TURINYS
Įvadas 3
1. Įmonės charakteristika 4
2. Įmonės organizacinė valdymo struktūra 7
3. Darbo pasidalijimas ir kooperavimas 13
4. Organizacinė aplinka 17
4.1. Vidinė aplinka 17
4.2. Tiesioginio ir netiesioginio poveikio išorinės aplinkos veiksniai 20
5. Organizacijos socialinė atsakomybė 24
6. Planavimas ir strateginis valdymas 26
7. Įmonės misija ir vizija 28
8. Organizavimas 30
9. Kontrolė 31
10. Vadovavimas 33
11. Organizacijos kultūra 36
Išvados 38
Literatūros sąrašas 39
ĮVADAS
Santariškės – Vilniaus miesto dalis, esanti į šiaurę nuo miesto centro, Verkių seniūnijoje. Garsėja viena iš didžiausių ligoninių Lietuvoje. Pirmasis naujosios Respublikinės klinikinės ligoninės skyrius pradėjo veikti 1980 metų lapkričio mėnesį Terapijos korpuse.
1990 metų gruodžio mėnesį ligoninė reorganizuota į Vilniaus universiteto ligoninės SANTARIŠKIŲ KLINIKAS.
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikos – viena didžiausių Lietuvos ligoninių, kurioje teikiamų paslaugų spektras labai platus – nuo pirminės asmens sveikatos priežiūros iki aukščiausio lygio specializuotų paslaugų. Ligoninės, kurios dalininkai yra Vilniaus universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija, veikla apima praktinę bei mokslo mediciną, studentų, rezidentų mokymą ir gydytojų tobulinimą. Tai ligoninė, teikianti efektyvias, saugias, šiuolaikinio medicinos mokslo ir etikos reikalavimus atitinkančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas visos šalies gyventojams, diegianti kokybės vadybos sistemą, nuolat gerinanti teikiamų paslaugų kokybę ir atsižvelgianti į ligonių poreikius ir pageidavimus.
Atsižvelgus į šią mano pateiktą pirminę informaciją, galiu teigti, jog Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikas pasirinkau savo darbo tema, todėl, kad jos teikia visokeriopą pagalbą Lietuvos žmonėms skirdami visą savo dėmesį ir jėgas pacientams.
Kadangi: „Sveikata yra pats brangiausias žmonių turtas“, todėl aš savo darbe bandysiu analizuoti pačią didžiausią Lietuvoje valstybinę įstaigą atliekančią svarbias mūsų šalies žmonėms funkcijas.
Darbo tikslas: išanalizuoti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų esamą būklę, su ją susijusius veiksnius bei paramą teikiamą iš ES ir kitų valstybių.
Darbo uždaviniai:
1. apibendrinti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų charakteristiką;
2. išanalizuoti aplinkas supančias ją bei vykdomus strateginius planus;
3. Panagrinėti VUL SK viziją ir misiją, neaplenkiant vykdomos kontrolės įstaigoje.
1. ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA
Įmonė dažniausiai apibūdinama kaip gaminanti produkciją arba teikianti paslaugas techniniu, organizaciniu ir ūkiniu požiūriu vientisa sistema.
Savivinkai įmonę naudoja savo tikslams, tačiau kartu jie vykdo ir visuomeninę funkciją. Interesų derinimą didele dalimi lemia nuosavybės forma. Nuosavybės formos sąlygoja ne tiek įmonės tisklų sistemą, kiek jų įgyvendinimo būdus. Nesvarbu kokia būtų nuosavybės forma, visur esama ir pelno siekiančių, ir nesiekiančių įmonių, darbe vadovaujamasi efektyvumo kriterijais.
Įmonės gali būti grupuojamos pagal vieną ar kelis kriterijus. Vieno tipo įmonėse kur kas lengviau sprendžiamos kai kurios ekonominės ir organizacinės problemos: galimi tipiniai technikos, technologijos, gamybos, darbo organizavimo, finansavimo sprendimai. Kiekvieną įmonę galima priskirti tam tikrai grupei: maža, stambi ar vidutinė įmonė.
Galima naudoti ir kur kas sudėtingesnėmis klasifikacijos schemomis, jungiančiomis kelis požymius. Iš dalies prie tokių galima priskirti juridinių įmonės tipų išssiskirstymą. Juridiniai įmonė tipai yra šie:
individualiosios (personalinės) įmonės;
tikrosios ū kinės bendrijos;
akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės;
komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;
valstybinės (vietos savivaldybės) įmonės, kurios gali būti valstybinės ir valstybinės akcinės.(1, psl. 8)
Mano pasirinkta įmonė yra valstybinė, tai Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikos.
