Tarmybės lietuvių ir latvių kalbų žodyne
5 (100%) 1 vote

Tarmybės lietuvių ir latvių kalbų žodyne



TARMYBĖS LIETUVIŲ IR LATVIŲ KALBŲ ŽODYNE

KURSINIS DARBAS

TURINYS

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………3

I. Tarmybių sąvoka, vartojimas…………………………………………………………………..5

II. Lietuvių ir latvių tarminė leksika:

1. Lietuvių ir latvių tarmybių morfologinė klasifikacija:

a) Tarmybės – daiktavardžiai ir jų junginiai…………7

b) Tarmybės – veiksmažodžiai ir jų junginiai……….8

c) Tarmybės – būdvardžiai…………………………………8

d) Tarmybės – prieveiksmiai………………………………8

2. Semantinis klasifikavimas…………………………………………10

3. Tarmybių kiekybinis klasifikavimas………………………….15

Išvados……………………………………………………………………………………….18

Šaltiniai ir literatūra…………………………………………………………………..19

Priedai……………………………………………………………………………………….20ĮVADAS

Jau Antikos laikais pastebėta, kad vienos tautos žmonės toje pačioje teritorijoje gali kalbėti nevienodai. Lietuvių kalba taip pat ne visur vienoda. Keliaujant per Lietuvą, nesunku įsitikinti, kad žmonės įvairiose vietose šneka vis kitaip, ir kuo toliau jie vienas nuo kito gyvena, tuo sunkiau tarp savęs susikalba 1

Tiksliai nustatyti, kada viena ar kita tarmė atsirado, yra sudėtinga. Senieji raštai rodo, kad lietuvių kalba tarmes jau turėjo iki lietuviškosios raštijos pasirodymo. Daugelis lietuvių kalbos tarmių skirtumų atsirado feodalizmo laikais ir net anksčiau. Lietuvių kaimo bendruomenė gyveno palyginti uždarą gyvenimą, todėl atsiradusi kokia nors kalbos naujovė neturėjo palankių sąlygų plisti po visą teritoriją. A. Baranauskas 1876 m. taip rašė apie tarmes: „Lietuviškos tarmės lygiai kaip didžiosios medžių šakos in mažens, o tos in dar smulkesnes šakojasi:<…> taip jog kone kiekviena parapija turi vis savąją, bent kiek nuo kitų parapijų kitonišką ištarmę“ 2

Tauta nuolat kinta. Socialinių, politinių santykių raida, mokslo, kultūros plėtotė turi tiesioginę įtaką tiek latvių, tiek lietuvių kalboms, o ypač jautri išorės pakitimams yra kalba. Kinta tikrovė, kinta ir kalbos žodynas – atsiranda naujų žodžių, senieji nyksta ir pagaliau visai užmirštami. Todėl labai svarbu yra užrašyti tarminius žodžius, kadangi su kiekviena nauja karta jų vis mažiau atsimenama. Lietuvių kalbos tarmės yra tikras mūsų tautos pasididžiavimas. Pasaulyje nedaug yra vietų, kur tokia maža teritorija turėtų tiek daug ir tokių skirtingų tarmių, palyginti neblogai išlaikytų iki šių dienų. 3

Kursinio darbo Tarmybės lietuvių –latvių kalbų žodyne tikslai būtų tokie:

1. nustatyti, kaip lietuvių ir latvių kalbotyroje suvokiamos, apibrėžiamos tarmybės, nusakomos jų vartojimo sferos.

2. aptarti ir suklasifikuoti lietuvių tarminę leksiką (remiantis naujausiu lietuvių ir latvių leksikografijos leidiniu Lietuvių – latvių kalbų žodynas (toliau LLKŽ)):

a) morfologiniu aspektu;

b) semantiniu aspektu;

c) kiekybiniu aspektu.

Darbas rašomas lyginamuoju metodu.

Renkant iš LLKŽ tarmybes, dėmesys buvo kreipiamas į žodynų pažymą izl (izloknes vārds vai izteiciens – tarminis žodis ar posakis).

Tarmybių reikšmėms aiškinti naudotasi Dabartinės lietuvių kalbos žodynu (1993; toliau

_______________________

1 Lietuvių kalba I. V., 1995. P. 221.

2 Ten pat. P. 221 – 222.

3 Ten pat. P. 221.

DŽ).

Kursinį darbą sudaro įvadas, teorinė dalis, praktinė dalis ir išvados. Taip pat pateikiamas literatūros ir šaltinių sąrašas bei priedas (žodynėlis ir schemos).

Pirmoje (teorinėje) dalyje aptariama tarmių sąvoka, jų vartojimo sferos.

