Socializmas socialistinės valstybės šiandien
5 (100%) 1 vote

Socializmas socialistinės valstybės šiandien

Socializmas.

Socialistinės valstybės šiandien

(pataisyta)

DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI:

· Daugiau sužinoti apie politinę doktriną- socializmą.

· Sužinoti, kokios valstybės XXI amžiuje tebėra socialistinės.

· Išsiaiškinti, kuo ypatinga jų valdymo forma.

· Išsiaiškinti, kuo tarpusavyje skiriasi dabartinės socialistinės valstybės bei jų valdymas.

· Pasidomėti, kaip socialistinę valstybių santvarką vertina kai kurios demokratinės šalys.

Socializmas-viena iš trijų stambiausių politinių ideologijų. Socializmas iškelia pamatines lygybės, solidarumo ir teisingumo vertybes. Pagrindinė pirmųjų socialistų iškelta tezė buvo ta, kad gamybos priemonės turi priklausyti yiems, kurie jas naudoja- proletariatui. XIX amžiaus antroje pusėje išsiskyrė kelios socializmo srovės- anarchizmas, marksizmas, fabianizmas, kiek vėliau sparčiai ėmė populiarėti ir socialdemokratija. Socializmo ideologai iškeli bendrąjį gėrį aukščiau individo interesų, nors daugelis socializmo srovių ir nereikalauja visiško asmeninių interesų atsisakymo. Socialistinė visuomenė remiasi kooperacija, o ne konkurencija. Didelius socialinius ir turtinius skirtumus socializmas laiko blogybe, tačiau skirtingos socializmo srovės siūlo skirtingas priemones jiems mažinti. Jei marksistai pasisako už visišką privačios nuosavybės panaikinimą, tai socialdemokratai apsiriboja daliniu turto perskirstymu per mokesčių sistemą. Šiu metu apibendrinti socializmo ideologiją sudėtinga, nes dabar dominuojanti socializmo forma- socialdemokratija, taip pat XX amžiaus pabaigoje išpopuliarėjęs „trečiojo kelio socializmas“ labai skiriasi nuo ankstyvųjų socializmo šaknų. Praktiniai poreikiai privertė moderniuosius socialistus perimti nemąžą dalį liberaliosios ideologijos nuostatų. Jei ankstyvasis socializmas, kartais įvardijamas kaip utopinis, kvietė kurti visuomenę be valstybės ir be privačios nuosavybės, t.y. sunaikinti tiek politinę, tiek ekonominę prievartą, tai socialdemokratijai šie šūkiai nebūdingi ir socialistinė visuomenė kuriama šiuolaikinės, demokratinės valstybės rėmuose, leidžiant funkcionuoti dalinai kontroliuojamai kapitalistinei rinkos ekonomikai.

Socializmo ideologijos skirstomos pagal kelis parametrus. Pirmiausia išskiriamas evoliucinis ir revoliucinis socializmas. Pirmasis siūlo kurti socialistinę visuomenę palaipsniui, remiantis masių švietimu ir atsargiomis reformomis. Revoliucinis socializmas, ryškiausiu kuri pavyzdžiu galima laikyti marksizmą, pasisako už smurtinę revoliuciją, kurios metu būtų sunaikinta kapitalistinė visuomenė ir sukurta nauja, socialistinė. Taip pat skiriasi požiūris į valstybę. Social-anarchizmas, utopinis socializmas ir kai kurios kitos srovės pasisako už valstybių panaikinimą, visą valdžią perduodant darbininkų bendruomenėms, tuo tarpu leniizmas siūlo perduoti valstybiai tiesioginį visos ekonomikos valdymą. Socialdemokratija pasisako už politine demokratija pagrįstą valstybę bei rinkos ekonomiką.

Socializmo ištakas galima rasti labai anksti, tokių mąstytojų kaip Tomo Moro, Žano Žako Ruso darbuose. Pats žodis atsirado XIX amžiaus pradžioje. Socializmo sąvoka buvo vartojama skirtingomis prasmėmis skirtingais laikotarpiais ir skirtingose šalyse, tiek individų ir grupių, laikiusių save socialistais, tiek ir jų priešininkų. Nors populiariausia ši ideologija buvo XIX- XX amžiuose, tačiau dabar vis dar yra išlikę keletas socialistinių valstybių. Ryškiausias jų- Kiniją, Šiaurės Korėją ir Kubą čia ir apžvelgsiu.

KUBA

Kuba yra socialistinė valstybė, parlamentinė respublika, kurioje valdžios monopolis yra komunistų partijos rankose. Pagal konstituciją kitos partijos yra nelegalios. Šalį nuo 1959 metų valdo Fidelis Kastro, pirma kaip premjeras, o nuo 1976 metų- kaip valstybės ir ministrų tarybos prezidentas. Jis taip pat ir komunistų partijos pirmasis sekretorius bei karo pajėgų vadas. Kubos parlamente dirba 609 nariai, renkami penkerių metų kadencijai (beveik be konkurencijos). Kandidatai nebūtinai yra partijos nariai, juos siūlo socialinės ir politinės organizacijos, nes komunistų partija pagal konstituciją negali siųlyti savo kandidatų.

1959 metais Fidelis Kastro Kuboje įvykdė revoliuciją. Tuo metu valdęs diktatorius Somosa buvo priverstas bėgti. Vieną diktatūrą pakeitė kita- F.Kastro sukurta kompartija kontroliuoja visą šalies gyvenimą. Daugybę metų Kuba buvo SSRS išlaikytinė. Po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusijos atstovai pripažino, kad šalis kasmet kubai teikdavo finansinę paramą.

Nors Fidelis Kasto valdo šalį griežtais, diktatūriniais metodais, tačiau turi didelės visuomenės dalies paramą. Ilgametė propaganda padėjo- dauguma kubiečių vertina F.Kastro, tiki juo, o mažiau išsilavinę gyventojai netgi vadina jį tautos galbėtoju ir tėvu.

Dėl Kubos politinės sistemos manoma, jog ši šalis išgyvena sąstingį, joje nieko nevyksta. Tai nėra visiška tiesa. Kuboje gan aukštas sporto lygis, kadangi jį remia ir palaiko valstybė. Nors šalyje tėra 11 milijonų gyventojų, ji neblogai pasirodo olimpinėse žaidynėse ir kitose varžybose. Ten taip pat puikiai sutvarkyta medicinos sfera. Daug ligonių, daug gydytojų. Tačiau gydytojas Kuboje uždirba apie 20 dolerių per mėnesį (tai vidutinis atlyginimas šalyje), taigi sunkiai išgyvena. Nors kuba
turi neblogą vaistų pramonę ir gerus mokslininkus, kuriančius naujus preparatus, gerai dirbančius genų inžinerijos srityje, vaistų labai trūksta, mažas jų asortimentas.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 785 žodžiai iš 2459 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.