Tarptautine teise
5 (100%) 1 vote

Tarptautine teise

Tarptautinės teisės samprata. Tarptautinės teisės ypatybės. Tarptautinė teisė – TT normų sistema, reglamentuojančių santykius tarp valstybių. (1930 m.) Tarptautinė teisė – tarptautinių sutarčių ir paprotinių teisės normų sistema, normų: -atsirandančių iš esmės, valstybių valių derinimo procese, -reglamentuojančių TT santykius tarp TT subjektų, -siekiant užtikrinti pasaulyje taiką ir saugumą, vystyti valstybių bendradarbiavimą, -o užtikrinant normas taikyti individualias ar kolektyvines poveikio priemones.

Tarptautinės teisės dalykas – tarptautiniai santykiai, kurie išeina už vienos valstybės ribų (nereglamentuoja santykių valstybės viduje).

Tarptautinės teisės metodas – koordinacinio pobūdžio. Subjektų lygybė. Pasirašius sutartį, privaloma jos laikytis. Pasirašyti ar ne, tai jau pačio subjekto pasirinkimo teisė.

Tarptautinės teisės šaltiniai: 1) sutartys, 2) papročiai.

Tarptautinės teisės normos (iš kur atsiranda?) – valstybių valių derinimo rezultatas, tarptautinės teisės organizacijų veikla.

Valstybės valią lemia – 1) ekonomika, 2) politika, 3) teisinė sąmonė.

Konsensuso principas – valstybių valių derinimas. Klausimai sprendžiami paketais (nuolaida vienam klausimui, kad laimėti kitame klausime). Susilaikė = už.

Teisės normų specifika – jas užtikrina valstybė. Tam valstybė kuria daug institucijų. TT nėra institucijų užtikrinančių tarptautines teisės normas (išimtis – JT Saugumo taryba gali nuspręsti panaudoti jėgą. TT normos užtikrinamos pačių TT subjektų.

Priemonės: 1) retorsijos, 2) represalijos. Retorsijos – valstybės reakcijos priemonės (kai dar nėra teisės pažeidimo): diplomatinių santykių nutraukimas, muitų padidinimas, uždraudimas atvykti kitos valstybės piliečiams, embargas – uždraudimas pirkti tam tikros valstybės tam tikras prekes. Represalijos – individuali valstybės reakcija (į teisės pažeidimą atsakoma t. pažeidimu). Pvz.: viena valstybė nacionalizavo kitos valstybės piliečių turtą.

Kolektyvinės priemonės – TT karo tribunolai (po II pasaul. Karo) Niurenbergo ir Tokijo tribunolai, Romos statutu įkurtas nuolatinis karo tribunolas.

Tarptautinės teisės subjektai: 1) valstybės, 2) organizacijos, 3) tautos, siekiančios nepriklausomybės, 4) valstybinio pobūdžio vienetai (Šv. sostas), 5) laisvieji miestai, 6) fiziniai asmenys (tik tam tikrose srityse: žm.t. srityje, kai išnaudoti visi vidaus gynimo būdai).

Tarptautinės teisės periodai: 1) klasikinis, 2) šiuolaikinis. Klasikinis – H.Grocijus “Karo ir taikos teisė”, padėjo pagrindus jūrų teisei. Karo ir taikos teisė (nugalėtojo teisė). Šiuolaikinės TT bruožai:

1.pasikeitė tikslai – Taikos ir saugumo teisė;

2.išaugęs TT organizacijų vaidmuo (1945 m. JTO įkūrimas, ES, ET ir kt. organizacijos);

3.didelis dėmesys žmogaus teisėms (tampa TT subjektu);

4.tampa kodifikuota (10 000 sutarčių, Lietuvos Respublika pasirašė 530).

Terminas “Tarptautinė teisė” netikslus. Turėtų būti “Tarptautinės bendrijos teisė”.

1. Valstybės sienos sąvoka. Valstybės sienos režimas.

Valstybės siena yra linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos teritorijos sausumos, vandenų, žemės gelmių, oro erdvės ribas. (LR Valstybės sienos įst. 1992 06 25) 3 str.: valstybės siena eina: sausumoje – linija einančia per TT sutartimi nustatytus taškus; jūroje – linija, ribojančia teritorinę jūrą; upėse – priklausomai nuo to, ar tai laivybinė(farvateriu), ar nelaivybinė(upės viduriu) upė. jei valstybės siena eina per tiltą ar konstrukcijas, tai valstybės siena nustatoma per tilto ar konstrukcijos vidurį ar technologinę ašį.

