Smulkaus ir vidutinio verslo pletros strategija iki 2015 metu
5 (100%) 1 vote

Smulkaus ir vidutinio verslo pletros strategija iki 2015 metu

ILGALAIKĖ LIETUVOS ŪKIO (EKONOMIKOS) PLĖTROS STRATEGIJA

SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS STRATEGIJA

IKI 2015 METŲ

Vilnius, 2001

PRATARMĖ

Smulkus ir vidutinis verslas – vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo veiksnių, turintis esminį poveikį bendrai Lietuvos ūkio plėtotei, naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui, todėl jo plėtra yra viena iš svarbiausių Lietuvos ekonominės politikos krypčių. Lietuvos pastangos įsilieti į Europos ekonominę erdvę ir joje lygiavertiškai konkuruoti pavyks tik tada, kai į smulkųjį ir vidutinį verslą bus skiriama daugiausiai dėmesio.

Smulkios ir vidutinės įmonės jautriausiai reaguoja į visus verslo aplinkos pakitimus. Jos nukenčia pirmosios, jeigu jas prislegia per didelė biurokratija. Taip pat jos pirmosios suklesti dėl iniciatyvų, paskatinimų ir sėkmės pripažinimo.

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategijos iki 2015 metų parengimui buvo suburta kvalifikuota darbo grupė, kuriai vadovavo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko patarėja ir Kauno technikos universiteto Socialinių mokslų fakulteto docentė dr. Jūratė Matekonienė kartu su KTU Socialinių mokslų fakulteto bendradarbėmis – doc. dr. Irena Mačerinskiene ir dokt. Ginta Sabaite. Darbo grupės veikloje labai aktyviai dalyvavo bei įnešė svarų indėlį į strategijos rengimą Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros darbuotojai – Arvydas Darulis ir dr. Izolda Krutkienė

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategijos rengimo darbo grupė, rengdama šį dokumentą, iškėlė sau tikslą, kad Lietuvos smulkaus ir vidutinis verslas 2015 metais taptų labiausiai konkurencingas integruotoje Europos ekonomikoje, galintis pasiekti pastovaus augimo, daugiau ir geresnių darbų ir tvirtesnių socialinių ryšių.

Rengdama šią Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategiją iki 2015 metų, darbo grupė įsipareigojo savo darbe vadovautis šiomis pagrindinėmis gairėmis, kad būtų sukurta kiek įmanoma geresnė aplinka smulkiojo verslo ir verslininkystės poreikiams iki 2015 metų:

• Stiprinti inovacijų ir verslininkystės potencialą, kuris leistų Lietuvos verslui drąsiai sutikti būsimus išbandymus integruojantis į Europos Sąjungos šalių ekonomiką;

• Pasiekti, kad priežiūros, fiskalinės ir valdymo struktūros būtų palankios verslininkystei ir pagerintų verslininkų veiklos sąlygas;

• Užtikrinti patekimą į rinką, kuo mažiau apsunkinant reikalavimais, kurie nuosekliai pažeidžia bendrosios politikos tikslus;

• Palengvinti galimybę pasinaudoti geriausiais tyrimais ir technologijomis;

• Pagerinti finansavimą visą įmonės gyvavimo laiką;

• Skatinti valstybės paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategija iki 2015 metų buvo rengiama dviem pagrindiniais etapais. Pirmojo etapo metu buvo kruopščiai išanalizuota ir ištirta smulkaus ir vidutinio verslo esama teisinė, ekonominė, institucinė ir informacinė aplinka. Šio tyrimo pagrindu buvo parengta Stiprybių – Silpnybių – Galimybių – Grėsmių (SWOT) analizė. Vadovaujantis analizės išvadomis ir ekspertiniais įvertinimais buvo pereita į antrąjį etapą, kurio metu buvo parengta pati Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2015 metų strategija. Darbo grupė suderino ir subalansavo Smulkaus ir vidutinio verslo strategiją su Lietuvos ūkio vidutinės trukmės strategija integracijos į Europos Sąjungą kontekste, Europos Sąjungos smulkaus ir vidutinio verslo politika, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (OECD) priklausančių šalių politika smulkaus ir vidutinio verslo plėtros srityje.

