Technologinė praktika verslo įmonėje
5 (100%) 1 vote

Technologinė praktika verslo įmonėje

1 tema. SUSIPAŽINIMAS SU ĮMONE

UAB ‘Povita’

Mūsų įmonė buvo įkurta 1996 liepa minisi.Pirmi metai buvo labai sunkus, kol atsirado pastovias klientais. Kaip ir visur pradėti savo verslą yra ne lengva. 3-5 metais prekyba normalizavusi, bet jau galia 6 ir 7 metais prekyba nusmuko, tai atsitiko dėl konkurencijos, mažas įmones ne visada gali konkuruoti su didelėmis įmonėmis, MAKSIMA, MEDIJA, T -MARKER, ir panašiais.

Kiekvienos įmonės veiklos tikslas – parduoti prekes ir iš to uždirbti pajamų bei pelno. Įmonės organizacinės forma, mažmenine prekyba. Įmonės struktūra:

Šeimininkas

Direktorius

Vedėja

Vir. Finansininkas

Prekybos personalas

Buhaltere

Buhalterijai yra du žmones : vir. Finansininkas ir Buhaltere( kasininkas). Įmonėje vedama: Buhalterine apskaita, Kadro apskaita, Pardavimų apskaita, Atsargų apskaita ir kiti.

Buhalterine apskaita: Kiekvienos įmonės veiklą sudaro daugybė ūkinių faktų (sąmoningai vykdomų operacijų ar nepriklausančių nuo įmonės darbuotojų valios įvykių), kurių kiekvienas daro tam tikrą poveikį veiklos rezultatams ar įmonės turtui bei nuosavybei. Apskaitininkai privalo fiksuoti visus faktus, keičiančius įmonės turto ir nuosavybės apimtį bei struktūrą, taip pat ir tuos, kurie įmonės turtą ar jo struktūrą veikia ne tiesiogiai (kaip, sakykim, būna už pinigus perkant atsargas), bet per uždirbtas pajamas bei sąnaudas, patiriamas tas pajamas uždirbant.

Pardavimų apskaita; Pirmasis rodiklis, nuo kurio pradedama kiekvienos įmonės veiklos analizė, – pardavimų apimtis. Jei didėja pardavimų apimtis, vadinasi prekės, kuriomis prekiaujama, pripažįstamos rinkoje, t. y. jos konkurentiškos, jos perka. Yra daug prekių pardavimo būdų; pardavimai išsimokėtinai, konsignaciniai pasitaikančias pardavimų formas – pardavimą, kaip pirkėjas atsiskaito iš karto sumokėdamas pinigus, ir pardavimą, kai pirkėjas perka prekes skolon, įsipareigodamas vėliau apmokėti už nupirktas prekes.

Atsargų apskaita: Mažmeninės ir didmeninės prekybos bei perdirbimo įmonėse prekių ar kitų atsargų vertė sudaro didelę įmonės turto dalį. Parduotų prekių savikaina paprastai sudaro didžiausią įmonės sąnaudų dalį pelno (nuostolio) ataskaitoje. Kaip žinome, įmonė gali turėti ne tik prekybos atsargų (taigi ir atitinkamų sąskaitų), tiesiogiai įskaičiuojamų į prekybinės veiklos sąnaudas per parduotų prekių savikainą, įmonėje gali būti ir daugybė medžiagų (žaliavų) sąskaitų. Medžiagos nuo prekių skiriasi tuo, kad jos tiesiogiai neparduodamos, o tik apdorotos įmonėje patenka į parduotų prekių savikainą.

Įmonėje taikoma FINVALDA kompiuterinė apskaitos programa. Jos privalumas ji yra ne sudėtinga, leidžia vesti sumine apskaita, sumine nevedama atsargu sandėlyje apskaita. Dokumentų saugojimo nustatyta laikotarpi, kiek privaloma, saugoti yra vidutiniškai 10 meta. Darbo užmokesčio saugojama 70 metu. Archyvai proceso įmonėje 7 metu archyvas.

