Skoliniai ir jų vartojimas lietuvių kalboje
5 (100%) 1 vote

Skoliniai ir jų vartojimas lietuvių kalboje

TURINYS

ĮVADAS 3

SKOLINIAI IR JŲ VARTOJIMAS LIETUVIŲ KALBOJE 4

IŠVADOS 9

LITERATŪRA 10

PRIEDAS 11

ĮVADAS

,,Joks kitas dalykas neišmoko tiek logiškai galvoti kaip kalba, nes be kalbos nėra minties. Jokio kito dalyko nemokėjimas nekrinta taip į akis, kaip kalbos nemokėjimas. Tokiu būdu geras kalbos mokėjimas skiria mokytą žmogų nuo nemokyto. Žmogaus kalba yra jo išsilavinimo veidrodis.”

J. Balčikonis

Viso pasaulio kalbas kalbininkai sugrupavo į kalbų šeimas. Viena didžiausių jų – indoeuropiečių kalbų šeima. Taip pavadinta todėl, kad šiomis kalbomis kalba daugelis Europos tautų, o į rytus šių kalbų riba baigiasi Indija. Indoeuropiečių kalbų šeima turi net 12 šakų, tarp kurių yra ir baltai.

Taigi sena ir garsi lietuvių kalba. Prancūzų kalbininkas Antuanas Mejė yra pasakęs: “Tas, kuris nori žinoti, kaip kalbėjo mūsų proseneliai, turi atvažiuoti pasiklausyti, kaip kalba lietuvis valstietis”.

Tačiau mūsų kalboje atsirado daug žodžių iš kitų kalbų, kurie yra svetimos kilmės. Jie vadinami skoliniais. Šiame darbe aš apžvelgsiu skolinių atsiradimą mūsų kalboje, ar galima jų vartojimo išvengti? Priede pateiksiu netaisiklyngai vartojamu žodžių pavyzdžių. Manau mūsų kalba yra labai graži, joje yra pakankamai lietuviškų žodžių, tad jos nereikėtų darkyti svetimos kilmės žodžiais, ypatingai naujaisiais skoliniais, atkeliavusiais iš vakarų. Be abejonės yra tokių skolinių, kurie atėję į mūsų kalbą labai senei ir jų vartojimo mes nevengiame, nes be jų tikriausiai neišsivaizduotume savo buities.

SKOLINIAI IR JŲ VARTOJIMAS LIETUVIŲ KALBOJE

Skoliniai yra svetimos kilmės žodžiai, įvairių kontaktų (ekonominių, politinių, kultūrinių ir kt.) keliu atėję daugiausia iš kaimyninių kalbų.

Lietuvių kalbos skoliniai gali būti analizuojami dviem aspektais: pagal kilmę ir pagal asimiliavimosi lietuvių kalboje laipsnį.

Ne viskas, kas kalboje svetima, yra nevartotina. Vartotinos dvi ryškesnės svetimos leksikos grupės: senieji skoliniai ir tarptautiniai žodžiai.

Senieji skoliniai pasiskolinti labai seniai. Jie yra prisitaikę prie lietuvių kalbos sistemos, paprastai nėra kuo jų pakeisti, todėl laikomi vartotinais ir dedami į visus norminamuosius žodynus.

Pagal kilmę lietuvių kalbos skoliniai skirstomi į slavizmus ir germanizmus. Be jų, lietuvių kalboje yra keletas žodžių, paskolintų iš suomių, latvių ir prūsų kalbų.

Iš visų savo kaimynų lietuviai daugiausia bendravo su slavų tautomis, todėl ir pati didžiausia lietuvių kalbos skolinių dalis yra slavizmai.

