Prigimtinė būklė ir teisė teisė į gyvybę
5 (100%) 1 vote

Prigimtinė būklė ir teisė teisė į gyvybę

2 SEMINARAS. PRIGIMTINĖ BŪKLĖ IR TEISĖ. TEISĖ Į GYVYBĘ.

1. Prigimtinės būklės charakteristika B. Spinozos, T. Hobso ir Dž. Loko filosofijoje. Teisės atsiradimo natūralios prielaidos.

Tomas Hobsas.

Žmogus yra protingas, tačiau jo veiksmui stimulą sudaro ne protas, bet palinkimai, norai ir geismai. Savo prigimtimi žmogus, kaip ir kiti gyvuliai siekia apsaugoti savo gyvybę. Visi jo reikalai yra su juo susieti, iš jo kyla ir jame koncentruojasi; visos pagundos veikti turi pirmiausiai tikslą save apsaugoti, toliau – kitus valdyti.

Hobsas nepripažįsta kitos pagundos – būtent noro kitam gerą daryti. Hobsas neigia žmogaus visuomenišką palinkimą, kaip jo prigimtą ūpą, kuriuo žmonės jaučia patraukimą prie vienas kito, visai nepaisydami to susijungimo naudos. Jis tvirtino, kad tas visuomeniško ūpo trūkumas visai pasireiškia ten, kur nėra valdžios, laikančios gyventojus baimėje, t.y. kur nėra nei teisės, nei tvarkos. Iš pradžių visi žmonės buvo lygūs tarp savęs; ta lygybė ir dabar nėra taip jau sunaikinta.

Žmogaus savisaugos instinkto, lygybės ir visuomeniško ūpo trūkumo rezultatas buvo toks, kad žmonės, būdami gamtos padėtyje (extra societatem civilem), ne visuomenėje, norėdami vieno ir to paties daikto kuriuo visi bendrai negalėjo naudotis, darėsi priešais tarp savęs (homo homini lupus) ir stengėsi vieni kitus nudėti arba pavergti. Iš šitos savitarpio nepasitikėjimo padėties geriausia išeitis būtų asmeniui įveikti apgaule ar jėga visus kitus žmones taip, kad neatsirastų kitos jėgos, kuri jam grėstų; tai yra savisaugos būtinos priemonės.

Visos šitos aplinkybės sukelia visuomenėje nuolatinę savivalę, nuolatinį karą vienų su kitais, visų prieš visus (bellum ominium contra omnes), kuris nors esti gamtiškoj padėty pertraukiamas, bet tik trumpam laikui. Tokia padėtis yra visur, kur žmonės nėra iš jos išaugę. Gana gerai vaizduoja žmonių pirmykštį būdą, kokie jie yra buvę, kol dar nebuvo susidarę civilinės visuomenės, kuo jie savo esme yra ir dabar – tai dalykų padėtis, sudaroma pilietinio karo, kai nyksta teisės ir valdžios ryšiai, kai neprijaunkintų asmenų masė apima plėšrumo ir keršto ūpas.

Gamtiškoje padėty esti valstybės tarpusavio santykiuose: tarp jų yra nuolatinė karė padėtis, kurią lemia jų pastatytos pasienio tvirtovės ir patrankos. Tik čia karas, palyginti su “visų karu prieš visus”, yra patobulintas dėl to, kad kiekvienos valstybės viduje viešpatauja jau tvarka, pastovi ramybė ir gamtos įmonės, o iš išorės tarp kaimyninių valstybių būna tam tikri santaikos ir savitarpio santykių laikotarpiai.

Civilinė teisė yra gero ir pikto, teisingo ir neteisingo visuomeninis kriterijus. Gamtos padėty, kaip ir karo padėty, yra įteisinta apgaulė ir pergalė – jos tuomet būna pagrindinės dorybės, nes jos geriausiai padeda asmeniui save apsaugoti nuo mirties, o tai yra svarbiausias gamtos tikslas.

Žmogus ir gamtos pirmykštėje padėty turi protą, kuris nurodo jam gerus santaikos dėsnius, kuriuos Hobsas vadina prigimtiniais įstatymais. Jie yra:

1) reikia siekti ramybės – o jai pasiketi reikia atitinkamai veikti, net atsisakyti nuo savo teisių į visą ką tose ribose, kuriose ir kiti atisisako.

