Raštai spalvos siūlai ir įrankiai
5 (100%) 1 vote

Raštai spalvos siūlai ir įrankiai

I. Įvadas

Juosta – viena iš seniausių ir gražiausių lietuvių liaudies audinių grupė, kurios svarbiausioji funkcija nulėmusi šio audinio pavidalą, buvo sujuosti drabužius. Vyrai ir moterys susijuosdavo vasarinius ir žieminius, kasdieninius ir išeiginius drabužius, juostomis puošdavo skrybėles, kiklikus, apsiūdavo drabužių kraštus, juosteles naudodavo parišti ar sutvarstyti apavui tai ir juostų reikėdavo įvairiausio pločio, stangrumo bei puošnumo. Ir šiandien juosta yra neatskiriama mūsų tautinio kostiumo dalis. Keturių etnografinių Lietuvos regionų tautiniai drabužiai skiriasi detalėmis, spalvomis audinių raštais, tai ir juostos skiriasi. Kadangi esu gimusi Dzūkijoje, tai man įdomiausios būtent šio etnografinio regiono pintinės ir vytinės juostos. Ypač mielos pintinės ir vytinės juostos, sušildytos rankų šilumos, nuo seno turinčios ne tik praktinę, puošybinę, bet ir simbolinę reikšmę, patrauklios pinti paprastumu, patogumu – jas galima pinti net gamtoje, o ir įrankiai naudojami minimalūs, tad šias juostas pasitelkus fantaziją, galima panaudoti šiuolaikiniuose drabužiuose, buityje, suvenyruose, taip ieškant originalumo, išskirtinumo, o kartu atgaivinant mūsų protėvių taip puoselėtas, brangintas juostas.

III. Juostų klasifikacija

Tradicinės lietuvių juostos buvo gaminamos įvairiais būdais; pinamos, rišamos, audžiamos, mezgamos, siuvinėjamos, todėl ir klasifikuojamos pagal gaminimo būdą. L. Kudirkienės knygoje “Vytinės juostos” pateikiama (1 schema) Kaip klasifikuojamos juostos:

1 schema

Juostos: Pintos,Rištos, Austos,Megztos,Siuvinetos,Beraštės Rinktinės Kaišytinės Vytinės

IV. Pintinės juostos

Istorinės žinios apie pintines juostasT. Jurkuvienė, knygoje “Lietuvių liaudies juostos”, p.7 rašo, kad “ Pintinių juostų datavimas yra keblokas ir lietuvių tyrinėtojų paprastai apeinamas klausimas. Primityvus jų gamybos būdas bei technikos paplitimas gana plačiame regione – pintinės juostos ryštos ir Latvijoje, Suomijoje, Estijoje – leistų šios technikos pradžią nukelti gana į tolimą praeitį.”

Pintinės juostos Lietuvoje aptinkamos daugiausia Aukštaitijoje, šiek iek Žemaitijoje, o Dzūkijoje tyrinėtojai šių juostų paplitimo nemini, tačiau galima manyti, kad ir dzūkaitės mokėjo pinti šias paparstutes juostas, kurioms pinti nereikia nei įrankių ir galima pinti visur: namie, siūlus protvirtintus prie įkaltos vinies, ar kablio sienoje; gamtoje, beganant gyvulius pritvirtinant vieną siūlo galą prie medžio ar kelmo. Jaunos mergaitės šiomis paprastomis juostomis pradedavo mokytis audimo meno.

Siūlai, įrankiai naudojami pinti pintines juostoms

Pintinėms juostoms pinti geriausia tinka sukti, vienodo storio vilnoniai siūlai. Įrankių šioms jostoms pinti nereikia. Siūlai apmetami ant pagaliuko ar liniuotės, pritvirtinami prie kėdės ar kablio, pinama rankomis, tie patys apmesti matmenys. Kad būtų juostos vienodas plotis, gražus kraštelis, reikia pasirinkti vienodo storio siūlus, pinant juos vienodai įtempti. Juostos plotis priklauso nuo užmetamų siūlų kiekio. Norint nupinti norimo ilgio juostą, matmenys turi būti 2 – 3 kartus ilgesni negu norima juosta.

Spalvos pintinėse juostose

Skirtingai nuo vytinių ir rinktinių juostų, pintinėse juostose vyrauja spalvinė kompozicija.

