Religinių bendruomenių teisinis statusas lt
5 (100%) 1 vote

Religinių bendruomenių teisinis statusas lt

Religinių bendruomenių teisinis statusas LT

Turinys

TURINYS 1

ĮŽANGA 2

1. RELIGIJOS SAMPRATA 4

2. ISTORINĖ RELIGIJOS RAIDA LIETUVOJE 8

2.1.PIRMOSIOS RELIGIJOS UŽUOMAZGOS 8

2.2. BALTŲ PASAULĖŽIŪRA 9

2.3.VALDOVŲ BANDYMAI KRIKŠTYTIS 11

2.4. KRIKŠČIONYBĖS PRIĖMIMAS 12

2.5. REFORMACIJA, KONTRREFORMACIJA, JĖZUITŲ ORDINAS 13

2.6.KATALIKŲ BAŽNYČIOS RAIDA RUSIJOS IMPERIJOS SUDĖTYJE 15

2.7. KATALIKŲ BAŽNYČIA NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE 15

2.8. BAŽNYČIA TARYBŲ SĄJUNGOS OKUPUOTOJE LIETUVOJE 16

2.9. ANTROSIOS SOVIETŲ OKUPACIJOS ĮTAKA KATALIKŲ BAŽNYČIAI 17

3.RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ IR BENDRIJŲ ĮSTATYMAS 18

3.1. RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ IR BENDRIJŲ ĮSTATYMO BENDRI BRUOŽAI IR PRIĖMIMO PAGRINDAI 18

3.2. TRADICINĖS IR NETRADICINĖS RELIGINĖS BENDRUOMENĖS 19

3.3. TIKĖJIMO LAISVĖS UŽTIKRINIMAS 21

3.4. RELIGINIŲ APEIGŲ ATLIKIMO TVARKA 21

3.5. RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ IR BENDRIJŲ TURTAS, ŪKINĖ IR LEIDYBOS VEIKLA 22

3.6. RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ, BENDRIJŲ DARBUOTOJŲ SOCIALINIS APRŪPINIMAS IR JŲ DARBO TEISINIS REGULIAVIMAS 22

3.7. RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ, BENDRIJŲ IR CENTRŲ ŠVIETIMO, LABDAROS IR TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO VEIKLA 23

3.8. JURIDINIO ASMENS TEISIŲ SUTEIKIMAS TRADICINĖMS IR NETRADICINĖMS RELIGINĖMS BENDRUOMENĖMS IR BENDRIJOMS 23

3.9. TRADICINIŲ IR VALSTYBĖS PRIPAŽINTŲ RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ IR BENDRIJŲ IŠIMTINĖ TEISĖS 24

4. NETRADICINĖS RELIGIJOS IR SEKTOS SANTYKIS 26

4.1. SEKTOS SĄVOKA, PAGRINDINIAI BRUOŽAI, SEKTANTIŠKI JUDĖJIMAI LIETUVOJE 27

4.2.SEKTA KAIP DEVIANTINĖ GRUPĖ 28

5. PLIURALISTINĖ VISUOMENĖ IR RELIGIJA 29

IŠVADOS 30

SUMMARY 32

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 34

Įžanga

Kad ir kaip toli žvelgtume atgal, net prieš ankstyviausius rašto paminklus rastume įrodymų, kad religija buvo viena iš svarbiausių gyvenimo sričių. Gyvybės ir mirties paslaptis, gyvenimo sunkumai žmoniją nuolat skatino veržtis į kažką, prie kokios nors esybės anapus, kuri visa tai įprasmintų. Pasakyta: ‘’Nesupratęs žmonių tikėjimų, nesuprasi žmonijos’’.

