Nanotecnologijos

Darbas: TurinysNanomedžiagų gamyba ir panaudojimas 3 Nanomedžiagų taikymas biologijoje ir medicinoje 4 Kokios tai medžiagos? 4 Anglies nanovamzdeliai 5 Nanovamzdelių gamybos būdai 6 Tūrinės nanostruktūrinės medžiagos 7 Tai kas įdomu! 7 „Nanomedicina: puslaidininkiniai koloidiniai kvantiniai taškai“…8 Naudota literatūra 9 Nanotechnologija yra vadinama ateities technologija, tai turbūt labiausiai šiai dienai pažengusi technologija, nes pasiekia teorinį tikslumo lygį, kuris yra … Daugiau…

Galaktika ir paukščių takas

PAUKŠČIŲ TAKO TYRINĖTOJAI Saulės sistema, kurios centre spindi Saulė, yra nedidelė dalelė maždaug 200 mlrd. žvaigždžių jungiančios sistemos, vadinamos Galaktika. Tai paplokščia sistema, ir žiūrint išilgai jos pagrindinės plokštumos, viena kryptimi matome daug žvaigždžių. Dėl to žvaigždės Paukščių Take atrodo išsidėsčiusios labai tankiai ir vietomis net susilieja. Paukščių Takas ryškiausias … Daugiau…

Medžiagų agregatinės būsenos ir jų virsmai

Medžiagų agregatinės būsenos ir jų virsmai. Pagrindinės agregatinės būsenos: kieta, skysta , dujinė ir plazminė. Kietasis kūnas fizikoje yra toks, kuris išlaiko savo tūrį ir formą. Jie dažniausiai būna kristaliniai. Kristalai- tai kietieji kūnai, kurių atomai ir molekulės erdvėje išsidėstęė tvarkingai. Ne visi kieti kūnai yra kristalai. Yra anorfinių, kurie … Daugiau…

Alternativieji energijos šaltiniai ir oro tarša

Alternatyvieji energijos šaltiniai Vėjo energijos naudojimo raida Lietuvoje Lietuvoje pirmieji vėjo malūnai pradėti statyti XIV a. Baltijos pajūryje. XIX a. pradžioje vėjo malūnai plačiai paplito po visą Lietuvą. Daugiausia vėjo malūnų buvo pastatyta Vidurio Lietuvoje – Panevėžio, Šiaulių, Naumiesčio, Vilkaviškio apskrityse. XIX a. II pusėje Lietuvoje veikė apie 200 vėjo … Daugiau…

Iluminiai varikliai

[pic] Šiluminiu varikliu vadinama mašina, kurioje vidinė energija paverčiama mechanine. Populiariausi šiluminiai varikliai yra garo mašinos, garo ir dujų turbinos, vidaus degimo varikliai, reaktyvieji varikliai.Vidaus degimo varikliai vartoja sprogtančių dujų plėtimosi jėgą. Stipriai suslėgtas dujų -oro mišinys sprogsta užsidegdamas pats ar uždegtas iš šalies. Degimo kameroje (cilindre) aukštyn ir žemyn … Daugiau…

Molekulinė fizika

1. Molekulinės kinetinės teorijos teiginiai: 1. Visos medžiagos sudarytos iš molekulių. 2. Molekulės visą laiką chaotiškai juda. 3. Tarp molekulių yra tarpai. 4. Molekulės tarpusavyje sąveikauja. Mikroskopinių dalelių judesiai vadinami Brauno judesiais.Difuzija – savaiminis medžiagų susimaišymas. Molekules veikia stūmos ar traukos jėgos. Didžiausias atstumas, kuriame pasireiškia dar molekulių sąveika, vadinamas … Daugiau…

Radiolokacija1

Turinys1. Radiolokacija 2. Radiolokatorius “THOMSON” 3. Lėktuvo meteorologinis radiolokatorius “GROZA” 4. Radiolokacinė stotis P-40 RADIOLOKACIJA Objektų aptikimas ir jų buvimo vietos tikslus nustatymas radijo bangomis vadinamas radiolokacija. Visą tai atlieka radiolokatorius, arba radaras, naudojant kryptingą radijo signalų spinduliavimą ir atspindėtų signalų priėmimą. Radiolokatoriais nustatomos objektų koordinatės erdvėje, jų judėjimo kryptys … Daugiau…

Elektros srove metaluose

ELEKTROS SROVĖ METALUOSE Elektros srovė. kryptingas elektringų dalelių judėjimas vadinamas elektros srove. Elektros srovę gali sudaryti ir judančios kitokios elektringos dalelės – jonai. Srovė teka tik akimirką – kol išsilygina sujungtų kūnų potencialai, o tada išnyksta elektrinis laukas jungiančiuose laidininkuose ir krūvių judėjimas liaujasi. Norint gauti nenutrūkstamą srovę, reikia nuolatos … Daugiau…

