikla bet kuriose valstybės organizacijose: valstybės valdžios
institucijose, valstybės įmonėse ir įstaigose. Siaurąja prasme valstybės
tarnyba – tarnautojo darbas tik įstatymu apibrėžtose valstybės
institucijose, nes ne visi asmenys, užimantys pareigas valstybės
institucijose, yra valstybės tarnautojai.
Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, įgijęs šio ir kitų įstatymų
nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir valstybės (valstybinėse ir
savivaldybių) institucijose ar įstaigose atliekantis viešojo
administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viešąsias
paslaugas visuomenei. Valstybės tarnautojas, įgijęs valstybės tarnybos
įstatymo ir kitų įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą tampa
teisinio santykio subjektu, nes jis turi konkrečias teises ir pareigas. Jis
gali reikalauti, kad kiti asmenys teisės turėtojo atžvilgiu susilaikytų nuo
tam tikrų veiksmų arba vykdytų jo naudai pozityvią pareigą, taip pat gali
kreiptis į kompetetingą valstybės instituciją, kad ši pasinaudodama
valstybės prievarta, priverstų antrąją santykio šalį įvykdyti pareigą,
kurią ši privalo atlikti subjektinės teisės turėtojui pagal įstatymą.
Tarnautojo teisinio statuso ir pačios sąvokos pagrindas yra pareigybė ir
asmens teisinė padėtis turi ją atitikti. Pareigybė apibūdina atliekamo
darbo pobūdį, tarnautojo teises ir pareigas, jo atsakomybę, profesinio
pasirengimo reikalavimus. Dabar Vakarų šalyse pastebima tendencija pereiti
nuo pareigų ėjimo sistemos prie kadrinės tarnybos. Esant tokiai sistemai
tarnautojai stabilesni ir rečiau keičiami. Tarnyba gaunama konkurso tvarka
arba tiesiog paskiriant, vyrauja konkursas, nes parenkami tinkamiausi
žmonės ir pašalinamas protekcionizmas.
2. BENDRIEJI REIKALAVIMAI, TAIKOMI
ASMENIMS STOJANTIEMS Į VALSTYBĖS TARNYBĄ
1. Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti
šiuos bendruosius reikalavimus:
1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;
2) mokėti lietuvių kalbą;
3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 62 metų ir 6
mėnesių;
4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną
išsilavinimą.
2. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 62 metų ir 6 mėnesių netaikomas
politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams.
3. Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo ar
nusikaltimo valstybės tarnybai padarymo ir turintis neišnykusį ar
nepanaikintą teistumą;
2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas;
3) kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais
susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės
institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję
tiesioginio pavaldumo santykiais;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu;
5) kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;
6) kitų įstatymų nustatytais atvejais.
4.Be to, į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi
atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.
5.Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato Valstybės
tarnybos įstatymas, kiti įstatymai ir Vyriausybės patvirtinta tvarka.
3. PRETENTENDŲ Į VALSTYBĖS TARNYBĄ ATRANKOS BŪDAI
3.1. KONKURSO PASKELBIMAS
Valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo gali skelbti
konkursą karjeros valstybės tarnautojo pareigoms per 30 kalendorinių dienų
po to, kaiValstybės tarnautojų registro duomenų bazėje Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtintų Valstybės tarnautojų registro nuostatų nustatyta
tvarka įrašęs ir raštu pateikęs valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas
atliekančiai įstaigai (toliau vadinama – valstybės tarnybos tvarkymo
įstaiga) informaciją apie atsilaisvinusias karjeros valstybės tarnautojo
pareigas (nurodydamas pareigybės pavadinimą, lygį, kategoriją ir
pateikdamas pareigybės aprašymą) per 7 darbo dienas nuo šios informacijos
įrašymo Valstybės tarnautojų registro duomenų bazėjedienos negavo iš šios
įstaigos informacijos apie tai, kad yra asmuo (asmenų), kuris (kurie) pagal
Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalies nuostatas gali būti
priimtas (priimti) į karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso
(toliau vadinama – asmuo, atitinkantis pareigybės aprašyme nustatytus
reikalavimus).“ Apie konkursą įstaigos vadovo ar karjeros valstybės
tarnautojo pareigoms skelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“. Papildomai apie konkursą gali būti skelbiama pasirinktame
šalies
Valstybės institucijos ir įstaigos, turinčios
teritorinių padalinių, taip pat savivaldybės įstaigos apie konkursą gali
skelbti ir vietos spaudoje.“.