Valstybinė įmonė – tai valstybės nuosavybės teise Lietuvos valstybei arba vietos savivaldybei priklausanti, turinti juridinio asmens teises, ribotos atsakomybės įmonė. Šio tipo įmonės skirstomos taip:
valstybinės įmonės;
valstybinės akcinės įmonės;
savivaldybių valstybinės įmonės;
savivaldybių valstybinės akcinės įmonės;
specialios paskirties valstybinės įmonės;
specialios paskirties savivaldybių valstybinės įmonės.(2, psl. 29)
Valstybinė įmonė yra tokia, kuri steigia iš valstybės lėšų arba priklauso valstybei ir yra išleidusi akcijų, kurių nominalioji vertė ne didesnė kaip 1/5 įmonės įstatiminio kapitalo.
Įstatiminis kapitalas – materialieji pinigai ištekliai, reikalingi įmonės veiklai pradėti, kurios sudaro valstybės skirtas turtas ir pinigai už parduotas akcijas.
Valstybinė įmonė, išleidusi akcijas, kurių nominali vertė yra didesnė kaip 1/5 įstatinio įmonės kapitalo, vadinama valstybine akcine įmone. Jos akcijos platinamos viešai arba gali turėti ribotą apyvartos sritį.
Dažniausiai valstybinės įmonės kuriamos tam, kad atliktų paslaugas, kurių
individualios verslo įmonės, ūkinės bendrijos ar akcinės bendrovės negali arba nenori atlikti.
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikos – viena didžiausių Lietuvos ligoninių, kurioje teikiamų paslaugų spektras labai platus – nuo pirminės asmens sveikatos priežiūros iki aukščiausio lygio specializuotų paslaugų. Ligoninės, kurios dalininkai yra Vilniaus universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija, veikla apima praktinę bei mokslo mediciną, studentų, rezidentų mokymą ir gydytojų tobulinimą.
Vilniaus universiteto ligoninė (toliau – VUL) „Santariškių klinikos“ – Vilniaus universiteto (toliau – VU) dalinys – yra valstybinė gydymo įstaiga, padedanti VU rengti ir tobulinti medicinos specialistus bei vykdyti mokslo tyrimus.
VUL yra juridinis asmuo, turįs savarankišką balansą, atsiskaitomąsias ir valiutines banko sąskaitas, antspaudą ir simboliką.
VUL savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įsakymais, VU statutu, VU ir Medicinos fakulteto tarybos nutarimais ir šiais nuostatais. VUL steigėjai bendrosios dalinės (jungtinės) nuosavybės teise yra Sveikatos apsaugos ministerija ir VU. VUL nuostatus tvirtina steigėjai.
Kauno medicinos universitetinių klinikų charakteristika:
Oficialus įstaigos pavadinimas – Vilniaus universiteto ligoninė „Santariškių klinikos“ (VUL SK).
Registravimo tvarka:
VUL įregistruotas VŠĮ „Registrų centras“.
Adresas:
Vilniaus universiteto ligoninė „Santariškių klinikos
Santariškių g. 2,
2021 Vilnius,
Įstaigos kodas:
9133968
Įmonės tipas:
Valstybinė įmonė (VŠĮ)
Veiklos sritis:
Vilniaus universiteto ligoninė „Santariškių klinikos atlieka šias veiklos sritis gerindamos ir užtikrindamos Lietuvos žmonių sveikatą: VUL Santariškių klinikos – tai daugiaprofilinė medicinos įstaiga, turinti 26 centrus, iš jų 17 – turintys stacionarus, kuriuose teikiamos planinės bei būtinosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
CHIRURGIJOS PROFILIS: Akių ligų centras (direktorius M.Dr. Rimvydas Ašoklis ), Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras (direktorius Doc. Alis Baublys), Ausų, nosies, gerklės ligų centras (direktorius Doc. Romas Kašinskas), Krūtinės chirurgijos centras (direktorius Habil. Dr., Prof. Ričardas Janilionis) , Moters fiziologijos ir patologijos centras (direktorius M.Dr., Doc. Jonas Ališauskas), Nefrologijos centras (direktorius Dr. Marius Miglinas), Urologijos centras (direktorius Habil. Dr., doc. Feliksas Jankevičius), Pilvo chirurgijos centras (direktorius Habil. Dr., Prof. Kęstutis Strupas), Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centras (direktorius Habil. Dr., Prof. Kęstutis Vitkus), Širdies chirurgijos centras (direktorius Habil. Dr., Prof., Akad. Vytautas Sirvydis), Kraujagyslių rekonstrukcinės ir endovaskulinės chirurgijos centras (direktorius M. Dr. Gintaris Vilkevičius)