Antroje dalyje (praktinėje) lietuvių ir latvių tarminė leksika aptariama ir klasifikuojama morfologiniu (1 skyrius), semantiniu (2 skyrius) bei kiekybiniu (3 skyrius) aspektais. Lyginimo metodu analizuojami lietuviškos tarmybės ir jų atitikmenys (daryba, gramatinės kategorijos).

I. Tarmybių sąvoka, vartojimas

Tarmė – stambiausia teritorinė kalbos atmaina, paprastai skiriama pagal ryškias fonetines ypatybes, nebūdingas kitoms tos pat kalbos tarmėms (kartais vadinama teritoriniu dialektu). Tarmės taip pat turi morfologijos (žodžių kaitybos), sintaksės (žodžių junginių ir sakinių sudarymo), žodžių darybos ir žodyno skirtumų. Tarmės dažniausiai nėra vienalytės, dėl to smulkiau skirstomos į patarmes, o šios į šnektas ir pašnektes. Kalbos moksle skiriamos dar miestų tarmės ir įvairių socialinių grupių tarmės. Pastarosios lietuvių kalbotyroje dažniausiai vadinamos socialiniais dialektais [KTŽ, 205].

Jau nuo senų laikų ir ne vieno kalbininko visas lietuvių kalbos plotas buvo skirstomas į dvi dalis: aukštaičius ir žemaičius [LK , 229.]. Lietuvių kalbos tarmėse labiausiai įvairuoja balsiai ir jų junginiai (vienos tarmės dažnai turi tokių, kurių neturi kitos), o priebalsių įvairovė labai nežymi (visur jie būna tie patys, tik nevienodai gausiai vartojami) [LKD, 19].

Pagal skirtingą
dvibalsių uo, ie tarimą žemaičiai skyla į tris patarmes: šiaurės (uo, ie > ọu, ẹi), pietų (uo, ie > u, i), vakarų žemaičiai (uo, ie > ọ, ẹ).

Aukštaičių tarmė suskaldoma į tris patarmes: vakarų (balsiai, kurie turimi žodžio kamiene, gali būti ir galūnės), pietų (galūnėse turi mažiau balsių negu kamiene) ir rytų (daugiau balsių turi galūnėse) [LK, 256.].

Tarmybės sąvoka. Lietuvių ir latvių kalbų moksliniuose veikaluose, darbuose pateikiama įvairių tarmybės sąvokų.

Dabartinės lietuvių kalbos žodyne teigiama [DŽ]: „Tarmybė – tarminė kalbos ypatybė, tarminis žodis ar posakis“.

Kalbotyros terminų žodyne [KTŽ] pateikiamas toks apibrėžimas: tarmybė (dialektizmas) – fonetinė, gramatinė, leksinė ar žodžių darybos ypatybė, būdinga kuriai nors tarmei, bet neįėjusi į literatūrinės kalbos normą ir vartojama kitoje kalbinėje aplinkoje – paprastai literatūrinės kalbos vartotojų, kilusių iš tos tarmės. Grožinėje literatūroje tarmybės vartojamos kaip stilizacijos priemonė.

Lietuvių kalbos enciklopedijoje [LKE] tarmybės () apibrėžiamos kaip „kuriai nors tarmei būdingos ypatybės, pavartotos bendrinėje (šnekamojoje ar rašomojoje) kalboje ir neatitinkančios jos normų. Tarmybės gali būti fonetinės (pvz., aglynas ‘eglynas‘ kimsynė ‘kemsynė‘ ), morfo(fo)neminės (pvz., žeibas ‘žaibas‘, žaidas ‘žiedas‘), akcentinės (pvz., anyta ‘anyta‘, kalvė / kalvė ‘kalvė‘), darybinės (pvz., drebuolė ‘drebulė‘, lydekaitis / lydekaitis ‘lydeka‘), morfologinės (pvz., akėčia / akėčia ‘akėčios‘, klonė / klonė ‘klonis‘), sintaksinės (pvz., nėra kas duoda ‘nėra ko duoti‘, nėra kas valgai ‘nėra valgytojo‘), leksinės“. Leksinės tarmybės yra skiriamos į tikrąsias (žodžiai, kurių bendrinėje kalboje visai nėra, pvz., delnyti ‘galąsti, pustyti‘) ir semantines (kitą reikšmę negu bendrinėje kalboje turintys žodžiai, pvz., žemaičių raištis ‘didelė namie austa skara‘, dzūkų raitoti ‘godžiai valgyti; įveikiant mušti‘).

Latvių kalbotyroje taip pat skiriamos tarmybės. Latvių kalbininkė A. Laua tarmybes leidinyje Latviešu leksikologijā apibrėžia labai panašiai, kaip ir LKE. Ji akcentuoja, kad tarmybes galima skirstyti pagal fonetines, morfologines, sintaksines ir leksines ypatybes. Latvių kalboje tarmybes dar vadina dialektismi (kaip ir lietuvių kalboje) ir apvidvārdi (tai regioniniai žodeliai).