2 tema. PINIGINIŲ LĖŠY IR SKOLŲ ĮMONEI APSKAITA

Pinigų lėšų apskaitą reglamentuoja kasos darbo organizacijos įmonėje įstatymas. Įforminimas kasos paimu orderių, kuris yra griežtos atskaitomybes dokumentas. Kasos paimu orderis susideda iš dvejų daliu, kasos paimu orderiu ir kvitu. Kvitas pasiliekamas pas moketuojiu, orderis pasilieka įmonėje. Kasos pajamų ir kasos išlaidų orderių yra dedami į kasos knyga, kiekviena diena.Kasos pajamų ir kasos išlaidų operacijas yra buhalterijai 2 klases 272 sąskaitos. Kasos operacijas turi būti sutikrintas su buhalterines apskaitos.

Karta per mėniasi daroma kasos rievizija.

PINIGŲ PRIĖMIMAS IR IŠMOKĖJIMAS,

KASOS DOKUMENTŲ ĮFORMINIMAS

Pinigai į kasą priimamai pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas.

Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkami įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Tiek kasos išlaidų orderį, tiek šiuos dokumentus turi pasirašyti įmonės vadovas ir finansininkas.

Jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį asmeniui, kuris nėra tos įmonės darbuotojas, nurodomas fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris ir gavėjo nurodyta gyvenamoji vieta.

Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašome gautoji suma:litai – žodžiais,, centai – skaitmenimis. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, suma žodžiais nenurodoma.

Išmokėti pinigus asmenims, kurie nėra įmonės darbuotojai, leidžiama tik pagal kiekvienam asmeniui atskirai išrašytus kasos išlaidų orderius.

Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam. Asmeniui. Jeigu pinigai išmokami pagal įgaliojimą, orderio tekste nurodoma (po faktiško pinigų gavėjo vardo ir pavardės) įgaliotojo asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris ir gyvenamoji vieta. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, prieš gavėjo parašą kasininkas įrašo žodžius ‘pagal įgaliojimą’. Įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas įgaliojimas pridedamas prie kasos išlaidų orderio
arba mokėjimo žiniaraščio.

Mokėjimo žiniaraštyje bendra suma žodžiais ir išmokėjimo terminas (ne ilgiau kaip 5 darbo dienos) tvirtinami įmonės vadovo ir finansininko parašais.

Vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka pavieniams asmenims turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu.

Jeigu pinigus išmokėjo ne kasininkas, o kitas asmuo, mokėjimo žiniaraštyje papildomai įrašoma ‘Pinigus pagal žiniaraštį išmokėjo (vardas, pavardė ir išmokėjusiojo parašas)’. Pinigus pagal vieną žiniaraštį gali išmokėti tik tas pats asmuo (kasininkas arba tam įgaliotas asmuo)

Įmonė gali išmokėti pinigus įmonės darbuotojams (atskaitingiems asmenims: toliu vadinama – atskaitingas asmuo,) kuriuos įmonės vadovas paskyrė atlikti šias operacijas : pirkti turtą, apmokėti už suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kita su įmonės veikla susijusias išlaidas. Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais arba gyventojais, pateikia įmonės buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, data, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo su buhalterija atsiskaito finansininko nustatyta ir įmonės vadovo patvirtinta tvarka bei terminais. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.

Įkasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris įmonės vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu naudoti kasos aparatų neprivaloma, atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų arba ūkio subjektų grynuosius, ištašo pinigų priėmimo kvitą. Vienas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antrasis atiduodamas pinigų mokėtojui .

Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio kvitas.

Pinigų sumokėjimo tvarką ir terminus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) atskaitingam asmeniui nustato finansininkas ir patvirtina įmonės vadovas.

Kasos pajamų bei išlaidų orderiai ir grynųjų pinigų priėmimo kvitai pildomi tiksliai ir aiškiai rašalu, tušinuku arba techninėmis priemonėmis. Juose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų – net ir patvirtintų. Suma žodžiais pradedama rašyti didžiąja raide raide eilutės pradžioje.

Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai

Draudžiama duoti neužpildytus kasos pajamų ir išlaidų orderių blankus mokantiems arba paimantiems pinigus asmenims, taip pat kitiems asmenims.

Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių ištašymo dieną.