O kaip religija siejasi su teise? ‘’Jos yra susijusios labai glaudžiai, juk tradiciniai bendruomenės simboliai, tradiciniai įvaizdžiai ir metaforos visų pirma buvo religinės ir teisinės.Bet XX a. religija pirmąkart tapo iš esmės privačiu reikalu, o teisė- visų pirma praktinio tikslingumo problema. Tačiau negalima būtų teigti, kad ryšys buvo visiškai nutrauktas. Teisę traktuoti kaip kokioje nors šalyje veikiančių įstatymų leidybos, administracinių ir teisminių normų , procedūrų ir techninių įgūdžių masę nėra visiškai tikslu, nes įstatymu turi būti tikima, kitaip jis nebus veiksmingas, toks santykis su įstatymu apima ne tik protą, bet ir jausmus, intuiciją bei tikėjimą, jis apima pilnatvišką socialinį įsipareigojimą’’.

Naujose Rytų Europos konstitucijose bažnyčios ir valstybės atskyrimas piešiamas šviesiomis spalvomis, nors daugelis konstitucijų ir neįvardina vienintelės valstybinės religijos, reikia pripažinti, jog bažnyčia ir valstybė yra susijusi nematomais stipriais saitais, besitęsiančiais daugybę šimtmečių ir yra neatsiejama žmonių gyvenimo dalimi. Komunizmo eros konstitucijos nustatė griežtą ribą tarp bažnyčios ir valstybės, dvasininkai net buvo įpareigoti pranešti apie savo parapijos narius slaptoms valstybės institucijoms. Šiandien viskas yra kitaip, tačiau pasaulyje išlieka labai skirtingas teisinis bažnyčios ir valstybės santykio reguliavimas.

‘’Konstitucinė religijos ir valstybės atskyrimo doktrina JAV yra gana plačiai išvystyta, tačiau net ten ‘’siena’’ tarp bažnyčios ir valstybės visiškai jų neatskiria. (Tėvams, siunčiantiems savo vaikus mokytis į religinio pobūdžio mokymo instituciją, kartais yra palengvinama mokesčių našta ir t.t.)’’. Rytų Europos šalyse religijos integracija į politinį valstybės gyvenimą yra įgavusi nemažą pagreitį, net ir tose šalyse, kur tikėjimas nėra giliai įsišaknijęs.

Daug ginčų kelia valstybinės religijos įtvirtinimas ir demokratijos plitimas. Demokratijos šalininkai pasisako prieš vienos religinės bendrijos ar bendruomenės įtvirtinimą, nes tai prieštarauja prigimtinėms žmonių teisėms. Valstybinės religijos šalininkai reikalauja įtvirtinti valstybinę religiją, nes pasak jų, tai apsaugotų nuo destruktyvių religinių judėjimų įtakos.

XX a. pabaigoje žmonių religingumas ne silpsta, o netgi stiprėja. Retai kas dar tebeturi naivių vilčių, kad mokslas ir technologija vieną gražią dieną išspręs visas mūsų problemas; ateistinės ideologijos, pavyzdžiui, marksizmas, nyksta stulbinančiu greičiu. Vartotojiška vėlyvojo kapitalizmo kultūra nesugeba aiškiai ir patenkinamai atsakyti į pagrindinius gyvenimo klausimus. Todėl visame pasaulyje dvasiniai ieškojimai žmonėms darosi vis svarbesni. Tai nepaprastai palankus metas įvairiausiems tikėjimams kurtis.

Šio kursinio darbo tikslas – atsakyti į klausimą, kas skiria ir jungia tradicines ir netradicines religines bendrijas ir bendruomenes ir kaip jos yra susijusios su įstatyminiu reguliavimu, taip pat apžvelgti istorines religijos įsigalėjimo Lietuvoje aplinkybes, apžvelgti netradicines religines bendruomenes, jų įtaką visuomenei, individų pasaulėžiūrai, jų elgesiui.

Šiandien Lietuvoje yra įvairių
religinių bendrijų ir bendruomenių, demokratija leidžia veikti visiems. Todėl yra būtina tirti naujų religinių judėjimų atėjimo į Lietuvą priežastis, teologines doktrinas, istoriją, analizuoti, kokį veiklos pobūdį tos religinės bendrijos pasirinko, kokį poveikį padarė visuomenei ir tradicinėms religijoms kitose šalyse, būtina spręsti, ar tie judėjimai gali būti destruktyvūs, prižiūrėti, ar mokymo išdėstymas ir numanoma veikla atitinka realius veiksmus. Taip pat labai svarbus yra religinės bendrijos išregistravimas, jei ji pažeidžia įstatymą. Demokratija mus įpareigoja atsakingai laisvei. Tam turėtume būti pasiryžę gyventi pilietiškai ir ginti principus, teigiančius asmens vertę.

1. Religijos samprata

Yra daugybė religijos apibrėžimų. Vieni tiesiog sako, kad tai ‘’tikėjimas dvasinėmis būtybėmis’’. Kiti mėgina išsamiau ją apibudinti remdamiesi tikėjimais ir apeigomis. Reikėtų apžvelgti kelis požiūrius į religiją:

· Antropologai aprašo gyvų bendruomenių religinius tikėjimus ir apeigas. Religija padeda žmones suvienyti bendrai patirčiai ir gyvenimo tikslui. Ji sukuria žmogaus elgesio modelį, dažnai pritaikytą gyvenimo netikėtumams.

· Sociologai pabrėžia socialinę religinių idėjų svarbą. Religija pagrindžia sutartą pasaulėžiūrą. Individui suteikia tikslo ir prasmės jausmą.

· Istorikai religiją vaizduoja tikėjimų sukeltais įvykiais.

· Teologams rūpi patys tikėjimai, jų teisingumas ar klaidingumas ir žmonių reagavimas į juos.

XX. a. atsiradęs funkcionalizmas pakeitė požiūrį į religijos tyrinėjimą, ypač pakito religijos raidos traktavimas. Antropologai nebekėlė evoliucinio klausimo, kaip apskritai kilo religija- jie aiškinosi, koks buvo jos vaidmuo kiekvienoje konkrečioje visuomenėje. Kultūrai, taip pat ir religijai, galioja moksliniai dėsniai. Į asmens biologinius maisto pastogės ir saugumo poreikius galima žiūrėti ir kaip į socialinius poreikius, kuriuos žmonės bendraudami tenkina per ekonomines, politines, religines ir giminystės institucijas. ‘’Religija tapo svarbiausia vienijančia visuomenės jėga, nes ji atliepė žmogaus troškimą išlikti.’’

Šeštąjį dešimtmetį įsivyravęs struktūralizmas sudarė prielaidas mokslininkams labiau susidomėti religija, kaip visuomenėje egzistuojančių idėjų, vertybių ir tikėjimų struktūros išraiška. Jie parodė, kas sieja įvairias doktrinas, aiškinosi, kaip žmonės ginčijasi, kaip organizuoja savo tikėjimus ir kokia religijos vidinė logika. Struktūralistinis požiūris atkreipia dėmesį į mąstymo sandarą, būdą, kuriuo žmogus tvarko savo sudėtingą pasaulį.

XX. a. išsivystė psichologinė kryptis ir dėmesio centre atsidūrė sąmonė. Sigmundas Freudas labai daug ką paėmė iš evoliucinės antropologijos, bet jis norėjo parodyti, kaip esminė žmogaus sąmonės galia, kurią įkūnija tam tikra seksualinė energija, vadinama libido, gali būti paaiškinama dievo-stabo vaizdiniu, kylančiu vaikui, kai jis bendrauja su savo žmogiškuoju tėvu.

Projekcija – viena iš svarbiausių religijotyros sąvokų. Tai terminas, apimantis ne vien psichologinį Freudo metodą, bet ir ankstesnę L.Feuerbacho koncepciją: esą kalbėdami apie Dievą, ištikrųjų kalbame apie žmogų. Žmogus sukūręs Dievo paveikslą ir pradėjęs į jį žiūrėti kaip į savarankiškai egzistuojančią realybę. Norėdami teisingai suprasti teologiją, turėtume šį procesą apgręžti ir religinę doktriną aiškinti žmonių požiūriu.

XX a. pradžioje sparčiai plėtojosi ir sociologijos mokslas. Vyrauja evoliucinis požiūris į religiją, tačiau nepritariama nuomonei, kad religinės idėjos tesančios žmogaus proto paklydimas. Tikima, kad religija turi kažką tikrą, žmogus savęs neapgaudinėja. Įvardijant realybę, kuri lemia religinę elgseną, nutolta nuo teologinių aiškinimų: ‘’pati visuomenė yra toji realybė, kuri veikia religiją.’’

Fenomenologija nesiremia nei istorine religijos kilme, nei jos funkcija dabartiniame pasaulyje. Jos tikslas- klasifikuoti reiškinius, susijusius su religine tradicija: objektus, ritualus, doktrinas, jausmus, nurodo šių reiškinių esmę, apibudina jų įtaką žmogui.

Šventumo sąvoka. Hierofanijos- tai būdai, kuriais apsireiškia šventybė, jų šventos vietos ir šventieji.

Iš XIX a. paveldėtą evoliucinį požiūrį į religiją išstumia nauja idėja, galinti tapti teorija, integruojančia visus religijos tyrinėjimus. Ji pabrėžia žmogaus troškimą sukurti prasmingų minčių ir veiklos pasaulį, vengia bet kokių paprastų argumentų, besiremiančių priežastimi ir pasekme, skatina gilintis į sudėtingus žmogaus ir aplinkos santykius. Tokį požiūrį galima pavadinti ‘’prasmės teorija’’. Ji daugiau nagrinėja, ką religija dabar duoda žmonėms, o ne iš kur ji praeityje galėjo kilti. Žmogų traktuoja kaip atskirą subjektą, kuris plačiai bendrauja su kitais ir per grįžtamąjį ryšį bendravimo procese pats keičiasi. Toks prasmės modelis savo ruožtu akcentuoja religijos ir religinės patirties dinamiškumą.

2. Istorinė religijos raida Lietuvoje

2.1.Pirmosios religijos užuomazgos

Pirmoji vietinė kultūra susidarė VII – IV tūkstantmetyje pr. Kr. Tai buvo mezolitinė Nemuno kultūra. Nors tinkamos sąlygos apsigyventi dabartinėje Lietuvos teritorijoje
susidarė XI-X tūkstantmetyje pr. Kr. , tačiau jos teritorija klajojo tik negausūs šiaurės elnių medžiotojų būreliai.Mezolito laikų dvasinis gyvenimas dar labai neaiškus. ‘’Mirusieji laidojami aukštielninki, ištiesti, kapuose randama raudonosios ochros, darbo įrankių bei papuošalų.’’ Mezolite buvo sudėtinga medžioklės magija.

Ankstyvajame ir viduriniajame neolite iškyla Žvėrių viešpaties figūra, taip pat aukojimo ritualai, įvairios apeigos su vandeniu, klestėjo magija, jau buvo ir kapinės, kulto pastatėliai.

Vėlyvajame neolite atsiranda keturdalė pasaulio sampratos sistema, siejama su pasaulio dalijimu kryžmai pagal pasaulio dalis. Atsiranda Dangaus viešpats, alkavietės.

2.2. Baltų pasaulėžiūra

Baltai į dabartinę Lietuvos teritoriją atkeliavo III-II tūkstantmetyje pr.Kr. Baltų religija politeistinė. Jų pasaulėžiūra proistorės laikotarpiu kito. Kaip ir daugumos žemdirbių tautų, baltų pasaulėžiūros pagrindas buvo gamtos kultas, animintinis gamtos suvokimas. Dievybėmis laikė žemę ir dangaus kūnus- saulę, mėnulį, žvaigždes- ar juos, ir kai kuriuos gamtos reiškinius valdančius viešpačius. ‘’Baltų pasaulėžiūros orientacija formavosi pagal priešpriešą Vakarai- Rytai.’’ Baltų prieškrikščioniškos kultūros laikai apėmė daugiau nei 4000 metų.

Baltų pasaulėjautoje matyti tarsi du poliai: vyriškasis ir moteriškasis. Dievybių panteoną sudarė mitinės būtybės, paveldėtos iš matricentrinės Senosios Europos ir indoeuropietiškos kilmės dievai ir deivės.

Pagrindinės Senosios Europos kilmės deivės buvo trys: Laima, Ragana ir Žemyna. Laima- gimimo ir likimo dievė, visa žinanti. Ragana- lunarinė mirties ir atgimimo deivė. Gamtos cikliškumo saugotoja, neleidžianti gyvybės jėgoms peržengti ribų, viską žinanti ir numatanti. Žemyna- žemės vaisingumo deivė. Žemės motina ir Mirusiųjų motina, skaisti, tyra Teisingumo deivė.

Indoeuropiečių dievai ir deivės daugiausia susiję su dangumi, dangaus kūnais ir reiškiniais. Dievas- dangaus ir šviesos dievas, dienos ir sutarčių globėjas, taikos ir draugystės dievas. Perkūnas- griausmo dievas, žemės vaisintojas, teisingumo dievas. Velas- žiaurus ir piktas mirties ir požemio karalystės dievas, t.p. galvijų dievas.

Senosios baltų tautų –latvių, lietuvių ir išnykusių prūsų- religijos išsilaikė iki labai nesenų laikų. Šventosios giraitės Latvijoje nebuvo iškirstos iki XVIII a., o Perkūno kultas išsilaikė iki 1750. Lietuva krikščioniška tapo tik XV. a.

Pagrindinė baltų religijos idėja – kova už gyvybę kaip gėrį ir grožį su blogio ir mirties jėgomis. Gyvybė kosminė, žmogus neskiriamas nuo gamtos. Dievybė įžiūrima visuose kosmoso reiškiniuose, nuo kurių priklausė žmogaus, gyvūnijos, augmenijos ir viso pasaulio gyvybinės jėgos.

Baltai tikėjo, kad žmogui mirus, jo siela(vėlė) kvapo, garo, paukščio, peteliškės, šliužo ar kt. pavidalu pereina į kitą gyvą kūną ir išlaiko mirusiojo savybes. Lietuviai tikėjo, kad vėlės po mirties keliauja į aukštą kalną arba lygumas, arba dausas ir gyvena tokį pat gyvenimą kaip žemėje; tikėjo, kad vėlės pereinančios ir į medžius.

Kartu su antropomorfiniu dievybių atsiradimu formavosi ir jų garbinimo apeigos, žynių luomas. Lietuvių dievai buvo garbinami ramovėse, rambynuose, alkuose, gojuose ir kt. Tai daugiausia tylios, jaukios miškų aikštelės su ąžuolu ir po juo įrengtu aukuru, arba kuo nors išsiskiriančios kalvos.

Po baltų tautų krikšto kai kurie senosios religijos elementai kaip tradicijos, papročiai, kurie iš dalies modifikavo ir krikščioniškąsias šventes.

2.3.Valdovų bandymai krikštytis

Krikštu galima vadinti vienkartinį valdovo aktą, deklaruojantį krikščionybės įvedimą valstybėje. Taip pat krikštas gali būti suprantamas kaip ilgalaikis visuomenės christianizacijos laikotarpis. Deklaracinio krikšto prasme Lietuva turėjo net tris krikšto priėmimo aktus: Mindaugo(1250 m. pabaigoje ar 1251 m. pradžioje), Aukštaitijos(1387) ir Žemaitijos, kuris vienų istorikų datuojamas 1413m., kitų 1417m., kai buvo įkurta Medininkų vyskupija.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2183 žodžiai iš 7077 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.