2) Reikia vykdyti sutartis

3) Vykdytinos ir kitos dorybės

Prigimtinė teisė yra apibrėžiama kaip laisvė, kuria kiekvienas žmogus turi naudotis taip, kai jis jaučiasi galįs naudotis, ir daryti visa tai, kas jam atrodo tinkamiausia. Prigimtinės teisės visuma gali būti taip išreikšta: nedaryk kitiems tai, ko nenori, kad tau būtų daroma.

Gamtos įstatymai yra tiesioginiai proto įstatymai, tačiau jie, kaip priešingi žmogaus geiduliams: žmogaus egoizmui, puikybei, kerštui, tuštybei, nebūtų priverstinai vykdytini, jei visuotinė ir pastovi valdžia neverstų jų vykdyti.

Tokiai valdžiai sukurti yra vienas būdas: kiekvieno iš visų sujungtos jėgos ir valdžios perleidimas vienam asmeniui arba žmonių sąjungai, kuri visas jai priklausomas dalis daugumos balsų dėsniu suvestų į vieną valią. Visuma tuo būdu nustato, kad vienas asmuo – arba tam tikra jų sąjunga – išreiškia visumos asmenį, kad kiekvienas pripažįsta save vykdytoju visa to, ją įvykdys tas visumos valių reiškėjas reikaluose, kurie liečia visuomenės ramybę ir nepavojų; taigi kiekvienas savo valia paveda tos valios valdžiai ir savo sprendimą daro atsižvelgdamas į jo sprendimą. Visa ta pasiekiama sutartimis, kurios yra daromos kiekvieno su kiekvienu.

Valstybė yra vienas asmuo, aktų vykdytoju yra padariusi save visuma sutartimis, sudarytomis tarp jos narių tam tikslui, kad visų jėga būtų naudojama ramybei ir bendram apsigynimui. Valstybės asmens atstovas turi aukščiausią valdžią. Jis leidžia įstatymus, kurių nebūta gamtiškoje padėtyje; jis vykdo teisingumą, jis skiria priklausomus jam valdininkus. Valstybės viršininko pareiga – vienodas teisingumas visų atžvilgiu, mokesčių lygybė. Taip pat jo pareiga yra leisti gerus įstatymus, t.y. suprantamas ir būtinai reikalingus žmonių gerovei. Įstatymai turi ne tik tramdyti piliečių elgesį, bet ir tvarkyti juos atsargiai, maloniai.

Reziume: gamtinė padėtis (tezė)

1. žmogus yra valdomas polinkių

2. žmogus neturi visuomeniškumo instinkto

3. savanaudiškumas

4. kultūros stoka.

Pagrindinis teiginys: “Visų karas prieš
visus”.

Džonas Lokas.

Kaip ir Hobsas, Lokas numatė pirmykštę gamtišką padėtį ir piliečių sutartį.

Žmogus turi visuomenišką palinkimą (ūpą), kuris jam yra paties Dievo įdiegtas; tas žmogaus instinktas padeda įkurti visuomenę su visomis jos naudomis žmogui. Gamtiška padėtis, būdama lygybės ir laisvės padėtimi, nebūna savivalės ir kovos padėtimi dėl to, kad žmogus, nors ir gali kaip nori naudotis savo asmeniu ir turtu, tačiau negali nei savęs, nei kito nužudyti, jeigu tik to nereikalauja didesnė nauda, negu jo paties.

Padėties lygybė reiškia kiekvieno žmogaus vienodą teisę nepriklausyti kito asmens valiai arba valdžiai; laisvė reiškia galėjimą naudotis savimi ir savo gėrybėmis ne kieno kito nuožiūra, bet veikiančiais įstatymais.

Gamtiška padėtis turi savo teisę, kuri toje padėty yra privaloma visiems, ir kuri, būdama protu, moko visus, kurie nori jos klausyti, kad niekas negali kito skriausti nei jo sveikatos, nei gyvybės, nei laisvės, nei nuosavybės atžvilgiu.

Gamtiška padėtis visgi turi trūkumų. Ji neturi aiškių įstatymų, kurie būtų privalomi ginčams spręsti, o pati prigimtinė teisė, kaip proto teisė, gali būti tūliems nežinoma. Be to, kadangi gamtiškoje padėty kiekvienas yra teisėjas, tai nėra kam garantuoti bešališkumą, sprendžiant ginčus. Palikus ginčus spręsti patiems piliečiams, silpnas nuskriaustasis lieka neatlygintas, jei skriaudėjas yra galingas.