Priėmęs išrašytus buhalterijoje kasos pajamų ir išlaidų orderius, kasininkas privalo patikrinti:

1 ar dokumentuose yra finansininko, o kasos išlaidų orderyje – įmonės vadovo ir finansininko parašai;

2 ar teisingai įforminti dokumentai;

3 ar prie dokumentų yra juose nurodytieji priedėliai;

Kasininkas, priimdamas arba išmokėdamas pinigus, pasirašo kasos pajamų ir išlaidų orderius, o prie jų pridėtus dokumentus pažymi spaudu arba atitinkamu įrašu: pajamų dokumentas –‘Gauta’, išlaidų – ‘Išmokėta’ ir nurodo kasos pajamų arba kasos arba kasos išlaidų orderio numerį bei datą.

Kasos operacijos užsienio valiuta atliekamos taip pat kaip ir nacionaline valiuta, tačiau kasos pajamų ir išlaidų orderiuose priimta ir išmokėta pinigą suma įrašoma ne litais ir centais, o užsienio valiuta (žodžiais ir skaitmenimis).

KASOS KNYGA IR PINIGŲ LAIKYMAS

Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko parašai.

Jeigu kasos operacijos nekompiuterizuotos, įmonė pildo kasos knygą (knygas), kurios (kurių) lapai turi būti sunumeruoti, perverti virvele ir užantspauduoti. Įrašas, nurodantis kasos knygos lapų skaičių, tvirtinamas įmonės vadovo ir finansininko parašais.

Įrašai kasos knygoje daromi dviem egzemplioriais per kalkę arba savaiminio kopijavimo popierių.Antrieji lapų egzemplioriai turi būti atplėšiami ir naudojami kaip kasininko apyskaita, pirmieji lieka kasos knygoje. Pirmieji ir antrieji lapų egzemplioriai numeruojami tais pačiais numeriais. Trynimai ir nepatvirtinti taisymai kaso knygoje draudžiami. Taisymai turi būti patvirtinti kasininko ir finansininko parašais.

Įmonės struktūriniai padaliniai finansininko nustatyta tvarka gali pildyti atskiras kasos knygas. Operacijos kiekviena užsienio valiuta turi būti surašytos atskirose kasos knygose. Jeigu pildomos atskiros kasos knygos, kasos išlaidų orderiai numeruojami atskira eilės tvarka.

Kasos knyga kasininkas įrašo kiekvieną orderį. Kasdien, jeigu finansininko
nenustatyta kitaip, baigiantis darbo dienai, kasininkas susumuoja dienos operacijas, įrašo kasos likutį ir atiduoda (jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu – išspausdina ir atiduoda) į buhalteriją antrąjį atplėšiamąjį lapą su kasos pajamų ir išlaidų dokumentais, kaip kasininko apyskaitą. Kasos knygoje pasirašo buhalterijos darbuotojas, priėmęs šiuos dokumentus.

Finansininko nustatyta tvarka kasininko apyskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bei ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kasininko apyskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje.

Įmonės finansininkas privalo kontroliuoti, kad būtų tinkamai tvarkoma kaso knyga. Jo nurodymai kasininkui yra privalomi

Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikome, kad pinigai pagal orderį neišmokėti. Pinigai, neįforminti kasos pajamų orderiais, laikomi kaso pertekliumi ir biudžetinėse įstaigose pervedami į biudžeto pajamas, o kitose įmonėse įskaitomi į jų pajamas.

Kasoje laikomų, taip pat imamų iš kredito ir pašto įstaigų, gabenamų ir atiduodamų į kredito ir pašto įstaigas pinigų saugumą privalo užtikrinti įmonės vadovas. Jeigu dėl jo kaltės nesudaromos reikiamos pinigų laikymo ir gabenimo sąlygos, jis atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Draudžiama laikyti kasoje tai įmonei nepriklausančius pinigus.

Kasininkas, pastebėjęs, jog kasa apiplėšta, privalo tuoj pat informuoti įmonės vadovą. Apie tai nedelsiant pranešama policijai. Jos leidimu įmonės vadovo paskirta inventorizacijos komisija patikrina esamus pinigus. Patikrinimas įforminamas pinigų inventorizavimo aprašo (trimis egzemplioriais), rastos pinigų sumos įrašomos žodžiais ir skaitmenimis. Pirmas pinigų inventorizavimo aprašo egzempliorius lieka įmonėje, antras atiduodamas policijai.

