Tarptautinio verslo aplinka
5 (100%) 1 vote

Tarptautinio verslo aplinka

TURINYS

ĮVADAS 3

1. TARPTAUTINIO VERSLO APLINKA 4

2. TARPTAUTINĖS VERSLO APLINKOS SUDEDAMOSIOS DALYS 5

2.1. Ekonominė aplinka 5

2.2.Politinė aplinka 7

2.3.Teisinė aplinka 8

2.4. Ekologinė aplinka 9

2.5.Demografinė aplinka 11

2.6.Technologinė aplinka 13

2.7.Konkurencinė aplinka 15

2.8.Kultūrinė aplinka 16

IŠVADOS 19

LITERATŪRA 20

ĮVADAS

Tarptautinis verslas apima bet kokias ūkines operacijas, vykdomas tarp atskirų šalių.

Tokie veiklos tarpusavio santykiai gali susidaryti tiek privačių, tiek valstybinių organizacijų lygyje. Kai privačios kompanijos dalyvauja tarptautinėje veikloje, ūkinės operacijos vykdomos siekiant gauti pelną. Tuo tarpu firmų, subsidijuojamų vyriausybės, veikla ne visuomet orientuota į pelno gavimą.

Tarptautinė verslo aplinka tai sąveika tarp:

 dviejų šalių užsienio aplinkos jėgų, kai, ateinant į vieną šalį, vykdoma verslo veikla, akcentuota į kitos šalies vartotojus.

 Vietinių aplinkos jėgų ir užsienio aplinkos jėgų;

Tarptautinio verslo plėtrai didelę įtaką daro jo aplinkos(tiek išorinės, tiek vidaus) veiksniai.

Siekiant konkurencingumo bei veiklos efektyvumo labai svarbu nuolat susipažinti su naujausiomis aplinkos įvertinimo strategijomis, išmokti ne tik diagnozuoti galimą poveikį, tačiau išmokti analitiškai vertinti galimus pasikeitimus kurioje nors iš tarptautinio verslo aplinkų.

Darbo tikslas – apžvelgti ir paanalizuoti tarptautinę verslo aplinką ir ją įtakojančius veiksnius.

Uždaviniai:

 Aptarti tarptautinę verslo aplinką;

 Aptarti tarptautinės verslo aplinkos sudedamąsias dalis

1. TARPTAUTINIO VERSLO APLINKA

Tarptautinė aplinka yra sąveika tarp:

 Vietinių aplinkos jėgų ir užsienio aplinkos jėgų;

 Dviejų šalių užsienio aplinkos jėgų, kai, ateinant į vieną šalį, vykdoma verslo veikla, akcentuota į kitos šalies vartotojus.

Tarptautinio verslo plėtrai didelę įtaką daro jo aplinkos(tiek išorinės, tiek vidaus) veiksniai.Vienas žinomiausių naudojamų verslo aplinkos analizės modelių yra LEPEST- C modelis. Jis pateikia bendrą schemą, kurią pasitelkusi kompanija gali vertinti veiksnius, turinčius įtakos jos aplinkai, ir identifikuoti esmines kompanijos galimybes ir grėsmes. Tai padėtų išvengti kompanijai strateginio plaukimo pasroviui. LEPEST-C modelis remiasi plačiais teisiniais, ekonominiais, politiniais, ekologiniais, sociodemografiniais, ir technologiniais veiksniais, tuo tarpu C remiasi konkurentiniais kompanijos veiksniais.Tai adaptuotas Porterio penkių jėgų modelis.

Ir nors LEPEST-C modelis neišskiria kultūros aplinkos veiksnio, tai atliekant verslo aplinkos analizę, reikia įvertinti ir šį veiksnį. Be to, analizuojant tarptautinio verslo aplinką, tikslinga politinius ir teisinius veiksnius nagrinėti kartu, kadangi šie veiksniai glaudžiai susiję ir aiškiai tarpusavyje priklausomi.

Pagrindiniai veiksniai, lemiantys sėkmingą verslo vystymąsi, pateikti 1 paveiksle.

1 pav. Tarptautinio verslo aplinkos veiksniai [4].

Be to, dauguma išorinių verslo aplinkų, kitaip sakant, išorinių jėgų, yra susiję ir tarpusavyje.Ta prasme šalyse įstatymus priima politikai, taigi politinė aplinka yra tiesiogiai susijusi su teisine.Žmonės(demografinės jėgos), gyvenantys tam tikroje teritorijoje, tiesiogiai formuoja jos socialinę aplinką. Mokslo ir technologijos naujovės tiesiogiai nulemia technologines verslo galimybes konkrečioje rinkoje ir pan [4].

2. TARPTAUTINĖS VERSLO APLINKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

Tarptautinio verslo aplinką galima suskirstyti:

 Teisinę;

 Ekonominę;

 Politinę;

 Technologinę;

 Kultūrinę;

 Ekologinę;

 Konkurencinę;

 Demografinę [1].

2.1. Ekonominė aplinka

Ekonominė aplinka – tai ekonominiai reiškiniai veikiantys verslo įmonę.

