Socialinė verslo atsakomybė darbuotojų atžvilgiu
5 (100%) 1 vote

Socialinė verslo atsakomybė darbuotojų atžvilgiu

TURINYS

ĮVADAS 2

1. BENDROSIOS SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ESMĖ IR ATPAŽINIMO MODELIAI 3

1.1. Bendrosios socialinės atsakomybės esmė 3

1.2. Bendrosios socialinės atsakomybės atpažinimo modeliai 4

2. ĮMONĖS SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ DARBUOTOJŲ ATŽVILGIU 9

2.1. Įmonės atsakomybės darbuotojams įgyvendinimo būdai 9

2.2. Atsakomybės darbuotojams įvertinimas ir nauda įmonei 12

IŠVADOS 14

LITERATŪRA 15

ĮVADAS

Visame pasaulyje verslas išgyvena evoliucijos procesą, kuris keičią nusistovėjusią tvarką bei įpročius. Šiuos pokyčius labiausiai įtakoja nauji ir vis augantis visuomenės lūkesčiai bei reikalavimai. Tradicinei pelno siekiančiai organizacijai jau nebepakanka rūpintis tik savo tikslų įgyvendinimu, norėdama atsilaikyti konkurencinėje kovoje ji turi būti socialiai atsakinga t.y. reaguoti ir atsakyti į visuomenės poreikius.

Kaip viena svarbiausių socialinės atsakomybės rūšių yra išskiriama įmonės atsakomybė savo darbuotojams. Pastaruoju metu viena didžiausių problemų su kuriomis susiduria įmonės yra naujų darbuotojų pritraukimas bei jau turimų išlaikymas. Socialinės verslo atsakomybės svarba pasireiškia ne tik nauda darbuotojams, bet ir pačiai įmonei, kuri rūpinasi savo verslo sėkme bei įvaizdžiu.

Lietuvos padėtis tapus Europos Sąjungos nare verčia ir mūsų šalies įmones keisti požiūrį į socialinę atsakomybę. Viena iš priežasčių ta, kad įmonės turi prisiderinti prie Europos Sąjungos reikalavimų bei verslo etikos normų. Tačiau net ir laikymasis įstatymu negarantuoja įmonei ilgalaikės sėkmės. Pavyzdžiui, Lietuvos darbo rinkoje susiklosčiusi situacija – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, sąlygoja tai, kad verslas, norėdamas išlaikyti darbuotojus, turi imtis socialinės atsakomybės už juos bei jų šeimas.

Šio referato tikslas – apibrėžti verslo bendrosios socialinės atsakomybės esmę, jos atpažinimo modelius, motyvus bei išsamiau aptarti atsakomybės darbuotojams rūšį, išanalizuoti jos veiksnius ir įgyvendinimo sprendimus bei jų teikiamą naudą.

1. BENDROSIOS SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ESMĖ IR ATPAŽINIMO MODELIAI

1.1. Bendrosios socialinės atsakomybės esmė

Verslo bendrosios atsakomybės arba bendrosios socialinės atsakomybės (angl. Corporate Social Responsibility) (toliau – BSA) apibrėžimų yra tiek kiek yra su šia sritimi susijusių ir joje dirbančių suinteresuotų šalių. BSA galima apibūdinti kaip sąmoningai formuojamų ekonominių, politinių, teisinių, dorovinių santykių tarp organizacijos ir visuomenės, įvairių jos struktūrų formą; pasirengimą atsakyti už savo poelgius ir veiksmus, gebėjimą atlikti pareigą ir prisiimti sau visuomenės sankcijas, esant tam tikroms teisingumo arba kaltumo sąlygoms .

Plačiąja prasme BSA apibrėžia kaip įmonė integruoja savo bei suinteresuotų grupių pagrindines vertybes ir etikos normas, į verslo politiką, strategijas ir praktiką.

Yra išskiriami du požiūriai į BSA (Slatkevičienė G. Strategija ir vadovavimas. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2004, p. 2):

1. BSA – tai kompanijos elgsena pagal įstatymus ir minimalias etikos normas.

2. BSA – tai nuostatų, veiksmų ir priemonių sistema, kuria besiremiančios organizacijos savo veikloje ir santykiuose su suinteresuotomis šalimis laisvanoriškai integruoja ir prioritetais laiko socialinius interesus bei etikos normų ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

Pirmuoju atveju požiūris BSA apibrėžiamas vyriausybės nustatytais ir įdiegtais įstatymais, etikos normomis, kurie nurodo atitinkamas finansines, gamtos apsaugos taisykles bei elgesį su darbuotojais. Remdamasi šiuo požiūriu įmonė tik paklūsta teisės aktams, gerbia savo darbuotojus ir siekia pelno.

Tačiau pokyčiai darbo rinkoje, globalinis atšilimas, ligos ir globalizacija išplėtė požiūrį į bendrąją socialinę atsakomybę, į kurią buvo įtraukti ne tik aplinkos apsaugos, partnerių ar tiekėjų, bet net ir ateities kartų poreikiai bei reikalavimai. 2001 m. liepos mėn. Europos komisijos parengtame dokumente Green paper išskiriami tokie BSA įtakojantis veiksniai:

• Nauji piliečių, vartotojų, viešojo sektoriaus vadovų ir investuotojų lūkesčiai. Vartotojų apklausų rezultatai rodo (šaltinis – MORI 2000), jog dauguma vartotojų norėtų pirkti produktus tų kompanijų, kurios yra socialiai atsakingos. Pavyzdžiui, Europoje vis labiau populiarėja eko-ženklinimas. Jaučiamas ir socialiai atsakingo investavimo (t.y. investavimas į tas kompanijas, kurios yra įdiegusios BSA) augimas, nes yra tikima, jog investicijų į BSA organizacijas rizika yra mažesnė, t.y. jų prestižas, kaip tikima, ateityje tik augs.