Kasininkas materialia atsako už visų jo priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos įmonė gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo.

Įmonės vadovas, priimdamas kasininką į darbą, privalo pasirašytinai supažindinti jį su šiomis taisyklėmis ir sudaryti su juo visiškos materialinės atsakomybės sutartį.

Kasininkas negali patekėti jam pavesto darbo kitiems asmenims, nors jei būtų tos pačios įmonės darbuotojai.

Įmonėje kasininko pareigos laikinai arba nuolat pavedamos įmonės vadovo įsakymu. Su laikinai einančiu kasininko pareigas darbuotoju taip pa sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

Jeigu kasininkas neatvyksta į darbą dėl ligos ar kitų priežasčių arba su juo nutraukiama darbo sutartis, jam patikėtus pinigus perskaičiuoja įmonės vadovo paskirta inventorizacijos komisija dalyvaujant kitam įmonės vadovo įsakymu paskirtam kasininkui. Surašomas pinigų inventorizavimo aprašas, kurį pasirašo minėtieji asmenys.

Kai įmonėje yra daug struktūrinių padalinių, darbo užmokestį, be kasininko, pagal įmonės vadovo įsakymą gali išmokėti kiti įmonės darbuotojai, su kuriais taip pat sudaromos visiškos materialinės atsakomybės sutartys.

SĄSKAITOS BANKE, BANKO OPERACIJŲ APSKAITOS DOKUMENTAI.

Kiekvieną kartą, kai į įmonės sąskaitą įplaukia pinigų arba kai jie išmokami iš sąskaitos, bankas parengia specialų dokumentą – išrašą iš įmonės sąskaitos banke, kurio informuoja įmonę, kiek pinigų įplaukė bei kiek išleista ir nurodo pinigų likutį įmonės sąskaitoje banke. Jeigu per dieną įplaukia ir arba išleidžiama ne viena, bet keletas ar net keliasdešimt sumų, parengiamas vienas tos dienos banko išrašas, kuriame nurodomos įplaukusios ir išleistos pinigų sumos, prie kiekvienos sumos dar parašomas ir dokumento, kurio pagrindu buvo atlikta kiekviena operacija su pinigais banke, numeris. Tačiau išrašo iš sąskaitos banke pagrindu buhalteriai negali atlikti įrašų knygose (apskaitos žurnaluose), nes dažniausiai nežino, už ką apmokėjo kontrahentai. Išrašu bankas tik informuoja įmonę apie tai, kiek pinigų tam tikrą dieną yra sąskaitoje, taip pat, kiek jų sumažėjo ar padaugėjo. Iš paties išrašo netgi neaišku, ar įmonė gavo tam tikrą sumą iš pirkėjo už anksčiau jam išsiųstas prekes, ar tą sumą į įmonės sąskaitą banke pervedė, pavyzdžiui, kuris nors pirkėjas kaip avansinį apmokėjimą už ateityje patiektinas jam prekes.

Dažniausiai keletą dienų po išrašo gavimo bankas įmonei perduoda ir pačius pirminius dokumentus, kurių pagrindu anksčiau buvo įrašytos sumos į įmonės sąskaitą, ir tai atsispindėjo banko išraše. Toks nedidelis pinigų vėlavimas visiškai natūralus. Reikalas tas, kad elektroninė duomenų apdorojimo bankuose sistema moderni, informaciją apie pinigų įplaukas į įmonių sąskaitas bankai iš kitų bankų labai operatyviai gauna elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tuo tarpu pačius dokumentų originalus reikia fiziškai pervežti iš vieno banko (ar to paties banko padalinio kitame mieste) į įmonę aptarnaujantį banko skyrių. Tai trunka keletą dienų. Dėl to ir atsiranda laiko skirtumas tarp išrašo iš sąskaitos banke ir pirminių dokumentų gavimo.

Beveik kiekviena diena įmonė gauna banko išrašas. Mūsų įmonėje kaupiamojo sąskaitos nėra, į yra akcininką įnašas per atidaroma. Buhalterinės banko operacijas sąskaita 27101.