Gamtiškos padėties šitie trūkumai verčia žmones mesti ją, susitarus padaryti sąjungą (visuomenę) ir politinį vienetą, išrinkus sau valdžią. Pirmykštės sutarties aktas yra susitaikymas, kuriuo teisė bausti pavedama valdantiems organams ir asmuo pasiduoda įstatymams, nustatomiems visuomenės arba jos atstovų.

Pirmoji susitaikymo dalis turi savyje vykdomosios valdžios užuomazgą, įterpiantį ją ir teismo valdžią. Antroji dalis turi savy įstatymų leidėjų valdžios pradžią, valstybėje, gerai (taisyklingai sukurtoje), būtent sukurtoje pagal prigimtinę teisę, esamoji valdžia yra aukščiausioji ta, kuri leidžia įstatymus. Jos klauso bet kuri kita valdžia.

Valstybės valdžia negali būti niekieno nevaržoma, kai ji leidžia įstatymus, kurie liečia piliečių gyvybę, laisvę ir nuosavybę.

Pilietiškoje visuomenėje įstatymai turi būti kuriami pagal prigimtinę teisę, kuri buvo dar besant visuomenės gyvenimo ir kurios ryšiai neišnyksta ir susidarius visuomenės gyvenimui. Valstybės valdžia negali savo teisių pavesti kam kitam dėl to, kad jos yra jai specialiai pavestos. Tik tauta yra valdžios pirmykštis šaltinis, bet ne karalius ir ne kurio nors parlamento rūmai, ir tik ji gali perduoti įgaliojimus iš vieno rankų kitam.

Piliečiai, kurių teisės yra valdžios įžeistos, turi teisę sukilti prieš valdžią. Taigi visuomenė amžinai saugoja savo rankose aukščiausią valdžią, kad pagintų save nuo kiekvienos įstaigos, net įstatymų leidėjų pasikėsinimų.visuomenė visuomet turi teisę nusikratyti tais, kurie įžeidžia jos gyvybės saugojimo pagrindus.

Reziume: teisė teisti (antitezė):

1. žmogus vadovaujasi protu

2. žmogus yra visuomeniškas

3. žmogus yra laisvas ir lygus su kitais – prigimtinė būklė

4. žmogus yra savarankiškas.

5. religija iš prigimties

Pagrindinis teiginys: “Kiekvienas yra teisėjas savo byloje”.

Benediktas Spinoza.

Kadangi visuma yra aukščiausios Dievo jėgos “kūnijimas, kadangi visuotinė galybė, išsiplėtojusi visoje gamtoje, yra ne aks kita, kaip tik visų jos dalelių jėga, tai iš to išeina, kad asmens aukščiausioji teisė – prigimtinė teisė – siekia taip toli, kaip tokie siekia jo dalyvavimas toje visuotinėje galybėje, kitaip sakant, asmens jėga būti ir veikti. Šitas dėsnis yra privalomas visai gamtai.

Kaip amžinoji santvarka, jis apima ir žmogų, jam gyvenant prigimtinėje padėty; visa, ką jis padaro atitinkami savo prigimčiai (palinkimams), yra atitinkama jo teisei.

Jei žmogaus prigimtis būtų taip padovanota, kad visi žmonės gyventų proto nurodymais, tai tie nurodymai nustatyti kiekvieno prigimtinę teisę. Iš tikrųjų žmonės yra vedami ne proto, bet aklų geidulių. Asmuo neturi galimybės savo protą stiprinti taip, kad galėtų visiškai ir pastoviai viešpatauti. Gamtiškoje padėti visos priemonės, tiek protingos, tiek neprotingos, kurias žmogus naudoja savo galybei apsaugoti, yra prigimties pateisinamos dėl to, kad iš esmės nėra skirtumo tarp jų. Pagaliau prigimtinė teisė draudžia tik tai, ko niekas sau nenori. Ji nesmerkia nei kovų, nei neapykantos, nei nuodėmės, nei apgaulės, nei ko kito, ką pataria geiduliai. Žmogus tol vykdo savo teisę, kol gali atremti kito visokią savivalę, keršyti už padarytas jam skriaudas ir apskritai gyventi taip, kaip jam patinka.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1643 žodžiai iš 5205 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.