Bet kurios šalies ekonominę aplinką apibūdina konkurencijos mastas, paklausa rinkoje ir įmonės funkcionavimo ekonominės sąlygos.

Analizuodama konkurencinę aplinką įmonė turi atsakyti į klausimus:

1. Kiek yra konkurentų ir kaip juos grupuoti?

2. Kokia yra konkurencijos struktūra?

3. Kokią strategiją taiko pagrindiniai įmonės konkurentai, kokie jų tikslai ir veiklos rodikliai?

4. kokius galima išskirti konkurentų veiklos privalumus ir trūkumus? [2].

Kiekvienam verslui didelį poveikį turi tokie makroekonominiai veiksniai kaip bendra šalies ekonominė būklė, jos plėtros lygis. Nuo šių veiksnių daugiau ar mažiau priklauso gyventojų perkamoji galia, jų elgsena rinkoje, prekių paklausa ir jų pardavimas.

Ekonominė aplinka – tai verslo makroaplinkos elementas, pasireiškiantis tam tikrais ūkio raidos dėsningumais bei tendencijomis, darančiomis įtaką verslo sprendimams ir veiksmams.

Tarptautiniam vadybininkui reikia domėtis tiek šalies, kurioje jis nori verslauti, ekonomine struktūra, tiek tarptautinės ekonomikos visuma dėl šių priežasčių:

 Įvairių rinkų dydžio ir savybių nustatymo;

 Rizikos laipsnio, veikiant tam tikroje šalyje, įvertinimo;

 Aukšto augimo sektorių nustatymo;

 Investavimo sprendimų priėmimo;

 Efektyviausio kompanijos išteklių panaudojimo.

Pasaulyje žinomos trys ekonominės sistemos: kapitalizmas, socializmas, ir mišri sistema.

Tačiau analizuojant tarptautinį verslą supančias aplinkas, daug parankiau jas klasifikuoti pagal išteklių
pasiskirstymą. Į rinką orientuotoje ekonomikoje prekės ir paslaugos paskirstomos pagal jų paklausą. Centralizuotoje ekonomikoje prekės ir paslaugos paskirstomos pagal planą, kurį sudaro komitetas, nusprendęs, kur ir kas turi būti pateikiama.Žmonės tokioje ekonomikoje gali įsigyti tik tai, ką vyriausybė numato parduoti.

Į rinką orientuotoje ekonomikoje egzistuoja privati nuosavybė.Dauguma gamybos vienetų yra privačiose rankose, ir jie konkuruoja tarpusavyje, siūlydami geros kokybės prekes ir paslaugas konkurencinėmis kainomis.Centralizuota ekonomika apibūdinama visuomenine nuosavybe.Dauguma verslo vienetų yra valstybės rankose ir produkcijos kvotos nustatomos kiekvienai įmonei atskirai. Nors pastaruoju metu vis populiaresnė tampa į rinką orientuota ekonomika, reikėtų paminėti, kad vis dėlto daugiausia šalių veikia mišrios ekonomikos sąlygomis.

Nacionalinė ekonominė politika. Iš esmės visų šalių vyriausybės siekia šių keturių pagrindinių ekonominių tikslų:

 Visiško įdarbinimo(užimtumo)(nemažai gyventojų neturi galimybių kurti materialinės gerovės, rasti jų kvalifikacijos ar sveikatos būklės atitinkančio darbo, lyčių nelygybės, įstatyminės bazės parengimo ir taikymo praktikoje)

 Spartaus ekonominio augimo(nors ekonominis augimas matomas dar daugumoje industrinių valstybių, ryškėja ekonominio augimo mažėjimo tendencijos;mažėja industrinių valstybių metinių palūkanų norma);

 Žemos infliacijos normos;

 Šalies mokėjimų balanso deficito nebuvimo.

Be šių paminėtų tikslų, svarbūs gali būti ir kiti verslo ekonominę aplinką apibūdinantys elementai:

 Rinka(bendros rinkos sukūrimas leidžia valstybėms atsisakyti ekonominio mažavalstybiškumo, užtikrina laisvą prekių ir paslaugų, kapitalo, darbo jėgos judėjimą tarp valstybių, didina verslo aplinkos gerovę, leidžia naudotis mokslo ir technologijų pasiekimais);

 Užsienio ir vidaus prekyba(Įvairūs susitarimai dėl taikomų preferencijų, muitų tarifų, laisvos prekybos, mokesčių mažinimo, antidempinginė politika, kompensaciniai muitai, savanoriški eksporto ir importo apribojimai);

 Rinkos reguliavimo priemonės(mokesčiai, kainų kontrolė, kvotos);

 Valiutos politika;

 BNP.

Kai kurios vyriausybės įtraukia ir papildomas užduotis, tokias kaip tautos gerovės užtikrinimas, netgi regioninės ekonomikos vystymo lygmenyje, patrauklumo šaliai suteikimas, siekiant pritraukti užsienio investicijas. Problema paprastai atsiranda tuomet, kai, siekiant pirmųjų dviejų tikslų, užkertamas kelias tinkamam kitų dviejų užtikrinimui.