Valstybės sienos sąvoka susijusi su teritorijos sąvoka. Valstybės teritorija – žemės rutulio dalis susidedanti iš sausumos, gelmių, vandenų ir oro (120 km. aukštis) teritorijos, kurias riboja valstybės siena ir kurių režimas priklauso valstybės suverenitetui.

Jus imperium (išorinis suverenitetas) – valstybės teritorijoje aukščiausia yra valstybės valdžia, negali egzistuoti kitos valstybės valdžios.

Jus dominum (vidinis suverenitetas) – valstybė valdo tą teritoriją ir valdydama ją prisiima TT įsipareigojimus(nustatyti valstybės režimą, jį užtikrinti).

Į valstybės teritorijos sąvoką neįeina diplomatinių – konsulinių įstaigų teritorijos, oro, jūrų laivai.

TT teritorijos: Kosmosas, Antarktis, TT upės (Dunojus, Amazonė), atviroji jūra.

Teritorijos įgijimo būdai: 1) okupacija, 2) senatis, 3) natūralus teritorijos perleidimas, 4) nukariavimas, 5) teritorijos padidėjimas. Okupacija – seniausias būdas, t.y. teritorijos, kuri anksčiau niekam nepriklausė, užėmimas. Tačiau to nepakanka, reikia jus dominum. Senatis – istorinės teisės į teritoriją. Jei egzistuoja pasyvus valstybės elgesys teritorijos atžvilgiu, galima sakyti, kad ji atsisako tos teritorijos.

Valstybės sienos režimą reglamentuoja: 1) LR Valstybės sienos įst. 1992 06 25, 2) LR Valstybės sienos apsaugos įst. Valstybės sienos režimas: -valstybės sienos perėjimo tvarka, -krovinių ir kitų vertybių gabenimo per valstybės sieną tvarka, -Lietuvos ir užsienio laivų plaukiojimo teritorinėje jūroje bei vidaus vandenyse tvarka, -oro laivų skraidymo tvarka, -valstybės sienos priežiūros bei įvairių darbų prie valstybės
sienos atlikimo tvarka.

Valstybės sienos nustatymas vyksta derybų keliu, būtinas ratifikavimas. Procesas: delimitavimas ir ratifikavimas.

Delimitavimas – valstybės sienos nustatymas bei aprašymas TT sutartyje, pažymint sieną žemėlapyje (sudaromos dvišalės komisijos, geodezininkai).

Demarkacija – sienos nustatymas natūroje delimitavimo pagrindu, pastatant pasienio stulpus. Nustatomas pasienio režimas – spec. režimas, kuris reglamentuoja asmenų judėjimą ir kitokią veiklą. Nustatomas pasienio ruožas (juosta) ir pasienio zona.

Pasienio zona – 5 km. pločio sausumos juosta, einanti į teritorijos gilumą nuo valstybės sienos linijos arba nuo kranto linijos, taip pat nuo TT oro, jūrų uostų.

Pasienio juosta (ruožas) – 5 m. pločio juosta, kurioje draudžiama bet kokia veikla, išskyrus valstybės sienos apsaugą.

Valstybės sienos perėjimas: 1) tik nustatytose vietose, 2) tam nustatytuose punktuose, pateikiant pasus ar kitus TT dokumentus, 3) kroviniai ir transporto priemonės praleidžiami atlikus muitinės procedūras, 4) užsieniečiai gali kirsti sieną, turėdami vizas (išskyrus bevizį įvažiavimą).

Valstybės sienos režimas susijęs su užsienio laivų plaukiojimu teritorinėje jūroje: – užsienio laivai turi taikaus plaukimo teisę; -negali būti pažeista valstybės tvarka, saugumas ir taika; -šių veiksmų negali atlikti: manevrai, ginklų panaudojimas, žvejyba, moksliniai tyrinėjimai, hidrografinė veiklai ir kt.; -povandeniniai turi praplaukti nesustojant, paviršiuje -leidimo praplaukti reikalaujama iš tų valst. laivų, kurios reikalauja iš LR laivų leidimo. -karo ir nekomerciniai laivai įplaukia į LR vidaus vandenis pagal nustatytą leidimų išdavimo tvarką, -karo laivui norint įplaukti į Klaipėdos uostą, būtina kreiptis į URM prieš 30 d., leidimai išduodami atsižvelgiant į LR politinę padėtį ir gynybinius interesus.

Per LR teritoriją draudžiama gabenti branduolinį ar kt. masinio naikinimo ginklą.