Dar praeis nemažai laiko, kol smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje bus išplėtotas tiek, kiek jis yra išaugęs Europos Sąjungos šalyse, bet reikia tikėtis, kad šios strategijos pagalba smulkaus ir vidutinio verslo 2015 metų vizija, aktyviai dalyvaujant kiekvienam verslininkui, kiekvienai organizacijai ir institucijai, priartės prie realybės kaip galima greičiau.

Darbo grupės sudėtis:

1. Doc. dr. Jūratė Matekonienė (darbo grupės vadovė)

2. Doc. dr. Irena Mačerinskienė

3. Arvydas Darulis

4. Dr. Izolda Krutkienė

5. Dokt. Ginta Sabaitė

TURINYS

I. PREAMBULĖ 4

II. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SEKTORIAUS ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ 5

III. SVV SEKTORIAUS SSGG (SWOT) ANALIZĖ 13

IV. SVV SEKTORIAUS PLĖTROS STRATEGIJA 22

4.1. VIZIJA 22

4.2. VALSTYBĖS MISIJA 22

4.3. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS STRATEGIJOS ETAPAI IR KRYPTYS 22

V. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS 30

I. PREAMBULĖ

Per pastarąjį dešimtmetį didėjant smulkaus ir vidutinio verslo (toliau – SVV) įtakai Lietuvos ūkyje, jis tampa varomoji šalies ekonominės plėtros jėga.

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategija yra sudėtinė Lietuvos ekonomikos plėtros ilgalaikės strategijos dalis. SVV plėtros strategija parengta vadovaujantis Lietuvos ūkio vidutinės trukmės strategija integracijos į Europos Sąjungą (toliau – ES) kontekste, ES SVV plėtros politika, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (OECD) priklausančių šalių politika SVV sektoriaus plėtros srityje.

SVV plėtros skatinimas yra vienas iš svarbiausių Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonominės politikos uždavinių. Smulkių ir vidutinių įmonių (toliau – SVĮ) steigimasis ir
jų konkurencingumo augimas yra šalies ekonomikos augimo pagrindas ir vienas pagrindinių darbo vietų kūrimo šaltinių. Strategijoje svarbiausias dėmesys bus skirtas palankios SVV plėtrai teisinės, ekonominės, institucinės ir informacinės aplinkos sukūrimui. SVV plėtros strategija parengta siekiant subalansuoti nacionalinę ir regioninę ekonomikos plėtrą.

II. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SEKTORIAUS ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ

TEISINĖ SVV SEKTORIAUS APLINKA

SVĮ sampratą ir plėtrą reglamentuojantys įstatymai

Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, būtina ES rekomendacija, reglamentuojančias smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą, perkelti į nacionalinę teisę, teikti valstybės pagalbą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams bei vykdyti šios pagalbos kontrolę laikantis Europos sutarties reikalavimų

1992 m. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mažųjų įmonių įstatymas (Žin., 1992, Nr.2-20), kuris apibrėžė mažosios įmonės sampratą ir mažųjų įmonių veiklos skatinimo pagrindus, iš jų ir mokesčių lengvatas. 1995 m., priėmus Lietuvos Respublikos mažųjų įmonių įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin., 1995, Nr.35-859), mažosios įmonės samprata buvo apibrėžta vadovaujantis dviem kriterijais – bendru darbuotojų skaičiumi ir bendrųjų pajamų (įplaukų) per metus dydžiu.

Šiuo metu veikiantis Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas (Žin., 1998, Nr.109-2993) nustato smulkaus ir vidutinio verslo subjektus bei jiems taikomas paramos formas. Įstatymas apibrėžia šiuos smulkaus ir vidutinio verslo subjektus:

 fiziniai asmenys, įsigiję patentą, šio patento galiojimo laikotarpiu;

 mikroįmonė – individuali (personalinė) įmonė, kurioje dirba tik savininkas ir jo šeimos nariai (sutuoktiniai, tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai);

 smulki įmonė – įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 9;

 vidutinė įmonė – įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 49.

Valstybės parama netaikoma šiems smulkaus ir vidutinio verslo subjektams:

– valstybės ir savivaldybių įmonėms,

– įmonėms, kuriose valstybei, savivaldybėms priklauso daugiau kaip ½ balsavimo teisę suteikiančių akcijų;

– įmonėms, kurių daugiau kaip ½ balsavimo teisę suteikiančių akcijų priklauso kitoms įmonėms, neatitinkančioms smulkaus ir vidutinio verslo subjektams keliamų reikalavimų;

– įmonėms, besiverčiančioms neskatintinomis veiklomis.

