Tarptautinio verslo prigimtis
5 (100%) 1 vote

Tarptautinio verslo prigimtis

TURINYS

ĮVADAS 3

1. TARPTAUTINIO VERSLO PRIGIMTIS 4

1.1. Tarptautinio verslo samprata 4

1.2. Tarptautinio verslo plėtros periodizacija 5

1.3. Spartus tarptautinio verslo sąvokos kitimas 8

2. TARPTAUTINIO IR VIETINIO VERSLO TEORINIAI ASPEKTAI 10

2.1. Tarptautinės ir vietinės verslo aplinkų palyginimas 10

3.TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS 16

IŠVADOS 20

LITERATŪRA 21

ĮVADAS

Tarptautinis verslas jau 20 amžiaus pabaigoje tapo civilizacijos fenomenu, be kurio savo verslo neįsivaizduoja nė viena didesnė įmonė tiek užsienio šalyse, tiek ir Lietuvoje. Sėkmingas dalyvavimas tarptautinėje rinkoje, viena vertus, gali suteikti puikias galimybes pasinaudoti visais jo privalumais -didesne rinka savo produkcijai ir paslaugoms, geresne gyvenimo kokybe, idėjomis, pigesniais darbo ir kapitalo ištekliais, kvalifikuotais žmogiškaisiais ištekliais; kita vertus, skatina prisiimti ir didesnę, investicijų riziką, aukštą konkurencijos lygį ir kt.

Šiame darbe apžvelgsiu kaip kito tarptautinio verslo sąvoka, kokia buvo tarptautinio verslo raida. Šiais laikais jau sunku būtų įsivaizduoti prekybą be tarptautinės rinkos. Šiandieniniame pasaulyje šalys tarpusavyje bendradarbiauja, sudaro sutartis, įkuria įmones užsienio šalyse, to dėka padidėja rinka produkcijai bei paslaugoms, pagerėja produktų kokybė, sukuriama su pigesniais darbo ištekliais, padidėja konkurencija ir daugelis kitų veiksnių. Norintiems plėtoti verslą tiek užsienio šalyse, tiek savo šalyje, būtina žinoti tam tikrus tarptautinio ir vietinio verslo aspektus. Nes tarptautiniame versle susiduriama su tam tikromis problemomis, kurios nebūdingos vietinio verslo santykiams. Tarptautinė įmonė veikia už vienos šalies ribų ir susiduria su trimis aplinkos jėgomis: vietine, užsienio ir tarptautine. O įmonė, kurios verslas apsiriboja šalies sienomis, privalo susikoncentruoti tik į vietinę aplinką.

Tarptautinio ir vietinio verslo plėtra davė teigiamų rezultatų visoms šalims, sėkmingai dalyvaujančioms tarptautinėje rinkoje. Globalizacijos procesas atvėrė naujų galimybių verslui, atsirado daugiau naujų darbo vietų, žmonės siekė plėsti savo veiklas, tačiau daugiausiai laimėjo tos šalys ir tų šalių verslininkai, kurie pirmieji tas galimybes pamatė ir jomis pasinaudojo. Dabar ekonomiškai stiprios ir gana seniai įsitvirtinę tarptautinio verslo sistemoje šalys diktuoja sąlygas naujoms, pradedančioms savo verslumą kitose šalyse.

darbo tikslas – atskleisti tarptautinio ir vietinio verslo panašumus ir skirtumus.

Uždaviniai:

1. Atskleisti kuo panašios ir skirtingos yra tarptautinės ir vietinės erdvės;

2. Išsiaiškinti tarptautinio ir vietinio verslo plėtros ypatumus;

Naudoti metodai – mokslinės literatūros bei internetinių šaltinių analizė.

1.TARPTAUTINIO VERSLO PRIGIMTIS

1.1. Tarptautinio verslo samprata

Tarptautinis verslas jau 20 amžiaus pabaigoje tapo dabartinės civilizacijos fenomenu, be kurio savo verslo neįsivaizduoja dauguma užsienio ir mūsų šalies verslininkų. Norint nuodugniai išanalizuoti tarptautinio verslo sąvoką, reikia įsigilinti į jo turinį.

Į tarptautinį verslą įeina komerciniai veiksmai, išeinantys už nacionalinių sienų. Ši sąvoka apima tarptautinį prekių, paslaugų, darbo jėgos ir technologijos judėjimą; importą ir eksportą; tarpvalstybinius prekybinius susitarimus dėl intelektinių teisių (patentų, prekybos ženklų, know-how, kopijavimo); licencijų išdavimą ir frančizę; investavimą į fizinį ir finansinį turtą užsienio šalyse; susitarimus su gamintojais dėl jų prekių realizavimo užsienio rinkoje arba reeksportavimo į dar kitas užsienio šalis; pirkimą ir pardavimą užsienio šalyse; prekybos centrų ir tiekimo sistemos įkūrimą užsienio šalyse; importavimą iš vienos užsienio šalies į kitą vietiniam pardavimui.