Užsienio valst. kariuomenės kontingentas, kariniai kroviniai tranzitu gali būti gabenami tik LR TT sutarčių pagrindu.

2. Ekstradicija tarptautinėje teisėje: sąvoka ir principai.

Ekstradicija- išdavimas asmenų, kuriems gali būti iškelta baudžiamoji byla. TT literatūroje ne visi kalba taip atsargiai kaip dėstytojas. Ekstradicija – tai nusikaltėlio išdavimas.Prof. Kūris TT apybraižose: nusikaltėlių išdavimas arba ekstradicija yra asmens, kaltinamo padarius baudžiamąjį nusikaltimą, ar asmens, nuteisto už baudžiamąjį nusikaltimą, perdavimas iš valstybės, kurios teritorijoje jis yra, kitai valstybei, kurios teritorijoje jis padarė nusikaltimą, siekiant tokį asmenį nubausti ar įvykdyti nuosprendį.Nusikaltėlio išdavimas gali būti suprantamas kaip jo perdavimas valstybės, kurios teritorijoje jis yra, kitai valstybei, kurios pilietis jis yra, arba kurios teritorijoje jis padarė nusikaltimą arba valstybei, nukentėjusiai nuo šio nusikaltimo, tam kad jį bausti arba teisti.

Išdavimas dviejų kategorijų asmenų: – asmenys, įtariami padarę nusikaltimą; -asmenys, jau nuteisti, jam vykdoma bausmė, ir juos reikia išduoti, kad, kad būtų tęsiamas bausmės vykdymas.1957 m. Europos taryba priėmė sutartį – Konvencija dėl ekstradicijos. Konvenciją sudarančios šalys, vadovaujantis konvencijoje nustatytomis taisyklėmis, įsipareigoja perduoti viena kitai asmenis, kuriems prašančios šalies kompetentinga valdžia kelia bylą arba kurių minėta šalis reikalauja, kad galima būtų įvykdyti nuosprendį arba tuos asmenis sulaikyti.

Asmens išdavimas vyksta valstybės iniciatyva. Iniciatyvos priežastys turi būti įrodytos. Europos konvencijos apibrėžimas – universalesnis.

Lietuva 1995 m. ratifikavo Europos konvenciją dėl ekstradicijos, o taip pat 1975 m. Europos Konvencijos dėl ekstradicijos papildomą protokolą ir 1978 m. Europos konvencijos dėl ekstradicijos antrąjį papildomą protokolą.

Nusikaltėlio išdavimo institutas yra kompleksinis. Visų pirmą šį institutą sudaro: – nacionalinės teisės normos; (baudžiamoji šaka, baudžiamasis procesas); – tarptautinės teisės institutas (ekstradicijos).

Reglamentuojamos trys grupės klausimų:

I.Teisiniai nusikaltėlių išdavimo klausimai: – tarptautinės sutartys; -nacionaliniai įstatymai; – abipusiškumo principas.

Lietuva yra pasirašiusi daugybę sutarčių dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamose bylose (pvz.,Latvija, Estija, Turkija ir t.t.) Tai neprieštarauja Europos ekstradicijos konvencijai.

II. Išdavimo sąlygos:

1) jei išdavimo pagrindas – tarptautinė sutartis, tai galima išduoti tik už tas veikas, kurios numatytos tarptautinėje sutartyje. Yra 3 metodai, kaip nustatyti tas veikas:

• tiesiog išvardijamos veikos, už kurias asmuo turi būti išduotas (šis metodas nėra progresyvus, nes gali atsirasti vis naujų nusikaltimų rūšių),

• asmuo išduodamas už tas veikas, už kurias skiriama sankcija laisvės temimas daugiau kaip 1 metai (naudojama Europos konvencija dėl ekstradicijos)

• sujungiant a) ir b).

2) asmuo gali būti išduodamas tik už nusikaltimus, kuriuos numato abiejų valstybių baudžiamieji kodeksai. Čia iškyla problema, kurią bandė išspręsti konvencijos II protokolas – finansinių nusikaltimų problema. Protokolas suformavo taisyklę: už finansinius nusikaltimus ekstradicijos galima reikalauti tik tada, kai kitos šalies įstatymai tokio
pobūdžio nusikaltimą. Terminu “tokio pobūdžio nusikaltimu” apbrėžiama nusikaltimo esmė, bet nereikalaujama, kad ta veika abiejų valstybių teisės normų aktuose būtų vienodai išdėstyta.

