Savosios vertės suvokimas
5 (100%) 1 vote

Savosios vertės suvokimas

Savosios vertės suvokimas yra nepaprastai svarbi asmenybės charakteristika. Jis reguliuoja mūsų elgesį įvairiose gyvenimo srityse, stipriai veikia mūsų tarpasmeninius santykius, o ypač turi įtakos besimokant ir siekiant karjeros.

Apie savo buvimą žemėje anksčiau ar vėliau ima mąstyt kiekvienas. Mąstau ir aš. To savęs klausdama imu rinktis, lygint, analizuot atsakymus, bandydami įžvelgt tiesą. Kažkam svarbiausia – mylinti šeima, kitam – įdomus darbas, dar kažkam – turtingi, visko pertekę namai. Vienas svajoja parašyt knygą, kitas – sudainuot pačią puikiausią dainą, nutapyt audrų blaškomą jūrą. Kažkam tikslas – nuostabus žydintis, savo rankom išpuoštas žemės kampelis – sodas. Gydytojas svajoja sumažint žmogaus kūno kančią, poetas – prašnekint jo klausančią sielą, mokytojas – matyt kuriančius džiaugsme vaikų veidus, sodininkas – ragaut pačius skaniausius savo užaugintus vaisius. Gal iš tiesų – kiek žmonių – tiek atsakymų į patį svarbiausią gyvenimo klausimą.

Skirtingame mano pačios gyvenimo periode, mano pačios gyvenimo tikslų dinamika kito. Keitėsi poreikiai, pasaulėžiūra.

Dauguma žmonių gyvena ir nesusimąsto ar jų išnaudotas laikas neišvaistytas veltui.

Genijai gyvena trumpai, bet pilnaverčiai. O tie kurie gyvena ilgai, ne visada išnaudoja savo laiką reikšmingiems dalykams. Einsteinas teigia :“Gyvenimas prasmingas tik tada, kai išnaudoji jį kitų labui.“ Bet ar jis teisus? Ar gyvenimas visad turi būt prasmingas?

Taigi klausimas per amžius užduodamas žmonijos kartų tikriausiai būtų: koks mūsų gyvenimo tikslas?

Gyvenimo tikslo sąvoka yra artima gyvenimo prasmes sąvokai.. Tikslą galima apibūdinti kaip tai, ko mes siekiame gyvenime.. Kiekvienas siekiame tiek bendrai, tiek skirtingai, nes esame individai su savo subjektyviais norais interesais, tiek būtybes su savo bendruoju, objektyviuoju, žmogiškuoju turiniu. Objetyvusis tikslas yra Kultūra, na o subjektyvusis tikslas tai jau mūsų troškimu, norų realizavimas. Subjektyviųjų tikslu grandine yra esmingoji objektyviojo tikslo( kultūros) prielaida…ir atvirksciai;)

Mano gyvenimo tikslas – gyventi ne tam, kad užsidirbti pragyvenimui; o užsidirbti tam, kad galėčiau gyventi. Mano ekonominė veikla – tai priemonė tikslui pasiekti.

Gyvenimas, kurį žmogus nori gyventi, tikslai, kuriuos jis nori pasiekti uždirbtų pinigų pagalba, nulemia tai, kokį darbą jis dirba ir ar dirba apskritai. Asmuo, kuris neturi visiškai jokio tikslo (ar tai būtų asmeninės ambicijos, ar karjera, ar šeima, ar kas nors kita), ekonomine prasme nustoja funkcionavęs. Ekonominė veikla pati savaime niekada niekam nebuvo tikslas ar motyvacija. Ir nemanau , kad čia galioja koks nors savisaugos dėsnis – kad žmogus norėtų kažką gaminti tik tam, kad galėtų pavalgyti. Ne. Tam, kad savisauga pasireikštų, manau, kad turi būti kažkokia priežastis, dėl kurios žmogus norėtų išlikti. Tai, ką žmogus– sąmoningai ar nesąmoningai, valingai ar nevalingai – bepasirinktų savo gyvenimo tikslu, ir nulems jo ekonominę veiklą.

Ieškodama gyvenimo tiesų, joms transformuojantis, kintant, man netikėtai teko išgirst visiškai kitokį atsakymą. Jis toks paprastas, bet kartu toks neaprėpiamas: tikslas – būti geru žmogumi… Po šių žodžių sielos gelmėse kažkas suskambo tylia pritarimo melodija. Štai atsakymas! Į daugel amžių iškiliausius protus neraminusį klausimą! Tiesiog būti geru žmogumi! Ne geru stalium, kompozitorium, pedagogu, teisininku. Tiesiog geru žmogumi… Tai ir yra esmė – geras žmogus bus ir geras savo darbo specialistas, ir geras draugas, ir geras šeimos narys, ir tiesiog geras nepažįstamasis, padėjęs nelaimėje.