Šiuo metu yra rengiamas Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas – suderinti Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo subjektus, atitinkančius Europos Komisijos rekomenduojamą mikro, smulkių ir vidutinių įmonių sampratą.

Atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas, projekte numatomi šie SVV subjektai:

1. Smulkios ir vidutinės įmonės:

 kuriose darbuotojų skaičius iki 250;

 kurios tenkina bent vieną iš šių sąlygų: metinės pajamos neviršija 170 mln. litų arba balansinė turto vertė ne didesnė kaip 150 mln. litų;

 kurios atitinka savarankiškumo kriterijų. Savarankiška įmonė – tai įmonė, kurios ne daugiau kaip ¼ kapitalo arba balsavimo teisių priklauso vienai ar kelioms bendrai veikiančioms įmonėms, kurios nėra smulkios ir vidutinės įmonės (tais atvejais, kai apibrėžiamos smulkios ir vidutinės įmonės) arba smulkios įmonės (tais atvejais, kai apibrėžiamos smulkios įmonės). Ši riba gali būti viršyta, jei įmonė priklauso investicinėms bendrovėms, taip pat fondams ir kitoms specialioms institucijoms, investuojančioms rizikos kapitalą į smulkias ir vidutines įmones.

2. Smulkios įmonės:

 kuriose darbuotojų skaičius iki 50;

 kurios tenkina bent vieną iš šių sąlygų – metinės pajamos neviršija 32 mln. litų arba balansinė turto vertė ne didesnė kaip 35 mln. litų;

 kurios atitinka savarankiškumo kriterijų.

3. Mikroįmonės:

 kuriose darbuotojų skaičius iki 10 darbuotojų;

 kurios tenkina bent vieną iš šių sąlygų: metinės pajamos neviršija 3,2 mln. litų arba balansinė turto vertė ne didesnė kaip 4,7 mln. litų;

 kurios atitinka savarankiškumo kriterijų.

4. Fiziniai asmenys, įsigiję patentą, šio patento galiojimo laikotarpiu.

Pagrindinės programos, įtakojančios SVV plėtrą

Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės prioritetai verslo plėtros srityje ir priemonės jiems įgyvendinti yra išdėstyti SVV plėtros iki 2003 metų strateginėse kryptyse bei SVV plėtros 2000-2001 metų priemonėse. Kadangi dauguma numatytų priemonių yra įgyvendintos, be to, Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo nuostatose numatyta kiekvienais metais atnaujinti ir papildyti SVV plėtros programos įgyvendinimo priemones, SVV plėtros strateginės kryptys yra patikslintos bei parengtas SVV plėtros 2002-2004 metų priemonių projektas.

SVV plėtrą Lietuvoje taip pat įtakoja šios programos bei strategijos:

– Nacionalinis plėtros planas,

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programa,

– Lietuvos ūkio vidutinės trukmės strategija integracijos į ES kontekste,

– Pramonės plėtojimo vidutinės trukmės politika ir jos įgyvendinimo strategija,

– Tiesioginių užsienio investicijų
skatinimo programa,

– Eksporto plėtros ir skatinimo strategija,

– Inovacijų versle programa,

– Nacionalinė turizmo plėtros programa,

– Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001-2004 metų programa ir kitos programos.

SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTŲ VEIKLOS APŽVALGA

1999 m. įsigaliojus Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymui, buvo pradėta išsami statistinė SVV subjektų veiklos analizė, pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikiamus statistinius duomenis.

SVV subjektų vieta Lietuvos ekonomikoje

Veikiančių SVĮ dalies bendrame įmonių skaičiuje mažėjimas

Lietuvoje veikiančių SVĮ skaičius bendrame veikiančių įmonių skaičiuje 1999 m. pradžioje sudarė 95.9 proc., 1999 m. pabaigoje – 96.5 proc., 2000 m. gegužės mėn. – 94.2 proc. ir 2001 m. pabaigoje – 94.7 proc. Veikiančių SVĮ skaičius mažėja. Jei 1999 m. pradžioje veikė daugiau nei 81.6 tūkst. įmonių, tai 2001 m. pabaigoje jų liko tik apie 64 tūkst.