3) Išduotas asmuo gali būti teisiamas už nusikaltimą, už kurį jis buvo išduotas, Asmenys už politinius nusikaltimus nėra išduodami.

4) asmeniui, kuris yra išduotas, negali būti taikoma mirties bausmė, jeigu valstybėje, kuri išduoda asmenį, mirties bausmė nėra taikoma.Principai užtikrinti žmogaus teises ir vykdyti teisingumą gali susikirsti. Sojeringo byla prieš Jungtinę Karalystę, UK neišdavė žudiko, įvykdžiusio nusikaltimą JAV.

Jei valstybė neišduoda, tai tos valstybės kompetentingos institucijos privalo apsvarstyti valstybės prašymą ir priimti sprendimą.

Asmenys neišduodami šiais atvejais: 1) savos valstybės piliečiai; 2) neišduodami asmenys dėl politinių nusikaltimų ir privataus kaltinimo bylose; 3) jeigu asmenys padarė nusikaltimą valstybėje, iš kurios prašoma išduoti; 4) jeigu yra suėjusi senatis; 5) jeigu yra išteisinamasis teismo nuosprendis; 6) asmenys jau atliko bausmę už tą veiką.

III Išdavimo tvarka: Turi sekti suinteresuotos valstybės prašymas, (Lietuvoje – Teisingumo ministerija arba Generalinė prokuratūra). Jeigu asmuo, dėl kurio prašoma išduoti, kelia grėsmę, jis turi būti sulaikytas. Derybos dėl asmens išdavimo įgyvendinamos diplomatiniais kanalais ar per oficialias institucijas.

3. Tarptautinės teisės sistema

Teisės sistema – tai teisės vidinė struktūra su tam tikrais diferencijuotais ir kartu priklausomais elementais: 1) Teisės šakos, 2) Teisės institutas, 3) Teisės normomis.TT sistema sudaryta iš bendrosios ir ypatingosios (specialiosios) dalies. Dalis susideda iš šakų ir pošakių: Bendrojoje dalyje numatomi pagrindai (principai, tikslai, metodai). Ypatingoji dalis – tai skirstymas į šakas, institutus, normas.Tarptautinės teisės šakos: Diplomatinė ir konsulinė teisė, Tarptautinė sutarčių teisė, Tarptautinė oro teisė, Tarptautinė kosmoso teisė, Tarptautinė humanitarinė teisė, Tarptautinių organizacijų teisė, Tarptautinė ekonominė teisė, Tarptautinė jūros teisė ir t.t.

Šios teisės šakos jungia smulkesnius elementus – teisės institutus. Jie reglamentuoja susijusius giminingus santykius. Pvz., jūrų teisę sudaro institutai: vidaus vandenų, gretutinės jūros, atvirosios jūros institutas, kontinentinio šelfo…Pats institutas susideda dar iš smulkesnių elementų – tarptautinės teisės normų. Pvz., regioninės tarptautinės normos (pvz., Europos sąjungos)Tarptautinės teisės sistema – savarankiška specifinė teisės sistema.2 lygiavertės sistemos : nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės.

Tarptautinės teisės sistema kaip: – tarptautinių santykių reguliatorius, – mokslo sistema.

Tarptautinės teisės kursas: bendroji dalis (kas tai yra, kokie subjektai, atsakomybė) ir ypatingoji dalis (konkrečios šakos : jūrų, sutarčių…).Lietuvoje tarptautinės teisės mokslininkai: prof. Pranas Kūris, prof. Vilius Vadapalas.

JTO tarptautinis teismas: kompetencija ir struktūra. Teismo veikla reglamentuojama Statutu. Jis yra sudėtinė JTO įstatų dalis. Pagal šį Statutą teismą sudaro 15 teisėjų, renkamų 9-iems metams. Teisėjais gali būti kvalifikuoti teisininkai, teisėjų kvalifikacija turi būti tokia, kad savo pilietybės valstybėse jie galėtų užimti aukščiausias teismines pareigas arba būti teisininkais turinčiais pripažintą kompetenciją tarptautinės teisės srityje. Teisėjai turi veikti nepriklausomai. Taip pat teisėjai turi atstovauti visoms pasaulio teisinėms sistemoms. Rinkimų procedūra yra sudėtinga, teisėjui išrinkti reikia absoliučios balsų daugumos tiek Saugumo Taryboje, tiek Generalinėje Asamblėjoje, abiem šiems organams posėdžiaujant atskirai. Tarptautinio teismo funkcijos: 1. Spręsti ginčus tarp valstybių 2. Teikti konsultacines išvadas Saugumo tarybos, Generalinės asamblėjos ir spec. įstaigų prašymus.