TERAPIJOS PROFILIS: Dermatovenerologijos centras (direktorė Doc. Irena Ona Marčiukaitienė), Endokrinologijos centras (direktorius Doc. Vaidotas Urbanavičius), Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centras (direktorius Doc. Laimonas Griškevičius), Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centras (direktorius Habil. Dr., Prof. Jonas Valantinas), Kardiologijos ir angiologijos centras (direktorius Habil. Dr., Prof. Aleksandras Laucevičius), Neurologijos centras (direktorius Doc. Valmantas Budrys), Pulmonologijos ir alergologijos centras (direktorius Doc. Remigijus Nargėla), Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centras (direktorius Doc. Alvydas Juocevičius), Reumatologijos centras (direktorius Habil. Dr., Prof. Algirdas Venalis), Šeimos medicinos centras (direktorius M.Dr. Vytautas Kasiulevičius), Vidaus ligų centras (direktorius M.Dr., Doc. Virginijus Šapoka)
DIAGNOSTIKOS PROFILIS: Laboratorinės diagnostikos centras (direktorės Habil. Dr., Prof. Zita Aušrelė Kučinskienė), Medicininės genetikos centras (direktorius Habil. Dr., Prof. Vaidutis Kučinskas), Radiologijos centras (direktorius M.Dr. Algirdas Tamošiūnas)
KITI: Informatikos ir plėtros centras (direktorius: Romualdas Jonas Kizlaitis), Konsultacijų poliklinika (vyriausioji specialistė ambulatorinei pagalbai: Jolita Jakutienė)
Įmonės vadovai:
Generalinis direktorius: Prof. Aleksandras Laucevičius
Direktorė valdymui: Jūratė Karvelienė
Direktorius medicinai: Mindaugas Petrulionis
Direktorius infrastruktūrai: Vaclovas Jurkuvėnas
Direktorius plėtrai: Pranas Šerpytis
Direktorė ekonomikai: Aldona Guobienė
Direktorė slaugai: Regina Nalivaikienė
Centro filialo direktorius: Gediminas Degutis
Ligoninėje dirba:
727 gydytojai,
1102 slaugos specialistai,
694 kitų sričių specialistai.
Medicinos pagalbą pacientams teikia 33 habilituoti medicinos daktarai ir 170 mokslo daktarų.
2. ĮMONĖS ORGANIZACINĖ VALDYMO STRUKTŪRA
Literatūroje vadybos ir organizacijų teorijos klausimais prie žodžio „struktūra“ dažnai pridedama daugybė pažyminių: socialinė, demografinė, kvalifikacinė, gamybinė, technologinė, organozacinė, valdymo. Struktūra – tai sistemos sandara ir vidinė aplinka. Organizacija – tai grupė žmonių, kurie sąmoningai derina savo veiklą, siekdami bendro tikslo ar tikslų.
Organizacijos valdymo struktūra yra sudaroma sąmoningai tam, kad pelngvintų organizacijos narių, atliekančių darbo objekto vertimo darbo produktu proceso dalį, veiklos nukreipimą bendrų tikslų linkme. Organizacijos nariai, valdant jų veiklą, turi būti informuojami ne tik apie tai, ką jie turi padaryti, kokie reikalavimai keliami jų darbo produktui, kodėl jie turi tai daryti, kaip ir kokius jų poreikius tenkins organizacija, jei jie padarys tai, ko iš jų reikalauja vadovai (t.y. kaip jie bus skatinami arba motyvuojami dirbti). Tad organizavimo procesas apima: veiklos struktūrizavimą, funkcijų paskirstymą, atsakomybės ir valdžios suteikimą, taisyklių ir sistemų sukūrimą, priemonių, kurios koordinuotų įvairių darbuotojų grupių veiklą ir kitus išteklius, numatymą. Taigi kiekvienas organizacijo narys, imdamasis naujo darbo, turi gauti pakankamai daug ir įvairios informacijos, kurios parengimas ir paskleidimas reikalingai adresais yra organizacijos valdymu užsiimančių jos narių uždavinys. Yra skiriamos šios organizacinės valdymo struktūros:
Tradicinės valdymo struktūros:
patriarchalinis valdymo struktūra;
linijinė valdymo struktūra;
funkcinė valdymo struktūra;
štabinė valdymo struktūra.(6, psl. 61)
Naujoviška valdymo struktūra:
funkcinė-linijinė valdymo struktūra;
projektinė valdymo struktūra;
matricinė valdymo struktūra;
mišri valdymo struktūra;
inovacinė struktūra;
segmentinė struktūra;
tikslinė valdymo struktūra.(12, psl.59)
Taip pat yra skiriamos formalios ir neformalios organizacijos struktūros.