Tobuliausiai vietos tarmę atspindi paprastas, gyvas buitinis tekstas: pasakojimai apie darbus, praeitį, tradicijas, papročius, šventes. Pasakomoji tautosaka (patarlės, pasakos, priežodžiai, mįslės) būna kiek skurdesnė už rišlų buitinį tekstą. Svarbus dialektologijos šaltinis – rašytiniai paminklai

II. Lietuvių ir latvių tarminė leksika

1. Lietuvių ir latvių tarmybių morfologinė klasifikacija

Buities daiktai, vietovės, paukščiai, augalai ir kt. apibūdinami įvairiomis kalbinėmis priemonėmis, labiausiai šiam tikslui tinka terminai, t.y. daiktavardžiai ir kitos kalbos dalys. LLKŽ tarmybių didžioji dalis taipogi išreikšta daiktavardžiais ir jų junginiais, tačiau yra ir kitomis kalbos dalimis (veiksmažodžiais, jų junginiais, būdvardžiais, prieveiksmiais) išreikštų tarmybių.

1. Tarmybės – daiktavardžiai ir jų junginiai. Lietuvių ir latvių kalbos tarmybės dažniausiai išreikštos daiktavardžiais arba daiktavardžių junginiais. Semantiniu požiūriu jų pagrindą sudaro daiktų, augalų, įvairių reiškinių pavadinimai, pvz., apydžia – apīņu lauks (žodyne tarmybės pateiktos abėcėlės tvarka, jie yra antraštiniai žodžiai, todėl darbe puslapiai nenurodomi), apluokas – aploks, amas – valoda / balss, akstis – iesms / duramais, aitas – padauza, būrys – gaziens, duoba – rija, kivynas – infuzorija, liepukai – liepziedi, likštis – indeve. Tačiau kai kurios lietuvių kalboje daiktavardžiais išreikštos tarmybės latvių kalboje gali turėti kitos kalbos dalies (-ių) raišką, pvz., kūliaraišis – salmu grīste, atpuolis – no darba / brīvais laiks, dvylikė – pulkstenis divpadsmit / divpadsmitā stunda, kručas – sīks zaglis, lubnia – ragavu kurvis, niaukla – apmācies laiks, pernagis – bišu maize, priemėtis – nervu lēkme, pūrai – ziemas kvieši, vaišnora – viesmīlīgs cilveks, varčia – vārtu stabs, žiogis – pavasara srauts, žvizdras – grantaina smilts.

Dauguma tarmybių – daiktavardžių ir latvių, ir lietuvių kalbose priskiriami tai pačiai giminei, pvz., atgūlis – atmiegs, auklė – aukla, blezdinga – bezdelīga, būrys – gāziens, degsnė – izdega, dugnas – vāks, duoba – rija, įvodė – noras, kimša – lūka, klukšnis – guldziens, krioklys – bļauris, ložė – veldre, molė – mālaine, padanga – pajumte, ranktūris – rokturis, skeliaudra – šķemba / lauska, traila – pļāpa / melša, utis – uts, velniažolė – nezāle, žiūras – ūpis. Tačiau yra ir abi gimines turinčių daiktavardžių, pvz., krioklys, -ė – bļauris, -ė, niekdžiugis, -ė – lētticis, -e, slinkis, -ė – sliņķis, -e.

Žodyne nustatyta ir tokių tarmybių, kurie lietuvių kalboje – vyriškosios (arba moteriškosios) giminės, o latvių kalboje tie patys žodžiai priešingai – moteriškosios (arba vyriškosios) giminės, pvz., aitas – padauza,
ciba, daba – rotas, dailė – darbs, dusinimas – sautešana, gabana – klēpis, gauras – šķipsna, kėvė – zirgelis, kivynas – infuzorija, likštis – indeve, lobas – ieplaka, mergėsė – skuķis / meitietis, mergiotė – skuķēns, miega – apcirknis, pampa – puns, pelenė – pavards / ugunskurs, prakartas – sile, pramintis – palama / iesauka, prašmintinis – izprieca, skivytas – lupata / skranda, vepūtinis – kupena. Yra ir tokių žodžių, kurie lietuvių kalboje yra tik vyriškos giminės, o latvių kalboje turi abiejų giminių atitikmenis: atgūlis – atmiegs / atgula; atšlaimas – pagalms / sēta; blendinys – maisijums / suspensija; kengė – eņğe / vadzis; lunkas – lūks / krija / luba; lupa – sišana / pēriens, mazginys – sainītis / pauniņa; molė – mālaine / mālājs; sala – sādža / ciems; valka – peļķe / palts; amas – valoda / balss.