Magnetinis laukas

TurinysĮvadas 3 Magnetinis laukas. Ampero dėsnis 3 Magnetinių laukų grafinis vaizdavimas. Kas būdinga magnetinėms linijoms? 4 Magnetinis srautas 6 Magnetinio lauko stiprumas 7 Medžiagų magnetinės savybės 8 Darbas magnetiniame lauke. Lorenco jėga 8 Žemės magnetinis laukas 10 Išvados 11 Naudota literatūra 13 1. Įvadas Mane visuomet domino įvairūs reiškiniai (pvz., magneto galimybė pritraukti prie savęs metalinius daiktus ir pan.). Pradėjęs … Daugiau…

Pagrindinės ryšio priemonės

Pagrindinės ryšio priemonės yra skirstomos į telefonus (mobiliuosius) ,laiškus ,internetas ,telegrafas(senovėje) irt.t… Nuo seno buvo ieškoma būdų žinioms perduoti . Ilgą laiką laiškus , pranešimus iš vienos vietos į kitą nešiodavo raiti pasiuntiniai . Ilgainiui informacijos perdavimo būdai tobulėjo , tačiau kai kurie iš jų taikomi dar ir šiandien . … Daugiau…

Vidaus degimo varikliai

TurinysTurinys 1psl. Įvadas 2psl. Varikliai 2psl. Vidaus degimo varikliai 3psl. Vidaus degimo (stūmokliniai) varikliai 4psl. Pirmieji išradėjai 5psl. Naudota informacija 7psl. Įvadas Globalizacija nėra naujas šiandienos fenomenas. Svarbiausieji XIX amžiaus išradimai – garo ir vidaus degimo varikliai, elektra – ypač paspartino globalizacijos procesus, o postmodernizmo epochoje informacijos ir komunikacijos technologijų … Daugiau…

Akis1

REFERATAS AKIES OPTINĖS SAVYBĖSAtliko: Tomas Černa 12 kl. Priėmė: Asta Valančiutė ROZALIMAS 2003 Akis – regos organas, bene svarbiausias žmogaus jutimo organas, kadangi iš mus supančios aplinkos jis priima daugiau informacijos už kitus jutimo organus. Akis (išilginis vertikalus pjūvis): 1 – viršutinio voko keliamasis raumuo, 2 – odena, 3 – … Daugiau…

Krūvininkų judrio organiniuose fotopuslaidininkiuose tyrimas

Krūvininkų judrio organiniuose fotopuslaidininkiuose tyrimas Darbo užduotis 1 Stebėti mažo krūvio dreifo kinetines prieklausas pateiktame organinio fotopuslaidininkio sluoksnyje esant skirtingiems elektrinio lauko E stipriams. 2. Pagal charakteringą lūžį dreifo kinetikose nustatyti dreifuojančių krūvininkų lėkio trukmes ir apskaičiuoti dreifinį judrį . 3. Pavaizduoti priklausą lg~E1/2. 4. Padaryti išvadas. Mažo krūvio lėkio … Daugiau…

Džeimsas maksvelas ir heinrichas rudolfas hercas

Džeimsas Klarkas Maksvelas Džeimsas Klarkas Maksvelas gimė 1831 metais birželio 13d. Edinburge, Škotijoje, dvarininkų šeimoje. Jo talentas ir noras pažinti gamtą ir jį supančius daiktus pasireiškė labai anksti. Mokykloje jaunuolis susidomėjo geometrija. Būdamas 14 metų, parašė pirmąjį mokslinį darbą, kuriame apibedrino ovalų braižymo metodą. Šį darbą Maksvelas įteikė Edinburbo Karališkąjai … Daugiau…

Elipsometrija-fotoliuminescencija

Referatas elipsometrijaVilnius 2003 ElipsometrijaNorint nagrinėti elipsometriją, reikia šiek tiek prisiminti optikos kurso. Panagrinėkime sudėties išdavą dviejų skersinių šviesos bangų, poliarizuotų dviem statmenomis kryptimis, turinčių įvairias amplitudes ir tam tikrą fazių skirtumą. Panašus atvejis eksperimentu lengvai gaunamas šiuo būdu. Tam tikro bangos ilgio šviesą, praleistą pro poliarizatorių, t.y. linijiškai poliarizuotą, toliau … Daugiau…