Formalios organizacijos terminas pirmiausiai apibūdina iš anksto suplanuotą funkcijų struktūrą organizacijos viduje. Organizacija yra formali tuo požiūriu, kad joje viskas suplanuota ir griežtai paskirstytos pareigybės. Tačiau formali organizacija nebūtinai yra nelanksti.
Neformali organizacija – tai asmeninių ir socialinių santykių tinklas. Jos veikla nėra griežtai suplanuota, o organizuojama darbuotojams tarpusavyje spontaniškai bendraujant. Grupės lyderio galia priklauso nuo jo asmeninio autoriteto, o ne nuo užimamų pareigų. Grupės narių elgsena remiasi nerašytomis normomis, o ne iš anksto nustatytomis taisyklėmis. Grupė nekontroliuoja savo narių elgsenos pasitelkusi finansines paskatas ar baudas, bet gali taikyti tam tikras sankcijas. Taip neformalioje organizacijoje tenkinami tam tikri individų poreikiai, kurių negali patenkinti formali organizacija.
Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikose veikiančios gydytojų organizacijos:
Lietuvos parenterinės ir eterinės mitybos draugija – Vadovas Gintautas Kėkštas
Lietuvos kardiologų draugija – Vadovas Aleksandras Laucevičius
Lietuvos dietologų draugija – Vadovas Laisvūnė Petkevičienė
Lietuvos laboratorinės medicinos draugija – Vadovas Zita Aušrelė Kučinskienė
Lietuvos radiologų asociacija – Vadovas Romualdas Konstantinas Dobrovolskis
Lietuvos gastroenterologų draugija – Vadovas Algimantas Irnius
Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgų draugija – Vadovas Ričardas Janilionis
Lietuvos hematologų draugija – Vadovas Artūras Slobinas
Lietuvos insulto asociacija – Vadovas Dalius Jatužis
Lietuvos endoskoputojų draugija – Vadovas Irena Čepulienė
Lietuvos širdies asociacija – Vadovas Pranas Šerpytis, Julita Gladynaitė – Velderbeek
Lietuvos dermatovenerologų draugija – Vadovas Genovaitė Stanislava Lapinskaitė
Vilniaus universiteto ligoninės santariškių klinikose veikiančios pacientų organizacijos:
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba – Vadovas Vida Augustinienė
Lietuvos artrito asociacija – Vadovas Ona Telyčėnienė
Lietuvos astmos klubų asociacija – Vadovas Eglė Kvedaraitė
Lietuvos nefrologinių ligonių asociacija „Gyvastis“ – Vadovas Ugnė Šakūnienė
Lietuvos Dž. Parkinsono draugija – VadovasAlgirdas Vaičiulis
Onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“ – Vadovas Jolita Dvareckienė
Nacionalinė glaukomos sąjunga – Vadovas Vytautas Gurauskas
Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjunga – Vadovas Aldona Droseikienė
Lietuvos žmonių, sirgusių insultu, jų globėjų ir gydytojų draugija „Šviesa“ – Vadovas Anatolijus Speičys
Lietuvos žmonių su negalia sąjunga – Vadovas Rasa Kavaliauskaitė
Lietuvos žmonių, sergančių hemofilija asociacija – Vadovas Jonas Pigulevičius
Cerebrinio paralyžiaus asociacija – Vadovas Dangirė Dargienė
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių bendrija – Vadovas Dana Migaliova
Žvyneline sergančiųjų asociacija – Vadovas Jūratė Balčiūnienė
Lietuvos sergančiųjų nervų-raumenų ligomis asociacija – Vadovas Jurgita Goštautaitė
„Vilties atgaiva“ sergančiųjų hepatitu „C“ asociacija – Vadovas Teresa Makarevič
Nacionalinė donorų asociacija – Vadovas Vijolė Miškinienė
Lietuvos invalidų draugija – Vadovas Zita Valaitytė
Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija – Vadovas Gražina Jevgrafovienė
Lietuvos Alzheimerio ligos asociacija – Vadovas Daiva Andriulienė
Santariškių radijas – Vadovas Vitalija Steponavičiūtė
Lietuvos nefrologinių ligonių asociacija – Vadovas Arminas Bartkaitis
Lietuvoje veikiančios gydytojų