Pintinėms juostoms pinti, buvo naudojami ryškių sodrių spalvų siūlai. Vyravo kontrastingi spalvų deriniai. Dzūkijoje mėgiama raudona spalva, žalios spalvos įvairūs atspalviai, mėlyna, balta, juoda spalva.

Senovėje siūlus dažė namuose, dažams naudojo įvairių augalų lapus, žiedus, šaknis, medžio žievę, samanas, balų rūdą. 19a. – 20 siūlus dažė aniliniais dažais.

Raštai pintinėse juostose

Nors pintinės juostos – pačios paprasčiausios juostos, tačiau jas galima pinti įvairiais būdais. Pagal pynimo būdus skirstomos

Priklausomai nuo pradinio spalvotų siūlų išsidėstymo, persipindami siūlai sudaro languotą (rombais) sukomponuotą audinį.

Dvinytei eglinei juostai, kurioje pasikartojantis “eglutės” motyvas išsidėstytų per visą juostą, apmetamos lyginis siūlų skaičius. Spalvos išdėstomos simetriškai juostos centrui. Pavyzdžiui, piname juostą iš raudonų (R), žalių (Ž) ir juodų (J) siūlų, siūlus išdėstome taip:

4 R / 2 Ž / 4 J / 2 Ž / 4 R/

Milinė eglinė juosta pinama panašiai, tačiau jai apmetamas nelyginis siūlų skaičius, paprastai pridedamas vienas papildomas siūlas, tos spalvos, kurios juostoje yra daugiausia. Pvz:. 10 R / 8 J / (24 +1 Ž) 8J / 10 R/

Kryžinei milinei juostai apmetamas porinis siūlų skaičius, atskirų spalvų siūlų skaičius taip pat porinis. Pvz:. juosta apmetama iš 8 juodų (J), 12 baltų (B), 12 raudonų (R), 6 žalių (Ž) siūlų. Išsidėstymo schema:

4 J / 6R / 6 B / 6 Ž / 6 B / 6 R / 4 J /

Nors dzūkijoje pintinės juostos nebuvo populiarios, tačiau raštai, kurie gaunasi perispinant siūlams: eglutės, rombai, dzūkų labai mėgiami kitose juostose; rinktinėse ir kaišytinėse. Raštų pavadinimai kilę nuo jų panašumo į konkrečius daiktus pvz:. “eglutė” į eglę, juostose išpinti raštai turi simboline reikšmę:

Eglutė ir

lietuvių, ir kitų Europos tautų simbolikoje eglė reiškia

tvirtumą, derlingumą. Kaip amžinai žaliuojantis medis. Eglė simbolizuoja nemirtingumą, yra apsauginis ženklas. Eglės simbolis lietuviams ypač siejasi su moteriškumu.

Rombas Vyraujantis dzūkiškų juostų ženklas, kuris įkūnija apvaisintos

žemės simboliką, vaisingumo, meilės idėjos.

V. Vytinės juostos

Istorinės žinios apie vytines juostas

L. Kudirkienė knygoje “Vytinės juostos” rašo: “Audimas vijimo būdu senovėje buvo paplitęs visame pasaulyje. Šis būdas buvo žinomas Amerikoje, Skandinavijoje, Vidurio Europoje, Kinijoje, Indijoje, Artimųjų rytų šalyse. Yra tyrinėtojų manančių, kad pirmosios vytinės juostos buvo pradėtos austi Egipte 4000 m. prieš Kristų… Lietuvoje pačių ankstyviausių vytinių juostų turime iš IV a. (Medžionyse (Prienų r.)) turtingos moters kape rasta lininės juostos skiautė”.

Vytinės juostos dzūkijoje mėgstamos, jos buvo naudotos susijuosti drabužiams, šiomis juostomis dažniausia juosdavosi vyrai. Vytines juostas dzūkai naudojo ir buityje: ryšuliams parišti, plonesnes juosteles kaip virveles buityje.

Siūlai ir įrankiai reikalingi vyti vytinėms juostoms

Vytinių juostų matmenims senovėje naudojo vilnonius siūlus. Siūlai turi būti stiprūs, nepūkuoti, vienodo storio. Iš storesnių siūlų juosta vejasi greičiau ir platesnė, o iš plonesnių – priešingai.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 987 žodžiai iš 1970 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.