Optinis rysys

Optinis ryšys – laisvąja erdve Laisvosios erdvės ryšiui naudojamas moduliuoto intensyvumo lazerio ar nekoherentinės spinduliuotės pluoštas, perduodantis informaciją per atmosferą (Free Space Optics, toliau – FSO). Šis ryšio principas buvo patikrintas dar 1880 metais. Tada Alexanderis Grahamas Bellas pademonstravo, kaip moduliuoto intensyvumo saulės šviesos spinduliu galima perduoti telefono ryšio signalus … Daugiau…

Metalų šilumos laidumo koficiento matavimas labaratorinis

Atliko : Tikrino : Labaratorinis darbas Nr 2 METALŲ ŠILUMOS LAIDUMO KOFICIENTO MATAVIMASDarbo tikslas – susipažinti su metalų šilumos laidumo mechanizmu ir išmatuoti metalo šilumos laidumo koficientą (šilumos laidį), apskaičiuoti laidumo elektronų chaotiško judėjimo vidutinį greitį ir jų laisvąjį vidutinį lėkį.Teorinė dalis.Šilumos kaita yra vidinės energijos perdavimas neatliekant … Daugiau…

Viesa ir jos skliedimas

FIZIKA REFERATAS Šviesa ir jos skliedimas Turinis Turinis 2 Įvadas 3 Banginė optika 4 Fotometrijos pagrindai 4 Geometrinės optikos dėsniai 6 Optiniai prietaisai 8 Išvados 11 Literatūros sąrašas 12 Įvadas Fizikos dalis tiriantis šviesos reiškinius vadinama optika (graikų. „optikos“ – matomas), o patys šviesos reiškiniai vadinami optiniais. Ant daiktų krintanti … Daugiau…

Puslaidininkių laidumas

TURINYS 1.ĮVADAS 2 pusl. 2.KAS TIE PUSLAIDININKIAI 2 pusl. 3.PUSLAIDININKIŲ SAVYBĖS 2 pusl. 4.LAIDUMO JUOSTA 3 pusl. 5.PUSLAIDININKIŲ LAIDUMAS 3 pusl. 6.PUSLAIDININKIŲ PRIEMAIŠINIS ELEKTRINIS LAIDUMAS 5 pusl.7.PUSLAIDININKIŲ PRIKLAUSOMYBĖ NUO TEMPERATŪROS 6 pusl. 8.IŠVADOS 6 pusl. 9.LITERATŪRA 7 pusl. ĮVADAS Pasiekus tobulumo viršūnę vakuuminė elektronika staiga pradėjo užleisti savo pozicijas naujai atsiradusiems puslaidininkiniams prietaisams. Kas gi tie puslaidininkiai, iš kurių … Daugiau…

Saulės sistema ir planetos

Turinys Įvadas 3 Saulės sistema ir planetos 4 Išvados 9 Įvadas Projekto tipas – informacinis Projekto tikslas – supažindinti bendraklasius su SAULĖS SISTEMA IR PLANETOMIS Informacijos paieškos rezultatas: pranešimas Naudota informacija iš interneto http://infostudijos.cabletv.ltSaulės sistema ir planetos Saulė, aplink ją skriejančio planetos ir aplink jas skriejantys palydovai, asteroidai, kometoidai, meteroidai, tarpplanetinė medžiaga, … Daugiau…

Kosminiai spinduliai

KAS YRA KOSMINIAI SPINDULIAI? Vadinamieji pirminiai kosminiai spinduliai-tai realityvistiniai protonai, elektronai, helio, taip pat negausūs sunkesniųjų elementų branduoliai, kurių kiekvieno energija ne mažesnė kaip šimtai megaelektronvoltų (MeV). Atlėkę iš Galaktikos platybių, Saulės, po truputį ir iš Jupiterio, jie iš visų pusių daužo Žemės atmosferą:kas sekundė į 1cm3 sminga kelios tokios … Daugiau…

Radiacija2

Turinys1.Įvadas. 2.Radiacinė sauga: senos ir naujos problemos. 3.Radiacijos poveikis. 4.Apšvitinimo tipai. 5.Pavojingiausi radionuklidai. 6.Radiaciniai incidentai ir avarijos branduolinėje energetikoje, pramonėje, mokslinių tyrimų srityje, medicinoje ir jų medicininės pasekmės. 7.Pabaiga. 8.Literatūros sąrašas. ĮžangaMums beveik netenka susidurti su tokiu reiškiniu kaip radiacija. Tad iškylus problemai dėl radiacijos, mes net nežinotume ką daryti. … Daugiau…