įstaigų asociacija – Vadovas Arvydas Laurinavičius
Lietuvos perinatalinės medicinos asociacija – Vadovas Arūnas Liubšys
Lietuvos spindulinės terapijos sąjunga – Vadovas Vydmantas Atkočius
Lietuvos vaikų chirurgų draugija – Vadovas Benjaminas Siaurusaitis
Lietuvos ftiziatrų ir pulmonologų draugija – Vadovas Vladislovas Vencevičius
Lietuvos pediatrų draugija – Vadovas Vytautas Basys
Lietuvos vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos gydytojų draugija – Vadovas Virginija Žilinskaitė
Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugija – Vadovas Vaidotas Urbonas
Lietuvos ultragarsinės diagnostikos specialistų asociacija – Vadovas Narimantas Balčiūnas
Lietuvos vaikų nefrologų draugija – Vadovas Vytautas Bačiulis
Lietuvos periodontologų draugija – Vadovas Jūratė Žekonienė
Lietuvos endodontologų draugija – Vadovas med. m. dr. Vytautė Pečiulienė
Lietuvos vaikų odontologų draugija – Vadovas doc. Simona Milčiuvienė
Veido ir žandikaulių chirurgų draugija – Vadovas doc. Pranas Tercijonas
Lietuvos odontologų ortopedų-ortodontų draugija – Vadovas doc. Antanas Gleižnys
Lietuvos bendros praktikos gydytojų stomatologų draugija – Vadovas dr. Edmundas Ratkus
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių medikų draugija – Vadovas Gintas Gražulis
Lietuvos hospitalinių infekcijų tyrimų grupė – Vadovas Rolanda Valintėlienė
Lietuvos minimaliai invazinės chirurgijos draugija – Vadovas prof. Kęstutis Strupas
Lietuvos hipertenzijos specialistų lyga – Vadovas Gediminas Sakalnikas
Lietuvos transfuziologų draugija – Vadovas Algimantas Birgiolas
Lietuvos higienistų ir epidemiologų sąjunga – Vadovas Marius Urbonas
Lietuvos neurochirurgų draugija – Vadovas Juozas Šidiškis
Lietuvos akių gydytojų draugija – Vadovas Alvydas Paunksnis
Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų kolegija – Vadovas Šarūnas Mačinskas
Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademija – Vadovas prof. Kazys Ambrozaitis
Lietuvos kineziterapeutų draugija – Vadovas Gražina Krutulytė
Lietuvos psichiatrų asociacija – Vadovas Emilis Subata
Lietuvos veido ir žandikaulių chirurgų draugija – Vadovas Pranas Tercijonas
Lietuvos gerontologų ir geriatrų draugija – Vadovas Medardas Čiobotas
Lietuvos grupinės psichoterapijos asociacija – Vadovas Eugenijus Laurinaitis
Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugija – Vadovas Bernardas Eimaitis
Lietuvos mikrobiologų draugija – Vadovas Albinas Lugauskas
Lietuvos vaikų neurologų asociacija – Vadovas Nerija Vaičienė
Lietuvos plaštakos chirurgijos ir reabilitacijos draugija „Manus Lithunica“ – Vadovas Mindaugas Minderis
Lietuvos imunologų draugija – Vadovas Vytas Tamošiūnas
Lietuvos psichoanalizės draugija – Vadovas Aurelija Markevičienė
Lietuvos fitopatologų draugija – Vadovas Juozas Staniulis
Lietuvos apiterapeutų asociacija – Vadovas Algirdas Mykolas Baltukevičius
Lietuvos hipnozės asociacija – Vadovas Liudvikas Lazauskas
Lietuvos medicinos studentų asociacija – Vadovas Eimantas Frankonis
Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugija – Vadovas Eduardas Razgauskas
Lietuvos moterų medikių asociacija – Vadovas Birutė Grinbergienė
Lietuvos moterų medikių asociacija – Vadovas Birutė Grinbergienė
Lietuvos Respublikos astmos asociacija – Vadovas Algirdas Latauskas
Lietuvos medicinos felčerių sąjunga – Vadovas Valerija Statulevičienė
Lietuvos psichoterapijos draugija – Vadovas Eugenijus Laurinaitis
Ir daugelis kitų.
Žemiau pateikiu linijinę – funkcinę Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikos vadovavimo struktūrą.