3.2. DOKUMENTŲ PRIĖMIMAS STOJANT Į VALSTYBĖS TARNYBĄ
1. Pretendentas privalo pateikti:
1.1. prašymą leisti dalyvauti konkurse ;
1.2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išsilavinimą
patvirtinantį dokumentą, pilietybę ir amžių patvirtinantį dokumentą,
valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą (jeigu toks yra) ir šių
dokumentų kopijas;
1.3. gyvenimo aprašymą;
1.4. užpildytą pretendento anketą . Pretendento anketa gali būti
pildoma vietoje, pateikus prašymą asmeniškai, arba siunčiama registruotu
laišku kartu su prašymu.
2. Pretendentaigali pateikti dokumentus konkursą organizuojančios
įstaigos už personalo tvarkymą atsakingam asmeniui ar už personalo tvarkymą
atsakingam padaliniui (toliau vadinama – personalo tarnyba) asmeniškai arba
siųsti registruotu laišku.
3. Jeigu pretendentai pateikia dokumentus asmeniškai, dokumentų
originalus, sutikrinusi su pateiktomis kopijomis, personalo tarnyba grąžina
pretendentui dokumentų priėmimo metu.
4. Jeigu dokumentai siunčiami konkursą organizuojančiai įstaigai
registruotu laišku, pateikiamos reikalingų dokumentų notaro patvirtintos
kopijos.
5. Dokumentai registruojami pretendentų prašymų ir kitų pateiktų
dokumentų registravimo žurnale.
6. Personalo tarnyba, gavusi dokumentus, juos patikrina ir pretendento
anketoje pažymi, ar pretendentas atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 9
straipsnio 1 dalies bendruosius reikalavimus (toliau vadinama – bendrieji
reikalavimai) ir specialiuosius reikalavimus pagal pretendento pateiktų
dokumentų duomenis.
7. Jeigu pretendentas neatitinka nurodytų reikalavimų, jam per 5
darbo dienas išsiunčiamas pranešimas apie tai, kad jam neleidžiama
dalyvauti konkurse (pretendentų prašymai, anketos ir dokumentų kopijos
negrąžinami). Jeigu pretendentas atitinka šiuos reikalavimus, jam
išsiunčiamas pranešimas apie konkurso datą, laiką ir vietą.
8. Pretendentas, pateikdamas dokumentus asmeniškai, su tam tikra
informacija gali būti supažindintas konkursą organizuojančioje įstaigoje
pasirašytinai (pasirašoma ant pranešimo).
9. Pretendentų dokumentai priimami 14 kalendorinių dienų nuo konkurso
paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos,
įskaitant konkurso paskelbimo dieną.
3.3 KONKURSO KOMISIJOS SUDARYMAS
Komisija sudaroma Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnyje nurodytų
asmenų įsakymu. Kai į valstybės tarnautojo pareigas priima Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, komisija sudaroma Lietuvos Respublikos Ministro
Pirmininko potvarkiu. Komisiją turi sudaryti nuo 5 iki 7 narių. Valstybės
politikas, išskyrus kai kuriuos „Dėl priėmimo į valstybės tarnautojo
pareigas tvarkos pakeitimo įstatyme“ (toliau vadinama- šios tvarkos) 24
punkte nurodytus atvejus, negali būti komisijos nariu.Valstybės tarnybos
tvarkymo įstaigos vadovo sprendimu komisijos darbe stebėtojo teisėmis gali
dalyvauti valstybės tarnybos tvarkymo įstaigos valstybės tarnautojas.
Stebėtojo teisėmis komisijos darbe dalyvaujantis asmuo turi teisę
susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su konkurso organizavimu,
taip pat reikšti komisijos nariams ir sekretoriui rekomendacinio pobūdžio
pastabas dėl šios tvarkos laikymosi. Šis valstybės tarnautojas ne vėliau
kaip po 2 darbo dienų nuo konkurso pabaigos konkursą organizavusiai
įstaigai pateikia rašytinę išvadą apie šios tvarkos laikymąsi konkurso
metu. Nurodytoji išvada pridedama prie pretendentų į valstybės tarnautojo
pareigas konkurso protokolo.