Valiutinės
Vilniaus Banke apskaitomas Eurais ir Doleriais. Euras turi pastovu kursas ir Doleris kintamąja priklausomai no didėjimą arba mažėjimą nuo tuo priklausą ar įmonės buhalterijos fiksuojama pelnas arba nuostoliai, dėl valiutu kurso pasikeitimo.

Valiutinis operacijas registruojame Eurais 27112; Doleriais 27111. Valiutinė kursu pasikeitimas Poemas 536, Nuostolis 636.

ATSISKAITYMAS SU ATSKAITINGAIS ASMENIMIS

Dalis įmonės piniginių lėšų būna ne tik sąskaitoje ar įmonės kasoje, bei ir pas vadinamuosius atskaitingus asmenis. Tai įmonės darbuotojai, kurie gauna iš įmonės kasos pinigų įvairioms išlaidoms apmokėti. Vėliau jei pateikia įmonės vadovams dokumentus, patvirtinančius, kad jei padarė tam tikras pinigų išlaidas, taigi sumažėjo ir jų skola įmonei.Šias operacijas iliustruosime konkrečiu pavyzdžiu. Pavyzdžiui, vykstančiam į komandiruotę įmonės vadovui buhalterija atskaitingai išmokėjo 1000 Lt.

D 2720 Kasa (litai) K 2561 Įvairios gautinos sumos

Lik. 10000 D(atskaitingi asmenys) K

1) 1000 1) 1000

lik. 9000

Kaip matome, po šios operacijos užregistravimo sumažėja vieno turto (pinigų įmonės kasoje), bei padidėja kito – atskaitingai išmokėtų sumų, kurias įmonė darbuotojai skolingi įmonei. Grįžęs iš komandiruotės, įmonės vadovas privalo pateikti buhalterijai dokumentus, pateisinančius išlaidas, kurias padarė komandiruotės metu; buhalterija atlieka sąskaitų korespondenciją, kuria užfiksuojamas atskaitingo asmens skolos įmonei sumažėjimas ir komandiruotės metu padarytų išlaidų (apmokėjimo už viešbutį, dienpinigių ir kt.) įskaičiavimas į veiklos sąnaudas; šiuo atveju įmonės vadovo komandiruotės išlaidos turi būti įskaitytos į bendrų ir administracinių sąnaudų sumą. Jeigu, pavyzdžiui, buvo išleista 900 litų, atliekama tokia korespondencija:



611 bendrosios ir

2561 Įvairios gautinos sumos administracinės

D (atskaitingi asmenys) K D sąnaudos K

1) 1000

2) 900 2) 900

Lik. 100

Likusius 100 Litų atskaitingas asmuo (tuo atveju įmonės vadovas) privalo grąžinti į kasą.Tai užregistruojama sąskaitose, kredituojant sąskaitą Nr. 2561 Įvairios gautinos sumas (atskaitingi asmenys) ir debetuojant sąskaitą Nr. 272 Kasa (litai) suma, kurią atskaitingas asmuo gražina įmonei (šiuo atveju 100 litų).

Taip vedama apskaita atsiskaitymų su tais atskaitingais asmenimis, kurie atskaitingai sumas ima epizodiškai. Tačiau kiekvienoje įmonėje būna darbuotojų, kurie nuolatos daro smulkias išlaidas. Tokiu atveju netikslinga nuolat apskaičiuoti atskaitingu asmenų skolų įmonei pasikeitimų, racionaliau jų daromas išlaidas iškart įskaičiuoti į sąnaudas arba registruoti tų asmenų nupirkto turto padidėjimą tiesiogiai kredituojant pinigų sąskaitą. Tai vadinamoji kišenpinigių sistema. Ją taikant atskaitingam asmeniui vieną kartą ilgam laikui išduodama tam tikra pinigų suma, kuria jis turi disponuoti, kad galėtų be kliūčių atlikti savo pareigas. Pavyzdžiui, įmonės ūkvedžiui išdavus atskaitingai 1000 Lt, atliekama Jums jau žinomą sąskaitų korespondencija;

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2845 žodžiai iš 9199 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.