Daugelis tarmybių – daiktavardžių priskiriami ne tik vienai giminei, bet ir vienam skaičiui. Apie 11% žodžių nurodomi kaip daugiskaitiniai, pvz., atvarslai – groži, liepukai – liepziedi, pamėnai – kāvi / sarkaņi / sarkanes, pūrai – ziemas kvieši / pūri, pluskos – pinkas / pluskas, šiugžmos – pabiras / gruži, švilpikai – kiļķeni / klimpas, veizolai – acs / acis, uostai – ūsas.

Yra ir tokių daiktavardžių, kurie lietuvių kalboje vartojami vienaskaita, o latvių kalboje juos atitinka daugiskaita, pvz. atatvanas – uzplūdi dgs , bėda – divriči dgs / divriteņu rati dgs.

2. Tarmybės – veiksmažodžiai ir jų junginiai. Veiksmažodžiais išreikštų tarmybių nėra gausu palyginus su daiktavardiškais: apibrėkšti – parādīties rīta gaismiņai / iestāties puskrēslai, apspangti – kļūt neredzīgam, -ai / zaudēt redzi, krūpštinti – lēni iet, blįsti – ap/tumst / ap/mākties / dilt, demžti – iesist / sadot, drausti – atturet, dujoti – būt miglainam, -ai, dusinti – sautēt / sutināt, gauti – ķert, gožti – gāzt, kykuoti – ucināt, kušinti – skārt / aiztikt, lagenti – tecēt, peizoti – lamāt / smērēt / triept / traipīt, pavakaruoti – pavadīt vakaru, gruoduoti – dubļiem sasalt, nubruožti – nobrāzt, nudryžti – nodriskāties / novalkāties / nonēsāties, skobti – sa/skābt, tikti – satikt, uržti – iz/raust / uzplēst, varėzgoti – muldēt / melst niekus. Iš surinktų tarmybių yra aptikti priesaginių 36 %, priešdėlinių 20 %, veiksmažodžių, kurie turi ir priešdėlį, ir priesagą yra tik 4 %, o bepriešdėlinių ir bepriesaginių yra 40 %.

3. Tarmybės – būdvardžiai. Būdvardžiais išreikštų tarmybių nėra daug (aptikta 14 tarmybių). Būdvardžiai yra kokybiniai ir santykiniai1. Tačiau LLKŽ aptikta tik kokybiniai. Šie būdvardžiai rodo daikto kokybę (ypatybę) tiesiogiai savo leksine reikšme: agnus, -i – enerğisks, -a / mundrs, -a / kustīgs, -a / veikls, -a / izveicīgs, -a; dribkus, -ė – neveiklis, -e; dulas, -a – pelēcīgs, -a; grauzdus, -i – ciets, -a; kušlas, -a – akls, -a; paimlus, -i – uznēmīgs, -a / spējīgs, -a; pavėdus, -i – līdzīgs, -a; sklajus, – i – tāds, -a; smagus, -i – smags, -a; spėrus, -i – veikls, -a / ātrs, -a; tumus, -i – tumīgs, -a. Visi šie būdvardžiai tiek lietuvių kalboje, tiek latvių kalboje turi vyrišką ir moterišką giminę. Vienintelis iš būdvardžių grupelės išsiskiria žodis baužas, -a – bezragu- / bez ragiem. Lietuvių kalboje jis turi abiejų giminių formas, o latvių kalboje yra kilmininko forma (latv. ğenitīvenis) arba prielinksnio ir daiktavardžio junginys.

4. Tarmybės – prieveiksmiai. Jų LLKŽ yra tik 5: aržiai – dedzīgi / kaislīgi / kaisli / nikni,

________________________

1 Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. V., 1997. P. 167.

sīvims; ikvaliai – pietiekami / diezgan, stalgiai – kāri; nokabrazda – pa galvu / pa kaklu, apybrėkšmiais – puskrēslā. Dauguma šių būdvardinių prieveiksmių, padarytų su priesaga –ai, savo leksine reikšme artimi būdvardžiams, tačiau skiriasi nuo jų ne tik nelinksniuojama forma, bet ir tai, kad prieveiksmiai sakinyje negali būti derinami su kitais žodžiais. Iš pavyzdžių matome, kad tiek lietuvių, tiek latvių kalbos prieveiksmiai yra vienažodžiai. Išsiskiria tik vienintelis prieveiksmis nuo kitų savo galūne (nokabrazda – pa galvu / pa kaklu) ir tuo, kad latviškai yra sudarytas žodžių junginys (prielinksnis + daiktavardis).

Tarmybių morfologinė klasifikacija rodo, kad tarmybės esti nominatyvinės kalbos dalys: daiktavardžiai, veiksmažodžiai, būdvardžiai, prieveiksmiai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2146 žodžiai iš 7148 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.