Lietuvių kalboje vartojama skolinių ir iš kaimynų latvių kalbos. Bendrinėje kalboje jų tepasitaiko vienas kitas, bet Šiaurės Lietuvos tarmėse šių skolinių skaičius gana didelis. Pagal asimiliavimosi laipsnį lietuvių kalbos skoliniai skirstomi į tris grupes:

1. Tikruosius skolinius.

2. Tarptautinius žodžius.

3. Svetimybes.

Tikrieji skoliniai yra tokie svetimos kilmės žodžiai (daugiausia labai seni), kurie struktūriškai ir semantiškai yra visiškai asimiliavęsi lietuvių kalboje. Savo forma jie visiškai nesiskiria nuo neskolintų žodžių, jais reiškiama sąvoka neturi kito „lietuviškesnio“ pavadinimo. Tvirtai lietuvių kalboje įsigalėjo tokie slaviškos kilmės žodžiai: agurkas, botagas, blogas, barštis, batas, dvaras, grybas, knyga, karūna ir t.t, germanizmai: budelis, durpės, gatvė, gandras, spinta ir t.t., suomiški žodžiai: burė, laivas ir t.t. Tikrieji skoliniai įeina į pagrindinį bendrinės kalbos žodyno fondą, ir tik istoriniai tyrinėjimai gali nustatyti, jog tai – svetimos kilmės žodžiai.

Tarptautiniai žodžiai, arba internacionalizmai, yra bendri daugelio kalbų skoliniai. Kaip ir tikrieji skoliniai, jie įeina į bendrinės kalbos leksiką, bet jų asimiliavimosi laipsnis yra kur kas menkesnis. Formaliai tarptautiniai žodžiai yra prisitaikę prie lietuvių kalbos fonetikos, gramatikos,

rašybos dėsnių, daugelis jų yra vieninteliai sąvokų reiškėjai, ir vis dėlto jie aiškiai suvokiami kaip svetimos kilmės žodžiai.

Tarptautiniai žodžiai yra kilę iš vieno šaltinio, tačiau jų forma įvairiose kalbose gali gerokai skirtis, nes ji turi atitikti kiekvienos kalbos fonetikos, gramatikos ir rašybos dėsnius.

Tarptautinių žodžių šaltinis yra daugelis pasaulio kalbų. Ypač daug tarptautinių žodžių yra graikiškos arba lotyniškos kilmės.

Kad žodžiai galėtų būti laikomi tarptautiniais, reikia, kad jų reikšmės įvairiose kalbose sutaptų arba būtų bent artimos. Pavyzdžiui, žodžiai atomas, kosmosas, kostiumas, muziejus, tenoras, teleskopas, tabakas, romansas, šokoladas ir t.t. visose kalbose, kuriose jie vartojami, reiškia tą pačią sąvoką. Tačiau nemaža atvejų, kai internacionalizmų semantikos bendrumas yra gana reliatyvus. Pavyzdžiui, jei žodis daugiareikšmis, tarptautinės gali būti ne visos jo reikšmės. Tarptautinių žodžių šaltinis yra daugelis pasaulio kalbų. Ypač daug tarptautinių žodžių yra graikiškos arba lotyniškos kilmės, pvz.: atomas, daktaras, demokratija, deputatas, filologas, filosofas, kosmosas, telefonas, teleskopas ir t.t. Tarptautiniais yra virtusių nemaža ir kitų kalbų žodžių, pvz.: anglų — biudžetas, biznis, džentelmenas, futbolas, mitingas, spiningas; prancūzų — ansamblis, biuras, feljetonas, reportažas;
italų — adažio, serenada, tenoras; ispanų — cigaras, gitara, marmeladas, romansas; vokiečių — anšlagas, fejerverkas, krachas, plackarta; arabų — admirolas, arsenalas, balzamas, haremas; tiurkų — atamanas, turbanas; rusų — bolševizmas; indų — bananas, džiunglės; Amerikos indėnų — jaguaras, kaučiukas, šokoladas; australiečių — bumerangas, kengūra, tabu.; afrikiečių — gorila, zebras; japonų — bonza, geiša ir t.t.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 861 žodžiai iš 2794 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.