Programinės įrangos ir duomenų apsauga
5 (100%) 1 vote

Programinės įrangos ir duomenų apsauga

Įžanga

Kiekvieno visuomenės nario intelektinis darbas turi būti įvertintas ir apsaugotas kaip ir bet kuri kita veikla. Rašytojų, dailininkų, kompozitorių kūrybines teises gina autorių teisių įstatymas. Kompiuterių programos ir duomenų bazių rinkiniai taip pat priskirtini autoriniams kūriniams ir juos gina įstatymas. Aptarkime pagrindines teisines sąvokas, susijusias su kompiuterinių programų ir duomenų bazių apsauga. Norėtume atkreipti dėmesį: įstatymai dažnai keičiami, atsiranda nauji, įsigalioja pataisos. Būkite budrūs ir nuolatos pasitikrinkite, ar kuriuo nors klausimu nepasirodė naujas įstatymas arba jo pataisos. Naujausius galiojančius įstatymus galima rasti Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų duomenų bazėje.

Kompiuterių programų ir duomenų bazių autorių teisės

Intelektinis darbas turi būti apsaugotas. Reikėtų skirti du aspektus: pirma, visuomet turi būti tiksliai nurodytas panaudoto kūrinio autorius, pavadinimas, antra, kūrėjui už kūrinį turi būti atlyginama. Visus šiuos dalykus reguliuoja autorių teisės (angl. copyright) įstatymai. Autorių teisės apima įvairiausių rūšių kūrinius: knygas, spektaklius, šokius, muziką, garso įrašus, paveikslus, fotografijas, skulptūrą, architektūrą, kino filmus, kompiuterių programas, duomenų bazes ir kt.

Kompiuterių programų ir duomenų bazių teisinė priežiūra Lietuvoje pradėta 1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą „Dėl kompiuterinių programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos“. 1996 m. buvo priimtas „Kompiuterinių programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos įstatymas“. Kadangi kompiuterių programoms pagal Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (Lietuvoje ji ratifikuota 1996 m. gegužės 28 d.) suteikiama tokia pat teisinė apsauga kaip ir literatūros kūriniams, o duomenų bazėms – kaip kūrinių rinkiniams, nuo 1999 m. kompiuterių programų bei duomenų bazių autorines teises bei jų naudojimą reglamentuoja „Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas“. Naujausia šio įstatymo redakcija priimta 2003 m. kovo 5 d.

Taigi bet kokio pavidalo ir bet kuria kalba sudarytos kompiuterių programos, įskaitant pradinę projektinę medžiagą, laikomos autorių teisės objektu.

Autorių teisių įstatymas taikomas: 1) autoriams ir subjektams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvoje fiziniai bei juridiniai asmenys; 2) autoriams, nepaisant jų pilietybės ir gyvenamosios vietos.

Autorių teisių įstatyme išdėstytos pagrindinės sąvokos, aiškiai apibrėžiami teisinės apsaugos objektai, pateikiamas autoriaus asmeninių turtinių ir neturtinių teisių turinys, nustatomas autoriaus teisės galiojimo laikas bei išsamiai aptariamos sąlygos teisėtam kompiuterių programų ar duomenų bazių naudojimui.

Lietuvos Respublikos autorių teisių apsauga taikoma bet kuria programavimo kalba ir bet kokio pavidalo kompiuterių programoms ir duomenų bazėms, įskaitant pirminį tekstą ir objektinį kodą, taip pat statinėms bei interaktyviosioms interneto svetainėms.

Kompiuterio programa apibūdinama kaip žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu pateikiamų instrukcijų, kurios sudaro galimybę kompiuteriui atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, visuma, jei tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą, jeigu pagal ją įmanoma sukurti minėtą instrukcijų visumą.

Duomenų bazė nusakoma kaip susistemintas ar metodiškai sutvarkytas kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms kurti ar valdyti.

Kompiuterių programos autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę programą. Kompiuterių programa saugoma, jeigu ji yra originali. Nustatant kompiuterių programos originalumą, netaikomi jokie kokybės ar meninės vertės kriterijai.

Autorius gali informuoti visuomenę apie savo teises naudodamas autorių teisių apsaugos ženklą, kurį sudaro trys elementai: © arba (C) ženklas, autoriaus vardas ir kūrinio pirmojo išleidimo metai.

Kūrinio autorius turi turtines ir neturtines teises. Turtinės teisės leidžia atlikti su kūriniu šiuos veiksmus: atgaminti, išleisti, versti, perdirbti, platinti, viešai rodyti ar atlikti, transliuoti, retransliuoti, skelbti (įskaitant ir publikavimą internete).

Kūrinio autorius visuomet turi šias neturtines teises:

1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę, aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų kūrinio egzempliorių (autorystės teisė);

2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodamas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus slapyvardis (teisė į autoriaus vardą);

3) teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamumą).

Autoriaus turtinės teisės galioja visą gyvenimą ir dar 70 metų po autoriaus mirties. Autoriaus asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai ir neperduodamos kitiems asmenims.

Programinės

įrangos rūšys autorių teisių įstatymo požiūriu

Programinę įrangą pagal jos įsigijimo ir platinimo pobūdį galima

suskirstyti į tris pagrindines grupes:

1) verslo programinė įranga;

2) laikinai (tam tikrą laikotarpį) nemokama programinė įranga (angl. shareware);

3) nemokama programinė įranga (angl. freeware).

Verslo programų įsigijimą ir naudojimą reglamentuoja autorių teisių apsaugos įstatymai.

Laikinai nemokamomis programomis vadinamos tokios, už kurias autorius nori gauti nedidelį, dažniausiai simbolinį, atlyginimą. Tokių programų platinimas dažnai grindžiamas vartotojų garbingu elgesiu: už jas galima ir nemokėti, tačiau prašoma atsilyginti, jei naudojama nuolatos.

Nemokama programine įranga gali naudotis kiekvienas. Tačiau išlieka autoriaus teisės: tokių programų negalima pardavinėti. Yra dar viena panaši programinės įrangos rūšis – vadinamosios atvirojo teksto (arba kodo ) programos (angl. Open source software). Jų skirtumas nuo nemokamųjų tik toks, kad jas gali modifikuoti bet kas, jos pateikiamos drauge su pradiniais tekstais.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 896 žodžiai iš 2817 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.