Tam kad ginčas būtų nagrinėjamas, būtina, kad valstybės pripažintų teismo jurisdikciją. Jos pripažinimas gali vykti trimis būdais:

1. Pasakant aplamai, kad pripažįstama JTO jurisdikcija;

2. Išvardinant konvencijas, dėl kurių kilę ginčai bus nagrinėjami teisme

3. Išvardinti klausimus dėl kurių ginčai bus nagrinėjami teisme.

Šis teismas nėra efektyvus, nes 1) jo jurisdikciją pripažįsta labai ribotai, ginčas bus nagrinėjamas, kai abi sutiks; 2) atskleidė JAV ir NIKARAGVOS byla. JAV sutiko, bet kai ginčas buvo išspręstas neigiamai, JAV pasakė, kad nepripažįsta T teismo sprendimų.

Procesas. Teismo procesas dėl ginčo apima rašytinę stadiją, kurioje šalys pateikia ir apsikeičia pareiškimais ir žodine viešo nagrinėjimo stadija, kurios metu į Teismą kreipiasi ginčo šalių atstovai ir advokatai. Pasibaigus žodinei nagrinėjimo stadijai, teismo teisėjai posėdžiauja uždarame posėdyje ir paskui paskelbia sprendimą viešai. Sprendimas yra galutinis ir apeliacinė tvarka neskundžiamas. Prieš spręsdamas bylą iš esmės, Teismas paprastai turi išnagrinėti keletą išankstinių prieštaravimų. Klausimas dėl išankstinių prieštaravimų išsprendžiamas atskirai, preliminariu sprendimu, tačiau kartais Teismas nusprendžia dėl jų vieningame kontekste, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės.

Ad hoc kolegijos. Atsirado po
m. Tarptautinio Teismo procesinių taisyklių pakeitimo.Paprastai Teismas nagrinėja bylas esant 15 teisėjų, o kolegijų naudojimas suteikia šalims galimybę daryti įtaką teisėjų, kurie spręstų bylą skaičiui bei kolegijos sudėčiai. Tokie sprendimai kai kurių kritikuojami, nes ad hoc kolegijų galiojimai labai platūs ir tai daro Teismą panašiu į arbitražą, o ne į Teismą.

Sumarinio proceso kolegija sudaroma kiekvienais metais, bet ja praktikoje nebuvo pasinaudota. Po 1993 m. atsirado ir kolegija su aplinkos apsauga susijusiems ginčams nagrinėti. Kolegiją sudaro 7 teisėjai.

Sprendimų užtikrinimas. Teismo sprendimai yra privalomi. Pagal JT įstatų 94 str. Saugumo Taryba gali taikyti tiktai priemones, numatytas Įstatų VI skyriuje – dėl taikaus ginčų sureguliavimo, tačiau ne griežtesnes priemones pagal VII skyrių, kurių galima imtis tik tiesioginės grėsmės taikai atveju. Užtikrinimo problema nėra rimta jei valstybė Teismo jurisdikciją nori pripažinti konkrečioje byloje, ji paprastai pasirengusi vykdyti Teismo jurisdikciją; sunkiau yra įtikinti valstybę pripažinti Teismo jurisdikciją arba laikytis savo išankstinio įsipareigojimo dėl jurisdikcijos pripažinimo.

Teismo konsultacinė jurisdikcija nėra atvira valstybėms. Teisę prašyti konsultacinės išvados turi 6 JTO organai ir 16 specializuotų įstaigų. Tokios išvados turi liesti abstrakčią teisinę problemą, o ne konkretų ginčą Prašymą priėmus Teismas prašo valstybių ir organizacijų, galinčių suteikti naudingos informacijos, pateikti rašytinius arba žodinius paaiškinimus.

Kitaip nei sprendimai konsultacinės išvados yra neprivalomos jų paprašiusioms institucijoms ir yra tik konsultacinio pobūdžio. bet jos turi politinę įtaką ir dauguma atvejų jų laikomasi. Kai kurios konsultacinės išvados smarkiai pakeitė tarptautinės teisės plėtojimosi kryptį. Palyginus su bylų dėl ginčo skaičiumi ir Teisingumo Teismo atitinkama veikla, konsultacine jurisdikcija naudotasi mažai.

4. Pagrindiniai tarptautinės teisės principų samprata

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2628 žodžiai iš 8737 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.