Žmogaus gyvenimo tikslas yra gyventi dviejų paradoksaliai priešingų polių įtampoje: būti individu – bendruomenėje, valdyti pačiam esant valdomam, kalbėti girdint kitą, būti dvasingam kūniškume, būti savimi pripažįstant kito kitoniškumą. Tik pažindamas šiuos priešingus polius ir priimdamas jų kuriamos įtampos paženklintą tikrovę žmogus gali išlikti atviras tiesai ir gyvenimui, teisingam santykiui ir su socialine aplinka, ir su transcendencija, ir pats su savimi. Šios paradoksalios gyvenimo tikrovės ignoravimas, kai renkamasi tik viena iš pusių – individualizmas kaip alternatyva bendruomeniškumo principams, nacionalizmas kaip alternatyva kosmopolitizmui ar dvasingumas kūniškumo sąskaita – visada veda į aklavietę. Tokio pasirinkimo pagunda persekioja visų laikų visuomenę siūlydama skubotus, tikrovę pernelyg supaprastinančius ir su jos tiesa gerokai prasilenkiančius sprendimus. Tačiau tik abiejų požiūrių pažinimas, tik kitoniškumo priėmimas yra kelias ir į atskiro asmens, jų grupės ar tautos savivoką ir tapatybės formavimąsi.

Perskaičiau daug ir įvairių autorių literatūros apie teigiamų emocijų poveiki asmenybės tobulėjimui. Teigiamas požiūris yra vienas iš svarbiausių faktorių siekiant sėkmės darbe. Todėl pradėjusi siekti karjeros į darbą niekad neinu su niūriomis nuotaikomis, neigiamomis emocijomis, savo problemomis, viską palieku namuose, bare, gatvėje. Niekada nevėluoju. Visada nustatau, kiek laiko užtruks mano kelionė į darbovietę. Visada pridėkite kelias papildomas minutes prie šio laiko automobilių kamščiams, kitiems nenumatytiems atvejams. Pastebėjau,
kad būdama punktuali aš visada įgyjų darbdavio pagarbą ir pasitikėjimą. Susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms, visada informuoju savo viršininką iš anksto, jei vėluosiu į darbą. Tai gali dėl ligos ir kitų priežasčių. Visada stengiuosi vadovautis firmos, kurioje dirbu, vidaus tvarka, taisyklėmis, tradicijomis, įpročiais. Pateisindama man keliamus vadovo lūkesčius ir viltis, aš siekiu savo profesinės karjeros aukštumų. Kadangi įvaizdis padvigubina galimybes, arba visai atima paskutinius šansus padaryti karjerą. Šiuolaikinėje konkurencinėje darbo rinkoje, norint sėkmingai dirbti, išsilavinimo ir profesinės patirties jau nepakanka. Darbdaviai reikalauja kai ko daugiau. Visada vadovaujuos įgytomis žiniomis. Žinau, kad svarbiausios pozityvaus įvaizdžio priemonės – žodiniai ir nežodiniai komunikaciniai gebėjimai (minties reiškimas raštu, pasisakymas, gera artikuliacija, kontaktas žvilgsniu, gestikuliacija, mimika ir pan.). Svarbūs yra visi išvaizdos aspektai – valyvumas (asmens higienos elementai, t.y. oda, plaukai, nagai), išvaizda (bendras vaizdas, t.y. figūra, fizinė forma, drabužiai, laikysena) bei geros manieros.

• Privačių firmų direktoriai ir skyrių vadovai vykusį įvaizdį laiko karjeros sąlyga, svarbesne už kvalifikacijos kėlimo kursus.

• Visi šiuolaikinių firmų respondentai mano, kad įmonės įvaizdis turi tiesioginę įtaką jos suklestėjimui.

Žinau, kad tai, kaip mane suvokia aplinkiniai ir tai, kaip aš vertinu pati save, priklauso nuo mano įvaizdžio. Jeigu atrodau gerai, aš labiau savimi pasitikiu, didžiuojuos ir jaučiu kitų pritarimą. Kai nepaisau savo išorės, man geriau vengti rodytis žmonėms, viešai kalbėti. Susiformavau gyvenimo kredo, kad įvaizdis lemia mano darbo rodiklius. Kai atrodau gerai, susilaukiu didesnio aplinkinių pripažinimo, nes darau jiems malonų įspūdį. Todėl ir aplinkiniams visada rekomenduoju prisiminti, kaip kartais esą jie pagiriami: “tu puikiai atrodai”, “esi geros formos” ir t. t. prisiminti tą išgyventą jausmą kuris nepakelia nuotaiką. Nuo nuotaikos, jausmų, nuo viso psichinio gyvenimo priklauso darbingumas. Jei nuotaika gera, geriau sekasi dirbti, darbas yra našesnis ir didesnį pripažinimą jis atneša. Džiaugsmas ir pasitenkinimas, kyląs iš darbo, puikūs darbo rezultatai – pakelia darbingumą, nes visa tai didina savigarbą ir savivertę, pasitikėjimą savimi ir susitelkimą, stiprina ryžtą ir ištvermingumą. Toks tarpusavio ryšys tęsiasi ir toliau. Puikiai suvokiu, kad man gali pavykti sėkmingai atlikti darbą ir tada, kai kiti žmonės manimi nepasitiki ar net tyčia man kliudo, bet niekuomet nepasiseks, jeigu aš pati nepasitikėsiu savimi ir nemėginsiu siekti sėkmės. Iš kitos pusės, labai dažnai pasisekimas priklauso nuo nuomonės, kurią apie mus susidaro kiti, su kuriais mes galbūt niekuomet nekalbėjome, kurie mūsų gerai nepažįsta. Žymus teisininkas ar verslininkas įgyja gerą vardą ne tik gerai dirbdamas, bet ir šiaip gyvenime darydamas gerą įspūdį, kaip žmogus. Mes žmogų vertiname pagal tai, kokį įspūdį jis mums daro. Todėl privalome elgtis, kalbėti, atrodyti, taip, lyg jau būtumėte žmogus, koks norėtumėte būti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1303 žodžiai iš 4204 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.