Į komisijos narių sąrašą turi būti įtraukti konkursą organizuojančios
įstaigos personalo tarnybos vadovas arba kitas personalo tarnybos valstybės
tarnautojas ir tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas (arba jį
pavaduojantis valstybės tarnautojas). Jeigu rengiamas konkursas įstaigos
vadovo pareigoms, į komisijos narių sąrašą turi būti įtrauktas valstybės
tarnautoją į pareigas skiriantis asmuo arba jo įgaliotas valstybės
tarnautojas ir konkursą organizuojančios įstaigos personalo tarnybos
vadovas. Krašto apsaugos sistemoje šie asmenys gali būti profesinės karo
tarnybos kariai. Organizuojant konkursą įstaigų vadovų, ministerijos
valstybės sekretoriaus pareigoms, komisijos pirmininkas gali būti valstybės
politikas. Komisijos darbe turi dalyvauti visi jos nariai. Kai konkurso
komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos
narys, ši komisija gali dirbti, jeigu jos darbe dalyvauja daugiau kaip pusė
komisijos narių. Kai konkurso komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali
dalyvauti jos pirmininkas, šią komisiją sudaręs asmuo raštu paveda kitam
konkurso komisijos nariui atlikti komisijos pirmininko funkcijas.Jeigu
paaiškėja, kad komisijos narys yra pretendento sutuoktinis, artimas
giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių
aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl šio asmens nešališkumo, komisijos
narys turi
nusišalinti.“. Kai pretendentai laiko egzaminą raštu, egzamino
patalpoje turi būti ne mažiau kaip du komisijos nariai arba vienas
komisijos narys ir komisijos sekretorius. Kai tikrinamas testas arba
pretendentai laiko egzaminą žodžiu, turi dalyvauti visi komisijos nariai,
išskyrus komisijos narius, kurie komisijos darbe nedalyvauja dėl svarbių
priežasčių.
3.4 KONKURSAS
Konkursas įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, ministerijos valstybės
sekretorių, ministerijos sekretorių, įstaigų struktūrinių padalinių vadovų
ir jų pavaduotojų pareigoms vykdomas penktadieniais. Konkursas kitoms
valstybės tarnautojų pareigoms vykdomas pirmadieniais ir trečiadieniais.
Konkursas pradedamas nuo egzamino raštu. Pretendentas, laikydamas egzaminą
raštu, sprendžia testą. Pretendentui suteikiamas šifras, susidedantis iš 6
ženklų – 3 raidžių ir 3 skaitmenų. Šifro korteles pretendentai traukia
burtais. Šifro kortelių turi būti daugiau negu pretendentų. Šifro kortelę
pretendentai turi saugoti visą konkurso laiką (išskyrus šios tvarkos 48
punkte nurodytą atvejį) ir grąžinti komisijos sekretoriui tik po to, kai
egzamino žodžiu vertinimo balai įrašomi konkurso protokolo egzamino žodžiu
vertinimo suvestinėje lentelėje. Už pretendentui suteikto šifro
konfidencialumo išsaugojimą atsako pretendentas. Neužtikrinęs suteikto
šifro konfidencialumo pretendentas komisijos pirmininko sprendimu gali būti
pašalintas iš konkurso.Testui spręsti pretendentai aprūpinami vienodomis
rašymo priemonėmis. Pretendentas kiekvieno testo lapo viršutiniame
dešiniajame kampe rašo suteiktą šifrą. Testą sudaro 100 klausimų ir po 3
atsakymus į kiekvieną klausimą. Iš 3 atsakymų vienas yra teisingas.
Atsakydamas į klausimą, pretendentas pažymi vieną iš atsakymų, kuris, jo
manymu, yra teisingas. Nuo 30 iki 50 testo klausimų, sudaromų iš teisės
aktų, susijusių su pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijomis,
parengia konkursą organizuojanti įstaiga. Šių teisės aktų sąrašas
pretendentams pateikiamas priimant jų dokumentus, kartu pretendentams
nurodoma, kiek testo klausimų parengs konkursą organizuojanti įstaiga. Šios
tvarkos 12 punkte nurodytu atveju ši informacija pretendentui siunčiama
paštu.