Viesos interferencija ir difrakcija

7.4. ŠVIESOS INTERFERENCIJA IR DIFRAKCIJA • Banginės šviesos savybės. Skersinių bangų ypatybės. • Šviesos interferencija ir superpozicijos principas. Jos taikymai • Šviesos difrakcija. Hiuigenso ir Frenelio principai. • Difrakcijos pavyzdžiai. • Difrakcinė gardelė. Gardelės konstanta ir skiriamoji geba. • Rentgeno spindulių difrakcija. • Holografija. 7.4.1. Banginės šviesos savybės. Skersinių bangų … Daugiau…

Magnetinis laukas elektromagnetinė indukcija

6.4. MAGNETINIS LAUKAS. ELEKTROMAGNETINĖ INDUKCIJA □ Magnetinis laukas, jo prigimtis. □ Magnetinio lauko stipris. Magnetinė indukcija. Magnetinis srautas. Jų matavimo vienetai. □ Žemės magnetinis laukas, jo elementai ir jų matavimas. □ Elektromagnetinės indukcijos reiškinys. Faradėjaus indukcijos dėsnis. □ Saviindukcija. Abipusė indukcija. Sūkurinės srovės. □ Transformatoriaus transformacijos ir naudingumo koeficientai. □ … Daugiau…

Viesos bangos ilgio nustatymas frenelio biprizme labaratorinis

Šviesos bangos ilgio nustatymas Frenelio biprizmeAtliko: Vadovas: 2007.09.18 Darbo užduotis. Naudojantis Frenelio biprizmę, nustatyti polimonchromatinės šviesos bangos ilgį. Pagrindinės formulės. Šviesos bangos ilgis: Čia  – Frenelio biprizmės laužiamasis kampas, a – šviesos šaltinio ir biprizmės tarpusavio atstumas, L – šviesos šaltinio ir žiūrono tarpusavio atstumas, y – interferencinės juostos … Daugiau…

Fizikiniai vienetai

——————————————————————————– 1. Fizikiniai matavimai ir vienetai Fizikinio dydžio matavimas yra suradimas santykio tarp jo ir atitinkamo etalono, vadinamo matavimo vienetu. Išmatavę fizikinį dydį sužinome, kiek kartų jis didesnis arba mažesnis už matavimo vienetą. Pagal sudarymo būdą fizikinių dydžių matavimo vienetai skirstomi į bazinius (etaloninius) ir išvestinius. Jų visuma sudaro matavimo … Daugiau…

Venera

Venera (venus) Aušrinė, Vakarinė, Saulės sistemos planeta, antra pagal nuotolį nuo Saulės. Artimiausia Žemei vidinė planeta. Trečias pagal spindesį (po Saulės ir Mėnulio) dangaus objektas. Aplink Saulę skrieja beveik apskrita orbita 35 km/s vidutiniu greičiu. Apie ašį sukasi labai lėtai ir priešinga kryptimi, negu kitos planetos. Nutolsta nuo Saulės dangaus … Daugiau…

Saules energijos panaudojimas

Fotoelektra Potencialas: Lietuvos teritorija apima 65 200 km2 plotą. Įvairiose Lietuvos vietovėse per metus į horizontalaus paviršiaus kvadratinį metrą patenka nuo 926 kWh/m2 metus (Biržai) iki 1042 kWh/m2 metus (Nida) saulės spindulinės energijos. Vidutiniškai Lietuvoje ši krintanti energija sudaro _1000 kWh/m2 metus. Tuo būdu į Lietuvos teritoriją patenka 6,54.1013 kWh/metus. … Daugiau…

Elektromagnetinė spinduliuotė

Elektromagnetinė spinduliuotėMes gyvename apsupti visomis kryptimis sklindančių įvairiausio ilgio (dažnio) elektromagnetinių laukų (EML), kurie sklisdami erdvėje neša aktyvią energiją. – elektromagnetinę spinduliuotę. Elektromagnetinis laukas charakterizuojamas: elektrinio lauko stiprumu E, matuojamu V/m; magnetinio lauko stiprumu H, matavimo vienetas A/m; magnetine indukcija B, vienetas tesla (T), viena milijoninė dalis T atitinka 1,25 … Daugiau…

Didysis sprogimas galaktika pauksciu takas

Visatos gyvenimas ir mirtis Didysis sprogimas „Didžiojo sprogimo“ teorija laiko, kad Visata kilo iš vienintelio begalinio tankumo taško. Ši teorija buvo numanoma Alberto Einšteino lygčių sprendime, kurį 1922-ais atliko Alexandras Friedmanas. 1927-ais Džordžas Lemetrė tas lygtis panaudojo kosmologinei teorijai vystyti. O „Didžiojo sprogimo“ sąvoką 1946-ais įvedė Džordžas Gamovas, kuris kartu … Daugiau…