Visos pagrindinės priemonės ir koncepcijos, apibrėžiančios vidaus (vietinį) verslą, tinka ir tarptautinio verslo apibrėžimui. Tačiau tarptautiniame versle susiduriama su kai kuriomis specifinėmis problemomis, nebūdingomis vietiniams verslo santykiams:

• sandoriai gali būti atliekami užsienio kalba ir remiantis užsienio šalių įstatymais, jų papročiais ir moralinėmis bei teisinėmis nuostatomis.

• informacija, kurios reikia tam tikrai įmonei apie užsienio šalis, gali būti sunkiai gaunama.

• sandoriai užsienio valiuta yra neišvengiami. Valiutos svyravimai gali būti labai dideli ir tarptautiniame versle sukelti daug sunkumų.

• prekiaujant su kitomis tautomis, iškyla daug kultūrinių skirtumų, ir juos būtina įvertinti.

• kontrolės ir komunikacijų sistemos paprastai yra sudėtingesnės vykdant užsienio operacijas, palyginti su vietinėmis operacijomis.

• užsienio rinkose rizikos laipsnis gali būti didesnis. Tarptautinio verslo rizika apima politinę riziką (dėl užsienio šalies valdžios institucijų ribojimo įsigyti turtą; karų ir perversmų, stabdančių prekybą; importo apmokestinimo); komercinę, riziką (dėl rinkos praradimų; produktų ir reklamos, kurie nepatraukia užsienio šalių vartotojų ir pan.) ir finansinę riziką

• dėl valiutos kurso pasikeitimo, mokesčių pasikeitimo, aukštos infliacijos normos, mažinančios realią kompanijos užsienio veiklos kapitalo vertę, ir kt.

• tarptautinio verslo vadybininkai turi
turėti platesnių vadybos įgūdžių ir sugebėjimų nei vadybininkai, kurių darbai tiesiogiai susiję su vietinio masto problemų sprendimu.

• didelė svarbių darbų dalis gali būti perduodama tarpininkams, konsultantams ir patarėjams.

• užsienio šalyse daug sunkiau sekti ir analizuoti tendencijas bei veiklos procesus (įskaitant ir konkurentų veiklą).

Norėtume keletu sakinių akcentuoti tarptautinio verslo studijų reikšmę. Šiomis dienomis didesnė didžiųjų įmonių dalis veikia tarptautiniu mastu, todėl esminių tarptautinio verslo principų žinojimas yra vertingas kiekvienos kompanijos, kurios veikla susijusi su tiekėjais, klientais, rangovais ir licencijomis kitose šalyse, vadovui. Be to, paminėtina, jog dažnai, analizuodami, tarptautinio verslo veiklą, vartosime užsienyje įteisintą „kompanijos“ terminą, o ne Lietuvoje įprastus terminus „bendrovė“, “ įmonė“ ir pan., kadangi pastarieji nėra tiesioginis tarptautinių kompanijų, veikiančių globalinėje rinkoje, atitikmuo. Lietuvos verslininkams ypač aktualu susipažinti su išsivysčiusių šalių praktika plėtojant verslą kitose šalyse, su pagrindinėmis sėkmingo tarptautinio verslo prielaidomis bei verslo principais.

Tarptautinio verslo studijos padeda atskiriems individams papildyti savo žinias apie pagrindines verslo funkcijas (sąskaitybą ir finansus, personalą, marketingą ir pan.), sprendžiant tam tikras praktines užduotis, skaitant leidinius, susijusius su minėtomis funkcijomis užsienio šalyse. Tai ugdo individų sugebėjimą suprasti užsienio kultūrą, vertybes ir socialines normas, kas sąlygoja platesnį perspektyvų supratimą ir vadybinio efektyvumo didinimą. Stebėjimo, kaip firmos veikia tarptautinėje rinkoje, rezultatai padeda analizuoti multiaspekcinę ir multikultūrinę aplinką. [6].

1.2. Tarptautinio verslo plėtros periodizacija

Norint geriau suvokti dabartinę situaciją tarptautiniame versle, reikia įvertinti jo raidą. Tarptautinio verslo ekonomikos raida apima penkis pagrindinius laikotarpius:

1. Komercinė era (1500 – 1850 metai);

2. Ekspansijos era (1850- 1914 metai);

3. Koncesijų era (1914-1945 metai);

4. Nacionalinių valstybių era (1945 – 1970 metai);

5. Globalizacijos era (1970 metai — iki dabar).

Komercinis eros prielaidos. Ši era prasideda didžiaisiais geografiniais atradimais, kai iš esmės Europos šalys pradėjo ieškoti būdų, keliaujant jūromis, kuo pelningiau parduoti savo prekes ir paslaugas. Nors būtų galima diskutuoti dėl tikslios tarptautinio verslo užuomazgų pradžios iki komercinės eros, tačiau realiai prekyba tarp šalių iki šios eros nevyko, kadangi pasiekti kitas Šalis, o tuo labiau su prekėmis, iki šio laikotarpio buvo gana keblu. Prasidėjusi komercinė era Europos šalių pramonei buvo galingas žingsnis į priekį: vystėsi laivų statyba, metalų apdirbimo pramonė, užjūrio žaliavų pramonė. Visa tai lydėjo vadinamosios „verslo paslaugos“ (prekybinių investicijų finansavimas ir draudimas), „infrastruktūros“ (sandėliavimo, transporto paslaugos) ir pan.

Tarptautiniam verslui šioje eroje būdingi du bruožai:

1) didelė šalių tarpusavio santykių įtaka, galimybės efektyviam įvairių Šalių tarpusavio verslui;

2) pagalba, kurią valstybė teikia konkrečių įmonių verslui, siekdama padėti šioms įmonėms veikti tarptautinėje rinkoje.

Komercinės eros reikšmė tarptautiniam verslui pasireiškė tuo, kad ji pirmąkart padėjo išryškinti šiuos aktualius tarptautinio verslo vadybos aspektus:

1) numatyti ekonominę prasmę, perkeliant riziką ir verslo veiklą už šalies ribų, iš anksto apskaičiuoti būsimą pelną ar nuostolį;

2) išryškinti veiksnius, nuo kurių priklauso tokių sprendimų priėmimas;

3) numatyti, kokią įtaką konkrečiam verslui turi. valstybės politika, ir ar galima iš valstybės tikėtis finansinės ar kt. paramos;

4) atskleisti priemones ir būdus, užtikrinančius ilgalaikes, saugias verslo operacijas, atliekamas už šalies ribų. :

Ekspansijos eros prielaidos. Šiuo laikotarpiu vyksta imperijų kolonijiniai struktūriniai pokyčiai (JAV pramoninę revoliuciją paskatinę šalis pradėti užsiimti pigių žaliavų išgavimu ir ūkininkavimu kolonijiniuose rajonuose.

Tarptautiniam verslui ekspansijos eroje būdingi keturi bruožai:

1. stiprėja kolonijų įtaka Europos pramonės vystymuisi;

2. didėja kolonijinio valdymo vaidmuo, jų saugojimas nuo išorinės grėsmės ir šio režimo išlaikymas reikalauja suderintų valdžios veiksmų kolonijų teritorijose;

3. nevienodi Europos šalių vystymosi tempai, skirtingas išsilavinimo lygis lėmė šalių pasiskirstymą į šalis gamintojas ir šalis rinkas;

4. nesutarimai tarp šalių eksportuotojų skatina šalių prekybinius karus.

Ekspansijos eros reikšmė. Tarptautinio verslo raida išryškina svarbiausius vystymosi motyvus:

1) panaudoti efektyviausius išteklius (žaliavų, gamtinius, energijos);

2) išplėsti paslaugų ir prekių realizacijos rinkas;

3) pasitelkti laisvus finansinius išteklius;

4) panaudoti palankius vietinius įstatymus (mokesčius, muitus ir pan).

Koncesijų eros prielaidos. Istoriniam laikotarpiui tarp dviejų karų būdingos šios dvi pagrindinės ypatybės:

1) kompanijos-koncesijos tapo autonominėmis ekonominėmis valstybėmis, vykdančiomis gamybos, prekybos, lavinimo, medicinos ir policijos
savo darbininkams, bet ir gyventojams, priklausantiems jų koncesijų rajonams;

2) susidarė vietinių vadybininkų sluoksnis, vadybininkai rengiami pačiose kompanijose, formuojasi nacionalinė kolonijinių tautų savimonė.

Šios eros reikšmė tarptautiniam verslui gali boti apibrėžiama dviem aspektais:

1) kolonijinės ir pusiau kolonijinės šalys pradeda užimti tam tikrą vietą ekonomikoje, o antrasis karas suteikia tam daugiau galimybių;

2) globalaus verslo užuomazgos, pasireiškusios per pasaulinės darbo rinkos internacionalizaciją, aštrėjančią konkurenciją pasaulio žaliavų rinkoje.