Užsienio ekonominė politika. Ji apima visą vyriausybinę politiką ir sprendimus, susijusius su šalies tarptautinės prekybos ir investicijų dydžiu, sudėtimi, kryptimi ir prigimtimi.Čia įeina tarifų politika, valiutos kurso svyravimo reguliavimo politika, subsidijos ir dotacijos, siūlomos užsienio investitoriams, makroekonomikos fiskalinė bei monetarinė politika. Vyriausybė gali laikytis laissez – faire arba intervencinės ekonominės politikos.Kiekviena jų turi privalumų ir trūkumų vietiniams rezidentams bei daug priėjimo būdų tarptautinio verslo operacijoms[4].

Apibendrinant galima teigti, kad ekonominė aplinka turi labai svarbią reikšmę verslininkų sprendimui, ar pradėti verslą ir investuoti į verslą, filialus konkrečioje šalyje, kadangi vieni pirmųjų ir svarbiausių verslo stimulų išlieka ekonominiai sumetimai ir ilgalaikis pelnas.

2.2.Politinė aplinka

Politinė ir teisinė aplinka yra viena svarbiausių verslą formuojančių ir jam įtakos turinčių aplinkų.

Politiniai veiksniai.Politiniai veiksniai apibūdina visą įstatyminę verslo veiklos aplinką, skiriant ypač didelį dėmesį komercinių sutarčių teisei ir reklamos bei vartotojų teisių gynimo taisyklėmis.

Žodis politika tarptautinių žodžių žodyne apibūdinamas kaip valstybės valdymo meno arba valstybės reikalų tvarkymo teorija ir praktika, visuomeninė veikla, sauganti klasinius interesus, pvz.: vidaus, užsienio ekonominė, finansinė politika [5].

Tuo tarpu verslo politinė aplinka – tai makroaplinkos elementas, apimantis politinių struktūrų veiksmus ir teisės aktus, kurie daro įtaką verslo sprendimams ir jų įgyvendinimui [3].

Ekonominė ir politinė aplinka tarpusavyje susijusios: politiniai veiksniai daro įtaką ekonomikai, ir, atvirkščiai, skurdi ekonomika gali sukelti politinį perversmą.

Verslo politinę aplinką galima suskirstyti į keletą lygių:

 Aukščiausias, arba pirminis, lygis, kuriam priskiriama ekonominė, konkurencijos, mokesčių ir pinigų politika.

 Šakinis, arba antrinis, lygis, kuriam priskiriamos prekybos, pramonės, žemės ūkio ir kita šakinė politika.

Ekonominė politika – tai pagrindinės valstybių taikomos politinės priemonės, kuriomis siekiama realizuoti šiuos tikslus:

 Ekonominio stabilumo ir augimo užtikrinimą;

 Viešojo sektoriaus finansų kokybės bei pastovumo garantijas;

 Darbo rinkos pagyvinimą ir sustiprinimą;

 Efektyviai veikiančių prekių bei paslaugų rinkų užtikrinimą;

 Finansinių paslaugų rinkos efektyvumo ir integracijos skatinimą;

 Verslo skatinimą;

 Informacijos perdavimo skatinimą;

 Aplinkos stabilumą.

Konkurencinė politika – tai valstybių taikomos politinės priemonės, kuriomis siekiama realizuoti šiuos
jos skatinimą;

 Teisingumą ir sąžiningumą

 Efektyvumą.

Mokesčių politika – tai valstybių taikomos politinės priemonės, kuriomis siekiama realizuoti šiuos tikslus:

 Užtikrinti, kad šalių taikoma politika neturėtų neigiamo poveikio kitoms šalims bei jų verslui;

 Užtikrinti šalių suverenumą;

 Laisvą prekių bei paslaugų judėjimą tarp šalių[4].

2.3.Teisinė aplinka

Tarptautinis verslas susiduria su skirtingų įstatymų įvairiose šalyse sistemomis. Verslininkai turi laikytis ne tik konkrečios šalies vietinių įstatymų, bet ir tarptautinių įstatymų, reguliuojančių įsipareigojimus už nacionalinės teisės sistemos ribų [4].

Verslo įmonės veiklą riboja teisinė aplinka, kuri sprendžia ginčytinus klausimus ir reguliuoja įmonės veiklą taip, kad ji būtų naudinga visuomenei. Visų verslo santykių pagrindas – vieno ūkio subjekto pasižadėjimas tiekti tam tikras prekes ar teikti paslaugas ir kito ūkio subjekto pasižadėjimas už jas sumokėti. Labai svarbu, kad abi šalys gerai suvoktų savo teises ir pareigas. Šią sritį reguliuoja sutarčių teisė, kuri, be to, nustato, šalių įsipareigojimus ištikus nesėkmei. Šiandieninėje modernioje ekonominėje aplinkoje teisiškai nereguliuojama ūkinė veikla jau nebeįmanoma.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1561 žodžiai iš 5203 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.