Smulkaus ir vidutinio verslo parama Lietuvoje
3.5 (70%) 2 votes

Smulkaus ir vidutinio verslo parama Lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS 2

1. Smulkaus ir vidutinio verslo charakteristika 4

2. Valstybės parama smulkiam ir vidutiniam verslui. 4

3. Paramos smulkiam ir vidutiniam verslui priemonės Lietuvoje 7

3.1 Lengvatiniai kreditai 7

3.2 Mokesčių lengvatos 10

3.3 Specialiosois programos 12

3.4 Vyriausybės įstaigų garantinių institucijų ir draudimo įmonių bei kitų verslo plėtrą skatinančių institucijų parama 14

3.5 Savivaldybių smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondai. 17

3.6 Verslo inkubatoriai. 17

3.7 Konsultacinės ir mokymo paslaugos. 18

LITERATŪRA 22

ĮVADAS

Kaip rodo pasaulio išsivysčiusių šalių praktika, smulkus ir vidutinis verslas (toliau SVV) yra šalių ekonomikos varomoji jėga ir socialinio stabilumo garantas. Smulkaus ir vidutinio verslo indėlis į užimtumo didinima, naujų darbo vietų kūrimą, naujos technikos ir technologijos panaudojimą, visiškai naujų veiklos sričių atsiradimą ir plėtojimą yra be galo didelis. Pasaulyje ši sritis išskirta ir jos svarba įvardyta 5-6 praėjusio amžiaus dešimtmečiuose. Pvz., Japonijoje 1948 m. buvo įkurta smulkaus ir vidutinio verslo agentura, o 1963 m. buvo priimtas smulkaus ir vidutinio verslo “Bazinis įstatymas”, įvardijantis šią sferą kaip prioritetinę ir nurodantis valstybės vaidmenį ją stiprinant.

Smulkaus ir vidutinio verslo įmonių gausa – tai augančios konkurencingos ekonomikos požymis. Mažujų ir vidutinių įmonių steigimas, jų veiklos skatinimas – tai ir vienas svarbiausių veiksnių plečiant bei stiprinant verslininkų sluoksnį, t.y. ta visuomenės dalį, kuri pajamų gauna iš savo ūkinės bei komercinės veiklos ir nereikalauja valstybės paramos . Be to, mažosios ir vidutinės įmonės yra pagrindinės bei vienos svarbiausių darbo vietų steigėjų. Jos dinamiškiausia, nuolat besikeičianti įmonių grupė. Mažas kapitalo poreikis, greitas reagavimas į rinkos pokyčius, konkurencijos didelėms valstybės įmonėms sudarymas, stambių įmonių aptarnavimas, naujų ir dažnai geresnės kokybės produktų, paslaugų ir gamybos procesų kūrimas, palanki šeimininio verslo forma, efektyvi specialistų kvalifikacijos kėlimo galymibė – tai pagrindiniai mažųjų ir vidutinių įmonių privalumai.

Smulkus ir vidutinis verslas sudaro didžiają viso verslo dalį Europoje bei kitose rinkos ekonomikos šalyse. Europoje apie 98% visų įmonių priklauso smulkių ir vidutinių įmonių kategorijai, o 93% yra mikroįmonės. Vokietijoje SVV sektoriuje sukuriama apie 80% BVP ir net 98% įmonių priklauso šiai grupei, o jose dirba per 80% visų dirbančiujų. Didžiojoje Britanijoje mažos ir vidutinės įmonės sudaro 98,4% visų įmonių, jose dirba 44% visų dirbančiujų.

Lietuvoje smulkios ir vidutinės įmonės šiuo metu sudaro apie 95% visų veikiančių įmonių. SVĮ eksporto apimtis – daugiau kaip 22% visų įmonių eksporto, importo apimtis – apie 37%. Dauguma SVĮ, nors ir būdamos nedidelės, dirba gana efektyviai. SVĮ grynasis pelnas 1999m sudarė daugiau kaip 600 mln. litų (55% visų įmonių grynojo pelno), todėl SVV plėtojimas tampa prioritetine Lietuvos ekonomikos plėtros kryptimi.

Dabartiniu metu smulkaus ir vidutinio verslo plėtros klausimai yra sprendžiami kartu su viso Lietuvos ūkio plėtros, restruktūrizavimo ir integracijos į pasaulinę, Europos Sąjungos rinkas klausimais. Valstybė vis daugiau nustato paramos formų smulkiam ir vidutiniam verslui, taip siekdama sudominti gyventojus ir skatinti aktyviau dalyvauti versle.

Šiame darbe aptarsime kokios gali buti valstybės paramos SVV formos ir kaip ši parama vykdoma.1. Smulkaus ir vidutinio verslo charakteristika

Pradžiai derėtu apibrėžti kas tai yra smulkus ir vidutinis verslas. SVV samprata ir jo vieta nuolatos keičiasi. Skirtingi visuomenės sluoksniai jį vis kitaip vertina. Tie, kurie visai nėra susiję su smulkių ir vidutinių verslu, pastarojo kategorijai priskiria tik smulkius prekeivius, kurie iš esmės yra mažiau organizuoti ir labiausiai pažeidžiami. Tačiau tai yra neteisinga. Įvairiose valstybėse SVV apibūdinamas skirtingai, taikant įvairius kriterijus. Dažniausiai naudojami kriterijai yra darbuotojų skaičius, apyvartos apimtys ir įmonės kapitalo dydis.

Nuo 1998 01 01 pagal Europos Komisijos rekomendaciją Europos Sąjungos šalyse naudojama tokia įmonių klasifikacija:

• mikroįmonė, kurioje dirba iki 10 darbuotojų, nepriklausomai nuo apyvartos;

• smulki įmonė, kurioje dirba nuo 11 iki 50 darbuotojų, metinė apyvarta iki 7 mln., kapitalas iki 5 mln. eurų;

• vidutinė įmonė, kurioje dirba iki 200 darbuotojų, metinė apyvarta iki 250 mln. eurų, kapitalas – 27 mln. eurų.

Lietuvoje pagal smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatyma, kuris buvo priimtas 1998 m. lapkričio 24 d., o įsigaliojo nuo 1999 m. sausio 1 d. smulkaus ir vidutinio verslo subjektai yra šie:

• fiziniai asmenys, įsigiję patentą, šio patento galiojimo laikotarpiu;

• mikroįmonė – individuali (personalinė) įmonė, kurioje dirba tik savininkas ir jo šeimos nariai (sutuoktiniai, tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai);

• smulki įmonė – įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 9;

• vidutinė įmonė – įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 49.

2. Valstybės parama smulkiam ir vidutiniam verslui.

Egzistuoja tris principiniai
požiuriai į valstybės vaidmeni remiant SVV:

1) Įvairios lengvatos, išimtys yra nesuderinamos su rinkos dėsnių funkcionavimu. Palankesnių sąlygų sudarymas tarp ūkio vienetų lemia nenatūralius santykius, neužtikrina konkurencijos, neskatina tobulėti. Todėl teigiama, kad valstybės kišimasis yra nepageidaujamas.

2) SVV turi būti sudaromos išskirtinės sąlygos. Įvertinant smulkaus verslo vaidmenį tiek ūkio subalansavimo, tiek socialiniu požiūrių ir jo formavimosi ypatumus, šiam požiūriui vis daugiau pritariama. Vienintelė sąlyga – tai turi būti daroma labai pagrįstai, atsižvelgiant į šalies ar regiono plėtros sąlygas ir poreikius.

3) SVV turi rasti savo vietą, kurioje dėl savo ypatumų būtų efektyvus. Tai dažniausiai esti tos rinkos nišos, kurios didelėms įmonėms yra nepatrauklios dėl mažų gamybos apimčių, gilios specializacijos ir didelio darbo imlumo.

Vienareikšmio atsakymo į klausimą kuris iš šių požiūrių teisingesnis, nėra. Įvairiose šalyse atskirų mokslininkų teorijose tai traktuojama skirtingai, tačiau bandoma ieškoti kompromisinio (tarpinio) varianto. Kiekviena valstybė SVV rėmimo problemas bando spręsti savaip.Pažiurėsime kaip tai viksta kai kuriose valstybėse.

Japonija. Dar 1948 m. prie Vyriausybės sukurta Smulkaus ir vidutinio verslo valdyba, įeinanti į Užsienio prekybos ir pramonės ministerijos sudėtį. Ji betarpiškai rūpinasi smulkaus ir vidutinio verslo reikalais. Iš dalies šiais reikalais rūpinasi ir administraciniai organai bei ministerijos, kontroliuojančios antimonopolinio įstatymo vykdymą. Japonijoje verslo rėmimas vykdomas visais smulkaus ir vidutinio verslo įmonių plėtros etapais (įregistravimas, augimas, plėtra ir pan.). Tuo tikslu naudojama įvairių ekonominių svertų sistema, kurioje ypač svarbią vietą užima lengvatinės paskolos, subsidijos, kreditai (bendrieji ir tiksliniai). Subsidijos teikiamos tik mokslinėms-techninėms programoms įgyvendinti.

Didžioji Brutanija. Joje personalo mažoms ir vidutinėms įmonėms rengimą valstybės mastu organizuoja visuomeninė organizacija, vadinama Darbo jėgos komisija; vietiniame lygyje padeda vietos valdžios organai, smulkaus verslo asociacijos ir kitos įstaigos bei organizacijos.Didžiojoje Britanijoje smulkus ir vidutinis verslas labai remiamas. Šalyje veikia apie 100 specialiųjų priemonių smulkiam verslui remti. Lengvinama mokesčių našta, skatinamas smulkaus ir vidutinio verslo įmonių finansavimas, teikiama parama besikuriančioms įmonėms ir pan.

Prancuzija. Joje numatyta galimybė nedidelėms įmonėms, neturinčioms lėšų, nukelti mokesčių mokėjimo terminus. Per pirmus penkeris metus 50% sumažinamas pajamų mokestis juridiniams asmenims, pradėjusiems kurti mažas ir vidutines įmones. Valstybė yra įsteigusi pramonės ir prekybos rūmus, kuriuose narystė ura privaloma.

Kanada Valstybė garantuoja kreditoriams paskolas iki 100 tūks. dol., skatinamas eksportas, vykdant regionų plėtros programas teikiamos dotacijos, finansuojamos gamybos tyrimų skatinimo programos, didelė kreditinių organizacijų įvairovė suteikia palankias kreditavimo sąlygas.

Vokietija. Nedidelės kompanijos turi teisę gauti subsidijas, joms padengiama net 30-40% mokslinio tyrimo darbų įšlaidų. Mažos įmonės turi teisę į neapmokestinamą minimumą, atleidžiamos nuo PVM. Vokietijos verslininkus vienija ir jų interesus gina, Vokietijos pramonės ir prekybos rūmai. Jie vienija verslininkus vietos atžvilgių, konsultuoja įvairiais valstybės ekonominės politikos klausimais.

Smulkios įmonės ES šalyse atlieka labai svarbų vaidmenį, didinant užimtumą ir skatinant darbo lankstumą ypač tuo metu, kai didelės įmonės mažina darbo vietų skaičių.Pagrindiniai bendrieji bruožai, būdingi ES ir didžiujų valstybių SVV rėmimo sistemoms, yra šie:

• SVV yra remiamas visose gyvavimo stadijose: kuriantis įmonei, plėtojantis (į tai Lietuvos kredito institucijoms ypač reikėtų atkreipti dėmesį, kadangi dauguma jų paprastai reikalauja, kad įmonė jau turėtų šiokią tokią pakankamai efektyvios veiklos patirtį).

• Prioritetinėms šakoms, naujų produktų kūrimui, verslo plėtrai, jo raidai kaimo vietovėse bei eksportui remti naudojamos tikslinės paskolos, garantuojamos paskolos, dotacijos ir subsidijos.

• Institucijų privačiame sektoriuje gausa, nepriklausomai nuo užsienio šalių valstybinio sektoriaus paramos.

• Įmonėms nevengiama suteikti ir ilgalaikių paskolų. Jos dažniausiai skiriamos verslo pradžiai finansuoti, kapitaliniam remontui, ilgalaikio turto įsigijimui.

• Stambus verslas taip pat aktyviai remia SVV, nes mažos įmonės tarsi papildo didžiąsias, tiekdamos joms tam tikrus produktus, tiekdamos paslaugas. Lietuvoje taip pat reikėtų skatinti tokias tendencijas.

• Valstybė imasi garanto vaidmens, suteikiant paskolas smulkiam verslui. Pvz., JAV Vyriausybė garantuoja apie 90%, Vokietija – apie 80% SVV suteiktų kreditų. Tai sukuria prielaidas smulkioms įmonėms lengviau gauti kreditus bei sumažina bankų riziką;

• Steigiamos konsultavimo firmos, teikiančios konsultacijas SVV, informaciją ir kt. Kuriami verslo konsultaciniai centrai, verslo inkubatoriai.

Kaip valstybės parama yra vykdoma Lietuvoje aptarsime išsamiau.

3. Paramos smulkiam ir vidutiniam verslui priemonės Lietuvoje

Valstybės parama SVV, įskaitant ir finansinę paramą,
Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, kuris įsigaliojo 1999m. sausio 1d.

Pagal Lietuvos Respublikos SVV plėtros įstatymo 4 straipsnį numatytos šios verslo rėmimo priemonės :

• mokestinės paskolos ir mokesčių lengvatos, SVV skatinimo fondų finansinė parama ;

• Vyriausybės ir savivaldybių finansinė parama pagal SVV plėtros programas ;

• konsultacinės ir mokymo paslaugos lengvatinėmis sąlygomis pagal verslo plėtojimo programas ;

• verslo inkubatorių technologinių parkų paslaugos ;

• Vyriausybės įstaigų garantinių institucijų ir draudimo įmonių bei kitų verslo plėtrą skatinančių institucijų parama ;

• kvalifikacijos kėlimo paslaugos lengvatinėmis sąlygomis pagal verslo plėtojimo ir užimtumo programas ;

• valstybės užsakymo pirmenybė ;

• parama naujoms darbo vietoms kurti ;

• mikrokreditavimo sistema pradedantiems verslą ;

• pagreitintos amortizacijos taikymas .

3.1 Lengvatiniai kreditai

Lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui buvo atidarytos lengvatinio kredito linijos per Pasaulio banka, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką, Europos Sąjungos PHARE smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programą, Amerikos ir Baltijos verslo fondą. Lengvatines paskolas taip pat suteikia Baltijos investicijų fondas, Lietuvos verslo konsultacijų fondas bei Kredito unijos. AB Vilniaus bankas, AB Ūkio bankas, AB Šiaulių bankas, AB Lietuvos žemės ūkio bankas, UAB Sampo bankas ir kiti Lietuvos bankai taip pat teikia lengvatinėmis sąlygomis paskolas smulkioms ir vidutinėms įmonėms.

Kreditai pagal PHARE programas. 1993 m. ES pagal I PHARE programą Lietuvai suteikė 3 mln. ekiu SVV skatinti. 1995 m. ES pagal II PHARE programą Lietuvai papildomai skyrė 4 mln. ekiu lengvatinio kredito liniją smulkių ir vidutinių įmonių investiciniams projektams kredituoti. ES pagal I ir II PHARE programas iš viso skyrė 7 mln. ekiu.

I PHARE programoje dalyvauja du bankai: AB Vilniaus bankas ir AB Šiaulių bankas. II PHARE programoje dalyvauja trys bankai: AB Vilniaus bankas, AB Šiaulių bankas ir AB Ūkio bankas.

Iki 2002 m. kovo 31 d. visi I ir II PHARE programose dalyvaujantys komerciniai bankai suteikė 439 paskolas, arba 16562 tūkst. eurų, mažų ir vidutinio dydžio įmonių investiciniams projektams finansuoti. Komerciniams bankams iš jų jau grąžinta 316 paskolų, arba 11026 tūkst. eurų. Vidutinis suteiktos paskolos dydis pagal I programą – 37 tūkst. eurų, o pagal II programą – 49 tūkst. eurų.

Pagal PHARE programas paskolos teikiamos privačių smulkių ir vidutinių įmonių investiciniams projektams kredituoti. Jos gali būti naudojamos pagrindinėms priemonėms pirkti ir su tuo susijusiam apyvartiniam kapitalui didinti. Paskolos neteikiamos toms smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemdirbyste, gyvulių auginimu, vien tik prekyba ar veikla, susijusia su nekilnojamaisiais daiktais.

AB Šiaulių bankas kreditinės linijos. 2000 m. gruodžio mėn. AB Šiaulių bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas pasirašė sutartį dėl 5 mln. eurų kreditinės linijos suteikimo AB Šiaulių bankas smulkių ir vidutinių įmonių plėtros projektams finansuoti. Šios kreditinės linijos lėšos skiriamos: investicijoms gamybos, paslaugų teikimo arba prekybos srityse; apyvartinio kapitalo poreikiams gamybos arba paslaugų teikimo srityse; naujiems projektams bei verslui modernizuoti šiose srityse: pramoninė gamyba, statyba, viešbučiai, turizmas, aplinkosauga, paslaugos ir prekyba.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1971 žodžiai iš 6426 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.