Nacionalinių valstybių eros prielaidos. Pasibaigus karų (Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo) laikotarpiui, Šioje verslo vystymosi stadijoje, išryškėja trys aplinkybes:

1) koncesijų eros dėka susiformavo naujos valstybės, turinčios gana stiprią ekonominę bazę ir tam tikrą kadrų technologinę struktūrą, kartu jos paveldėjo monokultūrinės produktų gamybos ir finansines problemas;

2) kolonijinės imperijos suskilo į daug savarankiškų tarptautinio verslo subjektų, kurių noro surasti naujų rinkų už Šalies ribų įgyvendinimui reikėjo naujų finansavimo šaltinių, tarptautinio audito ir konsultacinių paslaugų;

3) galingiausios amerikiečių kompanijos, išnaudojamos laikotarpio pranašumus, surado kelių ir būdų multinacionaliniam verslui pradėti, tai yra naujai tarptautinio verslo pakopai, taip sudarydamos sąlygas konkurencinei kovai kapitalo, technologijų, darbo jėgos, informacijos rinkoje tarptautiniu, regioniniu ir Šalies mastu.

Nacionalinių valstybių eros reikšmę tarptautiniam verslui galima būtų atskleisti dviem pagrindiniais aspektais:

1) tarptautinio verslo vystymasis multinacionališkumo kryptimi parengė tarptautinį verslą perėjimui į globalizacijos pakopą, į tarptautinių kompanijų sąrašus įsitraukia ir besivystančių šalių, skirtingų ekonominio išsivystymo pakopų įmonės;

2) siekiant tarptautinės verslo veiklos efektyvumo, įsikūrė multinacionalinio aptarnavimo tinklai, pagrįsti globalia kompiuterizacija; į juos įėjo bankai, reklaminės agentūros, konsultacines firmos, universitetai, sveikatos apsaugos įstaigos ir pan.

Tarptautinio verslo šiame etape reikšmė:

1. į tarptautinį verslą įžengia vis daugiau naujų besivystančių šalių, kurioms tenka taikytis su jau susiformavusiais anksčiau pradėjusių veikti tarptautiniu mastu anglų, olandų ar prancūzų vadybos modeliais ir priimti juos kaip tarptautinio verslo modelio standartus;

2. išryškėja buvusios kolonijos komplekso išraiška, kai kolonijos tampa nepriklausomomis valstybėmis, o vietinė valdžia, vieliniai vadybininkai griežtai stengiasi parodyti buvusiems vadovams, kad jų vadovavimo laikas jau baigėsi;

Atsiskleistos dvi vadybos tiesos, išryškinančios naujos vadybos poreikį: a) tiek kolonijinės valstybės, tiek metropolijos pradėjo siekti abipusės ekonominės naudos; b) verslininkai ir vadybininkai pradėjo skirti adekvatų dėmesį vietinei kultūrai ir nacionalinio elgesio stereotipams, kas suteikė galimybių daryti verslą dar efektyvesnį.

Globalizacijos eros vystymosi prielaidos.

Technologinė revoliucija šalyse skatino įvairias permainas:

1) ekonomikos, politines ir socialinės permainos; kompiuterizacija ir telekomunikacijų išsivystymas pakeitė tradicines technologijas, dėl kurių išryškėja ypač didelis skirtumas tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių;

2) žlugus komunizmui, į laisvąją rinką išėjus buvusioms socialistinėms šalims, nebeliko uždarų tarptautiniam verslui teritorinių zonų.

Tačiau globalizacijos era pasaulio šalis palietė nevienodai. Tokios išsivysčiusios Salys kaip JAV, Japonija, Vokietija ir kt. į globalų verslą įsitraukė vienos iš pirmųjų, taigi ir pradėjo diktuoti sąlygas vėliau į šį verslą įsitraukiančioms Šalims, kurios ne visuomet pajėgios konkuruoti su stipriausiomis ekonomiškai Šalimis. Tuo tarpu tokios šalys kaip Kinija, Tailandas ir kt. tik vėliau pradeda globalią prekybą prekėmis bei paslaugomis, ir tai tik tomis, kurių pigiau negali pasiūlyti, pvz., JAV (kad ir dėl pigios darbo jėgos).

Globalizacijos eros reikšmė apibrėžiama gana sudėtingai:

1) Salys gali naudotis visomis gerovėmis, nepatirdamos finansinių, žmogiškųjų, darbo, kapitalo bei kt. išteklių, galimybių trūkumo;

2) šalys tampa priklausomomis nuo pasaulinės rinkos būklės – naudojantis integracijos gerove, tenka ir šio proceso rizika (ekonominė kaimyninių ir kt. šalių krizė paveikia ir kitas šalis).

Globalizacijos era atvėrė naujų galimybių verslui, tačiau daugiausia laimėjo tos šalys ir tų šalių verslininkai, kurie pirmieji tas galimybes pamatė ir jomis pasinaudojo. Lietuva tuo tarpu turi tik prisiderinti prie globalaus verslo kitų užsienio valstybių diktuojamų sąlygų. Šių erų išskyrimas tarptautinio verslo raidos istorijoje padės geriau suvokti dabartinę situaciją tarptautinėje rinkoje, jos susiformavimo prielaidas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2108 žodžiai iš 6871 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.