Platus SVĮ veiklos spektras

Statistikos departamento duomenimis tokios veiklos rūšys, kaip poilsio ir pramogų organizavimas, mašinų ir įrengimų bei buitinių daiktų nuoma, viešbučiai ir restoranai, medicininiai, tikslieji ir optiniai įrankiai, kompiuteriai, su jais susijusi veikla bei mokslinio tyrimo ir taikomieji darbai daugiausia plėtojami SVĮ. Šios įmonės imasi iniciatyvos diegti naujus produktus bei technologijas, jos tampa bandymų laboratorijomis stambesniam verslui. Svarbu pažymėti, kad SVĮ mokslui imlias veiklos rūšis plėtoja savo išteklių dėka.

SVĮ užsiima įvairia veikla: nedidelių apimčių gamyba, mažmeninė prekyba, paslaugos, remontas, subranga ir t.t. SVĮ panaudoja fizinius ir žmogiškuosius išteklius, kurie priešingu atveju nebūtų panaudoti. Šiandien pripažįstamas jų dinamiškumas, lankstumas bei sugebėjimas greitai reaguoti į rinkos poreikių ir technologijų pokyčius, taip pat jų inovatoriškumas, naujų procesų, kurių vėliau gali imtis didelės įmonės, plėtra.

Fizinių asmenų, įsigijusių patentą, skaičiaus augimas

Vis daugiau šalies gyventojų pradeda verslą įsigydami patentus. 1999 m. 91 796 fiziniai asmenys dirbo įsigiję patentus. Daugiausia fizinių asmenų, dirbusių pagal patentus, vertėsi prekyba (66.9 proc.). Pramonės veikla buvo užsimti 12.5 proc., paslaugų teikimu – 8.6 proc., statybos veikla– 7.8 proc. fizinių asmenų, dirbusių pagal patentus. 2000 m. 95 718 fiziniai asmenys įsigijo privalomus patentus veiklai.

1999 m. fizinių asmenų, dirbusių pagal patentus, mokesčio už patentą suma sudarė 23.3 mln. Lt. Prekyba užsiimančių fizinių asmenų mokesčio už patentą dalis sudarė 64.6 proc. visų fizinių asmenų, dirbusių pagal patentą, mokesčio. 2000 m. fizinių asmenų, dirbusių pagal patentus, mokesčio už patentą suma taip pat sudarė 23.3 mln. Lt. Didžiausią dalį mokesčio vėl sudarė prekyba užsiimančių asmenų mokestis už patentą (53.9 proc.).

SVĮ struktūra pagal įmonių teisines formas (rūšis)

Individualios (personalinės) įmonės sudaro didžiausią SVĮ dalį

Didžiausią visų Lietuvoje veikiančių SVĮ dalį sudaro individualios įmonės (IĮ). Jos turi daug privalumų: leidžiamas supaprastintas buhalterinės apskaitos tvarkymas, įmonės savininkas gali remtis savo šeimos narių darbu.

Nemažą SVĮ dalį sudaro ir uždarosios akcinės bendrovės (UAB). Užsiimant veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, steigiamas ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo – akcinė bendrovė (AB) arba uždaroji akcinė bendrovė. Labiau renkamasi UAB, nes pastarosios akcijų platinimas griežtai ribojamas, o tai leidžia UAB steigėjams suburti akcininkų kolektyvą iš gerai pažįstamų, patikimų narių.

IĮ ir UAB 1999 m. pabaigoje sudarė 97.2 proc., o 2001 m. pabaigoje – 97.0 proc. visų SVĮ. 2001 m. pabaigoje IĮ sudarė 62.3 proc. visų SVĮ.

Kitos įmonės sudaro labai mažą SVĮ dalį. Verslininkų tarpe nepopuliarios ūkinės bendrijos. 1999 m. pabaigoje šios rūšies įmonės sudarė 0.7 proc., o 2001 m. pabaigoje – 0.6 proc. visų SVĮ.

Likviduojamų SVĮ skaičiaus didėjimas

SVĮ gyvybingumą rodo naujai registruotų ir likviduotų įmonių skaičius. 1999 m. buvo įregistruota 9830 SVĮ, 6156 buvo likviduota, o tuo tarpu 2000 m. buvo įregistruota 7967 SVĮ, o likviduota – 9354.