70 testo klausimų, sudarytų iš įstatymų ir kitų teisės aktų, nurodytų
šios tvarkos 5 priede (toliau vadinama – skelbiami testo klausimai),
skelbiami kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 9 valandą
Valstybės tarnautojų registro tvarkymo kompiuterinėje programoje atskiru
pranešimu, taip pat Vidaus reikalų ministerijos interneto puslapyje
www.vrm.lt. Nesant kompiuterinio ryšio ir konkursą organizuojančios
įstaigos prašymu, valstybės tarnybos tvarkymo įstaiga šiuos klausimus
pateikia nurodytu faksu. Nurodyti testo klausimai išimami 10 valandą.
Komisijos sekretorius, gavęs skelbiamus testo klausimus, išspausdina
(padaugina) reikiamą jų egzempliorių skaičių (tiek, kiek yra pretendentų)
ir išdalija pretendentams. Atsižvelgiant į testo klausimų, kuriuos parengė
konkursą organizuojanti įstaiga, skaičių, pretendentams pateikiama nuo 50
iki 70 skelbiamų testo klausimų. Komisijos sekretorius kartu su skelbiamais
testo klausimais pretendentams išdalija testo klausimus, kuriuos parengė
konkursą organizuojanti įstaiga. Pretendentams pateikiami vienodi testo
klausimai. Turi būti užtikrintas konkursą organizuojančios įstaigos
parengtų testo klausimų konfidencialumas.
Testas pradedamas spręsti ne vėliau kaip 9 valandą 30 minučių. Testui
spręsti skiriama 1 valanda 30 minučių. Teisingi atsakymai į skelbiamus
testo klausimus pateikiami Valstybės tarnautojų registro tvarkymo
kompiuterinėje programoje atskiru pranešimu, taip pat Vidaus reikalų
ministerijos interneto puslapyje www.vrm.lt (arba šios tvarkos 41 punkto
antrojoje pastraipoje nurodytu atveju – faksu) pirmadieniais,
trečiadieniais ir penktadieniais 11 valandą ir išimami 12 valandą.
Pasibaigus testui spręsti skirtam laikui, komisijos sekretorius surenka
išspręstus testus. Testai tikrinami dalyvaujant pretendentams. Klaidingi
atsakymai pažymimi kita spalva, negu testo atsakymus žymėjo pretendentai.
Testo atsakymai vertinami balais pagal testo atsakymų įvertinimo lentelę
(šios tvarkos 6 priedas). Komisijos sekretorius testo vertinimo rezultatus
įrašo konkurso protokolo egzamino raštu vertinimo lentelėje. Išspręsti
testai pridedami prie protokolo. Komisijos sekretorius perskaito šifrus,
kuriais pažymėti testai įvertinti mažiau kaip 6 balais. Pretendentai, kurių
šifrą komisijos sekretorius perskaito, prisistato, pasakydami vardą ir
pavardę, ir grąžina šifro kortelę. Komisijos sekretorius konkurso protokolo
egzamino raštu vertinimo lentelėje įrašo prisistačiusiųjų pretendentų
vardus ir pavardes. Nurodyti pretendentai pasirašo egzamino raštu vertinimo
lentelės skiltyje šalia savo vardo ir pavardės. Komisijos pirmininkas,
dalyvaujant pretendentams, perskaito visų pretendentų
raštu
rezultatus, nurodydamas, kokiu balu buvo įvertinti atitinkamais šifrais
pažymėti testai. Egzaminą žodžiu turi teisę laikyti tie pretendentai, kurie
per egzaminą raštu surinko 6 ir daugiau balų. Per egzaminą žodžiu
kiekvienas komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems
pretendentams, siekdamas patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės
tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas
funkcijas. Pretendentams taip pat gali būti užduodami jų atsakymus
patikslinantys klausimai.Pretendentai egzaminuojamižodžiu individualiai,
kitiems pretendentams nedalyvaujant. Pretendentų eiliškumas per egzaminą
žodžiu nustatomas pagal abėcėlę. Kiekvienas komisijos narys pretendentų
žinias per egzaminą žodžiu vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų.
Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Įvertinę
kiekvieno pretendento žinias, komisijos nariai pildo pretendentų į
valstybės tarnautojo pareigas egzamino žodžiu individualaus vertinimo
lentelę (toliau vadinama – egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelė)
(šios tvarkos 3 priedas).
Pasibaigus egzaminui žodžiu, sukviečiami visi pretendentai. Jiems
dalyvaujant, komisijos nariai užpildytas ir pasirašytas egzamino žodžiu
individualaus vertinimo lenteles įteikia komisijos sekretoriui. Šis visų
komisijos narių pretendentams skirtus balus įrašo konkurso protokolo
egzamino žodžiu vertinimo suvestinėje lentelėje, o komisijos narių
užpildytos ir pasirašytos egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelės
pridedamos prie konkurso protokolo. Kiekvienam pretendentui skirti balai
susumuojami ir dalijami iš dalyvaujančių komisijos narių skaičiaus.
Komisijos sekretorius įrašo gautą balų vidurkį atitinkamoje egzamino žodžiu
vertinimo suvestinės lentelės skiltyje ir pasirašo šią lentelę. Komisijos
sekretorius, pagal šios tvarkos 52 punktą egzamino žodžiu rezultatus įrašęs
egzamino žodžiu vertinimo suvestinėje lentelėje, perskaito egzaminą žodžiu
laikiusių pretendentų šifrus. Pretendentas, kurio šifrą komisijos
sekretorius perskaito, prisistato, pasakydamas vardą ir pavardę, ir grąžina
šifro kortelę. Komisijos sekretorius konkurso protokolo egzamino raštu
vertinimo lentelėje įrašo prisistačiusiųjų pretendentų vardus ir pavardes.
Nurodyti pretendentai pasirašo egzamino raštu vertinimo lentelės skiltyje
šalia savo pavardės. Komisijos sekretorius, konkurso protokolo pretendentų
egzamino žodžiu ir raštu vertinimo balais suvestinėje lentelėje įrašęs
pretendentų egzamino raštu ir žodžiu balus ir juos susumavęs, visą
vertinimo medžiagą perduoda komisijos pirmininkui. Komisijos pirmininkas
pretendentams perskaito egzamino žodžiu rezultatus ir paskelbia kiekvieno
pretendento bendrą gautų balų sumą. Išlaikiusiais egzaminą pripažįstami
pretendentai, surinkę daugiau kaip 12 balų. Konkursą laimi daugiausia balų
surinkęs pretendentas. Konkurso protokolą pasirašo visi komisijos darbe
dalyvavę komisijos nariai ir komisijos sekretorius. Su konkurso rezultatais
egzaminą žodžiu laikę pretendentai supažindinami pasirašytinai. Konkursas
laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo nors vienas pretendentas ir jis
surinko daugiau kaip 12 balų.
Konkursui neįvykus per 30 kalendorinių dienų nuo paskutinės dokumentų
priėmimo dienos, valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo gali
skelbti konkursą valstybės tarnautojo pareigoms, pagal šios tvarkos 6
punkto reikalavimus iš naujo informavęs valstybės tarnybos tvarkymo įstaigą
apie laisvą karjeros valstybės tarnautojo pareigybę. Pretendentas po
konkurso rezultatų paskelbimo turi teisę susipažinti su konkurso protokolu
ir savo išspręstu testu. Pretendento vardas ir pavardėužpildoma
pretendentui prisistačius.
Visiems asmenims dalyvaujanties konkurse valstybės tarnautojo
pareigoms užimti privalu būti susipažinusiems su šiais įstatymais bei
teisės aktais, kadangi iš jų yra sudaromi egzaminui raštu testo klausimai:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija.
2. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas.
3. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.
4. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.
5. Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo
įstatymas.6. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir
įsigaliojimo tvarkos įstatymas.
7. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo
tvarkos įstatymas.
8. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas.
9. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir
savivaldybių įstaigų įstatymas.
10. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros