Rungimosi principas bp
5 (100%) 1 vote

Rungimosi principas bp

1121

PLANAS

ĮVADAS

I. BAUDŽIAMOJO PROCESO PRINCIPŲ SAMPRATA

II. RUNGIMASIS KAIP BAUDŽIAMOJO PROCESO PRINCIPAS

2.1. Įrodymų tyrimas – rungimosi principo sudėtinė dalis;

2.2. Baigiamosios kalbos suteikimo teisė rungimosi principo užtikrinime;

2.3. Replikavimas.

IŠVADOS

NAUDOTA LITERATŪRA

ĮVADAS

Nustatant patraukimo baudžiamojon atsakomybėn bei bausmės skyrimo už padarytą nusikaltimą tvarką, įstatymais taip pat numatytas ir asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisių užtikrinimas. Viena iš tokių užtikrinimo priemonių yra rungimosi principas, kuris yra reglamentuotas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Tai esminis baudžiamojo proceso principas. Konstitucinis Teismas 1999 05 11 nutarime pažymėjo, kad garantuojant asmens teisių apsaugą būtina paisyti pamatinių teisinės valstybės principų, kurie reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos būtų nešališkos ir nepriklausomos, siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimą priimtų tik teisės pagrindu. Tai įmanoma tik jei procesas yra viešas, šalys turi lygias teises, o teisiniai ginčai, ypač dėl asmens teisių, sprendžiami užtikrinant šiam asmeniui teisę ir galimybę jas ginti. Rungimosi principo esmė ir yra teisminių ginčų pagalba apginti savo teises.

Pirmoje rašto darbo dalyje yra aptariama bendroji baudžiamojo proceso principų samprata, apibrėžiant jų sąvoką, reikšmingumą. Akcentuojama tai, jog nebūtinai viename teisės akte turi būti įtvirtintas vienas ar kitas baudžiamojo proceso principas. Svarbu yra tai, jog jie yra reglamentuoti, ir ar Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, ar kitame teisės akte – tai nėra esminis klausimas.

Antra rašto darbo dalis jau yra skirta konkrečiam – rungimosi – principui aptarti. Joje apibrėžiama rungimosi principo samprata, esmė. Ši dalis yra suskirstyta į skyrius. Pirmas skyrius skirtas įrodymų tyrimui. Tai labai svarbi baudžiamojo proceso stadija, kurioje rungimosi principas gali būti užtikrinamas. Kaip šis principas gali būti užtikrinamas ir aptariama šiame skyriuje. Antrame skyriuje analizuojama teisminių ginčų dalyvių baigiamosios kalbos reikšmė baudžiamajame procese; taip pat atkreipiamas dėmesys, kuo šios kalbos yra svarbios įgyvendinat rungimosi principą. Trečiasis skyrius skirtas replikavimo teisei. Teisminių ginčų dalyviams yra suteikiama teisė pasakyti atsikirtimus ir pastabas dėl to, kas pasakyta pirmiau baigiamosiose kalbose.

Paskutinėje rašto darbo dalyje pateikiamos apibendrintos išvados.

BAUDŽIAMOJO PROCESO PRINCIPŲ SAMPRATA

Žodis „principas“ reiškia kurios nors teorijos, mokslo, praktinės veiklos ir t.t. pagrindinį teiginį; tai idėja, pradmuo, kuriuo vadovaujamasi, pagrindinė elgesio, veikimo norma, taisyklė .

Baudžiamojo proceso principai – tai įstatyme įtvirtinti vadovaujantys pradai, kurie išreiškia baudžiamojo proceso prigimtį, jo demokratinį pobūdį ir nustato valstybinių institucijų, kovojančių su nusikalstamumu, organizacijos ir veiklos pagrindus. Baudžiamojo proceso principais paremta ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo procesinė veikla, jie sudaro visos baudžiamojo proceso įstatymų normų sistemos, užtikrinančios optimalią šių institucijų veiklos tvarką bei kryptingumą, pagrindą.

Baudžiamojo proceso teisės sistemoje, jos normų hierarchijoje principai užima centrinę, svarbiausią vietą. Tai viso proceso, procesinės procedūros pagrindas, pamatinės normos. Jos turi būti organiškai susijusios tarpusavyje ir su visais kitais baudžiamojo proceso institutais. Principai formuluojami kaip fundamentalūs, konceptualūs, pirminiai, visiems privalomi teisiniai reikalavimai. Su jais turi būti suderinta ir susieta visa baudžiamojo proceso vidinė struktūra ir jos atskirybės.

Principų nustatymas, jų apibrėžimas, teisinis įtvirtinimas baudžiamojo proceso normomis padeda teisingai suprasti šio proceso socialinę paskirtį, esmę ir sistemą. Principai nustato pagrindines baudžiamojo proceso teisės plėtojimo perspektyvas. Jie yra svarbiausias kriterijus, kuriuo vadovaujamasi (arba bent turėtų būti vadovaujamasi) vertinant siūlomų baudžiamojo proceso įstatymų pakeitimų ir papildymų pagrįstumą ir reikalingumą. Tuo nusakoma modeliuojanti programinė principų, kaip teisės kūrimo socialinių orientyrų, reikšmė, jų paskirtis. Kintančioje baudžiamojo proceso institutų ir normų struktūroje principai, kaip pamatinė proceso bazė, turi išlikti nepakitę, labai apgalvotai sukonstruoti ir inkorporuoti į kodeksą.

Įgyvendinant baudžiamojo proceso principus, stiprinamas teisėtumas ir teisėtvarka, toliau plėtojami demokratiniai teisingumo pagrindai, suaktyvinama kova su nusikalstamumu. Kartu baudžiamojo proceso principai, išreikšdami teisėtumo esmę ir tikrą demokratizmą, skatina toliau tobulinti baudžiamojo proceso įstatymus, nukreipia juos kovai su nusikalstamumu stiprinti.

Svarbiausia baudžiamojo proceso principų savybė yra teisinis jų pobūdis – visi jie yra įtvirtinti teisės aktuose. Kai kurie principai tiesiogiai reglamentuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Kiti principai išdėstyti Baudžiamojo proceso kodekse.

Baudžiamojo proceso principai apima objektyvius ir subjektyvius elementus. Šie principai yra objektyvūs
todėl, kad įstatymo normos, kuriose jie įtvirtinti, atspindi objektyvius visuomeninių santykių dėsningumus. Antra vertus, tos normos yra įstatymų leidėjo sąmoningos kūrybos, jo valios išreiškimo produktas, taigi jose užfiksuoti baudžiamojo proceso principai tam tikru mastu yra subjektyvūs.

Baudžiamojo proceso principai įstatymiškai įtvirtinami keliais būdais. Dauguma jų tiesiog išdėstomi konkrečioje įstatymo normoje, kitų turinį sąlygoja kelios įstatymo normos, kurių kiekvienoje suformuluotos tiktai atskiros to principo dalys. Pasitaiko, kad vienoje normoje įteisinti keli principai.

Tai, kokiu būdu įstatymiškai įtvirtinta viena ar kita bendroji nuostata, neturi reikšmės pripažįstant tą nuostatą baudžiamojo proceso principu. Taip pat nesvarbu kokiame teisė akte jis išreikštas – Konstitucijoje ar Baudžiamojo proceso kodekse. Svarbu tik tai, kad tos nuostatos išreikštų esmines baudžiamojo proceso puses, pagrindinius, tipiškiausius visos baudžiamojo proceso sistemos momentus.

Bet koks nukrypimas nuo teisės normų, kuriomis yra įtvirtinti baudžiamojo proceso principai, kaip ir bet koks nukrypimas nuo visų kitų teisės normų, yra neleistinas, nes tuo būtų šiurkščiai pažeidžiamas teisėtumas, iškreipiami teisingumo tikslai, liktų neįvykdyti baudžiamojo proceso uždaviniai.

RUNGIMASIS KAIP BAUDŽIAMOJO PROCESO PRINCIPAS

Bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui .

Rungimosi principas baudžiamajame procese pasireiškia tuo, kad tiesos baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu siekiama ginčo forma. Teismo, kuris turi būti bešališkas ir objektyvus, pareiga sudaryti teisminio nagrinėjimo dalyviams tinkamas sąlygas jų teisėms realizuoti, kad būtų visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirtos visos baudžiamosios bylos aplinkybės.

Įrodymų tyrimas – rungimosi principo sudėtinė dalis

Teisiamajame posėdyje paryškintas rungimosi pradas. Jo idėja yra išreikšta LR BPK 273 straipsnyje, numatančiame trumpesnį teisminį tyrimą – jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius LR BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju teisiamojo posėdžio pirmininkas balsu perskaito kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų ir ekspertų apklausų protokolus, surašytus ikiteisminio tyrimo ar anksčiau teisiamojo posėdžio metu, paskelbia byloje esančius dokumentus, supažindina su kitais įrodymais. Tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškia, jog jie su visais ar dalimi byloje esančių įrodymų yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik šių įrodymų išvardijimu .

Po kaltinamojo atsakymų dėl kaltinimo, posėdžio pirmininkas išaiškina jam teisę duoti paaiškinimus, atsakyti į klausimus ar atsisakyti tai daryti. Be to, pirmininkas paaiškina, kad kaltinamasis posėdyje turi teisę užduoti klausimus apklausiamiems asmenims ir duoti paaiškinimus dėl tiriamų įrodymų.

Jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo dalyvavimas kliudys kitam kaltinamajam, nukentėjusiajam ar liudytojui duoti teisingus parodymus, teismo nutartimi šis kaltinamasis gali būti laikinai pašalintas iš posėdžio salės. Šiuo atveju, kai kaltinamasis grįžta į teisiamojo posėdžio salę, teisiamojo posėdžio pirmininkas jam praneša duotų parodymų turinį ir suteikia galimybę užduoti klausimus apklaustiems asmenims, taip pat dėl parodymų duoti savo paaiškinimus.

Užduoti klausimus teisme apklausiamiems kaltinamiesiems, nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir specialistams turi teisę prokuroras, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, gynėjas, kaltinamojo atstovas pagal įstatymą ir kaltinamasis. Teismo leidimu kaltinamiesiems, nukentėjusiesiems, liudytojams klausimus gali užduoti ir ekspertas bei specialistas. Draudžiama užduoti atsakymą menančius klausimus. Jeigu liudytojas yra pašauktas į teisiamąjį posėdį vieno iš nagrinėjimo teisme dalyvio prašymu, šis dalyvis tam liudytojui klausimus užduoda pirmas.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1448 žodžiai iš 2834 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.