Didžiausią likviduojamų įmonių dalį taip pat sudaro individualios (personalinės) įmonės (IĮ). 1999 m. likviduotų SVĮ tarpe 82.6 proc. sudarė IĮ, tuo tarpu įregistruotų įmonių tarpe jos sudarė 67.3 proc. 2000 m. ši tendencija dar sustiprėjo: IĮ likviduotų SVĮ tarpe jau sudarė 90.6 proc., įregistruotų – 58.3 proc. Tokį likviduojamų IĮ skaičių lėmė sudėtinga Lietuvos ekonominė situacija.

Didelę įtaką IĮ likvidavimuisi turėjo sumažėjusi vidaus rinkos paklausa, didelė konkurencija. 2000 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ir galiojęs iki 2000 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimas (Valstybės žinios 1999 Nr. 88-2583) taip pat padidino likviduojamų IĮ skaičių. Šis įstatymas padidino IĮ išlaidas, nes jis įpareigojo IĮ savininkus draustis pagal gaunamas pajamas. 2002 m. sausio 1 d. vėl įsigaliojo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimas (Žin., 2001, Nr. 103-3657), kuris padidino
likviduojamų įmonių skaičių. IĮ savininkai nuo 2002 m. sausio 1 d, privalo draustis ne tik bazinei, bet ir papildomai pensijos daliai. Papildomai pensijos daliai gauti įmokos dydis – 15 proc. deklaruojamų pajamų (Žin., 2001, Nr. 112-4067). Likviduojamų IĮ skaičių padidino ir 2000 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1094, panaikinęs galimybę juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms vykdyti veiklą, įsigijus patentą.SVĮ struktūros pagal veiklos rūšis kitimo tendencijos

Įmonių, užsiimančių prekyba, skaičiaus mažėjimas

Vertinant veikiančių įmonių pasiskirstymą pagal veiklos rūšis, 1999 m. pradžioje didžiausią SVĮ dalį sudarė prekyba užsiimančios įmonės – 49.8 proc., lyginant su ES šalių vidurkiu – 30.5 proc. Per pastaruosius du metus prekyba užsiimančių SVĮ skaičius sumažėjo, 2000 m. pabaigoje šios įmonės sudarė 43.6 proc. visų SVĮ. Daugiausia įmonių užsiima mažmenine prekyba – net 58.8 proc. visų prekyba užsiimančių SVĮ.

Įmonių užsiimančių gamyba, dalies kitimas

Įmonių, užsiimančių gamyba, dalis 1999 m. pradžioje sudarė 14.7 proc. visų SVĮ, lyginant su ES šalių vidurkiu – 11.4 proc. Per 1999 m. pramonės įmonių sumažėjo ir sudarė 10.6 proc., o 2001 m. pabaigoje šių įmonių skaičius išaugo ir sudarė 14.6 proc. visų SVĮ. Didžiausią dalį šiame sektoriuje sudaro medienos bei medienos ir kamštienos gaminių gamyba – 19.4 proc. ir maisto produktų bei gėrimų gamyba – 17.2 proc.

Nepakankamas paslaugų sektoriaus išvystymas

1999 m. pradžioje paslaugų sektoriuje veikiančių įmonių buvo 18.9 proc. Įmonių, teikiančių paslaugas, skaičius pastoviai augo. 2001 m. pabaigoje šiame sektoriuje jau veikė 23.5 proc. visų SVĮ.

Nors teikiančių paslaugas įmonių skaičius auga, viešbučių ir restoranų verslas plėtojamas nepakankamai – 1999 m. pradžioje Lietuvoje šiuo verslu užsiėmė tik 2.3 proc. (ES šalių vidurkis – 7.4 proc.), o 2001 m. – 4.3 proc. visų SVĮ.

1999 m. pradžioje buvo gana menkai išplėtotos tokios paslaugos, kaip poilsio ir pramogų organizavimas, finansinio tarpininkavimo veikla, informacinės paslaugos ir pan. – tik 9.1 proc. visų SVĮ, lyginant su ES šalių vidurkiu – 20.8 proc. 2001 m. šis rodiklis padidėjo iki 13.8 proc.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2526 žodžiai iš 8393 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.