• Kitų suinteresuotų kompanijos veikla grupių skatinimas diegti BSA. Tarkim, sektorių, kuriuose jau trūksta kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos, kompanijos yra priverstos diegti ir viešai skelbti gerą įdarbinimo bei darbo sąlygų kūrimo praktiką.

• Didėjantis susirūpinimas dėl ekonominės veiklos žalos aplinkai.

• Didėjantis poreikis verslo veiklos skaidrumui naudojant visuomenės informavimo priemones ir komunikacijos technologijas.

Taigi BSA apibrėžiama kaip etiškas ar atsakingas įmonės požiūris į suinteresuotas šalis. Kompanijų vadovai yra skatinami (o gal netgi verčiami) priimant strateginius sprendimus vadovautis ne tik ekonominiais, bet ir socialiniais
kriterijais. Juos spaudžia valstybiniai, tarptautiniai, suinteresuotų kompanijos veikla grupių reikalavimai.

1.2. Bendrosios socialinės atsakomybės atpažinimo modeliai

Mokslinėje literatūroje aprašyti BSA modeliai apima įvairias socialinio atsakingumo sritis, tačiau jie kol kas teikia veikiau teorinę nei praktinę naudą. Tačiau juos nagrinėjant galima geriau suprasti BSA taikymo sritį bei apimtis.

Vienas iš siūlomų BSA modelių buvo sukurtas Lantos (2002), kuriame išskiriamos trys BSA rūšys:

– Etinė BSA;

– Altruistinė BSA;

– Strateginė BSA.

Etinė bendroji socialinė atsakomybė reikalauja įmonių prisiimti moralinę atsakomybę už žalos ar sužalojimų prevenciją, kurie gali atsirasti jų veiklos pasekoje. Ši atsakomybės rūšis yra laukiama iš visų įmonių ir yra mažiausiai ko iš jų tikimasi. Altruistinė BSA anot autoriaus yra „tikras bendras rūpestis, pasireiškiantis net asmeniniu ar organizaciniu pasiaukojimu“. Strateginė BSA pasireiškia kai įmonė įsipareigoja įsitraukti ir rūpintis konkrečiomis bendruomenės veiklomis, kurios apima strateginius verslo tikslus.

Nors autorius ir išskiria tris BSA veiksnius, tačiau siūlo koncentruotis ties dviem aspektais:

• Užkirsti kelią žalai ir sužalojimams, kuri gali atsirasti įmonės veiklos pasekoje;

• Įgyvendinti strateginius verslo tikslus.

Lantos idėja išplėtojo Carroll, kuris sukūrė bendrosios atsakomybės modelį, kuriame BSA apibrėžiama 4 hierarchiniais lygmenimis1 pav. Aukščiausias – filantropinis lygmuo. Jo visuomenė labiausiai trokšta iš socialiai atsakingos kompanijos. Kai kurie autoriai, pavyzdžiui, Reidenbach ir Robin (1991), Carroll modelį pritaikė kompanijos moralinės brandos teorijai, kuri teigia, jog kompanija plečiasi keliomis brandos stadijomis. Jos atitinka Carroll modelio ekonominę, juridinę, etinę ir filantropinę lygmenis.

1 pav. Carroll (1991) bendrosios socialinės atsakomybės modelis

Esanti pirmojoje brandos (ekonominėje) stadijoje, kompanija, siekia gauti kuo didesnį pelną ir yra naudinga visuomenei ekonomiškai. Ji moka valstybei mokesčius, taip papildo jos iždą, kurio dalis naudojama socialinėms reikmėms tenkinti, yra darbdavė, suteikia darbo vietas visuomenės nariams.

Esanti juridinėje brandos stadijoje kompanija veikia pagal visus reglamentuojančius savo šalies įstatymus. Tarkim, kompanija atidaro savo padalinį šalyje, kurioje reglamentuojančių verslą įstatymų normos yra „švelnesnės„ nei Tėvynėje. Juridinę brandą pasiekusios kompanijos savo veikloje taiko savo šalies standartus (pavyzdžiui, netoleruoja vaikų darbo, nors tos šalies, kurioje padalinys veikia, įstatymai tai leidžia). Tokios kompanijos įstatymus traktuoja ir taiko savo veikloje pagal jų esmę, o ne pažodžiui. Kompanijų vadovai sąmoningai vengia „apeiti įstatymus„, nors jie tai ir leistų.

Pasiekusi trečiąją, etinę, bei ketvirtąją, filantropinę, brandos stadiją, kompanija priima etines bei moralines visuomenės normas, neišreikštas įstatymuose, remia visuomenines programas, aukoja labdaringoms organizacijoms. Skirtumas tarp šių stadijų nėra ryškus. Anot Schwartz ir Carroll, skiriamoji linija galėtų būti Imanuelio Kanto besąlyginė būtinybė: filantropinė kompanija traktuoja žmones kaip tikslą, o ne kaip priemonę tikslui pasiekti. Tarkim, organizacija labdarą ir paramą teikia dėl reklamos motyvų. Toks veiksmas priskirtinas etinės brandos stadijai.

Dauguma mokslininkų filantropiją priskiria strateginių kompanijos sprendimų sričiai: ilgalaikės investicijos į labdarą ir rėmimą užtikrina gerą kompanijos vardą ir vėliau atsiperka dėl padidėjusios pardavimų apimties.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1277 žodžiai iš 4254 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.